- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-10
- Bylos Nr.
- e2-10101-541/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-03722-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Vėgelienė
- Ieškovas
- SIA „B2Kapital“
- Atsakovas
- E. M.
- Kategorijos
- 2.6.16.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė, rašytinio proceso tvarka priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SIA „B2Kapital“ ieškinį atsakovei E. M. dėl skolos, palūkanų, delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 127,41 Eur skolą, kurią sudaro 72,40 Eur suteiktos paskolos dalis ir 55,01 Eur mokėtinos palūkanos pagal sutartį, 21,72 Eur ikiteisminio išieškojimo mokestį, 11,47 Eur delspinigius, 5 procentus dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „MCB Finance“ (dab. pavadinimas – UAB „IPF Digital Lietuva“), 2011 m. kovo 16 d. su atsakove sudarė paskolos sutartį Nr. 425497, pagal kurią atsakovei buvo suteikta 72,40 Eur paskola. Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti Sutarties mokėjimo plane nurodytas eilines įmokas, visą suteiktą paskolą grąžinti per 90 dienų laikotarpį. Laiku nesumokėjusi eilinės įmokos ar kito mokėjimo, atsakovė įsipareigojo pagal Sutartį mokėti 0,05 procentus netesybas už piniginių prievolių termino praleidimą nuo laiku negrąžintos paskolos ar jos atitinkamos dalies ir laiku nesumokėtų paskolos palūkanų sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Nurodo, jog atsakovė savo įsipareigojimų nevykdė. 2016 m. lapkričio 28 d. pagal gautinų sumų pirkimo – pardavimo sutartį pirminis kreditorius perleido savo reikalavimo teisę ieškovui, atsakovė apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuota raštišku pranešimu.
Atsakovei ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo būdu. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Byloje nustatyta, kad UAB „MCB Finance“ 2009 m. kovo 16 d. su atsakove E. M. sudarė paskolos sutartį Nr. 425497, pagal kurią atsakovei buvo suteikta 72,40 Eur paskola. Pagal minėtą sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti sutarties mokėjimo plane nurodytas eilines įmokas, visą suteiktą paskolą grąžinti per 90 dienų laikotarpį. Atsakovė tinkamai nevykdė savo sutartinių prievolių, todėl ieškovas 2016 m. gruodžio 11 d. sutartį nutraukė. Atsakovė liko skolinga ieškovui 127,41 Eur skolą, kurią sudaro 72,40 Eur suteiktos paskolos dalis ir 55,01 Eur mokėtinos palūkanos. 2016 m. lapkričio 28 d. pagal gautinų sumų pirkimo – pardavimo sutartį pirminis kreditorius perleido savo reikalavimo teisę ieškovui.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-469/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovė apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuota raštišku 2017 m. kovo 7 d. pranešimu.
Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 2 punktas). CK 6.205 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovė atsiliepimo nepateikė ir savo prievolės ieškovui neginčija (CPK 12 straipsnis), ieškovo reikalavimas dėl 127,41 Eur pagal sutartį likusių mokėjimų priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.870 straipsnis, 6.873 straipsnis).
Vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 1 dalimi įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 punktas numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento. Vartojimo kredito sutarties 5.1 punkte atsakovė įsipareigojo ieškovui mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo pradelstos sumokėti sumos. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 0,05 % delspinigius už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 25 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė vėlavo laiku atsiskaityti su ieškovu, iš jos ieškovui priteistina 11,47 Eur delspinigių.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 21,72 Eur ikiteisminio išieškojimo mokesčio. Vartojimo kredito sutarties 5.3 punkte numatyta, kad paskolos davėjas turi teisę kreiptis į skolų išieškojimo įmonę dėl tarpininkavimo susigrąžinant įsiskolinimą (paskolą, jos dalį, paskolos palūkanas, aptarnavimo mokestį, palūkanas už piniginių prievolių termino praleidimą ir kitas pagal Sutartį mokėtinas sumas), o paslaugos gavėjas įsipareigoja atlyginti paskolos davėjui šio įmonės administravimo mokestį, kuris nurodomas paskolos gavėjui siunčiamame laiške. Administravimo mokestis negali būti didesnis negu 30 (trisdešimt) procentų nuo visos paskolos sumos. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovė vengė atsiskaityti, su ieškovu nebendradarbiavo ir ieškovo raginama skolos nesumokėjo, todėl ieškovas bandė skolą susigrąžinti ne teismine tvarka, kreipdamasis į skolos išieškojimo įmonę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl 21,72 Eur ikiteisminio išieškojimo mokesčio priteisimo yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas.
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 160,60 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. vasario 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis bei 50,00 Eur išlaidų už teisines paslaugas, viso – 65,00 Eur.
Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 127,41 Eur (vieną šimtą dvidešimt septynis eurus 41 ct) skolos, 11,47 Eur (vienuolika eurų 47 ct) delspinigių, 21,72 (dvidešimt vieną eurą 72 ct) ikiteisminio išieškojimo mokesčio, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 160,60 Eur (vieno šimto šešiasdešimt eurų 60 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. vasario 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 65,00 Eur (šešiasdešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo SIA „B2Kapital“, į. k. 40103645131, naudai.
Išaiškinti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.
Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.