Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.12.; 1.1.9.2.; 1.1.9.7.; 1.2.25.5.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.

2025 m. sausio 13 d.

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas,

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

O. K. 2024 m. birželio 7 d. apie 23²⁵ val. ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARRF-0017 (patikros sertifikato Nr. 2068485) jam nustatyta 1,83 promilių), ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis O. K. kaltu prisipažino, bet atsisakė duoti paaiškinimus. Kaip teisingus patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, kad teismas galėtų jais remtis, priimdamas baigiamąjį procesinį dokumentą.

Kadangi, paskelbus kaltinamąjį aktą, kaltinamasis prisipažino kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokurorė, nei kaltinamasis nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 10 d. apklaustas įtariamuoju O. K. pripažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 10 d. apklausta automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė D. P..

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 2 d. liudytoju buvo apklaustas policijos pareigūnas G. M., kuris 2024 m. birželio 7 d. sustabdė automobilį vairuojantį kaltinamąjį.

Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialistas G. M. 2024 m. birželio 8 d. parašė tarnybinį pranešimą „Dėl neblaivaus vairuotojo Roik:0124000344930“.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad policijos pareigūnas G. M. 2024 m. birželio 7 d. 23⁵⁴ val. pranešė, kad sustabdė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojui pirmu tikrinimu nustatyta 1,98 promilių, antru tikrinimu – 1,83 promilių.

Neblaivumo nustatymo 2024 m. birželio 7 d. akte teigiama, kad O. K. 2024 m. birželio 7 d. 23³⁴ val. nustatyta 1,98 promilių, 23⁵¹ val. – 1,83 promilių. Jis sutiko su tikrinimo rezultatais.

Apžiūros 2024 m. birželio 8 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), ir automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra.

Kitų objektų apžiūros 2024 m. liepos 2 d. protokole užfiksuota į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų kūno kameromis darytų vaizdo ir garso įrašų apžiūra.

Įvertinęs išvardintus bylos duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.

Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, [...] būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas [...], gali būti baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (BK 281¹ str. 1 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis formali. Nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pastaruosius 3 metus administracine tvarka nebaustas. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. nuosprendžiu teistas už nužudymą chuliganiškomis paskatomis ir viešosios tvarkos pažeidimą, tačiau teistumo faktas nesukelia tokios pasekmės kaip recidyvas, nes kaltinamasis buvo nepilnametis (BK 27 str. 1 d.). Būdamas pilnametis, teistas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu už kvalifikuotą vagystę. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi patvirtino Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2023 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. RV-22-3918 taikyti lygtinį paleidimą ir kaltinamasis (kitoje byloje nuteistasis) 2023 m. birželio 2 d. paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo, neatlikęs 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2024 m. gegužės 17 d. nutartimi nutraukė priežiūros vykdymą prieš terminą. 2024 m. birželio 13 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir teigė, jog, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes (kaltinamasis vairavo automobilį, neįgijęs teisės vairuoti transporto priemonių, neblaivumo lygį, kaltinamasis vairavo būdamas paleistas lygtinai), biografinius duomenis apie kaltinamąjį (dirba), nustatytą po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė galėtų būti švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, jos dydį parinkdamas kiek didesnį už sankcijos minimumą (BK 47 str. 3 d. 2 p.). Pritaikius BK 64¹ straipsnį, bauda mažinama trečdaliu.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/2012).

Neturėjimo teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta galimybės svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016): tokiu atveju draudimas naudotis specialia teise apima ir draudimą ją įgyti teismo nustatytu terminu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jo neteisėti veiksmai kėlė pavojų eismo saugumui, kitų eismo dalyvių ir savo sveikatai ar gyvybei, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d., 68 str.). Terminas parenkamas lygus vidurkiui.

Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, bendrininką, kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Gali būti konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar yra nusikalstamos veikos rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 1-2, 5 d.).

Inkriminuotą nusikaltimą kaltinamasis padarė vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės 2024 m. gegužės 19 d. pirkimo – pardavimo sutarties kopijoje rašoma, kad T. S. pardavė D. P. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ duomenimis, D. P. 2024 m. gegužės 19 d. įsigijo minėtą automobilį. Šis automobilis konfiskuojamas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Daiktai skirstomi į pagrindinius ir antraeilius. Pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (Civilinio kodekso 4.12-4.13 str.). Priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (Civilinio kodekso 4.19 str. 1 d.). Antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (Civilinio kodekso 4.14 str. 1 d.).

Automobilio registracijos liudijimas, saugomas voke prie bylos galinio viršelio, yra automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausinys, todėl jis, kaip ir automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuojamas ir perduodamas valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, nuosavybėn (BK 67 str. 2 d. 7 p., 72 str. 1-3 d., 4 d. 1 p.).

LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 5 dalis numato, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Reikalavimas perlaikyti vairavimo egzaminą netaikomas, jeigu dėl šioje dalyje nurodyto teisės pažeidimo padarymo teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta trumpiau negu vienerius metus.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į D. P. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliekamas galioti tol, kol automobilis bus konfiskuotas (BPK 151 str.).

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis, po to panaikinama.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: skaitmeninė laikmena su vaizdo ir garso įrašais, prisegta voke prie bylos galinio viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekama saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.); suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinamas su byla.

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-302, 304-305, 307 ir 313 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia

O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 60 MGL (3 000 €) baudą.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 60 MGL (3 000 €) baudą sumažinti vienu trečdaliu iki 40 MGL (2 000 €) baudos.

Vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, įpareigoti O. K. sumokėti 40 MGL (2 000 €) baudą per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Valstybės biudžeto vardu atidarytos surenkamosios sąskaitos yra šios:

Sąskaitos Nr. Banko kodas Banko pavadinimas SWIFT kodas LT78 7290 0000 0013 0151 72900 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas INDULT2X LT05 7044 0600 0788 7175 70440 AB SEB bankas CBVILT2X LT32 7180 0000 0014 1038 71800 AB Šiaulių bankas CBSBLT26 LT74 4010 0510 0132 4763 40100 Luminor Bank AGBLLT2X LT24 7300 0101 1239 4300 73000 „Swedbank“ AB HABALT22 LT42 7230 0000 0012 0025 72300 UAB Medicinos bankas MDBALT22

Dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą (mokėjimo pavedimą, kvitą), reikia pateikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

Išaiškinti O. K., kad jei jis nustatytu laiku nesumokės baudos (jos dalies), baudos (jos dalies) išieškojimas bus perduotas antstoliui. Vykstant priverstiniam išieškojimui, papildomai tektų atlyginti ir vykdymo išlaidas. Antstolis, pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą, iš karto, neįteikęs raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones. Priverstinio baudos išieškojimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti O. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis (įgyti) specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 7 d.

Išaiškinti O. K., kad Baudžiamojo kodekso 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemones.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, skirti O. K. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti ir perduoti valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, nuosavybėn automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, saugomus automobilių stovėjimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), su automobilio registracijos liudijimu, saugomu voke, kuris prisegtas prie bylos galinio viršelio.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į D. P. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti tol, kol transporto priemonė bus konfiskuota.

O. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis; po to panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: skaitmeninę laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, prisegtas voke prie galinio viršelio, palikti saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinamas su byla.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.

Transporto priemonės savininkė D. P. prieš tai minėta tvarka ir terminais turi teisę skųsti tik tą nuosprendžio dalį, kuri susijusi su transporto priemonės konfiskavimu (BPK 312 str. 4 d.).