Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-08-17 · Baudžiamoji byla Nr. T-621-990/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-17
Bylos Nr.
T-621-990/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Nuteistasis
D. V.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-621-990/2020Teisminis procesas Nr. 1-01-1-14763-2019-6
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.11.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugpjūčio 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,dalyvaujantteismo posėdžių sekretorei Rasai Glovickytei – Liobienei,nuteistajam D. V.,prokurorui Armandui Vainauskui,

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus atstovėms Andželikai Žabelovič ir Rasai Rimeikienei,

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus viršininkės K. S. teikimą dėl D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu D. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant D. V. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant D. V. visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose. Tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu D. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

2. 2020 m. birželio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus administracijos teikimas, kuriame nurodoma, kad Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius D. V. elgesį kontroliuoja nuo 2019 m. spalio 3 d. Bausmės termino pabaiga – 2020 m. rugsėjo 27 d. 2019 m. lapkričio 12 d. D. V. atvykęs į Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrių buvo supažindintas su paskirtais įpareigojimais ir jų vykdymo tvarka, taip pat supažindintas su įpareigojimų vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis. D. V. nedirba ir nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, lankytis smurtinį elgesį keičiančiose programose atsisakė raštu, todėl 2020 m. kovo 31 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius kreipėsi Vilniaus apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo. Vykdant įpareigojimo nustatytu laiku būti namuose kontrolę, 2020 m. vasario 13 d. 03.13 val. D. V. buvo patikrintas policijos ir namuose nebuvo rastas. Taip pat D. V. netinkamai vykdo įpareigojimą nevartoti alkoholio: 2020 m. sausio 22 d. 20.20 val. D. V. jo gyvenamojoje vietoje buvo nustatytas 1,49 promilių neblaivumas, o 2020 m. vasario 19 d. apie 15.00 val. D. V. gyvenamojoje vietoje jam buvo nustatytas 0,61 promilės neblaivumas. D. V. buvo baustas administracinėmis nuobaudomis keturis kartus: 2019 m. spalio 18 d., 2019 m. gruodžio 16 d., 2019 m. gruodžio 22 d. ir 2020 m. gegužės 18 d. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 446 straipsnio 4 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes siūloma D. V. skirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti į arešto bausmę.

3. Teismo posėdžio metu D. V. paaiškino, kad šiuo metu jis padeda mamai. Naktimis į jo namus atvažiuoja policija, tačiau nei karto jo nerado girto. Jis apie tris mėnesius nebegeria alkoholinių gėrimų, išklausė smurtinį elgesį keičiančią programą, važinėjo į Kareivių gatvę, kur su juo kalbėjo pareigūnai. Jam buvo du insultai, po kurių jis nejaučia pusės kūno, be mamos pagalbos jam sudėtinga nuvykti į probacijos tarnybą, jo atmintis labai prasta, todėl vienas jis bijo pasiklysti. Jis visą dieną būna namuose, niekur neišeina, nueina tik iki kiosko, taip pat viešuoju transportu nuvažiuoja į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, kur gyvena jo sesuo. Pastarosios adresą jis žino nuo vaikystės, o daugiau jis niekur nevažiuoja, nes nepažįsta miesto. Jis yra neįgalus, dažnai pamiršta pasiimti dokumentus bei pasižymėti bilietėlius, dėl ko buvo nubaustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau paskirtas administracines nuobaudas jis sumokėjo kartu su mama. Jam paskirti vaistai (duomenys neskelbtini) nuo psichikos sutrikimų, kuriuos jis vartoja kiekvieną rytą.

4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teikimą tenkinti, nes nuteistasis teismo įpareigojimų nevykdo, pažymų dėl savo sveikatos būklės nepateikė, o programose atsisakė dalyvauti raštiškai.

5. Teismo posėdžio metu Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus atstovė prašė teikimą tenkinti, nes nuteistasis vaikšto ir bendrauja, o į probacijos tarnybą atvykti gali ir vienas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą. BK 48 straipsnio 10 dalyje numatyta, jei asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

7. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę nelaikytini atvejai, kai nuteistasis nesilaiko ar pažeidžia draudimus, nevykdo ar netinkamai vykdo įpareigojimus, pažeidžia atsiskaitymo tvarką ar neatsiskaito dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių.

8. Iš teikime išdėstytų aplinkybių, D. V. asmens byloje esančių dokumentų matyti, kad D. V. nesilaikė teismo paskirto draudimo vartoti alkoholį: 2020 m. vasario 4 d. D. V. buvo nustatytas 1,49 promilės, o 2020 m. vasario 19 d. – 0,61 promilės neblaivumas. D. V. taip pat netinkamai vykdė teismo paskirtą įpareigojimą nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose: 2020 m. vasario 13 d. 03.13 val. patikrinimo metu namuose rastas nebuvo, be to, 2020 m. vasario 28 d. raštiškai atsisakė dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nurodydamas, jog to padaryti jam neleidžia sveikatos būklė. D. V., be kita ko, 2019 m. spalio 18 d., 2019 m. gruodžio 16 d., 2019 m. gruodžio 22 d. ir 2020 m. gegužės 18 d. buvo nubaustas administracinėmis nuobaudomis už važiavimą viešuoju transportu be bilieto.

9. Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme įtvirtintas probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Vienas iš probacijos principų įtvirtina siekį ne tik probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, bet ir jo priežiūros, kuri turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių. Pabrėžtina, kad sprendžiant laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui. Nors D. V. netinkamai vykdė teismo paskirtą draudimą vartoti alkoholį, įpareigojimą visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose bei neįvykdė baudžiamojo poveikio priemonės ir nedalyvavo smurtinį elgesį keičiančiose programose, padarė keturis nešiurkščius administraciniu nusižengimus, tačiau šie pažeidimai buvo pavieniai, nuteistasis namuose nerastas tik vieną kartą, neblaivus buvo du kartus. D. V. yra nustatytas tik 25 procentų darbingumas, dėl ko jam iš tiesų gali būti gana sudėtinga nuvykti į probacijos įstaigą. Negalima nepastebėti ir to, kad 2020 m. rugpjūčio 4 d. teisme gautame Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus darbuotojos L. J. elektroniniame laiške nurodyta, jog D. V. į probacijos įstaigą buvo atvykęs 2020 m. liepos 28 d., kas leidžia manyti, jog nuteistasis deda realias pastangas vykdydamas jam paskirtą bausmę. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs D. V. paaiškinimus bei jo asmens byloje esančius duomenis, taip pat tai, kad D. V. padaryti probacijos sąlygų pažeidimai nebuvo sistemingi, teismas įžvelgia D. V. elgesio pokyčius bei jo norą keistis ir susitvarkyti savo gyvenimą. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo D. V. skirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti į arešto bausmę, todėl teikimas dėl D. V. skirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 10 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsniu, 364 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 47 straipsniu,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus viršininkės K. S. teikimą dėl D. V. skirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas