Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Romualdo Lincevičiaus, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Vidai Butiškienei, Rūtai Baltušninkaitei, Laimai Grėbliūnienei, Ievai Jegorovaitei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjams advokatams Antanui Markūnui, Georgijui Zavtrakovui, Vaclovui Kaminskiui, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo J. S. apeliacinį skundą dėl 2008 m. liepos 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., 300 str. 1 d ir :

- pagal BK 154 str. 1 d. už teisėjo A. P. ir antstolio A. S. šmeižimą nubaustas 35 MGL dydžio ( 4375 lt) bauda;

- pagal BK 154 str. 1 d. už teisėjų S. N. ir D. J. šmeižimą – 40 MGL dydžio (5000 lt) bauda‘

- pagal 2000 m. rugsėjo 26 d. Įstatymo redakcijos BK 300 str. 1 d. – 50 MGL dydžio (6250 lt) bauda.

BK 63 str. 1 ir 4 d. tvarka bausmes subendrinus iš dalies sudedant, galutinė subendrinta bausmė paskirta 70 MGL dydžio (8750 lt) bauda.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. nuteistas už tai, kad, 2004 m. balandžio 2 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Klaipėdos Apygardos teismui civilinėje byloje Nr. ------ paduotame UAB „R“ vardu surašytame ir jo bei S. S. pasirašytame pareiškime nurodęs, jog teismo antstolis A. S. ir teisėjas A. P. yra įtariamieji baudžiamojoje byloje Nr. xxxxx, taip pat 2006 m. spalio 2 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku Klaipėdos m. Apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. ------- pateiktame pareiškime dėl teisėjos D. J. nušalinimo nurodęs, jog teismo pirmininkė S. N. yra pareiškusi, kad jis, t.y. J. S., šiame teisme bylų nelaimės, kad savo poziciją teismo pirmininkė S. N. realizuoja jai pritariančių teisėjų pagalba, kad tokie josios, t.y. teismo pirmininkės S. N. grasinimai buvo realizuoti, kad josios, t.y. teismo pirmininkės S. N. priešiškumas pasireiškė ir S. S. bei kitų jo šeimos narių atžvilgiu, kad teismo teisėja D. J. dalyvavo veiksmuose siekiant iš jo ir kitų jo šeimos narių atimti būstą, kad ji, t.y. teisėja D. J., jam girdint „iškoliojo“ necenzūriniais žodžiais B. Ž., nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis ir paskleidė apie nukentėjusius antstolį A. S. ir teisėjus A. P., S. N., D. J. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią pakirsti pasitikėjimą jais.

Teisminės valdžios misija demokratinėje visuomenėje taip pat yra ypatinga. Kaip teisingumo garantui teisminei veiklai būtinas piliečių pasitikėjimas, todėl ir teismai aplamai, ir atskiri teisėjai, nuo destruktyvių užsipuolimų taip pat turi būti ir saugomi, ir ginami.

Pagal 1998 m. gegužės 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimą Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 7¹ straipsnių ...“ asmens garbe laikoma viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas, o orumu – asmens savęs vertinimas, nulemtas visuomenės įvertinimo. Šmeižimu nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse ir tuo pažeidžiamas jo orumas.

Tikrovę atitinkanti žinia - tai informacija apie faktus ir jų duomenis (reiškinius, savybes, veiksmus, įvykius), grindžiamus tiesa, kurią galima patvirtinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Vadinasi, tikrovę neatitinkanti žinia – tai tokia informacija apie faktus ir jų duomenis, kurių tiesos patvirtinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis negalima.

Faktiniai duomenys byloje rodo, kad teisėjas A. P. ir antstolis A. S. jokioje baudžiamojoje byloje įtariamaisiais nėra ir niekada nebuvo patraukti. Kaltinimai jokioje baudžiamojoje byloje jiems taip pat niekada pareikšti nebuvo. Šių, apelianto paskleistų duomenų neteisingumą taip pat akivaizdžiai patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėtos 202 lapų bylos Nr. --------, duomenys (t.1, b.l. 13-15). Akivaizdu, kad šioje dalyje apelianto paskleistos žinios tikrai yra prasimanymai. Šių prasimanytų, tikrovės neatitinkančių duomenų apie antstolį A. S. ir teisėją A. P. paskleidimas, akivaizdžiai yra ne tik tikrovės neatitinkanti, bet ir žeminanti jų, kaip antstolio ir teisėjo, reputaciją informacija. Vadinimas jų įtariamaisiais baudžiamojoje byloje, skelbimas apie kaltinimų baudžiamojoje byloje jiems pareiškimus, tai žinia, žeminanti nukentėjusių reputaciją, žeidžianti juos ir realiai galinti pakirsti pasitikėjimą jais, tad šioje dalyje apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 154 str. Ši tikrovės neatitinkanti ir abu nukentėjusius žeidžianti bei žeminanti informacija paskleista buvo 2004 m. balandžio 2 d. apelianto teismui pateiktame pareiškime, tad šioje dalyje apelianto veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 154 str.

Nepagrįsti ir kiti apelianto apeliacinio skundo teiginiai.

BPK 220 str. 4 d. įpareigoja prokurorą surašyto kaltinamojo akto nuorašą įteikti kaltinamajam. Duomenys byloje rodo kad šie reikalavimai pažeisti nebuvo. Tai patvirtina ir 2007 m. spalio 29 d. K Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas, kuriuo konstatuota, kad, prašydamas šioje byloje skirti teisinę pagalbą, kartu su pateiktu prašymu apeliantas pateikė ir kaltinamojo akto, kuriuo jis šioje byloje buvo kaltinamas pagal BK 154 str. 1 d., 300 str. 1 d., nuorašą (t.4, b.l. 68-69). Tačiau, pasinaudojęs tuo, kad prie bylos duomenys apie kaltinamojo akto nuorašo jam įteikimą neprijungti, 2007 m. gruodžio 18 d. teismo posėdyje pareiškęs, kad kaltinamojo akto nuorašo jis nėra gavęs (t.4, b.l. 71), aiškiai sakė netiesą, tad jo skundo teiginiai, kad jis, nežinodamas kaltinimų, negalėjo tinkamai pasiruošto teismo posėdžiams, nepagrįsti.

Pagrindą naikinti nuosprendį duoda tik esminiai BPK reikalavimų pažeidimai, kurie suvaržė įstatymų garantuotas kaltinamojo teises arba sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Pagrindinės procesinės kaltinamojo teisės yra numatytos BK 22 str. 3 d. Joje nustatyta, kad kaltinamasis turi teisę: 1) žinoti, kuo jis kaltinamas ir gauti kaltinamojo akto nuorašą; 2) susipažinti teisme su byla; 3) nustatyta tvarka pasidaryti reikiamų dokumentų išrašus arba nuorašus; 4) turėti gynėją; 5) pateikti prašymus; 6) pareikšti nušalinimus; 7) teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant; 8) nagrinėjimo teisme metu užduoti klausimus; 9) duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų prašymų; 10) dalyvauti baigiamosiose kalbose kai nėra gynėjo; 11) kreiptis į teismą paskutiniu žodžiu; 12) apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį. Kolegija, apeliantui garantuotų teisių pažeidimo, nenustatė.

Ikiteisminio tyrimo metu 2006 m. gegužės 25 d. prokuroro sprendimu BK 51 str. 3 d. pagrindu valstybės garantuotai advokato pagalbai užtikrinti apeliantui buvo paskirta gynėja advokatė D. R.. Apie tai apeliantas buvo informuotas įstatymo nustatyta tvarka (t.3, b.l. 23- 25), tačiau, birželio 13 d. pranešimas rodo, jog sutartu laiku apeliantas pas gynėją, konsultuotis neatvyksta (t.3, b.l. 25, 26).

2006 m. birželio 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroras kreipėsi su prašymu paskirti apeliantui kitą gynėją. 2006 m. rugpjūčio 3 d. orderis rodo, kad apeliantą ikiteisminiame tyrime gynė Tarnybos paskirtas advokatas R. K. (t.3, b.l. 25 ir 28). Apie ikiteisminio tyrimo byloje pabaigimą ir galimybę susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga apeliantui pranešta buvo 2007 m. rugsėjo 4 d., o jį tuo metu gynusiam advokatui gynėjui R. K. - 2007 m. rugpjūčio 29 d. (t.4, b.l. 15-18). Abiem jiems susipažinus su baigto ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2007 m. rugsėjo 24 d. pareiškimu apeliantas jam antrinės teisinės pagalbos tarnybos paskirto gynėjo R. K. paslaugų, apkaltinęs šį advokatą pasyvumu, procesinių dokumentų neparuošimu, veikimu prieš jo interesus ir t.t., atsisakė (t.4, b.l. 25, 26-27).

Kaltinamasis aktas šioje baudžiamojoje byloje surašytas 2007 m. spalio 8 d. ir juo kaltinimai pateikti buvo apeliantui (t.4, b.l. 29-35). VGTPT Įstatymo 21 str. nustato visiškai kitokią antrinės teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose tvarką. Pagal ją, esant BPK 51 str. numatytam privalomam gynėjo dalyvavimui, antrinė teisinė pagalba įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems skiriama tik Tarnyboje gavus ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo pranešimą, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Tokio pranešimo K VGTP tarnyba negavo. Duomenys byloje rodo, kad, 2007 m. spalio 29 d. sprendimu K VGTPT, žinodama, kad apeliantas yra kaltinamasis baudžiamojoje byloje, netikrindama ir nevertindama antrinės teisinės pagalbos skyrimo pagrindo taikymo bei būdo parinkimo, kaltinamo apelianto interesus šioje baudžiamojoje byloje atstovauti paskyrė Klaipėdos advokatą R. K. (t.4, b.l. 68-69). Tačiau, paties įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo prašymu antrinė teisinė pagalba baudžiamosiose bylose VGTPT Įstatymo 18 str. pagrindu skiriama gali būti tik tuomet, kai gynėjo dalyvavimas baudžiamosiose bylose nėra būtinas. Akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju, Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos teikimo tarnyba pažeidė gynėjo baudžiamojoje byloje skyrimo tvarką ir, šiuo konkrečiu atveju, gynėją baudžiamojoje byloje, kaltinamojo J. S. prašymu, VGTPT Įstatymo 18 str. pagrindu paskyrė jam neteisėtai.

Duomenys byloje taip pat rodo, kad, paskyrusi gynėją kaltinamajam, K antrinės teisinės pagalbos tarnyba apie tai nei prokuroro, nei teismo neinformavo. Nepadarė to ir pats apeliantas.

Remiantis Respublikos Apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartimi (t.4, b.l. 37-38) baudžiamoji byla, jos nagrinėjimui, perduota buvo Kauno miesto Apylinkės teismui, o 2007 m. gruodžio 3 d. Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos nutartimi (t.4, b.l. 44), perduodant šią bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 51 str. 2 d., apelianto gynybai teisme užtikrinti buvo paskirtas K antrinės teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus paskirtas gynėjas. Iš šios teismo nutarties turinio akivaizdžiai matyti, kad kaltinamajam J. S. advokato dalyvavimas baudžiamojoje byloje buvo būtinas, tad Kauno miesto apylinkės teismas, kreipdamasis dėl gynėjo apeliantui paskyrimo, įstatymų nepažeidė. 2007 m. gruodžio 17 d. orderis rodo, kad šias pareigas teisme atlikti pavesta buvo K antrinės teisinės pagalbos tarnybos paskirtam advokatui A. Š. (t.4, b.l. 47). Nepaisant to, K antrinės teisinės pagalbos tarnyba, ir vėl, neturėdama Lietuvos Respublikos antrinės teisinės pagalbos kaltinamajam teikimui teisėto pagrindo, t.y. negavusi ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo pranešimo, kad J. S. gynėjo dalyvavimas yra būtinas irgi tą pačią dieną, t.y. 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimu, apeliantui prieš tai nepagrįstai paskirtą Klaipėdos advokatą R. K. nepagrįstai pakeitė Klaipėdos advokatu J. K. (t.4, b.l. 67). Teisėtai K VGTPT paskirtas advokatas A. Š. į Kauno miesto apylinkės teismo teisiamąjį posėdį atvyko ir jame dalyvavo (t.4, b.l. 71), tad, neteisėtai K antrinės teisinės pagalbos teikimo tarnybos paskirto advokato nedalyvavimas teisiamajame posėdyje apelianto teisės į gynybą nepažeidė, nes, dalyvaujant teisiamajame posėdyje teisėtai paskirtam advokatui, jam teisė naudotis gynėjo paslaugomis buvo pilnai užtikrinta.

Teisiamojo posėdžio protokolo turinys rodo, kad, teigdamas, jog K antrinės teisinės pagalbos tarnybos paskirto gynėjo advokato A. Š. pozicija jam, t.y. kaltinamajam, nepriimtina, jog advokatas nenori matyti ir susipažinti su visomis įvairiose K institucijose esančiomis su apeliantu susijusiomis medžiagomis, kad advokatas pareigos jį ginti neatlieka, pareiškė advokatui nušalinimą, kurį teismas, pareikšto nušalinimo faktiniais duomenimis nepagrindus, atmetė (t.4, b.l. 73,74).

Į 2008 m. vasario 4 d. teisiamąjį posėdį vietoje advokato A. Š., apeliantą ginti atvyko kitas K antrinės teisinės pagalbos teikimo tarnybos paskirtas gynėjas, advokatas T. K. (t.4, b.l.112, 114). Šiam advokatui 2008 m. kovo 31 d. teisiamajame posėdyje apeliantas taip pat pareiškė nušalinimą, teigdamas, kad šio advokato paskyrimu pažeista jo teisė pačiam pasirinkti advokatą, kad jis neturi galimybės su šiuo advokatu bendrauti ir bylą veda pats, kad šis advokatas taip pat yra nepasiruošęs, nežino K esančios papildomos medžiagos, kad jam šio advokato teikiama gynyba yra netinkama. Teismas, pareikšto nušalinimo nepagrindus, nutartimi ir šiam advokatui pareikštą nušalinimą atmetė (t. 4, b.l. 138, 139). Reaguodamas į tai, apeliantas paprašė pertraukos teisėjos, nenušalinusios advokatą, nušalimui pasiruošti. Teismui tai daryti atsisakius ir po atvykusių asmenų apklausos, neatvykusiųjų iškvietimui paskelbus bylos nagrinėjime pertrauką, apeliantas į 2008 m. balandžio 11 d. teisiamąjį posėdį neatvyko, o, atvykęs į 2008 m. gegužės 13 d. teisiamąjį posėdį, dėl jo prašymų netenkinimo apkaltinęs bylą nagrinėjančią teisėją šališkumu, o advokatą T. K. nebendravimu su juo, neatvažiavimu pas jį į Klaipėdą, nenorėjimu susipažinti su Klaipėdoje esančia medžiaga bei, bylos medžiagos nežinojimu, pareiškė nušalinimus ir teisėjai, ir advokatui T. K.. pareikštų nušalinimų faktiniais duomenimis nepagrindus, teismo nutartimi jie buvo atmesti (t.4, b.l. 172-175). Kolegijos nuomone, teismas pasielgė teisingai ir apelianto teisės į gynybą, nepažeidė. Apelianto, jo šalintiems advokatams, keliami reikalavimai atvykti pas jį į Klaipėdą ir antrinę teisinę pagalbą jam teikti ir Kaune, ir Klaipėdoje, reikalavimai, susipažinti su visomis įvairiose Klaipėdos teisinėse institucijose esančiomis bylomis ir medžiagomis bei jose esančių duomenų pagrindu teikti jam teisinę pagalbą, aiškiai yra ir neteisėti ir nepagrįsti. Konkretaus teismo nagrinėjamoje konkrečioje byloje paskirtas kaltinamąjį atstovauti advokatas, teisės teikti teisines paslaugas ne konkrečioje nagrinėjamoje, bet kituose rajonuose ir kitose institucijose esančiose bylose, neturi. Minėti apelianto šalinti advokatai su nagrinėjamos teisme bylos medžiaga buvo pilnai susipažinę ir tai patvirtino. Duomenų, kad jie nebūtų susipažinę su nagrinėjamos bylos medžiaga, kad savo dalyvavimu teisiamuosiuose posėdžiuose jie būtų apeliantui kenkę, nėra. Tokiems savo skundo teiginiams pagrįsti faktinių duomenų nepateikė ir pats apeliantas, tad pagrindo teigti, kad apelianto teisė į gynybą būtų buvusi pažeista, nėra. Kolegija pažymi, kad, įstatymo nustatyta tvarka motyvuotai nepagrįsdamas ir, šalindamas, versdamas nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo ir netgi grasindamas bei šantažuodamas bylų iškėlimais, analogiškus nušalinimus bei reikalavimus apeliantas kėlė ir visiems šios instancijos teisme dalyvavusiems antrinės teisinės pagalbos tarnybos paskirtiems advokatams (t. 5, b.l. 83). Tai akivaizdžiai parodo, kad apelianto skundas teisinės pagalbos jam neužtikrinimo dalyje taip pat yra nepagrįstas.

Teisėjos šališkumą patvirtinančių duomenų byloje taip pat nėra. Apelianto nurodomas nušalinimo pagrindas – teismo atsisakymas tenkinti jo advokatams pareikštus nušalinimus bei apelianto prašymus, įstatymo nustatyta tvarka buvo motyvuotai pagrįsti ir teisingi.

Nepagrįsti ir apelianto skundo teiginiai, jog jam nebuvo leista susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, jog jis negavo teismo priimto nuosprendžio ir negalėjo pateikti motyvuotai pagrįsto skundo.

Duomenys byloje rodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jo paties prašymu, 2007 m. rugsėjo 13 d apeliantas ne tik gavo teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, bet ir visų jo prašytų apie 150 lapų byloje esančių dokumentų kopijas (t. 1, b.l. 31-33; t.3, b.l. 14, 15, 17-20; t.4, b.l. 20-21), tad baudžiamojoje byloje esantys duomenys jam buvo žinomi. Teismo priimtas nuosprendis jam įteiktas buvo tą pačią jo paskelbimo dieną, t.y. 2008 m. liepos 9 d. (t.5, b.l. 21). Tai taip pat patvirtina ir 2008 m. liepos 10 d. K VGTPT apelianto pateiktame prašyme skirti jam šioje byloje antrinę teisinę pagalbą, jo paties ranka padarytas įrašas apie 2008 m. liepos 9 d. nuosprendžio pridėjimą (t.5, b.l.36-56), tad skundo teiginiai, kad jis nežinojo priimto nuosprendžio motyvų ir todėl negalėjo motyvuotai pagrįsti savo apeliacinio skundo, taip pat nepagrįsti ir prieštarauja tikrovei.

Liudytojų S. S. ir B. G. neapklausimas teismo posėdyje, teismo nuosprendžio niekiniu taip pat nedaro ir pagrindo teismo nuosprendį naikinti, taip pat neduoda.

Liudytojas B. G. turėtą gyvenamą vietą yra pakeitęs. Jo nauja gyvenamoji vieta, teismui nebuvo žinoma. Teismas liudytojo B. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patikrino apklausdamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu B. G. apklaususį prokurorą V. A.. B. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai liudytojų T. J. ir S.V parodymams neprieštaravo, tad teismas jų parodymais rėmėsi pagrįstai ir pagrindo jais netikėti, neturėjo.

Liudytojos S. S., jai neatvykstant į posėdžius, apklausti teismas iš viso negalėjo. Negalėjo to padaryti ir šios instancijos teismas, nes, į teismų posėdžius ji dažniausiai neatvyksta, o jeigu ir atvyksta, tai, net nepradėjus josios apklausos, S. S. pradėjus skųstis bloga sveikata, negalėjimu teismo posėdyje kalbėti, josios apklausas net pradėti nepavyksta. Tai akivaizdžiai parodė ir bandymai apklausti ją šios instancijos teisme. Į šios instancijos teismo posėdžius S. S. nei karto neatvyko. J. S. informuodavo, kad liudytoja serga, todėl buvo imtasi priemonių ir 2008 m. gruodžio 1 d. šios instancijos nutartimi, šioje byloje liudytoją S. S. pavesta buvo apklausti Klaipėdos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui (t.5, b.l. 137-139).

Duoto pavedimo vykdymo eiga parodė, kad S. S. apklausa iš viso yra neįmanoma, nes ji arba iš viso neatvyksta, o atvykusi, net nepradėjus josios apklausos, skųsdamasi bloga sveikata nekalba ar atsisako kalbėti. Tai patvirtina šie iš duotą pavedimą vykdžiusio teismo gauti duomenys:

1) apie 2008 m. gruodžio 29 d. paskirtą teismo posėdį S. S. buvo informuota, bet apklausai neatvyko ir neatvykimo priežasties, nepranešė. Už tai ji teismo nutartimi nubausta buvo 1300 lt bauda ir priimtas nutarimas į 2009 m. sausio 19 d. teismo posėdį ją atvesdinti. Reaguodama į tai, S. S., apskundė teisėją, prašydama jį už netinkamą elgesį su ja nubausti;

2) 2009 m. sausio 19 d. S. S. į teismą atvyko, dalyvavo bei kalbėjo 10:30 valandos teismo posėdyje, sprendžiant jai 2008 m. gruodžio 29 d. nutartimi paskirtos baudos, sumažinimą. Išnagrinėjus šį klausimą ir apie 11 val. paskelbta nutartimi paskirtą baudą sumažinus iki 130 lt, čia pat, t.y., 11:00 valandą buvo pradėtas posėdis josios apklausai pagal pavedimą atlikti, tačiau tuoj pat po atvykusių į posėdį asmenų nustatymo, S. S. pradėjus skųstis sveikata, iškviesta greitoji med. pagalba išvežė ją į ligoninės priėmimo skyrių, o teismo posėdis, net nepradėjus jos apklausos, atidėtas buvo 2009 m. sausio 29 d. Tą pačią dieną, apkaltinusi teisėją spaudimo jai darymu, netinkamu elgesiu procese, nesiskaitymu su ja proceso metu, josios sveikatos sutrikdymu ir t.t., S. S. apskundė teisėją ir prašė jį nubausti.

3) į 2009 m. sausio 29 d. teismo posėdį S. S. neatvyko, neatvykimo priežasties nepranešė, tad teismas į 2009 m. vasario 10 d posėdį nutartimi ir vėl nutarė S. S. atvesdinti.

4) į 2009 m. vasario 10 d. teismo posėdį liudytoja S. S. atvyko, tuoj pat pateiktu pareiškimu, apkaltinusi teisėją josios žeminimu, nepagarbiu elgesiu su ja, grubaus spaudimo jai darymu 2009 m. sausio 19 d. posėdyje, pareiškė jam nušalinimą ir teismo posėdis, pareikšto nušalinimo išsprendimui, buvo atidėtas 2009 m. vasario 19 d.

5) į 2009 m. vasario 19 d. teismo posėdį S. S. neatvyko. Posėdžio protokole pažymėta, kad J. S. telefonu pranešė, jog S. S. yra išvykusi pas gydytoją. Teismo posėdis atidėtas kovo 2 d.

6) į 2009 m. kovo 2 d. teismo posėdį S. S. neatvykus, nutarta ją į kovo 12 d ir vėl atvesdinti. Skundu ir vėl, apkaltinusi teisėją grėsmės josios sveikatai kėlimu, netinkamu elgesiu su ja, liudytojo išlaidų jai neatlyginimu, S. S., teisėją ir vėl apskundė, prašydama bylą perduoti kitam teismui, o teisėjui iškelti drausmės bylą;

7) pradėjus 2009 m. kovo 12 d. teismo posėdį ir teisėjui pranešus, kad S. S. apklausos metu yra daromas garso įrašas, S. S., net nepradėjus josios apklausos, pareiškė, jog kalbėti ji negali, nes jai bloga. Padarius pertrauką ir iškvietus greitąją med. pagalbą, ji išvežta buvo į polikliniką. 2009 m. kovo 23 d. prašymu, apkaltinęs teisėją nesąžiningumu, tendencingumu, S. S. neapklausimu teismo posėdyje dėl teisėjo kaltės bei teisėjo suinteresuotumu S. S. neapklausti ir t.t., kreipėsi apeliantas J. S. ir prašė teisėjui inicijuoti drausmės bylą, o S. S. apklausti ne Klaipėdoje, bet Kauno apygardos teisme.

8) į 2009 m. kovo 25 d. teismo posėdį S. S. josios apklausai neatvyko. Įrašas protokole rodo, kad telefonu ji pranešė, jog, pablogėjus sveikatai, į teismo posėdį neatvyks, išvyko pas gydytoją. Teismo posėdis dėl to atidėtas buvo 2009 m. balandžio 7 d.

9) į 2009 m. balandžio 7 d. teismo posėdį S. S. ir vėl neatvyko. Posėdžio protokole užfiksuota, kad elektroniniu pranešimu S. S. informavo dėl ligos negalinti dalyvauti teismo posėdyje. Posėdis atidėtas balandžio 21 d.

10) 2009 m. balandžio 21 d. teismo posėdyje po atvykusių asmenų nustatymo J. S. apkaltinus teisėją S. S. apklausos tendencingumu, šiurkščiu S. S. teisių pažeidimu, psichologinio spaudimo S. S. darymu ir pareiškus teisėjui nušalinimą, teismo posėdis pareikšto nušalinimo išsprendimui, atidėtas 2009 m. balandžio 22 d.;

11) į 2009 m. balandžio 22 d. teismo posėdį nei J. S., nei S. S., neatvyko. Elektroniniu paštu informavo, kad po 2009 m. balandžio 21 d. teismo posėdžio S. S. sveikata pablogėjo, kad teisėjas negatyviai įtakoja S. S. sveikatos būklę, kad S. S. išduotas nedarbingumo lapelis ir atvykti į posėdį ji negali.

12) 2009 m. balandžio 22 d. nutartimi, konstatavus, kad susiklosčius situacijai, kai dėl teisėjui V. V. nuolat reiškiamų nušalinimų liudytojos apklausos procesas yra labai užsitęsęs ir, siekiant apklausą atlikti kuo greičiau, teisėjas V. V. nuo apklausos nušalintas.

13) į 2009 m. gegužės 13 d. teismo posėdį, kurį vedė kitas teisėjas, t.y., teisėja J. G., J. S. ir S. S. neatvyko. Šis posėdis iš J. S. gauto prašymo pagrindu atidėtas buvo gegužės 25 d. Tačiau, 2009 m. gegužės 19 d. pareiškimu liudytoja S. S., apkaltinusi teisėją J. G. šališku jos apklausos (kurios dar nebuvo) vykdymu, savo pareigos neatlikimu, trukdymu josios apklausą atlikti, pareiškė ir šiai teisėjai nušalinimą;

14) į 2009 m. gegužės 25 d. teismo posėdį S. S. ir J. S. neatvykus, ir vėl nutarta S. S. į 2009 m. birželio 4 d. teismo posėdį atvesdinti. Skųsdamasi psichologinio spaudimo jai darymu, kliūčių josios parodymų davimui sudarymu, teisėjos nenušalinimu ir t.t., S. S. 2009 m. birželio 2 d. skundu pareikalavo su nagrinėjama byla susijusių teisėjų veiklos patikrinimus.

15) į 2009 m. birželio 4 d. teismo posėdį S. S. josios apklausai neatvesdinta. Tarnybiniais pranešimais teismas informuotas, kad atvesdinimo įvykdymas negalimas, nes, nuvykus žinomu adresu, durų niekas neatidaro, o susisiekus su S. S. telefonu, ji konkrečią savo buvimo vietą nurodyti atsisakė ir pažadėjo į 2009 m. birželio 4 d. teismo posėdį atvykti pati. Tačiau į teismo posėdį S. S. ir vėl neatvyko.

Paaiškėjus, kad dėl nuolatinių motyvuotai nepagrįstų nušalinimų teisėjams, posėdžiai neįvyksta, kad liudytojos S. S. apklausa dėl dažnų josios neatvykimų į teismų posėdžius, dėl negalėjimų ją apklausai atvesdinti, o jai atvykus, dėl josios atsisakymų parodymus duoti motyvuojant tai bloga sveikata, yra neįmanoma, duotas pavedimas ją apklausti buvo atšauktas (t. 5, b.l. 173-205; t. 6, b.l. 1-198; t. 7, b.l. 1-34; Klaipėdos rajono apylinkės teismo medžiaga Nr. -----). Tai padarius, liudytoja S. S. skundu pareikalavo užtikrinti jai teisę atlikti liudytojos pareigą Kauno apygardos teisme (t.7, b.l. 27). Pranešus, jog ji turi teisę ir gali atvykti apklausai į 2009 m. birželio 18 d. Kauno apygardos teismo posėdį (t.7, b.l. 28), liudytoja neatvyko ir neatvykimo priežasties, nepranešė. S. S. teigimu, ji padaryti to negali dėl ligos. Tačiau, net ir nutarus bylos nagrinėjimą baigti liudytojai S. S. nedalyvaujant, teisė duoti parodymus ir būti teisme apklaustai iš josios atimta nebuvo ir apie kiekvieną kito teismo posėdžio datą, laiką ir vietą, liudytoja S. S. teismo pastoviai buvo informuojama ir elektroniniu paštu siūlant jai atvykti ir duoti parodymus, tačiau pastaroji nei karto į šios instancijos teismo posėdį, neatvyko (t. 7, b.l. 47, 61). Kolegijai išnaudojus visas galimas priemones, paaiškėjo, kad jokios galimybės S. S. apklausti teismo posėdyje nėra, nes motyvuodama neabejotinai bloga sveikata (ne kartą jai atsisakius duoti parodymus ir skundžiantis bloga sveikata konstatuotas didelis kraujo spaudimas), tad pagrindo dėl to naikinti teismo nuosprendį taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo J. S. apeliacinį skundą atmesti..

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 8 d. nuosprendį apeliacinio skundo ribose palikti nepakeistą.