- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-08-14
- Bylos Nr.
- e2-16075-861/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-098001-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- R. L., E. L.
- Atsakovas
- A. S., L. S.
- Kategorijos
- 2.4.4.1Servitutas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. L. ir E. L. ieškinį atsakovui A. S. ir L. S. dėl servituto žemės sklypui nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai prašo nustatyti atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 31 kv. m. dalyje, pažymėtoje matininko Š. P. parengtame 2016-06-08 žemės sklypų servitutų nustatymo plane raidėmis S1, S2, S3, S4 ir taškais 10, 21, 22, 8, 8, 10, kelio ir komunikacijų servitutą dėl viešpataujančiojo daikto – ieškovams priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, jas naudoti ir aptarnauti. Prašo priteisti atsakovams kompensaciją už nustatytą servitutą – teisę naudotis ieškovams priklausančio žemės sklypo dalimi; įpareigoti ieškovus savo lėšomis per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti betoninių trinkelių kelio dangą, šios trinkelių dangos priežiūrą priskiriant visoms šalims po lygiai.
Ieškovai nurodė, kad šalims priklauso du šalia esantys žemės sklypai. Kiekviena iš šalių savo sklype yra pasistačiusios gyvenamuosius namus. Atsakovų gyvenamojo namo statyba formaliai nėra baigta, tačiau namas yra tinkamai naudoti. Žemės sklypų ribos, konfigūracija ir privažiavimo bendrais sodų bendrijos keliais buvo apspręsti jų suformavimo metu ir sprendiniai pažymėti sodų bendrijos generaliniame plane. Plane numatytas bendras privažiavimas į šalių žemės sklypus vietoje, pažymėtoje tašku Nr. 47, suformuojant atitinkamai bendrojo naudojimo kelių įsikišimą į abu žemės sklypus. Ieškovai 2008 metais atliko žemės sklypo tiksliuosius matavimus, žemės sklypo ribos buvo suderintos su atsakovais – ieškovai sutiko patraukti bendrą žemės sklypų ribą labiau į savo žemės sklypą, kad atsakovams priklausantis pagalbinis statinys visa apimtimi atsidurtų jų žemės sklype. Ieškovų žemės sklypo riba buvo sutapatinta su bendrojo naudojimo kelio dalies, įsiterpiančios į šalių žemės sklypus, riba, taip suformuojant kuo taisyklingesnių formų žemės sklypus. Šiame plane taip pat buvo įtvirtintas kitas šalių susitarimas – sutarta privažiavimui į žemės sklypus faktiškai naudojamą žemės plotą palikti tokios pat paskirties, nepriklausomai nuo to ploto statuso ar priklausomybės nuosavybės teise. Atsakovai savo sklypo tiksliuosius matavimus atliko 2009 m. Atsakovų sklypo plane suformuotas mažesnio ploto įvažiavimas. Ieškovams apie atsakovų žemės sklypo ribų matavimus tapo žinoma 2015 m., kai atsakovai sukalė kuolus, žymėdami savo sklypo ribas. Pažymėjo, kad esamu pravažiavimu naudojasi tiek ieškovai, tiek atsakovai, o pravažiavimas apimta taip pat abiejų šalių žemės sklypų dalis. Ieškovai nurodo, kad nė prie vienos kitos ieškovų žemės sklypo vietos neprieina sodų bendrijos bendrojo naudojimo keliai, naujo kelio įrengimas būtų neekonomiškas ir neracionalus.
Atsiliepimas
Atsakovai su pareikštu ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, kad prie žemės sklypų privažiuojama 4 metrų pločio sodininkų bendrijos „Miniatiūra“ bendro naudojimo keliu iš sodininkų bendrijai „Pavasaris“ priklausančio bendro naudojimo 6 metrų pločio kelio. Teigė, kad ieškovai gali naudotis jiems nustatytu 4,38 m x 3,50 m įvažiavimu, servituto nustatymas nėra būtinas, jo nustatyti vien dėl ieškovų patogumo negalima.
Trečiasis asmuo prašė spręsti ginčą teismo nuožiūra. Nurodė, kad jam yra užtikrintos teisės eksploatuoti ir/ar prižiūrėti dujotiekį ir dujotiekio įrenginį, esančius atsakovų žemės sklype. Pažymėjo, kad ieškovai nenurodo daikto, dėl kurio būtų nustatomas komunikacijų servitutas, taip pat nepateikia jokių argumentų, kodėl ieškovams reikalingas komunikacijų servitutas.
Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas nurodė, kad atsakovai, formuodami savo žemės sklypą, turėjo nurodyti, kad pravažiavimo ilgis su ieškovų žemės sklypu yra 12,70 metrų. Ieškovai sutiko, kad dalis bendro įvažiavo atitektų atsakovų žemės sklypui, tačiau mano, kad kelio naudmenos turėtų išlikti visam laikui, todėl prašo nustatyti kelio servitutą. Ieškovai mano, kad kito įvažiavimo įrengimas butų netinkamas. Atstovas nurodė, kad ieškovai iš bendro naudojimo kelio iš karto sukti į savo sklypą negali, nes kelio plotis yra tik 4 metrai, jo nepakanka.
Šalies argumentai
Ieškovas R. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad servitutas reikalingas patekimui į ieškovų sklypą. Kitos alternatyvos nėra, nes tai reikalautų nugriauti tvorą, nupjauti medžius, padaryti naują kelią. Net pridėjus papildomus 50 centimetrų, patekimas į sklypą tarnyboms būtų neįmanomas. Siūlo atsakovams kompensuoti servitutą kelio dangos įrengimu.
Atsiliepimas
Atsakovas A. S. nurodė, kad ieškovai gali sukti į savo kiemą iš bendro kelio. Sutiko ieškovams suteikti papildomus 50 centimetrus kelio, kad jie galėtų patogiau pasukti į savo kiemą. Nustačius servitutą, atsakovas negalėtų pilnai apsitverti savo teritorijos, pasistatyti vartų.
Šalies argumentai
Ieškovų atstovas teigė, kad servituto nustatymas neįtakoja atsakovų teisių. Kadangi servitutas būtų nustatomas mažam žemės plotui, kurio paskirtis nebūtų keičiama, mano, kad pakankamas atlyginimas atsakovams būtų ieškovų siūlomas kelio išgrindimas.
Atsiliepimas
Atsakovų atstovė teigė, kad servitutas gali būti nustatomas tik išimtinais atvejais, o šiuo atveju ieškovai gali pasidaryti kitą įvažiavimą į savo kiemą. Vien tai, kad ieškovams būtų patogiau naudotis atsakovų teritorija, nesudaro pagrindo servituto nustatymui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalims priklauso du šalia esantys žemės sklypai. Kiekviena iš šalių savo sklype yra pasistačiusios gyvenamuosius namus. Ieškovai į savo sklypą patenka per atsakovų sklypo dalyje esantį kelią. Ieškovai prašo nustatyti šio kelio ir komunikacijų servitutą, tačiau atsakovai su tuo nesutinka, teigdami, jog ieškovai į savo sklypą gali patekti ir be nustatyto servituto.
Servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens nuosavybės teises (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnis). Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 straipsnio 1dalis). Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1dalis). Pagal CK 4.128 straipsnio 1dalį servitutas gali būti nustatomas nekilnojamajam daiktui, kuris savo pastoviomis savybėmis neterminuotam laikui gali užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse formuojama praktika, kad, nagrinėdamas tokias bylas, teismas turi siekti protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita, visiškai neatsižvelgiant į poreikio servitutui nustatyti pobūdį, kitokių sprendinių galimybę ir pan. Bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar viešpataujančiojo daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, nurodo tokias svarbias priežastis, kurios pateisina kito savininko teisių ribojimą. Žemė yra ypatingas nuosavybės teisių objektas, žemės santykiuose išryškėja nuosavybės socialinė (socialinio teisingumo) funkcija. CK nustatyti servitutų nustatymo pagrindai taikomi ir žemės servitutams (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX–1983 redakcija, Žin., 2004, Nr. 28–868) 23 straipsnio 1 dalis). Žemės servituto nustatymas gali būti grindžiamas būtinumu užtikrinti kitų asmenų skirtingas teises ir skirtingus teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą. Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau.
Teismas vertina, kad ieškovų prašomas nustatyti servitutas nėra būtinas, nes yra prašomas nustatyti siekiant didesnio patogumo, neteisingai argumentuojant, kad nėra kitų galimybių ieškovams įvažiuoti į jų žemės sklypą.
Ieškovai teigė, kad servituto nustatymas nesukels atsakovams nepatogumų, nepakeis jų teisių, nes šalys tokiu būdu ginčo keliuku naudojasi jau daugybę metų, be to, atsakovai ir toliau planuoja juo naudotis. Vis dėlto, teismas pažymi, jog tai, kad atsakovai ir toliau naudosis jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančiame sklype esančiu keliuku, nesuponuoja atsakovų pareigos leisti juo naudotis ir kitiems asmenims, taip pat niekaip nepagrindžia servituto nustatymo būtinybės. Teismas sutinka su atsakovų argumentais, jog nustačius kelio servitutą atsakovų žemės sklype, atsakovai negalės naudoti žemės sklypo dalies pagal paskirtį, pilnai aptverti savo žemės sklypo ir įstatyti vartų.
Ieškovai taip pat argumentavo, kad naujo įvažiavimo sukūrimas daug kainuotų, tektų perkelti vartus, pertvarkyti jų žemės sklype esančią žaliąją zoną, kuri sumažėtų. Toks ieškovų argumentas yra savanaudiškas, nes siekiama susitvarkyti gerbūvį kito žemės sklypo savininkų sąskaita. Kaip nurodyta aukščiau, servitutas negali būti nustatomas tik dėl didesnio šalies patogumo. Nors šiuo atveju ieškovai teigia, kad naujo įvažiavimo įrengimas būtų neproporcingai brangus, tačiau nepateikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų, taigi teismas laiko šį ieškovų teiginį neįrodytu.
Ieškovai teigė, jog nėra kito būdo patekti į jiems priklausantį žemės sklypą, tačiau atsakovai su tuo nesutiko. Pagal galiojantį sodininkų bendrijos „Miniatiūra“ suplanavimo projektą – generalinį planą, prie šalims nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų privažiuojama 4 m pločio sodininkų bendrijos „Miniatiūra“ bendro naudojimo keliu. Privažiavimo kelias į žemės sklypus buvo suprojektuotas suformuojant bendro naudojimo 4 m pločio kelio įsikišimą, kuris generalinio plano grafinėje dalyje pažymėtas sodininkų bendrijos teritorijos ribos posūkio tašku Nr. 47, nenumatant kelio servituto. Teismas vertina, kad bendro naudojimo 4 metrų pločio kelio įsikišimas buvo suformuotas būtent tam, kad į savo žemės sklypus galėtų patekti tiek ieškovai, tiek atsakovai.
Atsakovai teigė, kad ieškovai gali patekti į savo sklypą 4 m pločio sodininkų bendrijos „Miniatiūra“ bendro naudojimo keliu, iš jo iš karto sukdami į savo sklypą. Ieškovai teigė, kad iš bendro kelio sukti į sklypą gali neužtekti vietos, negalima automobiliu saugiai atlikti posūkio. Pažymėtina, kad mažiausias automobilių privažiavimo plotis yra 3,5 m (2005-07-01 Aplinkos ministro įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto statybos techninio reglamento STR (duomenys neskelbtini) punktas 9.6.1.), o šiuo atveju kelio plotis yra 4 m. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovai siūlė ieškovams suteikti papildomus 50 cm pravažiavimui, kad jiems būtų galima kuo patogiau įsukti į savo žemės sklypą, tačiau ieškovai su tuo nesutiko, kas leidžia teismui daryti išvadą, jog ieškovai prašo nustatyti servitutą ne dėl to, kad jo nenustačius negali patekti į savo kiemą, o tik dėl didesnio patogumo. Taigi, ieškovai neįrodė, jog tikrai nėra galimybės patekti į jų sklypą iš bendro naudojimo kelio. Tai, kad naujas įvažiavimas būtų mažiau patogus, taip pat nėra pagrindas servituto nustatymui. Kaip minėta, servitutas negali būti nustatomas tik dėl didesnio šalies patogumo, todėl teismas sprendžia, jog šiuo atveju kelio servituto nustatymas neproporcingai pažeistų atsakovų teises, nes jis būtų nustatomas ne dėl to, kad ieškovai negali tinkamai naudotis savo žemės sklypu.
Byloje esantys įrodymai ir žemės sklypų servitutų nustatymo planas patvirtina, kad atsakovų žemės sklype yra dujotiekio įvado įvadinė spinta (2G-4T,B10) ir eina požeminis dujotiekis. Atsakovų žemės sklypui, vadovaujantis Apskrities viršininko 2010-02-26 įsakymu Nr.2.3-2124-(30), yra nustatytos bei nuo 2010-03-08 įregistruotos dujotiekių apsaugos zonos (specialiosios žemės naudojimo sąlygos). Tai patvirtina, kad nustatant servitutą įvažiavimui į objektą dujotiekių apsaugos zonoje, būtina laikytis tam tikrų techninių reikalavimų, kas rodo, kad sklypas jau apsunkintas. Teismui nustačius žemės dalies sklypo servitutą ir komunikacijų servitutą, ieškovų daiktas taptų viešpataujančiu daiktu atsakovų žemės sklypo dalies atžvilgiu. Ieškovams suteikus teisę naudotis atsakovų žemės sklypo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu) arba apribojus atsakovų teisę naudotis žemės sklypo dalimi, AB „Energijos skirstymo operatorius“ negalės ateityje įrengti, eksploatuoti ir prižiūrėti elektros/dujų skirstomųjų tinklų teismo nustatytose komunikacijų servituto ribose.
Ieškovai nepagrindė, kad šiuo atveju servituto nustatymas yra objektyviai būtinas ir vienintelis būdas ieškovams patekti į jiems priklausantį sklypą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad yra kitas būdas ieškovams patekti į savo sklypą. Ieškovai, įgyvendindami savo nuosavybės teisę neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti nepagrįstai neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų, taip pat neįrodė, nepateikė jokių apskaičiavimų, kad įvažiavimas per savo žemės sklypą būtų neekonomiškas, techniniu požiūriu komplikuotas, siauras ir staigiai vingiuojantis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 178 str.).
CPK 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Atsakovai pateikė įrodymus, jog patyrė 300 EUR bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl atsakovams iš ieškovų priteistina 300 EUR bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno po 150 EUR (CPK 79 str.).
Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 EUR vienam asmeniui, todėl nepriteistinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 150 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovų A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš ieškovės E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 150 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovų A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.