Kauno apygardos teismo nutartis

2010-01-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-3-120-2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-08
Bylos Nr.
1A-3-120-2010
Teisminio proceso Nr.
1-30-2-00001
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Majauskienė (pirm.), Arūnas Paštuolis, Romualdas Lincevičius
Nuteistasis
J. S.
Advokatai
Antanas Markūnas
Pranešėja Regina Majauskienė Byla Nr.lA – 3 - 120/2010Teisėjas Jūratė Jakubonienė Proceso Nr. 1-30-2-00001/2004Procesinio sprendimo(S)kategorija: 2.4.6.KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUKaunas 2010 m. sausio 8 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Romualdo Lincevičiaus, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Vidai Butiškienei, Rūtai Baltušninkaitei, Laimai Grėbliūnienei, Ievai Jegorovaitei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjams advokatams Antanui Markūnui, Georgijui Zavtrakovui, Vaclovui Kaminskiui, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo J. S. apeliacinį skundą dėl 2008 m. liepos 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., 300 str. 1 d ir :

- pagal BK 154 str. 1 d. už teisėjo A. P. ir antstolio A. S. šmeižimą nubaustas 35 MGL dydžio ( 4375 lt) bauda;

- pagal BK 154 str. 1 d. už teisėjų S. N. ir D. J. šmeižimą – 40 MGL dydžio (5000 lt) bauda‘

- pagal 2000 m. rugsėjo 26 d. Įstatymo redakcijos BK 300 str. 1 d. – 50 MGL dydžio (6250 lt) bauda.

BK 63 str. 1 ir 4 d. tvarka bausmes subendrinus iš dalies sudedant, galutinė subendrinta bausmė paskirta 70 MGL dydžio (8750 lt) bauda.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. nuteistas už tai, kad, 2004 m. balandžio 2 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Klaipėdos Apygardos teismui civilinėje byloje Nr. ------ paduotame UAB „R“ vardu surašytame ir jo bei S. S. pasirašytame pareiškime nurodęs, jog teismo antstolis A. S. ir teisėjas A. P. yra įtariamieji baudžiamojoje byloje Nr. xxxxx, taip pat 2006 m. spalio 2 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku Klaipėdos m. Apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. ------- pateiktame pareiškime dėl teisėjos D. J. nušalinimo nurodęs, jog teismo pirmininkė S. N. yra pareiškusi, kad jis, t.y. J. S., šiame teisme bylų nelaimės, kad savo poziciją teismo pirmininkė S. N. realizuoja jai pritariančių teisėjų pagalba, kad tokie josios, t.y. teismo pirmininkės S. N. grasinimai buvo realizuoti, kad josios, t.y. teismo pirmininkės S. N. priešiškumas pasireiškė ir S. S. bei kitų jo šeimos narių atžvilgiu, kad teismo teisėja D. J. dalyvavo veiksmuose siekiant iš jo ir kitų jo šeimos narių atimti būstą, kad ji, t.y. teisėja D. J., jam girdint „iškoliojo“ necenzūriniais žodžiais B. Ž., nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis ir paskleidė apie nukentėjusius antstolį A. S. ir teisėjus A. P., S. N., D. J. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią pakirsti pasitikėjimą jais.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, J. S. nuteistas ir už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, surašęs bei pasirašęs vietoje B. G. pagamino netikrą dokumentą – Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos Klaipėdos filialo įgaliojimą ir, 2004 m. spalio 4 d. pateikęs jį Klaipėdos miesto Apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. xxxxx, žinomai netikrą dokumentą panaudojo.

Šalies argumentai

Nuteistasis J. S. apeliaciniu skundu prašo teismo nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad, bylą išnagrinėjęs teismas buvo šališkas; kad, teismui užkirtus galimybę jo teises atstovauti pagal antrinę teisinę pagalbą paskirtam advokatui, bylos nagrinėjimo teisme metu buvo šiurkščiai pažeistos jo procesinės teisės; kad, prieš jo valią teismo jam paskirti advokatai A. Š. ir T. K. iš esmės jo interesų negynė ir savo veiksmais veikė prieš jo interesus; kad, advokatas T. K. jo vengė, neatliko jokių veiksmų jo gynyboje ir jam jį šalinant, šis nuo jo atstovavimo teisme, nenusišalino; kad, teismas byloje priimtą nuosprendį pagrindė suinteresuotų ir veikiančių prieš jį asmenų parodymais; kad, jis galimybės pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis ir apginti save nuo nepagrįstų kaltinimų neturėjo; kad, jam teisėja neleido susipažinti su teismo posėdžio nuosprendžiu, todėl jis byloje negalėjo paruošti išsamaus skundo; kad, neturi jis galimybės pasinaudoti „advokatine“ gynyba ir apeliaciniame procese; kad, nukentėjęs A. P., liudydamas, jog jo nepažįsta, melavo, nukentėjęs A. P. alkoholiu piktnaudžiavo ir jis su juo bei kitais asmenimis A. P. kabinete gėrė; kad, nukentėjusysis A. P., iš jo tyčiojosi; kad jis nukentėjusiam A. P. niekada jokių konkrečių kaltinimų nėra pateikęs ir jokių įrodymų dėl to nėra; kad, nukentėjęs A. S. turi suinteresuotumą ir šio nukentėjusio veiksmais UAB „R“ buvo padaryta didelė materialinė bei moralinė žala; kad dėl šio nukentėjusio veiksmų Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje b/b Nr. ---- šiam nukentėjusiam buvo pateikti įtarimai; kad, nukentėjusi D. J. jį ir S. S. šmeižė byloje, kurioje jie nedalyvavo; kad, nukentėjusios S. N. jis taip pat neapšmeižė ir neįžeidė. Duodama parodymus, ši liudytoja melavo. Ši nukentėjusi inicijavo straipsnius prieš jį, šmeižė jį laikraštyje, inicijavo jam baudžiamąją bylą ir siekiama buvo apriboti jam veiksnumą; kad, kaltinimai dėl dokumentų klastojimo bei jų panaudojimo yra absurdiški ir jais yra atvirai kišamasi į LŽTSS veiklą; kad, liudytojų S. V., T. J. parodymai tendencingi ir suinteresuoti; kad, teismas nepagrįstai vadovavosi su organizacija nesusijusių asmenų parodymais; kad, jam suklastotas dokumentas nerodomas ir jis išsamiau nieko apie jį pasakyti negali.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmetamas. Teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, priimtą sprendimą pagrindė teisme patikrintais bei įstatymo nustatyta tvarka įvertintais įrodymais ir teisingai kvalifikavo apelianto veiksmus.

Teisė gauti ir skleisti informaciją yra vienas svarbiausių kiekvienos demokratinės visuomenės pagrindas, todėl įstatymai garantuoja kiekvienam asmeniui teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus. Lietuvos Respublikos Konstitucija, kiti šalies įstatymai bei tarptautinės normos saugo ir gina ne tik tokias asmenų konstitucines teises, kaip teisę turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, teisę gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, bet taip pat teisę į asmens garbę bei orumą. Tačiau suteikta teisė skleisti informaciją ir idėjas nėra absoliuti. Ji apima tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios bei teisę, skleisti tikrovę atitinkančią šokiruojančią, erzinančią ar trikdančią visuomenę ar josios dalį informaciją. E. Ž. teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. 2 d. nuostata, kad „naudojimasis žodžio laisve reikšti savo mintis ir įsitikinimus yra susijęs su pareigomis ir atsakomybe reiškia, jog vardan fundamentalių valstybės ir žmogaus vertybių – valstybės saugumo ir teritorinio vientisumo, kito asmens moralės, orumo ir teisių, o taip pat ir siekiant garantuoti teisminės valdžios autoritetą bei nešališkumą, žodžio laisvės apribojimas yra pagrįstas ir demokratinėje visuomenėje būtinas. Iš to akivaizdžiai matyti, kad informacijos laisvė nėra absoliuti ir visa apimanti. Respublikos Konstitucijos 28 str. įsakmiai įpareigoja savo teises įgyvendinantį ir savo teisėmis besinaudojantį asmenį laikytis Respublikos Konstitucijos įstatymų, neperžengti įgyvendinimo ribų ir nevaržyti kitų asmenų teisių bei laisvių.

Teisminės valdžios misija demokratinėje visuomenėje taip pat yra ypatinga. Kaip teisingumo garantui teisminei veiklai būtinas piliečių pasitikėjimas, todėl ir teismai aplamai, ir atskiri teisėjai, nuo destruktyvių užsipuolimų taip pat turi būti ir saugomi, ir ginami.

Žemesnės instancijos teismas

Respublikos BK 154 str. šmeižimu laiko tokį tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų paskleidimą, kuri gali paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Pagal 1998 m. gegužės 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimą Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 7¹ straipsnių ...“ asmens garbe laikoma viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas, o orumu – asmens savęs vertinimas, nulemtas visuomenės įvertinimo. Šmeižimu nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse ir tuo pažeidžiamas jo orumas.

Duomenys byloje rodo, kad:

Žemesnės instancijos teismas

2004 m. balandžio 2 d. Klaipėdos Apygardos teismui civilinėje byloje Nr. ----- bendrame UAB „R“ direktorės S. S. ir nuteistojo J. S. vardu pateiktame pareiškime, reikšdamas nušalinimą teisėjui A. P., paskleidė apie nukentėjusius A. S. ir A. P. informaciją, kad antstolis A. S. bei teisėjas A. P. yra įtariamieji baudžiamojoje byloje Nr. ----, kad teisėjui A. P. yra pareikšti oficialūs kaltinimai, kad antstolis A. S. sufalsifikavo vykdomąją bylą ir užsiima antikonstitucine veikla, o teisėjas A. P. yra nužmogėjęs ir besityčiojantis iš jo, kad teisėjas žino apie antstolio antikonstitucinę veiklą ir slepia antstolio įvykdytą nusikaltimą, kad piniginėmis premijomis teisėjas skatina apsivogusius antstolius, kad teisėjas yra suinteresuotas iš antstolių veiklos turėti naudą ir kad jis ją turėjo, kad teisėjas blokuoja įrodymų iš baudžiamosios bylos išreikalavimą ir t.t. (t.1, b.l. 4-5). Tačiau šioje dalyje apeliantui buvo pareikštas kaltinimas ir jis pripažintas kaltu bei nuteistas tik už tai, kad paskleidė tikrovės neatitinkančią ir galinčią pakirsti pasitikėjimą informaciją apie tai, kad A. S. bei A. P. yra įtariamieji baudžiamojoje byloje.

2006 m. spalio 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. ------------- pateiktame pareiškime, reikšdamas nušalinimą teisėjai D. J., paskleidė apie nukentėjusias S. N. ir D. J. informaciją, kad teismo pirmininkė S. N. grasino, jog jis šiame teisme bylų nelaimės, kad ji rodė priešiškumą ne tik jam, bet ir S. S. bei kitų jo šeimos narių atžvilgiu, kad, jo manymu, grasinimus pirmininkė realizuoja jai pritariančių teisėjų pagalba ir kad josios grasinimai buvo realizuoti, kad teisėja D. J. elgiasi tendencingai ir grubiai, kad ji yra neišsiauklėjusi, kad ji savo pasisakymais šmeižia jį, kad ji dalyvavo atimant iš jo bei kitų jo šeimos narių būstą bei padarė didelę materialinę ir moralinę žalą, kad ji, jam girdint, iškoliojo B. Ž. ir t.t. (t. 3, b.l. 167).

Baudžiamąja tvarka už šmeižimą atsako tik tokią tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidęs, t.y., tik tokias tikrovės neatitinkančias žinias perdavęs asmuo, kurios gali paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą.

Tikrovę atitinkanti žinia - tai informacija apie faktus ir jų duomenis (reiškinius, savybes, veiksmus, įvykius), grindžiamus tiesa, kurią galima patvirtinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Vadinasi, tikrovę neatitinkanti žinia – tai tokia informacija apie faktus ir jų duomenis, kurių tiesos patvirtinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis negalima.

Žemesnės instancijos teismas

Laisvė turėti įsitikinimus apskritai, negali būti ribojama, tačiau, siekiant apsaugoti Konstitucijos 25 str. 3 d. nurodytas vertybes (žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą), įstatymo nustatyta tvarka yra ribojama ir teisė skleisti informaciją, ir laisvė reikšti įsitikinimus (2000 m. birželio 13 d. Konstitucinio Teismo nutarimas). Paskleidimas faktiniais duomenimis nepagrįstos informacijos apie bet kurį nekaltą asmenį (jų tarpe ir antstolį bei teisėją) paskleidžiant tikrovės neatitinkančią žiną, kad jie yra įtariamieji baudžiamojoje byloje, žemina bei žeidžia tokių asmenų garbę bei orumą. akivaizdžiai diskredituoja juos kitų akyse ir kelia nepasitikėjimą jais. Tokio turinio informacijos paskleidimu neabejotinai yra peržengiamos asmeniui garantuota teisės skleisti informaciją bei laisvės reikšti įsitikinimus ribos.

Apeliantas, 2004 m. balandžio 2 d. pareiškime paskleisdamas apie antstolį A. S. ir teisėją A. P. informaciją, jog šie yra įtariamieji baudžiamojoje byloje, akivaizdžiai paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją. Įtariamaisiais baudžiamosiose bylose traukiami nusikalstamas veikas padarę asmenys, tad akivaizdu, jog tokios informacijos paskleidimas abu šiuos nukentėjusiuosius žeidė, žemino ir kėlė nepasitikėjimą jais, tad nukentėjusius A. S. ir A. P. žeminančių žinių, galinčių pakirsti pasitikėjimą jais, paskleidimas pagrįstai pripažintas nusikalstama veika.

Faktiniai duomenys byloje rodo, kad teisėjas A. P. ir antstolis A. S. jokioje baudžiamojoje byloje įtariamaisiais nėra ir niekada nebuvo patraukti. Kaltinimai jokioje baudžiamojoje byloje jiems taip pat niekada pareikšti nebuvo. Šių, apelianto paskleistų duomenų neteisingumą taip pat akivaizdžiai patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėtos 202 lapų bylos Nr. --------, duomenys (t.1, b.l. 13-15). Akivaizdu, kad šioje dalyje apelianto paskleistos žinios tikrai yra prasimanymai. Šių prasimanytų, tikrovės neatitinkančių duomenų apie antstolį A. S. ir teisėją A. P. paskleidimas, akivaizdžiai yra ne tik tikrovės neatitinkanti, bet ir žeminanti jų, kaip antstolio ir teisėjo, reputaciją informacija. Vadinimas jų įtariamaisiais baudžiamojoje byloje, skelbimas apie kaltinimų baudžiamojoje byloje jiems pareiškimus, tai žinia, žeminanti nukentėjusių reputaciją, žeidžianti juos ir realiai galinti pakirsti pasitikėjimą jais, tad šioje dalyje apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 154 str. Ši tikrovės neatitinkanti ir abu nukentėjusius žeidžianti bei žeminanti informacija paskleista buvo 2004 m. balandžio 2 d. apelianto teismui pateiktame pareiškime, tad šioje dalyje apelianto veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 154 str.

Apeliantas, 2006 m. spalio 2 d. pareiškime paskleisdamas apie teisėjas S. N. ir D. J. informaciją, jog, S. N. yra pareiškusi, kad apeliantas josios vadovaujamame teisme bylų nelaimės, jog ši nukentėjusioji savo poziciją realizuoja jai pritariančių teisėjų pagalba bei grasina jam, kad josios grasinimai buvo realizuoti, kad ši nukentėjusioji rodo priešiškumą ne tik apeliantui, bet ir S. S. bei kitiems jo šeimos nariams, o taip pat apie nukentėjusią teisėją D. J. paskleista informacija, kad ši nukentėjusi dalyvavo veiksmuose, siekiant iš jo ir kitų jo šeimos narių atimti būstą, kad ji, apeliantui girdint, necenzūriniais žodžiais iškoliojo B. Ž., akivaizdžiai paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją. Ši tikrovės neatitinkanti informacija neginčijamai duoda pagrindą abi nukentėjusias įtarti ne tik teisėjus žeminančiu elgesiu, bet ir neteisėta nusikalstama veika. Suprantama, kad tokios informacijos paskleidimas abi šias nukentėjusias žeidžia, žemina ir kelia nepasitikėjimą jomis, tad nukentėjusias S. N. ir D. J. žeminančių žinių, galinčių pakirsti pasitikėjimą jomis, paskleidimas, taip pat yra akivaizdi nusikalstama veika.

Pasak nukentėjusios S. N. parodymų, su apeliantu ji yra bendravusi tik kartą ir to bendravimo metu, atsisakiusi susipažinti su apelianto jai teikiamomis kitų teisėjų asmeninį gyvenimą liečiančiomis nuotraukomis. Po tokio josios atsisakymo, apeliantas ir pradėjo ją šmeižti.

Pasak nukentėjusios D. J. parodymų, jokių bylų, susijusių su apelianto iškeldinimu ar jo turto nusavinimu, ji nėra nei nagrinėjusi, nei dalyvavusi su tuo susijusiuose veiksmuose. Nekoneveikė jam girdint ir apelianto nurodomos moters.

Apelianto apie S. N. paskleista informacija ir (ar) išreikšta duoda pagrindą manyti, kad S. N. –pareikšdama, jog apeliantas bylų šiame teisme nelaimės, grasindama ir savo grasinimus įvykdydama, būdama priešiška apeliantui ir jo šeimos nariams, pažeidė teisėjų etikos taisykles, kerštavo, ir, savo neteisėtą poziciją realizuodama jai pritariančių teisėjų pagalba, elgėsi nusikalstamai ir piktnaudžiavo, o D. J., dalyvaudama atimant iš apelianto ir jo šeimos narių būstą, iškoneveikdama B. Ž., taip pat pažeidė teisėjų etikos taisykles, elgėsi netinkamai ir nusikalstamai. Jokių ir šiuos faktus patvirtinančių duomenų byloje nėra. Nepateikė jų ir apeliantas. Ši paskleista informacija taip pat neginčijamai žemina bei žeidžia abi nukentėjusias ir sudaro galimybę nepasitikėti jomis. Šios apelianto paskleistos informacijos, nesant tikrų tai patvirtinančių faktų ir(ar) neturint tam faktinio pagrindo, patikrinti taip pat negalima. Vadinasi ir šie paskleisti duomenys ir (ar) nuomonė) yra akivaizdžiai prasimanyti, tad ir šioje dalyje apelianto nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 154 str.

Nepagrįstas žinias ir prasimanymus apie nukentėjusius apeliantas, neturėdamas tam teisėto pagrindo, skleidė gerai žinodamas ir suprasdamas, jog jo apie nukentėjusius skleidžiami duomenys tėra prasimanymas, jog juos tvirtinančių faktų jis neturi ir jie tikrovės neatitinka. Apelianto pasirašytus ir teismams pateiktus pareiškimus matė ir skaitė ne vienas asmuo, t.y. ne tik patys nukentėjusieji, kuriuos apeliantas kaltino juos žeidžiančiais prasimanytais ir nebūtais dalykais, bet ir procesų dalyviai, antstolių kontorų, teismų, advokatūrų, prokuratūrų darbuotojai bei šiaip stebintys teismo procesus asmenys. Toks nepagrįstų žinių ir nuomonių skleidimas realiai sudarė sąlygas neigiamai vertinti nukentėjusius ir abejoti nukentėjusiųjų užimama padėtimi visuomenėje, jų gabumais, sugebėjimais, darbštumu, padorumu, dorovingumu ir t.t., Tokiu būdu pažeistas buvo ir nukentėjusiųjų orumas. Apeliantas puikiai suprato, jog tokių faktinių duomenų skleidimu jis nukentėjusius niekina, žemina, pakerta pasitikėjimą jais ir akivaizdžiai to siekė. Vadinasi, veikė jis tiesioginės tyčios forma. Tyčią taip elgtis patvirtina ir apelianto šioje byloje pateikto apeliacinio skundo turinys iš kurio matyti, kad, nepaisant jo atžvilgiu priimto pirmos instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio, apeliacinės instancijos teismui pateiktame apeliaciniame skunde, jis ir toliau, pripažinęs, kad jokių jo teiginius patvirtinančių duomenų jis neturi, nukentėjusiuosius vadina įtariamaisiais baudžiamojoje byloje, kaltina dalyvavus nusavinant jo turtą, prasimanymų apie jį skleidimais, šmeižtu, straipsnių prieš jį laikraščiuose bei bylų prieš jį inicijavimais ir t.t. Nukentėjusius kaltinantys prasimanymai akivaizdžiai žemina jų garbę ir orumą, tad apeliantas šioje dalyje pripažintas kaltu pagrįstai ir pagrįstai šioje dalyje visos apelianto prieš nukentėjusius A. S., A. P., S. N. ir D. J. padarytos nusikalstamos veikos pagrįstai yra kvalifikuotos pagal BK 154 str. 1 d. ir šioje dalyje pagrindo apelianto skundo tenkinimui nėra.

Dokumentu įstatymai laiko materialaus teisinio fakto liudijimą, o netikru dokumentu laiko dokumentą, surašytą ar kitaip pagamintą asmens neturinčio teisės tai padaryti.

Iš duomenų byloje matyti, kad apelianto Klaipėdos miesto Apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. ------ pateiktame 2004 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos įgaliojime [t. 2, b.l. 65 (originalas pridėtas voke prie baudžiamosios bylos)], kuriuo apeliantas J. S. įgaliotas buvo CK ir Europos Sąjungos direktyvose nustatyta tvarka atstovauti LŽTSS, jos filialus bei narius visose teisminėse, teisėsaugos bei teisėtvarkos institucijose ir kitose įstaigose bei organizacijose. Vesti visuose teismuose civilines, administracines, baudžiamąsias bylas su visomis teisėmis, numatytomis įstatymuose ieškovui, atsakovui, trečiajam asmeniui bei nukentėjusiam ir įtariamajam su teise pilnai ar dalinai atsisakyti ieškininių reikalavimų, keisti ieškinio dalyką, pagrindą, sudaryti taikos sutartis, pasirašyti skundus, ieškinius, apeliacinius bei kasacinius skundus, atstovauti interesus teismuose, visose įstaigose ir organizacijose ir atlikti visus kitus veiksmus be apribojimų, Sąjungos pirmininkas B. G. nepasirašė. Kad šio įgaliojimo LŽTSS pirmininkas B. G. tikrai nepasirašė, patvirtina ir 2006 m. spalio 3 d. specialisto išvados aktas Nr. ---- (t.3, b.l. 97-102), konstatavęs, jog 2004 m rugpjūčio 2 d. apelianto pateiktą jo vardu išduotą LŽTSS įgaliojimą pasirašė ne įgaliojime nurodytas LŽTSS vadovas B. G., bet pats apeliantas J. S. (t.3, b.l. 88-95).

Dokumento suklastojimas – tai veiksmai, sukuriantys dokumento netikrumą arba jo turinio neteisingumą. Suprantama, kad, LŽTSS vardu surašytame įgaliojime pats padirbtu parašu pasirašydamas už Sąjungos pirmininką B. G., apeliantas, akivaizdžiai minėtą dokumentą - LŽTSS įgaliojimą, suklastojo, o tokį jam žinomai suklastotą dokumentą pateikdamas teismui, jį ir panaudojo. Vadinasi, ir šioje dalyje teismas apelianto veiką pagrįstai kvalifikavo pagal BK 300 str. 1 d., tad pagrindo ir šioje dalyje apelianto skundo tenkinimui, nėra.

Nepagrįsti ir kiti apelianto apeliacinio skundo teiginiai.

BPK 220 str. 4 d. įpareigoja prokurorą surašyto kaltinamojo akto nuorašą įteikti kaltinamajam. Duomenys byloje rodo kad šie reikalavimai pažeisti nebuvo. Tai patvirtina ir 2007 m. spalio 29 d. K Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas, kuriuo konstatuota, kad, prašydamas šioje byloje skirti teisinę pagalbą, kartu su pateiktu prašymu apeliantas pateikė ir kaltinamojo akto, kuriuo jis šioje byloje buvo kaltinamas pagal BK 154 str. 1 d., 300 str. 1 d., nuorašą (t.4, b.l. 68-69). Tačiau, pasinaudojęs tuo, kad prie bylos duomenys apie kaltinamojo akto nuorašo jam įteikimą neprijungti, 2007 m. gruodžio 18 d. teismo posėdyje pareiškęs, kad kaltinamojo akto nuorašo jis nėra gavęs (t.4, b.l. 71), aiškiai sakė netiesą, tad jo skundo teiginiai, kad jis, nežinodamas kaltinimų, negalėjo tinkamai pasiruošto teismo posėdžiams, nepagrįsti.

Nepagrįsti ir apelianto skundo teiginiai, kad ikiteisminio tyrimo metu jis neturėjo tinkamos gynybos, kad, teismas, užkirtęs galimybę jo interesus atstovauti paskirtam pagal antrinės teisinės pagalbos teikimą advokatui ir, prieš jo valią paskyrdamas jį atstovauti veikusius prieš jo interesus ir jo negynusius gynėjus A. Š. bei T. K., šiurkščiai pažeidė jo procesines teises, jo teisę į gynybą, o neiškviesdamas ir neapklausdamas liudytojais S. S. ir B. G. bei neišreikalaudamas jo nurodytų įvairiose Klaipėdos įstaigose esančių bylų ir medžiagų, priėmė neteisėtą nuosprendį ir buvo šališkas.

Pagrindą naikinti nuosprendį duoda tik esminiai BPK reikalavimų pažeidimai, kurie suvaržė įstatymų garantuotas kaltinamojo teises arba sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Pagrindinės procesinės kaltinamojo teisės yra numatytos BK 22 str. 3 d. Joje nustatyta, kad kaltinamasis turi teisę: 1) žinoti, kuo jis kaltinamas ir gauti kaltinamojo akto nuorašą; 2) susipažinti teisme su byla; 3) nustatyta tvarka pasidaryti reikiamų dokumentų išrašus arba nuorašus; 4) turėti gynėją; 5) pateikti prašymus; 6) pareikšti nušalinimus; 7) teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant; 8) nagrinėjimo teisme metu užduoti klausimus; 9) duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų prašymų; 10) dalyvauti baigiamosiose kalbose kai nėra gynėjo; 11) kreiptis į teismą paskutiniu žodžiu; 12) apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį. Kolegija, apeliantui garantuotų teisių pažeidimo, nenustatė.

Žemesnės instancijos teismas

Duomenys byloje rodo, kad, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu apeliantui teisė į gynybą buvo pilnai užtikrinta. Teismo šališkumą grindžiančių duomenų taip pat nėra. Visose baudžiamosios bylos tyrimo bei josios nagrinėjimo instancijose, teisė į gynybą apeliantui buvo užtikrinta įstatymo nustatyta tvarka. Akivaizdžiai matyti, kad pats nesisamdydamas jam tinkamo advokato, apeliantas, keldamas advokatams nepagrįstus reikalavimus, versdamas juos tenkinti jo nepagrįstus reikalavimus, įstatymo nustatyta tvarka nepagrįstais skundais bei pareiškimais skųsdamas advokatus, grasinimais versdamas juos atsisakyti jo gynybos, šalindamas visus jam Valstybės paskirtus advokatus, kai kuriuos iš jų šantažuodamas drausminių bylų jiems iškėlimais, traukdamas jam valstybinę teisinę pagalbą teikusius ir teikiančius advokatus jo paties jiems keliamose bylose atsakovais ir įvairiais kitokiais būdais su jais konfliktuodamas, dirbtinai siekė pagrįsti teisės į gynybą jam neužtikrinimą. Tai akivaizdžiai patvirtina šie faktai byloje:

Ikiteisminio tyrimo metu 2006 m. gegužės 25 d. prokuroro sprendimu BK 51 str. 3 d. pagrindu valstybės garantuotai advokato pagalbai užtikrinti apeliantui buvo paskirta gynėja advokatė D. R.. Apie tai apeliantas buvo informuotas įstatymo nustatyta tvarka (t.3, b.l. 23- 25), tačiau, birželio 13 d. pranešimas rodo, jog sutartu laiku apeliantas pas gynėją, konsultuotis neatvyksta (t.3, b.l. 25, 26).

2006 m. birželio 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroras kreipėsi su prašymu paskirti apeliantui kitą gynėją. 2006 m. rugpjūčio 3 d. orderis rodo, kad apeliantą ikiteisminiame tyrime gynė Tarnybos paskirtas advokatas R. K. (t.3, b.l. 25 ir 28). Apie ikiteisminio tyrimo byloje pabaigimą ir galimybę susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga apeliantui pranešta buvo 2007 m. rugsėjo 4 d., o jį tuo metu gynusiam advokatui gynėjui R. K. - 2007 m. rugpjūčio 29 d. (t.4, b.l. 15-18). Abiem jiems susipažinus su baigto ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2007 m. rugsėjo 24 d. pareiškimu apeliantas jam antrinės teisinės pagalbos tarnybos paskirto gynėjo R. K. paslaugų, apkaltinęs šį advokatą pasyvumu, procesinių dokumentų neparuošimu, veikimu prieš jo interesus ir t.t., atsisakė (t.4, b.l. 25, 26-27).

Kaltinamasis aktas šioje baudžiamojoje byloje surašytas 2007 m. spalio 8 d. ir juo kaltinimai pateikti buvo apeliantui (t.4, b.l. 29-35). VGTPT Įstatymo 21 str. nustato visiškai kitokią antrinės teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose tvarką. Pagal ją, esant BPK 51 str. numatytam privalomam gynėjo dalyvavimui, antrinė teisinė pagalba įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems skiriama tik Tarnyboje gavus ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo pranešimą, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Tokio pranešimo K VGTP tarnyba negavo. Duomenys byloje rodo, kad, 2007 m. spalio 29 d. sprendimu K VGTPT, žinodama, kad apeliantas yra kaltinamasis baudžiamojoje byloje, netikrindama ir nevertindama antrinės teisinės pagalbos skyrimo pagrindo taikymo bei būdo parinkimo, kaltinamo apelianto interesus šioje baudžiamojoje byloje atstovauti paskyrė Klaipėdos advokatą R. K. (t.4, b.l. 68-69). Tačiau, paties įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo prašymu antrinė teisinė pagalba baudžiamosiose bylose VGTPT Įstatymo 18 str. pagrindu skiriama gali būti tik tuomet, kai gynėjo dalyvavimas baudžiamosiose bylose nėra būtinas. Akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju, Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos teikimo tarnyba pažeidė gynėjo baudžiamojoje byloje skyrimo tvarką ir, šiuo konkrečiu atveju, gynėją baudžiamojoje byloje, kaltinamojo J. S. prašymu, VGTPT Įstatymo 18 str. pagrindu paskyrė jam neteisėtai.

Duomenys byloje taip pat rodo, kad, paskyrusi gynėją kaltinamajam, K antrinės teisinės pagalbos tarnyba apie tai nei prokuroro, nei teismo neinformavo. Nepadarė to ir pats apeliantas.

Remiantis Respublikos Apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartimi (t.4, b.l. 37-38) baudžiamoji byla, jos nagrinėjimui, perduota buvo Kauno miesto Apylinkės teismui, o 2007 m. gruodžio 3 d. Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos nutartimi (t.4, b.l. 44), perduodant šią bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 51 str. 2 d., apelianto gynybai teisme užtikrinti buvo paskirtas K antrinės teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus paskirtas gynėjas. Iš šios teismo nutarties turinio akivaizdžiai matyti, kad kaltinamajam J. S. advokato dalyvavimas baudžiamojoje byloje buvo būtinas, tad Kauno miesto apylinkės teismas, kreipdamasis dėl gynėjo apeliantui paskyrimo, įstatymų nepažeidė. 2007 m. gruodžio 17 d. orderis rodo, kad šias pareigas teisme atlikti pavesta buvo K antrinės teisinės pagalbos tarnybos paskirtam advokatui A. Š. (t.4, b.l. 47). Nepaisant to, K antrinės teisinės pagalbos tarnyba, ir vėl, neturėdama Lietuvos Respublikos antrinės teisinės pagalbos kaltinamajam teikimui teisėto pagrindo, t.y. negavusi ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo pranešimo, kad J. S. gynėjo dalyvavimas yra būtinas irgi tą pačią dieną, t.y. 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimu, apeliantui prieš tai nepagrįstai paskirtą Klaipėdos advokatą R. K. nepagrįstai pakeitė Klaipėdos advokatu J. K. (t.4, b.l. 67). Teisėtai K VGTPT paskirtas advokatas A. Š. į Kauno miesto apylinkės teismo teisiamąjį posėdį atvyko ir jame dalyvavo (t.4, b.l. 71), tad, neteisėtai K antrinės teisinės pagalbos teikimo tarnybos paskirto advokato nedalyvavimas teisiamajame posėdyje apelianto teisės į gynybą nepažeidė, nes, dalyvaujant teisiamajame posėdyje teisėtai paskirtam advokatui, jam teisė naudotis gynėjo paslaugomis buvo pilnai užtikrinta.

Teisiamojo posėdžio protokolo turinys rodo, kad, teigdamas, jog K antrinės teisinės pagalbos tarnybos paskirto gynėjo advokato A. Š. pozicija jam, t.y. kaltinamajam, nepriimtina, jog advokatas nenori matyti ir susipažinti su visomis įvairiose K institucijose esančiomis su apeliantu susijusiomis medžiagomis, kad advokatas pareigos jį ginti neatlieka, pareiškė advokatui nušalinimą, kurį teismas, pareikšto nušalinimo faktiniais duomenimis nepagrindus, atmetė (t.4, b.l. 73,74).

Į 2008 m. vasario 4 d. teisiamąjį posėdį vietoje advokato A. Š., apeliantą ginti atvyko kitas K antrinės teisinės pagalbos teikimo tarnybos paskirtas gynėjas, advokatas T. K. (t.4, b.l.112, 114). Šiam advokatui 2008 m. kovo 31 d. teisiamajame posėdyje apeliantas taip pat pareiškė nušalinimą, teigdamas, kad šio advokato paskyrimu pažeista jo teisė pačiam pasirinkti advokatą, kad jis neturi galimybės su šiuo advokatu bendrauti ir bylą veda pats, kad šis advokatas taip pat yra nepasiruošęs, nežino K esančios papildomos medžiagos, kad jam šio advokato teikiama gynyba yra netinkama. Teismas, pareikšto nušalinimo nepagrindus, nutartimi ir šiam advokatui pareikštą nušalinimą atmetė (t. 4, b.l. 138, 139). Reaguodamas į tai, apeliantas paprašė pertraukos teisėjos, nenušalinusios advokatą, nušalimui pasiruošti. Teismui tai daryti atsisakius ir po atvykusių asmenų apklausos, neatvykusiųjų iškvietimui paskelbus bylos nagrinėjime pertrauką, apeliantas į 2008 m. balandžio 11 d. teisiamąjį posėdį neatvyko, o, atvykęs į 2008 m. gegužės 13 d. teisiamąjį posėdį, dėl jo prašymų netenkinimo apkaltinęs bylą nagrinėjančią teisėją šališkumu, o advokatą T. K. nebendravimu su juo, neatvažiavimu pas jį į Klaipėdą, nenorėjimu susipažinti su Klaipėdoje esančia medžiaga bei, bylos medžiagos nežinojimu, pareiškė nušalinimus ir teisėjai, ir advokatui T. K.. pareikštų nušalinimų faktiniais duomenimis nepagrindus, teismo nutartimi jie buvo atmesti (t.4, b.l. 172-175). Kolegijos nuomone, teismas pasielgė teisingai ir apelianto teisės į gynybą, nepažeidė. Apelianto, jo šalintiems advokatams, keliami reikalavimai atvykti pas jį į Klaipėdą ir antrinę teisinę pagalbą jam teikti ir Kaune, ir Klaipėdoje, reikalavimai, susipažinti su visomis įvairiose Klaipėdos teisinėse institucijose esančiomis bylomis ir medžiagomis bei jose esančių duomenų pagrindu teikti jam teisinę pagalbą, aiškiai yra ir neteisėti ir nepagrįsti. Konkretaus teismo nagrinėjamoje konkrečioje byloje paskirtas kaltinamąjį atstovauti advokatas, teisės teikti teisines paslaugas ne konkrečioje nagrinėjamoje, bet kituose rajonuose ir kitose institucijose esančiose bylose, neturi. Minėti apelianto šalinti advokatai su nagrinėjamos teisme bylos medžiaga buvo pilnai susipažinę ir tai patvirtino. Duomenų, kad jie nebūtų susipažinę su nagrinėjamos bylos medžiaga, kad savo dalyvavimu teisiamuosiuose posėdžiuose jie būtų apeliantui kenkę, nėra. Tokiems savo skundo teiginiams pagrįsti faktinių duomenų nepateikė ir pats apeliantas, tad pagrindo teigti, kad apelianto teisė į gynybą būtų buvusi pažeista, nėra. Kolegija pažymi, kad, įstatymo nustatyta tvarka motyvuotai nepagrįsdamas ir, šalindamas, versdamas nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo ir netgi grasindamas bei šantažuodamas bylų iškėlimais, analogiškus nušalinimus bei reikalavimus apeliantas kėlė ir visiems šios instancijos teisme dalyvavusiems antrinės teisinės pagalbos tarnybos paskirtiems advokatams (t. 5, b.l. 83). Tai akivaizdžiai parodo, kad apelianto skundas teisinės pagalbos jam neužtikrinimo dalyje taip pat yra nepagrįstas.

Teisėjos šališkumą patvirtinančių duomenų byloje taip pat nėra. Apelianto nurodomas nušalinimo pagrindas – teismo atsisakymas tenkinti jo advokatams pareikštus nušalinimus bei apelianto prašymus, įstatymo nustatyta tvarka buvo motyvuotai pagrįsti ir teisingi.

Nepagrįsti ir apelianto skundo teiginiai, jog jam nebuvo leista susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, jog jis negavo teismo priimto nuosprendžio ir negalėjo pateikti motyvuotai pagrįsto skundo.

Duomenys byloje rodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jo paties prašymu, 2007 m. rugsėjo 13 d apeliantas ne tik gavo teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, bet ir visų jo prašytų apie 150 lapų byloje esančių dokumentų kopijas (t. 1, b.l. 31-33; t.3, b.l. 14, 15, 17-20; t.4, b.l. 20-21), tad baudžiamojoje byloje esantys duomenys jam buvo žinomi. Teismo priimtas nuosprendis jam įteiktas buvo tą pačią jo paskelbimo dieną, t.y. 2008 m. liepos 9 d. (t.5, b.l. 21). Tai taip pat patvirtina ir 2008 m. liepos 10 d. K VGTPT apelianto pateiktame prašyme skirti jam šioje byloje antrinę teisinę pagalbą, jo paties ranka padarytas įrašas apie 2008 m. liepos 9 d. nuosprendžio pridėjimą (t.5, b.l.36-56), tad skundo teiginiai, kad jis nežinojo priimto nuosprendžio motyvų ir todėl negalėjo motyvuotai pagrįsti savo apeliacinio skundo, taip pat nepagrįsti ir prieštarauja tikrovei.

Liudytojų S. S. ir B. G. neapklausimas teismo posėdyje, teismo nuosprendžio niekiniu taip pat nedaro ir pagrindo teismo nuosprendį naikinti, taip pat neduoda.

Liudytojas B. G. turėtą gyvenamą vietą yra pakeitęs. Jo nauja gyvenamoji vieta, teismui nebuvo žinoma. Teismas liudytojo B. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patikrino apklausdamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu B. G. apklaususį prokurorą V. A.. B. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai liudytojų T. J. ir S.V parodymams neprieštaravo, tad teismas jų parodymais rėmėsi pagrįstai ir pagrindo jais netikėti, neturėjo.

Liudytojos S. S., jai neatvykstant į posėdžius, apklausti teismas iš viso negalėjo. Negalėjo to padaryti ir šios instancijos teismas, nes, į teismų posėdžius ji dažniausiai neatvyksta, o jeigu ir atvyksta, tai, net nepradėjus josios apklausos, S. S. pradėjus skųstis bloga sveikata, negalėjimu teismo posėdyje kalbėti, josios apklausas net pradėti nepavyksta. Tai akivaizdžiai parodė ir bandymai apklausti ją šios instancijos teisme. Į šios instancijos teismo posėdžius S. S. nei karto neatvyko. J. S. informuodavo, kad liudytoja serga, todėl buvo imtasi priemonių ir 2008 m. gruodžio 1 d. šios instancijos nutartimi, šioje byloje liudytoją S. S. pavesta buvo apklausti Klaipėdos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui (t.5, b.l. 137-139).

Duoto pavedimo vykdymo eiga parodė, kad S. S. apklausa iš viso yra neįmanoma, nes ji arba iš viso neatvyksta, o atvykusi, net nepradėjus josios apklausos, skųsdamasi bloga sveikata nekalba ar atsisako kalbėti. Tai patvirtina šie iš duotą pavedimą vykdžiusio teismo gauti duomenys:

1) apie 2008 m. gruodžio 29 d. paskirtą teismo posėdį S. S. buvo informuota, bet apklausai neatvyko ir neatvykimo priežasties, nepranešė. Už tai ji teismo nutartimi nubausta buvo 1300 lt bauda ir priimtas nutarimas į 2009 m. sausio 19 d. teismo posėdį ją atvesdinti. Reaguodama į tai, S. S., apskundė teisėją, prašydama jį už netinkamą elgesį su ja nubausti;

2) 2009 m. sausio 19 d. S. S. į teismą atvyko, dalyvavo bei kalbėjo 10:30 valandos teismo posėdyje, sprendžiant jai 2008 m. gruodžio 29 d. nutartimi paskirtos baudos, sumažinimą. Išnagrinėjus šį klausimą ir apie 11 val. paskelbta nutartimi paskirtą baudą sumažinus iki 130 lt, čia pat, t.y., 11:00 valandą buvo pradėtas posėdis josios apklausai pagal pavedimą atlikti, tačiau tuoj pat po atvykusių į posėdį asmenų nustatymo, S. S. pradėjus skųstis sveikata, iškviesta greitoji med. pagalba išvežė ją į ligoninės priėmimo skyrių, o teismo posėdis, net nepradėjus jos apklausos, atidėtas buvo 2009 m. sausio 29 d. Tą pačią dieną, apkaltinusi teisėją spaudimo jai darymu, netinkamu elgesiu procese, nesiskaitymu su ja proceso metu, josios sveikatos sutrikdymu ir t.t., S. S. apskundė teisėją ir prašė jį nubausti.

3) į 2009 m. sausio 29 d. teismo posėdį S. S. neatvyko, neatvykimo priežasties nepranešė, tad teismas į 2009 m. vasario 10 d posėdį nutartimi ir vėl nutarė S. S. atvesdinti.

4) į 2009 m. vasario 10 d. teismo posėdį liudytoja S. S. atvyko, tuoj pat pateiktu pareiškimu, apkaltinusi teisėją josios žeminimu, nepagarbiu elgesiu su ja, grubaus spaudimo jai darymu 2009 m. sausio 19 d. posėdyje, pareiškė jam nušalinimą ir teismo posėdis, pareikšto nušalinimo išsprendimui, buvo atidėtas 2009 m. vasario 19 d.

5) į 2009 m. vasario 19 d. teismo posėdį S. S. neatvyko. Posėdžio protokole pažymėta, kad J. S. telefonu pranešė, jog S. S. yra išvykusi pas gydytoją. Teismo posėdis atidėtas kovo 2 d.

6) į 2009 m. kovo 2 d. teismo posėdį S. S. neatvykus, nutarta ją į kovo 12 d ir vėl atvesdinti. Skundu ir vėl, apkaltinusi teisėją grėsmės josios sveikatai kėlimu, netinkamu elgesiu su ja, liudytojo išlaidų jai neatlyginimu, S. S., teisėją ir vėl apskundė, prašydama bylą perduoti kitam teismui, o teisėjui iškelti drausmės bylą;

7) pradėjus 2009 m. kovo 12 d. teismo posėdį ir teisėjui pranešus, kad S. S. apklausos metu yra daromas garso įrašas, S. S., net nepradėjus josios apklausos, pareiškė, jog kalbėti ji negali, nes jai bloga. Padarius pertrauką ir iškvietus greitąją med. pagalbą, ji išvežta buvo į polikliniką. 2009 m. kovo 23 d. prašymu, apkaltinęs teisėją nesąžiningumu, tendencingumu, S. S. neapklausimu teismo posėdyje dėl teisėjo kaltės bei teisėjo suinteresuotumu S. S. neapklausti ir t.t., kreipėsi apeliantas J. S. ir prašė teisėjui inicijuoti drausmės bylą, o S. S. apklausti ne Klaipėdoje, bet Kauno apygardos teisme.

8) į 2009 m. kovo 25 d. teismo posėdį S. S. josios apklausai neatvyko. Įrašas protokole rodo, kad telefonu ji pranešė, jog, pablogėjus sveikatai, į teismo posėdį neatvyks, išvyko pas gydytoją. Teismo posėdis dėl to atidėtas buvo 2009 m. balandžio 7 d.

9) į 2009 m. balandžio 7 d. teismo posėdį S. S. ir vėl neatvyko. Posėdžio protokole užfiksuota, kad elektroniniu pranešimu S. S. informavo dėl ligos negalinti dalyvauti teismo posėdyje. Posėdis atidėtas balandžio 21 d.

10) 2009 m. balandžio 21 d. teismo posėdyje po atvykusių asmenų nustatymo J. S. apkaltinus teisėją S. S. apklausos tendencingumu, šiurkščiu S. S. teisių pažeidimu, psichologinio spaudimo S. S. darymu ir pareiškus teisėjui nušalinimą, teismo posėdis pareikšto nušalinimo išsprendimui, atidėtas 2009 m. balandžio 22 d.;

11) į 2009 m. balandžio 22 d. teismo posėdį nei J. S., nei S. S., neatvyko. Elektroniniu paštu informavo, kad po 2009 m. balandžio 21 d. teismo posėdžio S. S. sveikata pablogėjo, kad teisėjas negatyviai įtakoja S. S. sveikatos būklę, kad S. S. išduotas nedarbingumo lapelis ir atvykti į posėdį ji negali.

12) 2009 m. balandžio 22 d. nutartimi, konstatavus, kad susiklosčius situacijai, kai dėl teisėjui V. V. nuolat reiškiamų nušalinimų liudytojos apklausos procesas yra labai užsitęsęs ir, siekiant apklausą atlikti kuo greičiau, teisėjas V. V. nuo apklausos nušalintas.

13) į 2009 m. gegužės 13 d. teismo posėdį, kurį vedė kitas teisėjas, t.y., teisėja J. G., J. S. ir S. S. neatvyko. Šis posėdis iš J. S. gauto prašymo pagrindu atidėtas buvo gegužės 25 d. Tačiau, 2009 m. gegužės 19 d. pareiškimu liudytoja S. S., apkaltinusi teisėją J. G. šališku jos apklausos (kurios dar nebuvo) vykdymu, savo pareigos neatlikimu, trukdymu josios apklausą atlikti, pareiškė ir šiai teisėjai nušalinimą;

14) į 2009 m. gegužės 25 d. teismo posėdį S. S. ir J. S. neatvykus, ir vėl nutarta S. S. į 2009 m. birželio 4 d. teismo posėdį atvesdinti. Skųsdamasi psichologinio spaudimo jai darymu, kliūčių josios parodymų davimui sudarymu, teisėjos nenušalinimu ir t.t., S. S. 2009 m. birželio 2 d. skundu pareikalavo su nagrinėjama byla susijusių teisėjų veiklos patikrinimus.

15) į 2009 m. birželio 4 d. teismo posėdį S. S. josios apklausai neatvesdinta. Tarnybiniais pranešimais teismas informuotas, kad atvesdinimo įvykdymas negalimas, nes, nuvykus žinomu adresu, durų niekas neatidaro, o susisiekus su S. S. telefonu, ji konkrečią savo buvimo vietą nurodyti atsisakė ir pažadėjo į 2009 m. birželio 4 d. teismo posėdį atvykti pati. Tačiau į teismo posėdį S. S. ir vėl neatvyko.

Paaiškėjus, kad dėl nuolatinių motyvuotai nepagrįstų nušalinimų teisėjams, posėdžiai neįvyksta, kad liudytojos S. S. apklausa dėl dažnų josios neatvykimų į teismų posėdžius, dėl negalėjimų ją apklausai atvesdinti, o jai atvykus, dėl josios atsisakymų parodymus duoti motyvuojant tai bloga sveikata, yra neįmanoma, duotas pavedimas ją apklausti buvo atšauktas (t. 5, b.l. 173-205; t. 6, b.l. 1-198; t. 7, b.l. 1-34; Klaipėdos rajono apylinkės teismo medžiaga Nr. -----). Tai padarius, liudytoja S. S. skundu pareikalavo užtikrinti jai teisę atlikti liudytojos pareigą Kauno apygardos teisme (t.7, b.l. 27). Pranešus, jog ji turi teisę ir gali atvykti apklausai į 2009 m. birželio 18 d. Kauno apygardos teismo posėdį (t.7, b.l. 28), liudytoja neatvyko ir neatvykimo priežasties, nepranešė. S. S. teigimu, ji padaryti to negali dėl ligos. Tačiau, net ir nutarus bylos nagrinėjimą baigti liudytojai S. S. nedalyvaujant, teisė duoti parodymus ir būti teisme apklaustai iš josios atimta nebuvo ir apie kiekvieną kito teismo posėdžio datą, laiką ir vietą, liudytoja S. S. teismo pastoviai buvo informuojama ir elektroniniu paštu siūlant jai atvykti ir duoti parodymus, tačiau pastaroji nei karto į šios instancijos teismo posėdį, neatvyko (t. 7, b.l. 47, 61). Kolegijai išnaudojus visas galimas priemones, paaiškėjo, kad jokios galimybės S. S. apklausti teismo posėdyje nėra, nes motyvuodama neabejotinai bloga sveikata (ne kartą jai atsisakius duoti parodymus ir skundžiantis bloga sveikata konstatuotas didelis kraujo spaudimas), tad pagrindo dėl to naikinti teismo nuosprendį taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo J. S. apeliacinį skundą atmesti..

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 8 d. nuosprendį apeliacinio skundo ribose palikti nepakeistą.

Teisėjai: Regina MajauskienėRomualdas LincevičiusArūnas Paštuolis