Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Pasvalio r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. 2019 m. rugpjūčio 31 d. apie 1.25 val., būdamas neblaivus, Pasvalio r., Vilkagirio k., Vilkagirio g., ties pastatu Nr. 8, vairuodamas automobilį „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 punktuose numatytus reikalavimus, tai yra privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui, privalėdamas pasirinkti važiavimo greitį atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, to nepadarė, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, meteorologines sąlygas, važiuodamas tiesiu kelio ruožu nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, tokiu būdu sužalojo kartu važiavusius automobilio keleivius – I. F., kuriam dėl muštinės žaizdos kaktos srityje, kairės akies srityje, kairio peties sumušimo, odos nubrozdinimų kairiajame žaste, nugaros srityje buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, ir L. K., kuriam dėl muštinės žaizdos kaktoje, galvos smegenų sukrėtimo, odos nubrozdinimų veide, rankose, kairio šlaunikaulio kūno atviro lūžio buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis L. B. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. su draugais I. F. ir L. K. važiavo į Latviją nusipirkti alkoholio. Nusipirkę grįžo pas L. K. į namus, ten išgėrė 2 butelius po 0,7 l talpos degtinės. Išgėrę išėjo į lauką parūkyti. Jis pats pasiūlė draugams važiuoti pasivažinėti. Draugai atkalbėjo ir jis nusprendė nebevažiuoti. Bet po kiek laiko draugai pradėjo kalbinti jį važiuoti. Nežino kaip, bet jis sutiko, nors anksčiau niekada nevairavo išgėręs, nes žinojo, jog draudžiama vairuoti esant neblaiviam. Visi sėdo į automobilį, jis pats prie vairo ir išvažiavo į kaimą. Važiuojant nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į medį. Įvykio metu I. F. buvo sumuštas petys, susiūta kakta, prakirstas kairės akies antakis, sumušta krūtinė. L. K. buvo atviras šlaunikaulio lūžis, rankų nubrozdinimai, sužalotas petys, galva. Po įvykio draugus lankė ligoninėje, jų atsiprašė, jie jam atleido. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, padarė išvadas dėl savo netinkamo elgesio ir pasižada ateityje daugiau taip nebesielgti.

Kaltinamajam pageidaujant, prokurorui ir gynėjai sutinkant, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis).

Nukentėjusysis L. K. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. vakare pas juos į svečius Pasvalio r., (duomenys neskelbtini), atvažiavo L. B.. Jis atvažiavo vienas, vairavo automobilį „VW“, tikslesnės markės nežino, numerių irgi nežino. Atvažiavęs sugalvojo nuvažiuoti į parduotuvę „ALKO“, esančią Latvijos pasienyje, nusipirkti alkoholio. Į parduotuvę jie važiavo trise – jis, L. B. ir I. F.. Grįžo į namus, alkoholį gėrė kieme. Jo tėtis, buvęs namuose, nematė, kad jie gėrė alkoholį, kadangi buvo po darbo, pavargęs, tuo metu savo kambaryje miegojo. Baigė gerti degtinę po 24 val. L. B. su I. F. išėjo į lauką parūkyti, jis taip pat išėjo į lauką. L. juokais pradėjo kalbėti, kad norėtų pasivažinėti automobiliu. Jis su I. F. pradėjo L. kalbinti, kad tikrai važiuotų pavažinėti. L. B. neturėjo automobilio raktelių, juos buvo atidavęs R. K., jo seseriai, su kuria draugauja. R. K. miegojo, L. nuėjo į kambarį ir iš jos pasiėmė raktelius. L. automobilis stovėjo kieme. Jis pats atsisėdo automobilio keleivio vietoje, priekyje, už vairo sėdo L., o I. sėdėjo gale. L. ir I. buvo prisisegę saugos diržus, jis ne. L. važiavo apie 60-70 km per valandą greičiu. Važiuojant automobilis pataikė ant duobės, automobilį sumėtė ir jie atsitrenkė į medį. Jis buvo praradęs sąmonę, atsigavo laukuose, kokie 2-3 metrai už automobilio. Nieko neskaudėjo, tačiau negalėjo pakelti kairės kojos. L. parašė jo sesei R. K. žinutę, kad padarė avariją. Po kiek laiko į avarijos vietą atėjo ji ir kita jo sesuo. R. paskambino ir iškvietė pagalbą. Jį išvežė į Panevėžio ligoninę. Ligoninėje jam buvo nustatytas išorinis šlaunikaulio lūžis, buvo susiūta kakta. Mano, kad avarija įvyko dėl to, kad L. pataikė į duobę ir nesuvaldė mašinos, jis buvo neblaivus, jie visi trys buvo neblaivūs. L. dėl avarijos jis neturi jokių priekaištų ar pretenzijų, jis lankė jį ligoninėje, atsiprašė dėl to, civilinio ieškinio byloje nereikš, pats L. kalbino vairuoti (t. I, b. l. 88-92).

Nukentėjusysis I. F. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. apie 21 val., būnant pas draugę namuose, automobiliu „VW Bora“ atvyko L. B.. Jie gėrė degtinę, baigus gerti, L. B. sugalvojo automobiliu pasivažinėti, bet jo draugė R. K. iš jo paėmė automobilio raktelius. L. vis tiek jos prašė, kad grąžintų raktus, R. K. po kurio laiko juos atidavė. Tuomet L. B. pasiūlė pasivažinėti, jis sutiko. L. B. sėdo už automobilio vairo, šalia jo, keleivio vietoje, sėdėjo L. K., jis atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės, dešinėje pusėje, atsisėdęs iš karto prisisegė saugos diržą. L. B. važiavo link Vilkagirio kaimo pabaigos, greitis buvo maždaug apie 80 km/h, važiuojant per kaimą pajuto, kaip automobilį staiga sumėtė ir automobilis trenkėsi į medį. Po smūgio jis išlipo iš automobilio, L. B. jau sėdėjo prie automobilio ant žolės, o L. K. vaikščiojo aplink automobilį. Atvyko pareigūnai ir greitoji pagalba, jį pristatė į Pasvalio ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo nustatyta kirstinė kairio antakio žaizda bei sumuštas kairysis petys. L. B. jis jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš (t. I, b. l. 106-109).

Liudytoja R. K. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. vakare jos namuose, esančiuose Pasvalio r., (duomenys neskelbtini), L. K., I. F. ir L. B. gėrė degtinę. Kai baigė gerti, L. B. paprašė jos atiduoti jo automobilio „VW Bora“ užvedimo raktelius. Ji L. pasakė, kad rakteliai yra jos chalato kišenėje, ji matė, kaip jis iš chalato kišenės pasiėmė raktelius. Nemanė, kad jis važiuos automobiliu, anksčiau niekada išgėręs nevairuodavo. Ji nuėjo miegoti. Gulėdama lovoje girdėjo, kad iš kiemo išvažiuoja automobilis, bet kas sėdėjo už automobilio vairo, nematė. Pabudo išgirdusi namuose šauksmus, atsikėlė ir nuėjo į virtuvę, virtuvėje buvo I. F. ir L. B., iš jų žodžių nesuprato, kas įvyko, išbėgo į kiemą, (duomenys neskelbtini), prie sudaužyto automobilio, rado sėdintį brolį L., pamačiusi, kad jis sužalotas, iškvietė greitąją pagalbą (t. I, b. l. 120-122).

Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad 2018 m. lapkričio mėnesį jo sūnus L. B. nusipirko automobilį „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už jį mokėjo apie 150-200 eurų, sūnus pirko automobilį už savo pinigus. Automobilį registravo jo vardu, kadangi jis turi neįgalumą, kas trys metai yra taikoma registracijos mokesčio lengvata. Apie eismo įvykį sužinojo iš sūnaus. Sūnus 2019 m. rugpjūčio 31 d. jam paskambino nakties metu, apie 1-2 val., pasakė, kad Pasvalio r., (duomenys neskelbtini), išgėręs padarė avariją. Grįžęs į namus pasakojo, kad važiavo per kaimą apie 60-70 km per valandą greičiu, ant vieškelio automobilį sumėtė, jis staigiai stabdė ir atsitrenkė į medį. Kartu automobilyje važiavo sūnaus draugai L. ir I.. Sūnus pasakojo, kad labiausiai nukentėjo automobilio gale sėdėjęs L., jam nustatytas atviras šlaunikaulio lūžis, sūnus patyrė tik paviršinius sužalojimus, jam siuvo dešinę ausį, buvo nubrozdinta dešinė koja (t. I, b. l. 125-128).

Iš 2019 m. rugpjūčio 31 d. apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Pasvalio r., (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimtas automobilis „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo dokumentai – registracijos liudijimas, draudimo sutartys, techninės apžiūros kortelė, vairuotojo pažymėjimas (t. I, b. l. 8-23).

2019 m. rugpjūčio 31 d. automobilis apžiūrėtas, surašytas transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (t. I, b. l. 29-40).

2019 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu automobilis perduotas saugoti UAB „Autechvita“, adresu Mūšos g. 22G, Pasvalyje (t. I, b. l. 50-51), o 2019 m. lapkričio 29 d. nutarimu automobilis ir jo dokumentai grąžinti A. B. (t. I, b. l. 52-54).

Iš 2019 m. rugpjūčio 31 d. 1.44 val. alkoholio kiekio matuoklio duomenų matyti, kad L. B. nustatytas 1,61 promilės neblaivumas (t. I, b. l. 44) ir 2.04 val. jam nustatytas 1,58 promilės neblaivumas (t. I, b. l. 45).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1027/2019 05 nurodyta, kad I. F. nustatyta muštinės žaizdos kaktos srityje, kairės akies srityje, kairio peties sumušimas (klinikiniais duomenimis), odos nubrozdinimai kairiame žaste, nugaros srityje. Sužalojimai padaryti kietais bukais (bukabriauniais) daiktais ar paviršiumi, galimai aplinkybėse nurodyto eismo įvykio metu atsitrenkiant į automobilio salono dalis ar panašiai. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam įvykio laikui ir aplinkybėms nėra. Dėl nustatytų sužalojimų I. F. sveikata sutrikdyta nežymiai (t. I, b. l. 66).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1203/2019 (05) nurodyta, kad L. K. nustatyta muštinė žaizda kaktoje, galvos smegenų sukrėtimas, odos nubrozdinimai veide, rankose, kairio šlaunikaulio kūno atviras lūžis. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku. Kairio šlaunikaulio kūno atviras lūžis, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 65.6.13 punktu, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (t. I, b. l. 74).

Teismas, ištyręs išdėstytus bylos įrodymus – teisiamojo posėdžio metu duotus kaltinamojo parodymus, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad byloje yra visiškai įrodyta, jog L. B. vairavo automobilį „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 punktuose numatytus reikalavimus, tai yra nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, meteorologines sąlygas, važiuodamas tiesiu kelio ruožu nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, tokiu būdu buvo nežymiai sutrikdyta kartu važiavusio I. F. sveikata ir sunkiai sutrikdyta kartu važiavusio L. K. sveikata. L. B. veiksmai atitinka BK 281 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, veika kvalifikuota tinkamai.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrindai ir motyvai

Kaltinamasis ir jo gynėja prašo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir nutraukti baudžiamąją bylą, kadangi yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, perduodant jį motinos A. B. priežiūrai pagal laidavimą, A. B. sutinka ir nori būti sūnaus laiduotoja, pateikė prašymą atleisti jos sūnų L. B. pagal laidavimą, žada jam daryti gerą įtaką (t. II, b. l. 16-17).

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybėn pagal laidavimą. To paties straipsnio 2 dalis nustato būtinas sąlygas asmeniui atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. asmuo teismo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų. Pažymėtina, jog baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas – atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą būtinos visos minėtame straipsnyje numatytos sąlygos.

Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nusikalsto pirmą kartą ir nebuvo anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (t. I, b. l. 132-133), administracine tvarka nebaustas (t. I, b. l. 131), prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir davė išsamius parodymus, nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, pasižada daugiau nebenusikalsti (t. I, b. l. 1160-161, 166-167, t. II, b. l. 25), kaltinamojo L. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nukentėjusiųjų atsiprašė, jie jam atleido, civilinių ieškinių byloje nėra pareikšta. Byloje surinkta kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga (t. I, b. l. 138-140) iš esmės rodo, kad kaltinamasis nėra linkęs nusikalsti, jis anksčiau nebuvo teistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, laikosi teisės aktais nustatytų reikalavimų, yra atsakingas visuomenės narys, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, jog jis ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujas nusikalstamas veikas.

Teismo vertinimu, paminėtos faktinės aplinkybės vertinamos kaip visų būtinų sąlygų, numatytų BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose, įvykdymas.

A. B. yra kaltinamojo motina, jų santykiai artimi, ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, neteista, administracine tvarka nebausta, teikia budinčios globėjos paslaugas pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, yra sudariusi bendradarbiavimo sutartį su Pasvalio socialinių paslaugų centru, šio centro charakterizuojama itin teigiamai, gyvenamosios vietos seniūnijos apibūdinama kaip atsakinga, rūpestinga, darbšti ir tvarkinga moteris (t. II, b. l. 21-22, 19-20). Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad A. B. yra verta teismo pasitikėjimo ir kaltinamąjį galima perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą.

Taigi, įvertinus kaltinamojo L. B. asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad nusikalto pirmą kartą, žada daugiau nusikaltimų nedaryti, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl vadovaujantis BK 40 straipsniu, L. B. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą laiduotojos A. B. atsakomybei minimaliam vienerių metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 4 dalyje, nutraukiama (BK 40 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, jau vien tik baudžiamasis procesas turėjo kaltinamajam pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

Tuo pačiu teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtinta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, t. y. ir pagal laidavimą, gali būti skiriamos BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1, 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamą veiką L. B. padarė vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, taip pat į jo jauną amžių, turimą vairavimo stažą, tikslinga jam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones dvejiems metams šešiems mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas (asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)) ir specialiosios teisės sustabdymas – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinamos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – L. B. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas 2019-08-31 kelių eismo įvykio vietos apžiūros metu, nuosprendžiui įsiteisėjus perduodamas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6-7 dalimis, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

L. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje numatytu pagrindu ir jam baudžiamąją bylą nutraukti.

Perduoti L. B. pagal laidavimą laiduotojai A. B., nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skirti L. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019-09-01.

L. B. taikomą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą (asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)) ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – L. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), paimtą 2019-08-31 kelių eismo įvykio vietos apžiūros metu, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“; asmens tapatybės kortelę, Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti L. B..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose.