Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. U. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo G. U. nuteista:

pagal BK 300 str. 1 d. – 50 MGL dydžio (1 883 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 100 MGL dydžio (3 766 Eur) bauda. Baudą G. U. įpareigota sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 str. 2 d., 5 d., iš G. U. nutarta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 57,92 Eur. G. U. 2015 m. vasario 6 d. mokėjimo nurodymu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą pervesti 57, 92 Eur įskaityti kaip išieškotas konfiskuotinas turtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. U. nuteista už tai, kad ji, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, savo naudai provokavo R. D. duoti kyšį ir iš jos priėmė 200 Lt kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, taip pat G. U. nuteista ir už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą. Šias nusikalstamas veikas ji padarė tokiomis aplinkybėmis.

G. U., 2013 m. spalio 4 d., apie 12 val., būdama valstybės tarnautojui prilygintinu asmeniu – valstybės įmonės Registrų centras X filialo Y skyriaus matininke, po R. D. priklausančio buto apžiūros, R. D. vežant G. U. iš buto adresu (duomenys neskelbtini) į jos darbovietę adresu (duomenys neskelbtini), savo naudai, tiesiogiai užuominomis provokavo R. D. duoti kyšį nurodydama, jog turi daug darbo ir mažai uždirba, bei tą pačią dieną, apie 16 val. 00 min., valstybės įmonės Registrų centras X filialo Y skyriaus patalpose, darbo kabinete adresu (duomenys neskelbtini), iš R. D. priėmė 200 Lt kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent – už nekilnojamojo daikto, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio R. D., kadastrinių matavimų bylos Nr. XXX, registro Nr. YYY, suklastojimą, joje užfiksuojant žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje buto plane nenurodant, kad balkonas yra įstiklintas, neapskaičiuojant ir kadastro duomenų formose neparašant balkono patalpos ploto, tuo pažeidžiant 2002 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymą Nr. 522 dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 145.2.3. punktą, kuriame nurodyta, kad šaltų pagalbinių patalpų (uždarų lodžijų, įstiklintų balkonų, uždarų verandų, oranžerijų, atrijų, žiemos sodų, priemenių, sandėlių, kitų „šaltas“ atitvaras turinčių patalpų) plotai įskaičiuojami į gyvenamosios patalpos pagalbinį nenaudingąjį plotą bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 8 dalies 1 punktą, kuriame nurodyta, kad matininkas savo veikloje privalo vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.

Be to, ji, tęsdama nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 4 d. 16 val. 00 min. iki 2013 m. gruodžio 12 d. 14 val. 45 min. valstybės įmonės Registrų centras X filialo Y skyriaus patalpose, darbo kabinete adresu (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrą dokumentą – nekilnojamojo daikto, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio R. D. kadastrinių matavimų bylą Nr. XXX, registro Nr. YYY, joje užfiksuodama žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje buto plane nenurodė, kad balkonas yra įstiklintas, neapskaičiavo ir kadastro duomenų formose neparašė balkono patalpos ploto.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Visus šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta.

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, teisingai bei nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą ir pagrįstai pripažino G. U. kalta. Kvalifikuojant pripažintas įrodytomis nuteistosios nusikalstamas veikas, teismas baudžiamuosius įstatymus irgi pritaikė tinkamai.

Liudytojas R. G. teisme parodė, kad nuo 2003 m. iki 2014 m. balandžio mėn. dirbo X savivaldybės administracijoje Personalo skyriaus vedėjo pareigose. 2013 m. birželio mėn. į kabinetą su savo vyru atėjo R. D., kurią žinojo, nes anksčiau su ja dirbo policijos komisariate, buvo kolegomis. Ji atėjo konsultacijos, pagalbos, pasakojo, kad nori parduoti (duomenys neskelbtini) savo butą, iš pirkėjo jau ir rankpinigius paėmė, taip pat, jog lyg ir buvo pas notarę, kad buto negali parduoti, nes dėl kažkokių tai neatitikimų dėl balkono reikia naujos inventorizacinės bylos. Jai pasiūlė grąžinti tuos duotus pinigus, daryti susitarimą su pirkėju, nustatant kažkokius terminus, kol viskas susitvarkys, bet ji puolė į neviltį, prašė, kaip tai galima būtų sutvarkyti. Ėjo į architektūros skyrių, kur jai paaiškino, kad reikia projekto, naujos inventorizacinės bylos. Ji klausė, kur rasti architektą. Jis žinojo architektą J. D., taip pat registrų centre žinojo G. U. kaip gerą ir kruopščią specialistę. Su tais žmonėmis R. D. ir suvedė. Kas toliau buvo, negali pasakyti. Nepamena, ar sakė tiems žmonėms, kad yra trukdžiai dėl balkono. G. U. paskambino ir pasakė, kad ateis toks žmogus, kad ji suderintų priėmimo laiką. Tai buvo organizaciniai dalykai. Po kažkiek tai laiko gal parduotuvėje sutikęs R. D. paklausė, kaip jai ten sekasi. Ji atsakė, kad viskas gerai, viskas įteisinta, o su G. U. po to nebuvo susitikęs. Pats tų procedūrų irgi nežinojo, todėl ir ėjo į architektūros skyrių. Teisiamajame posėdyje buvo perskaitytas 2014 m. kovo 31 d. protokolas dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, kuriame nurodoma, kad R. G. skambina G. U.. R. G. paaiškina, kad prie buto yra pastatytas balkonas, balkoną įstiklino ir įsirengė pečių, o projekte parodė kaip paprastą balkoną. G. U. paklausia, ar jai rizikuoti, o R. G. atsako, kad viskas suderinama (1 t., b.l. 85). Liudytojas R. G. teisme parodė, kad tokio pokalbio neatsimena, tačiau jeigu jis yra, tai jo nei tvirtina, nei neigia. Liudytojas R. G. teisme parodė ir tai, kad nebuvo net užuominų, kad reikės su G. U. atsiskaityti. R. D. reikėjo greitai sutvarkyti dokumentus. Nežino, per kiek laiko dokumentacija buvo padaryta. Pagrinde R. D. nerimavo, kad reikės grąžinti paimtus rankpinigius.

Iš 2014 m. kovo 19 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matosi, kad 2013 m. liepos 31 d. apžiūros metu užfiksuota, jog pastato, esančio (duomenys neskelbtini) , pirmame aukšte ant polių yra pastatytas apie 15 m² priestatas, apkaltas rudos spalvos dailylentėmis, įrengti langai ir uždengtas šiferio danga. Priestate yra įrengtas kaminas, kuris išvestas virš dviejų aukštų pastato stogo. Priestatas yra prijungtas prie raudonos spalvos plytų kapitalinės sienos (1 t., b.l. 26-27). Iš 2014 m. kovo 21 d. apžiūros protokolo matosi, kad apžiūrėtos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), fotonuotraukos (1 t., b.l. 28-32).

Iš 2014 m. kovo 31 d. protokolo dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo matosi, kad klausantis R. D. naudojamo mobiliojo ryšio telefono, kurio abonento Nr. XXXXXX, įrašyti jos pokalbiai su E. D., A. S., Ž. S., kuriuose R. D. pasakoja apie iš jos reikalaujamą kyšį ir apie kyšio davimą (1 t., b.l. 61-77).

Iš minėto protokolo matosi, kad 2013 m. spalio 4 d. R. D. kalbasi su E. D.. R. D. pasako, kad, jos nuomone, G. U. nori pinigų, visą laiką labai draugiškai kalbėjo apie pinigus, atlyginimus, taip pat apie tai, jog ji, G. U., rizikuoja savo darbu. E. D. atsako, kad reikia duoti, kitaip nebus, jeigu jau kalba apie atlyginimus, jog taip rodys, o taip nerodys. Jis R. D. pasako, kad nuveš apie 3 00 Lt, nes aišku, jog prašo pinigų. Jis ir galvojo, kad reikės atsilyginti, bet nežinojo, jog taip akivaizdžiai paprašys (1 t., b.l. 63-64). Tą pačią dieną 11 val. 37 min. R. D. ir E. D. vėl kalbasi apie tai, kad G. U. vėl jai skambino ir atvirai reikalavo pinigų. E. D. sako, kad už „neoficialumą“ ir prašo pinigų, taip pat sako, jog G. U. pasakė „kabliukius“ dėl to, kad duotų pinigų. R. D. sutinka su E. D. ir dar kartą pasako, kad G. U. prašo pinigų (1 t., b.l. 65). Taip pat tos pačios dienos, 2013 m. spalio 4 d., kito pokalbio metu R. D. ir E. D. kalbasi apie tai, kokią pinigų sumą reikia duoti G. U.. R. D. pasako, kad pas G. U. reikia nuvažiuoti 16 val., t. y. po darbo. R. D. nuomone, G. U. sudaro visas sąlygas (1 t., b.l. 66).

Iš minėto protokolo matosi, kad 2013 m. spalio 4 d. R. D. kalbasi su A. S. apie tai, kad akivaizdžiai G. U. reikalauja pinigų (1 t., b.l. 71-73). Kito pokalbio metu pasako, kad padavė G. U. 200 Lt. Pažadėjo padaryti (1 t., b.l. 74).

Iš minėto protokolo matosi, kad 2013 m. spalio 4 d. R. D. kalbasi su Ž. S.. Jam pasako, kad nuvažiavo, pasirašė ir padavė 200 Lt G. U.. Taip pat pasako, kad E. D. jai pasakė, jog nieko nepadarysi, nes balkonas stovi ant valstybinės žemės, leidimas ne visai legaliai išduotas, architektas balkoną parodė kaip atvirą, be pečiaus, elektros, kaip terasą, o iš tikrųjų taip nėra (1 t., b.l. 74).

Iš minėto protokolo matosi, kad 2013 m. spalio 5 d. R. D. kalbasi su R. A. apie tai, jog R. U. atvirai reikalauja pinigų (1 t., b.l. 76). Taip pat R. D. pasakoja apie tai, kad nuvežė G. U. 200 Lt, galvojo neduoti, bet G. U. vėl pradėjo dejuoti, jog naktimis neužmigs. Kai padavė vokelį, G. U. padėkojo (1 t., b.l. 77).

Iš 2014 m. balandžio 29 d. dokumentų ir rankraščių apžiūros protokolo matosi, kad 2014 m. balandžio 9 d. kratos adresu (duomenys neskelbtini), esančiame kabinete Nr. X metu paimta ir apžiūrėta: Nekilnojamojo daikto (buto), adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos kopija, Valstybinės įmonės Registrų centro X filialo Kadastrinių matavimų skyriaus matininko pareiginių nuostatų kopija, patvirtinta VĮ Registrų centro X filialo direktoriaus 2012 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. V-21, Darbo sutarties Nr. XX kopija (2 t., b.l. 7-9, 12-31).

2014 m. rugpjūčio 27 d. VĮ Registrų centro rašte dėl buto, (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų pakartotinai informavo, kad buto plane yra išbraižytas naujai pastatytas balkonas su laiptais bei nurodyti balkono matmenys. Tačiau buto plane nėra nurodyta, kad šis balkonas yra įstiklintas, taip pat nėra apskaičiuotas ir kadastro duomenų formose aprašytas balkono patalpos plotas. Taisyklių 145.2.3. punkte nurodyta, kad šaltų pagalbinių patalpų (uždarų lodžų, įstiklintų balkonų, uždarų verandų, atriumų, žiemos sodų ir kitų „šaltas“ atitvaras turinčių patalpų) plotai yra įskaičiuojami į gyvenamosios patalpos pagalbinį nenaudingąjį plotą. Dėl šios priežasties kadastro duomenys apie naujai pastatytą balkoną byloje yra užfiksuoti nepilnai. Rengdama buto kadastro duomenų bylą X filialo matininkė G. U. netiksliai (nepilnai) užfiksavo naujai pastatyto balkono kadastro duomenis ir taip pažeidė Taisyklių 145.2.3. punkto reikalavimus (2 t., b.l. 88-89).

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad išnagrinėtų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina G. U. kaltę, jog nuosprendyje nurodytu laiku ir vietoje G. U., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – VĮ Registrų centras X filialo Y skyriaus matininke, savo naudai tiesiogiai užuominomis provokavo R. D. duoti kyšį nurodydama, jog turi daug darbo ir mažai uždirba ir iš jos priėmė 200 Lt kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent – už nekilnojamojo daikto, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio R. D. kadastrinių matavimų bylos Nr. XXX, registro Nr. YYY, suklastojimą, joje užfiksuojant žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją, taip pažeidžiant 2002 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymą Nr. 522 dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 145.2.3. punktą bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 8 dalies 1 punktą.

Pagal BK 225 str. baudžiamoji atsakomybė kyla valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kuris savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmė, pažadėjo ar susitarė priimti kyšį, reikalavo ar provokavo jį duoti už jo veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Kyšininkavimo objektyvieji požymiai – 1) kyšio priėmimas, 2) pažadas jį priimti, 3) susitarimas jį priimti, 4) reikalavimas jį duoti, 5) provokavimas jį duoti – įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šių veikų. Kyšininkavimo sudėtis formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš šių veikų padarymo momento. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyti du kyšininkavimo objektyvieji požymiai, tai – G. U. provokavo R. D. duoti kyšį ir jį priėmė.

Nuteistoji sutinka su teismo išvada, kad iš R. D. priėmė 200 Lt kyšį. Tačiau G. U. nesutinka su tuo, kad ji provokavo R. D. duoti kyšį ir nurodo, jog R. D. savo noru davė pinigus.

Pagal galiojančią teisminę praktiką provokavimu duoti kyšį paprastai pripažįstami tokie veiksmai, kai kaltininkas kyšio nereikalauja atvirai, o tai daro užmaskuota forma ir savo elgesiu sudaro tokią padėtį, kad teisėtiems asmenų interesams kyla realios žalos pavojus ir asmuo, siekdamas apsaugoti savo teisėtus interesus ar užtikrinti jų įgyvendinimą, yra priverstas duoti kyšį. Provokavimu duoti kyšį paprastai pripažįstami ir tokie kaltininko veiksmai ar kalbos, kuriomis asmeniui aiškiai leidžiama suprasti, kad jeigu nebus duotas kyšis, bus teisėtai veikiama (ar neveikiama), bet priešingai asmens interesams.

Iš baudžiamosios bylos matosi, kad G. U., būdama VĮ Registrų centras X filialo Y skyriaus matininke, po R. D. priklausančio buto apžiūros, R. D. vežant G. U. iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), į jos darbovietę savo naudai, tiesiogiai užuominomis provokavo R. D. duoti kyšį nurodydama, jog turi daug darbo ir mažai uždirba. Šias nustatytas faktines aplinkybes patvirtina byloje surinkti, teisme ištirti, skundžiamame nuosprendyje ir šioje nutartyje išdėstyti bylos įrodymai.

Šioje byloje Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka buvo sankcionuoti techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka – slaptas R. G. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir jos turinio fiksavimas (1 t., b.l. 82). 2014 m. kovo 31 d. protokole dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo užfiksuotas R. G. ir G. U. telefoniniai pokalbiai. 2013 m. spalio 1 d. R. G. paskambinęs G. U. paaiškino, kad R. D. bute įrengtas įstiklintas ir apšiltintas balkonas, nors taip neturėtų būti. G. U. pasitikslino, ar jai rizikuoti. Liudytojas R. G. teisme nei patvirtino, nei paneigė šio pokalbio, tik patikslino, kad R. D. reikėjo greitai sutvarkyti dokumentus, užuominų apie kyšį nebuvo. Tačiau pati nuteistoji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pokalbio metu su R. G. jis paaiškino, jog projektuotojas padarė projektą, tačiau realiai yra padarytas įstiklintas balkonas su pastatytu pečiumi. Ji iš pokalbio turinio suprato, kad su šiuo objektu yra neatitikimų ir gali kilti problemų atliekant matavimus. Taigi G. U. prieš susitinkant su R. D. jau žinojo apie problemą – realiai balkonas įstiklintas, nors pagal projektą nurodyta, kad neįstiklintas, todėl ir nekilnojamo turto kadastrinių matavimo byloje turi būti nurodytas kaip neįstiklintas – kuri bus matuojant butą. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad G. U. šių faktinių aplinkybių nefiksavimą įvertino kaip riziką. Nuteistoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad nuvykus į butą, pamatė, jog balkonas yra pilnai įstiklintas, nors projekte buvo nurodytas kaip neįstiklintas. Nuteistoji teisme parodė ir tai, kad matuojant butą, matavo ir balkoną, nors R. D. prašė nekilnojamo turto byloje nenurodyti, kad balkonas yra įstiklintas. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, G. U., jau žinojusi apie tai, kad jai reikės nekilnojamo turto kadastrinių matavimo byloje balkoną nurodyti kaip neįstiklintą bei tai, jog R. D. buvo suinteresuota kuo greitesniu buto matavimo atlikimu, provokavo R. D. duoti kyšį. Tai patvirtina kiti byloje surinkti, teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.

Iš liudytojos R. D. parodymų matosi, kad balkonas pagal projektą turėjo būti neįstiklintas, nors faktiškai jis buvo įstiklintas, o po buto matavimo vežant G. U. į jos darbą, R. D. iš jų pokalbio apie pinigus suprato, jog norint greičiau viską sutvarkyti, reikia duoti pinigų. Apie tai, kad G. U. provokuoja R. D. duoti jai kyšį, liudytoja R. D. papasakojo E. D., A. S., Ž. S., R. A..

Liudytojas E. D. parodė, kad jam R. D. pasakė, jog ji suprato, kad už paslaugas G. U. norėtų atlygio. G. U. R. D. sakė, kad tai bus didelis darbas, kuris užtruks. Tačiau jie norėjo kuo greičiau susitvarkyti buto dokumentus, be to, balkonas buvo įstiklintas, o to projekte nurodyta nebuvo, todėl iš dalies ir už to balkono nevertinimo kaip įstiklinto buvo duoti pinigai G. U.. Kita liudytoja A. J. taip pat parodė, kad R. D. sakė, jog ji iš pokalbio su G. U. suprato, kad norint viską kuo greičiau sutvarkyti, reikia duoti pinigų.

Šių liudytojų parodymus apie tai, kad G. U. provokavo R. D. duoti kyšį, patvirtina ir R. D. su E. D., A. S., Ž. S., R. A. telefoninių pokalbių turinys. Taip pat šių pokalbių turinys patvirtina ir tai, kad G. U. ne tik provokavo R. D. duoti kyšį, bet ir jį priėmė. Šioje byloje Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka buvo sankcionuoti techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka – slaptas R. D. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir jos turinio fiksavimas (1 t., b.l. 60). 2014 m. kovo 31 d. protokole dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo užfiksuoti R. D. ir minėtų liudytojų telefoniniai pokalbiai.

2013 m. spalio 4 d. R. D. pokalbio metu su E. D. pasakė, kad G. U. nori pinigų, visą laiką labai draugiškai kalbėjo, apie pinigus, atlyginimus, taip pat ir apie tai, jog ji, G. U., rizikuoja savo darbu. E. D. atsakė, kad reikia duoti, kitaip nebus, jeigu jau G. U. kalba apie atlyginimus, taip pat ir tai, jog ji taip rodys, o taip nerodys. Jis R. D. pasakė, kad ji nuvežtų apie 3 00 Lt, nes aišku, jog prašo pinigų. Jis ir galvojo, kad reikės atsilyginti, bet nežinojo, jog taip akivaizdžiai paprašys. Tą pačią dieną R. D. ir E. D. vėl kalbėjosi apie tai, kad G. U. jai vėl skambino bei atvirai reikalavo pinigų. E. D. pasakė, kad už „neoficialumą“ ir prašo pinigų, taip pat pasakė, jog G. U. pasakė apie bute esančius „kabliukius“, kad ji duotų pinigų. R. D. pasakė E. D. ir tai, kad jai pas G. U. reikia nuvažiuoti 16 val., t. y. po darbo, todėl, jos nuomone, G. U. sudaro visas sąlygas. Iš minėto protokolo matosi, kad 2013 m. spalio 4 d. R. D. kalbėjosi ir su A. S. apie tai, jog G. U. akivaizdžiai reikalauja pinigų. Kito pokalbio metu pasakė, kad G. U. padavė 200 Lt, pažadėjo padaryti. 2013 m. spalio 4 d. R. D. kalbėjosi ir su Ž. S., kuriam pasakė, kad nuvažiavo, pasirašė ir G. U. padavė 200 Lt. Taip pat pasakė, kad E. D. jai pasakė, jog nieko nepadarysi, nes balkonas stovi ant valstybinės žemės, leidimas ne visai legaliai išduotas, architektas balkoną parodė kaip atvirą, be pečiaus, elektros, kaip terasą, o iš tikrųjų taip nėra. 2013 m. spalio 5 d. R. D. kalbėjosi taip pat ir su R. A. apie tai, jog R. U. atvirai reikalauja pinigų. R. D. pasakojo apie tai, kad G. U. nuvežė 200 Lt, galvojo neduoti, bet G. U. vėl pradėjo dejuoti, jog naktimis neužmigs. Kai padavė vokelį, G. U. padėkojo.

Taigi liudytojų parodymai ir jų pokalbių įrašų turinys patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, kad G. U. tiesiogiai užuominomis provokavo R. D. duoti kyšį, nurodydama, jog turi daug darbo ir mažai uždirba. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad tai, jog R. D. teisingai suprato G. U. užuominas apie kyšį, patvirtina vėlesni įvykiai. G. U. priėmė iš R. D. 200 Lt kyšį ir po to sutvarkė buto, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio R. D. kadastrinių matavimų bylą Nr. XXX, Registro Nr. YYY, joje užfiksuodama žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y., nekilnojamojo daikto kadastrų byloje buto plane nenurodė, kad balkonas yra įstiklintas, neapskaičiavo ir kadastrų duomenų formose neparašė balkono patalpos ploto.

Nuteistoji G. U. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ji kyšį iš R. D. priėmė už neteisėtą veikimą. Nors neginčija to, kad kyšį priėmė, tačiau, nuteistosios nuomone, jį priėmė už tiesioginį pareigų atlikimą, todėl apeliaciniame skunde prašo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 225 str. 2 d. į BK 225 str. 1 d.

Pagal galiojančią teisminę praktiką kyšininkavimas už neteisėtą veikimą yra tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo kyšio davėjo interesus patenkina ar žada patenkinti atlikdamas neteisėtus veiksmus, t. y. tokius, kokių valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo negali ir neturi atlikti vykdydamas įgaliojimus. Inkriminuojant kyšininkavimą nebūtina, kad veiksmai, už kuriuos duodamas ir paimamas kyšis, būtų tiesiogiai nurodyti norminiame akte, reglamentuojančiame asmens pareigas. Pakanka, kad tokie veiksmai būtų šio asmens tarnybinių galimybių ribose, t. y. kad toks asmuo, nesąžiningai vykdydamas pareigas, galėtų sudaryti palankias sąlygas sprendimui, kuriuo suinteresuotas kyšio davėjas.

Byloje nustatyta, kad G. U. 2013 m. spalio 4 d., apie 16 val. 00 min., valstybės įmonės Registrų centras X filialo Y skyriaus patalpose, darbo kabinete, adresu (duomenys neskelbtini), iš R. D. priėmė 200 Lt kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent – už nekilnojamojo daikto, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio R. D. kadastrinių matavimų bylos Nr. XXX, registro Nr. YYY, suklastojimą, joje užfiksuojant žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje buto plane nenurodant, kad balkonas yra įstiklintas, neapskaičiuojant ir kadastro duomenų formose neparašant balkono patalpos ploto, tuo pažeidžiant 2002 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymą Nr. 522 dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 145.2.3. punktą, kuriame nurodyta, kad šaltų pagalbinių patalpų (uždarų lodžijų, įstiklintų balkonų, uždarų verandų, oranžerijų, atrijų, žiemos sodų, priemenių, sandėlių, kitų „šaltas“ atitvaras turinčių patalpų) plotai įskaičiuojami į gyvenamosios patalpos pagalbinį nenaudingąjį plotą bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 8 dalies 1 punktą, kuriame nurodyta, kad matininkas savo veikloje privalo vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.

Tai, kad balkonas yra įstiklintas, patvirtina 2014 m. kovo 19 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas. Jame nurodyta, kad 2013 m. liepos 31 d. apžiūros metu užfiksuota, jog pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte ant polių yra pastatytas apie 15 m² priestatas, apkaltas rudos spalvos dailylentėmis, įrengti langai ir uždengtas šiferio danga. Priestate yra įrengtas kaminas, kuris išvestas virš dviejų aukštų pastato stogo. Priestatas yra prijungtas prie raudonos spalvos plytų kapitalinės sienos.

Liudytojas J. D. parodė, kad apžiūrėjęs butą, balkoną pamatė, jog balkonas ant gręžtinių polinių pamatų pastatytas metalinių ir medinių konstrukcijų priestatas su langais ir stogu bei įrengta krosnimi, R. D. pažadėjo padaryti tokį projektą, kuris atitiktų įstatymus, o ji pažadėjo toliau pati susitvarkyti dokumentus. J. D. parodė ir tai, kad parengė pastato kapitalinio remonto projektą, kaip tokiu atveju turėtų būti teisingai statomas balkonas, t. y. balkoną tvirtinant įstrižom atramom į pamatą ir be langų, išdavė leidimą. Taigi nors balkonas buvo įstiklintas, tačiau architektas J. D. parengė įstatymus atitinkantį projektą ir jame nurodė, kad balkonas be langų.

Taip pat ir liudytojai R. D. ir E. D. parodė, kad balkonas buvo įstiklintas. Liudytojas E. D. parodė ir tai, kad balkonas buvo įstiklintas, o to projekte nebuvo nurodyta, tai iš dalies ir už to balkono nevertinimo kaip įstiklinto buvo duoti pinigai. Net ir pati nuteistoji parodė, kad matuojant butą, R. D. verkdama prašė nerodyti balkone stiklų, taip pat ji parodė ir tai, jog nekilnojamo turto byloje nurodė balkoną kaip atvirą, t. y. parodė balkoną kaip nurodyta projekte, neapskaičiavo jo ploto. G. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. D. atsidėkodama kaip dovaną jos kabinete paliko 200 Lt už tai, jog ji parengė kadastrinių matavimų bylą pagal R. D. prašymą ir techninį projektą, o ne pagal tai koks realiai buvo statinys. G. U. teisme taip pat parodė, kad nurodė balkoną, tačiau neapskaičiavo jo ploto.

Tai, kad G. U. nekilnojamo turto kadastrinių matavimo byloje nurodė, kad balkonas yra neįstiklintas, patvirtina ir VĮ Registrų centro raštai dėl buto, (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų, kuriuose nurodyta, kad nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – taisyklės). Patikrinus X filialo matininkės G. U. parengtus šio buto kadastro duomenų bylos dokumentus nustatyta, kad buto plane yra išbraižytas naujai pastatytas balkonas su laiptais bei nurodyti balkono matmenys. Tačiau buto plane nėra nurodyta, kad šis balkonas yra įstiklintas, taip pat nėra apskaičiuotas ir kadastro duomenų formose aprašytas balkono patalpos plotas. Taisyklių 145.2.3. punkte nurodyta, kad šaltų pagalbinių patalpų (uždarų lodžų, įstiklintų balkonų, uždarų verandų, atriumų, žiemos sodų ir kitų „šaltas“ atitvaras turinčių patalpų) plotai yra įskaičiuojami į gyvenamosios patalpos pagalbinį nenaudingąjį plotą. Dėl šios priežasties kadastro duomenys apie naujai pastatytą balkoną byloje yra užfiksuoti nepilnai. Rengdama buto kadastro duomenų bylą X filialo matininkė G. U. netiksliai (nepilnai) užfiksavo naujai pastatyto balkono kadastro duomenis ir taip pažeidė Taisyklių 145.2.3. punkto reikalavimus.

Taigi G. U., būdama valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – valstybės įmonės Registrų centras X filialo Y skyriaus matininke, priėmusi iš R. D. 200 Lt kyšį už tai, kad buto kadastrinių matavimo byloje nurodytų, jog balkonas neįstiklintas, nekilnojamojo daikto, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje Nr. XXX užfiksavo žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją, nenurodė, kad balkonas yra įstiklintas, neapskaičiavo ir kadastro duomenų formose neparašė balkono patalpos ploto, ir taip pažeidė 2002 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymą Nr. 522 dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 145.2.3. punktą ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 8 dalies 1 punktą.

Nors nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad ji nesutinka su tuo, jog ji kyšį priėmė už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o už tiesioginį savo pareigų atlikimą, šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

Pagal galiojančią teisminę praktiką atsakomybė už kyšininkavimą diferencijuojama pagal tai, už kokį – teisėtą ar neteisėtą – veikimą (ar neveikimą) jo yra siekiama ar gaunama. Jeigu kyšis priimamas, pažadama ar susitariama jį priimti, reikalaujama ar provokuojama jį duoti už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, veika kvalifikuojama pagal BK 225 str. 1 d., jeigu tie patys kyšininkavimo veiksmai padaromi už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus – pagal BK 225 str. 2 d.

Iš skundžiamame nuosprendyje ir jau šioje nutartyje išdėstytų įrodymų visumos, teisėjų kolegija daro išvadą, kad G. U. provokavo R. D. duoti kyšį ir jį priėmė už neteisėtą veikimą, o ne už teisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus. Todėl jos nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 225 str. 2 d., o šią nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 225 str. 2 d. į BK 225 str. 1 d. pagrindo nėra.

Nuteistoji apeliaciniame skunde prašo ne tik perkvalifikuoti BK 225 str. 2 d. į BK 225 str. 1 d., bet ir taikyti BK 40 str. nuostatas. Prašymas taikyti BK 40 str. nuostatas siejamas su prašymu G. U. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 225 str. 2 d. į BK 225 str. 1 d.

BK 40 str. 1 d. nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Minėto BK straipsnio 2 dalyje išdėstytos aplinkybės, kurioms esant asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Jau buvo pasisakyta ir atmestas nuteistosios prašymas jos padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 225 str. 2 d. į BK 225 str. 1 d., todėl prašymas taikyti BK 40 str. irgi atmetamas, kadangi nėra visų būtinų sąlygų visumos, kurioms esant asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Šioje byloje nustatyta ir tai, kad G. U., ne tik provokavo R. D. duoti kyšį, jį priėmė, bet ir tenkindama kyšio davėjo – R. D. – interesus, suklastojo tikrą dokumentą. Nors apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo, kad neturėjo tyčios suklastoti duomenis apie bendrą patalpų plotą, todėl nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d. Šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija taip pat atmeta.

Pagal BK 300 str. 1 d. atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Pagal galiojančią teisminę praktiką tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. Tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą.

Atskleidžiant BK 300 str. numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, svarbu nustatyti kaltinamo asmens veiksmų apimtį, konkrečiai įvardyti, kuo šie veiksmai pasireiškė suklastojant bei panaudojant kaltinime nurodytą dokumentą. Dokumento suklastojimu laikomi tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento tikrumas ir jo turinio teisingumas. Tačiau jame nebūtinai visa informacija turi būti melaginga, svarbu, kad šios informacijos dalis neatitinka tikrovės. Kadangi nusikaltimo sudėtis formalioji, baigtumui pakanka tik pačios veikos atlikimo. Subjektyviajam šio nusikaltimo požymiui – kaltei yra būdinga tiesioginė tyčia. Tai reiškia, kad pagamindamas netikrą ar klastodamas tikrą dokumentą, jį panaudodamas, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti.

Byloje nustatyta, kad G. U. suklastojo tikrą dokumentą – nekilnojamojo daikto, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio R. D. kadastrinių matavimų bylą Nr. XXX, registro Nr. YYY, joje užfiksuodama žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje buto plane nenurodė, kad balkonas yra įstiklintas, neapskaičiavo ir kadastro duomenų formose neparašė balkono patalpos ploto.

Jau aptarti įrodymai patvirtina, kad G. U., paėmusi kyšį iš R. D., nekilnojamojo daikto, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje Nr. XXX buto plane nenurodė, kad balkonas yra įstiklintas, taip pat neapskaičiavo ir kadastro duomenų formose neaprašė balkono patalpos ploto. Nors 2002 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymą Nr. 522 dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 145.2.3. punkte nurodyta, kad šaltų pagalbinių patalpų (uždarų lodžų, įstiklintų balkonų, uždarų verandų, atriumų, žiemos sodų ir kitų „šaltas“ atitvaras turinčių patalpų) plotai yra įskaičiuojami į gyvenamosios patalpos pagalbinį nenaudingąjį plotą. Todėl nuteistoji pažeidė minėtų taisyklių 145.2.3. punkto reikalavimus. Be to, G. U. savo veiksmais pažeidė ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 str. 8 d. 1 p., kuriame nurodyta, kad matininkas savo veikloje privalo vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.

Nors nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad balkono ploto neapskaičiavo, nes vadovavosi kitais teisės aktais, tačiau ši jos versija vertinama kaip bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl ji atmetama. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad G. U. neturėjo tyčios suklastoti dokumento, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe nustatė tai, kad ji pripažino faktines aplinkybes dėl kyšio priėmimo ir nuoširdžiai gailisi, o būtent G. U. kyšį ir priėmė už tai, jog nekilnojamo turto kadastrinių matavimo byloje nurodytų, kad balkonas nėra įstiklintas, tai ji ir padarė. Todėl nėra abejonių, kad G. U. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, jog suklastojo tikrą dokumentą ir norėjo taip veikti, t. y. ji veikė tiesiogine tyčia. Ši nuteistosios G. U. veika atitinka tikro dokumento suklastojimo požymius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. U. pripažino kalta pagal BK 300 str. 1 d.

Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas G. U. bausmes, o taip pat ir galutinę subendrintą bausmę, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis.

Teismas nustatė vieną nuteistosios G. U. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. G. U. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, viena iš jų priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, kita – sunkių nusikaltimų kategorijai. Teismas taip pat įvertino ir nuteistosios asmenybę – anksčiau neteista, nusikaltimų padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, dirbanti, charakterizuojama teigiamai. BK 225 str. 2 d. sankcija numato kelias bausmių rūšis – baudą arba laisvės atėmimą iki septynerių metų, taip pat ir BK 300 str. 1 d. sankcija numato kelias bausmių rūšis – baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Teismas, atsižvelgęs į visas minėtas aplinkybes, už abu nusikaltimus paskyrė švelniausią bausmės rūšį – baudą. Tiek už nusikaltimą, numatytą BK 225 str. 2 d., tiek ir už nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 2 d., paskyrė nuteistajai G. U. baudas, artimas sankcijų minimumui. Pagal BK 47 str. 3 d. 2 p. ir 4 p., bauda už nesunkų nusikaltimą nustatoma iki 500 MGL dydžio, o už sunkų nusikaltimą – net iki 1500 MGL dydžio. Todėl G. U. teismo paskirtos pagal BK 300 str. 1 d. ir BK 225 str. 2 d. atitinkamai 50 MGL ir 100 MGL dydžio baudos yra visiškai artimos sankcijų minimumui. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., šios baudos dar ir subendrintos bausmių apėmimo būdu. Todėl įvertinus visumą jau aptartų aplinkybių, teisėjų kolegijos nuomone, tiek paskirtos bausmės už atskirus nusikaltimus, tiek galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos ir jas dar labiau švelninti pagrindo nėra.

Įvertinusi visas aukščiau paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nuteistosios G. U. apeliacinis skundas nepagrįstas, visi jame dėstomi argumentai jau buvo teisingai įvertinti pirmosios instancijos teismo priimant nuosprendį, nuteistosios nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai, paskirtos bausmės taip pat yra teisingos. Naikinti arba keisti nuosprendį nuteistosios G. U. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistosios G. U. apeliacinį skundą atmesti.