Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-12-15 · Byla Nr. ATP-1249-318/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-15
Bylos Nr.
ATP-1249-318/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Regina Pocienė
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-1249-318/2014
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-07299-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 52.3.,79.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi P. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutarties, kuria P. L. skundas netenkintas ir paliktas galioti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2014 m. balandžio 2 d. nutarimas Nr. 10N-9914493-14 nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 123 str. 5 d. už tai, kad jis 2013 m. liepos 20 d. apie 18.15 val., Katiliškių-Griežlių g., Vilniuje, neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta, vairavo motociklą „Aprilia SR 125“, valst. (duomenys neskelbtini), ir, artėdamas prie lygiareikšmės sankryžos, laiku nesumažino savo važiavimo greičio, kad duotų kelią iš dešinės link sankryžos artėjusiam automobiliui VW Golf, todėl su juo susidūrė, sugadindamas abi transporto priemones. Įvykio metu motociklas nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tokiais veiksmais P. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., 159 p., 238 p.

Išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėja O. G. 2014 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 10N-9914493-14 P. L. pripažino kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., bei paskyrė administracinę nuobaudą – 1 500 Lt baudą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 15 d. nutartimi minėtą nutarimą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

Skundu P. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartį ir jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nutraukti. P. J. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. ir jam paskirti nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Skunde P. L. pažymi, kad jis 2013 m. liepos 20 d. motociklu važiuodamas Katiliškių gatve nuo Salininkų, laikėsi dešinės kelio pusės. Prie sankryžos su Griežlių gatve buvo sukrauta didesnė nei 2 m. aukščio nukirstų medžių šakų krūva. Todėl buvo apsunkintas sankryžos matomumas. Griežlių gatve prie sankryžos važiavo P. J. automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris taip pat laikėsi dešinės savo kelio pusės. Automobilio vairuotojui gatvės matomumas buvo geresnis. Todėl P. J. turėjo realias galimybės sureaguoti į susidariusią padėtį, sustabdyti savo transporto priemonę ir išvengti susidūrimo. P. L. manymu, nors jų keliai buvo lygiareikšmiai, tačiau jis ir P. J. kelio matomumo atžvilgiu buvo nelygiavertėje padėtyje. Todėl P. J. besąlygiškai šiurkščiai pažeidė KET 113 p. reikalavimus.

Be to P. L. manymu, apylinkės teismas nepakankamai įvertino eksperto išvadą, jog P. J. veiksmai sankryžoje, įvažiavus į Katiliškių gatvės priepriešinio eismo juostą, turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu, nes sumažino motociklo vairuotojui galimybę, pamatyti artėjusį link sankryžos automobilį ir išvengti susidūrimo. Todėl P. L. nuomone, tikroji autoįvykio priežastis yra vairuotojo P. J. KET 113 p. ir 11 p., 16 p. reikalavimų pažeidimai.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto P. L. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. atsako tas, kas pažeidė kelių eismo taisykles, kai tai nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Kelių eismo taisyklių 159 p. numato, kad lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais duomenimis. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog P. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Apeliaciniame skunde P. L. nurodė, jog 2013 m. liepos 20 d. eismo įvykį sukėlė P. J. veiksmai, nes jis turėjo didesnes galimybes sureaguoti į susidariusią padėtį, sustabdyti savo transporto priemonę ir išvengti susidūrimo. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, nes jie yra paneigti byloje surinktais, teismo ištirtais ir skundžiamame nutartyje aptartais įrodymais. P. L. padarytas administracinės teisės pažeidimas įrodytas byloje Nr. 10-1-00767-13 surinkta medžiaga: tarnybiniais pranešimais (b. l. 3, 4), kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 6-10), rašytiniu P. J. paaiškinimu (b. l. 32), P. J. apklausos protokolu (b. l. 35), P. L. apklausos protokolu (b. l. 52), specialisto išvada Nr. 11-2537(13) (b. l. 57-65), taip pat nukentėjusiojo P. J. ir iš dalies paties P. L. parodymais, duotais teismo posėdžio metu (adm. byla Nr. II-390-576/2014, b. l. 83-84).

Kaip matyti iš 2013 m. spalio 23 d. specialisto išvados Nr. 11-2537 (13), būtent motociklo vairuotojo P. L. veiksmai, artėjant prie lygiareikšmės sankryžos su Griežlių g., nesumažinus greičio, jog būtų duotas kelias iš dešinės link sankryžos artėjusiam P. J. vairuojamam automobiliui VW Golf, techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą eismo įvykiui kilti (b. l. 57-65). Aplinkybės, kad važiuojant Katiliškių gatve sankryžoje su Griežlių gatve automobilis VW Golf jam sudarė kliūtį iš dešinės, neginčijo ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas P. L. (adm. byla Nr. II-390-576/2014, b. l. 83). Nors P. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam galimybę matyti į sankryžą įvažiuojantį automobilį ribojo arti sankryžos sukrauta aukšta medžių šakų krūva, tačiau atkreiptinas administracinėn atsakomybėn patraukto P. L. dėmesys, jog jis, vairuodamas motociklą, priartėjęs prie riboto matomumo sankryžos, esant blogoms oro sąlygoms, privalėjo būti ypač apdairus bei atsargus ir, prieš įvažiuojant į sankryžą, įsitikinti, ar jam kliūties iš dešinės nesudaro kita transporto priemonė (KET 159 p.). Nežiūrint į tai, administracinėn atsakomybėn patrauktas P. L., lyjant lietui ir esant ribotam matomumui, nesustojo ties sankryža, ar nesulėtino greičio tiek, kaip tokiomis aplinkybėmis pasielgtų apdairus vairuotojas, o 35 km/h greičiu, neįsitikinęs atliekamo manevro saugumu, įvažiavo į sankryžą, nepraleisdamas jam iš dešinės į sankryžą įvažiavusio automobilio VW Golf. Esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog nupjautos medžių šakos, esančios pakelėje, negali būti laikytinos kliūtimi, atėmusia P. L. galimybę įvykdyti Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Nepagrįstas P. L. apeliacinio skundo argumentas, kad susidūrimo turėjo išvengti automobilio VW Golf vairuotojas P. J., nes jam matomumas sankryžoje buvo geresnis.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pirmenybę kirsti Katiliškių ir Griežlių gatvių sankryžą turėjo VW Golf automobilio vairuotojas P. J.. Kaip matyti iš bylos medžiagos, iš tiesų P. L. matomumas sankryžoje dėl augmenijos ir pakelėje sukrautų nukirstų medžių šakų buvo apsunkintas. Jam buvo sunku pamatyti Griežlių gatve atvažiuojantį automobilį, tačiau, vadovaujantis Kelių eismo taisyklėmis, jis privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, pasirinkti saugų greitį ir savo veiksmais nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių sveikatai ar jų transporto priemonių saugumui. Todėl P. L. besąlygiškai privalėjo duoti kelią iš dešinės į sankryžą įvažiuojančiam P. J. automobiliui VW Golf.

P. L. apeliacinio skundo argumentas, kad P. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 11 p. reikalavimus, nes nepašalino kelyje esančios kliūties, niekuo nepagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, jog P. L. matomumą ribojančios medžių šakos buvo sukrautos ne kelyje, tačiau šalikelėje. Todėl jis pareigos, šią kliūtį pašalinti arba apie ją pranešti policijai, neturėjo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas P. L. taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad P. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 p. reikalavimus.

Nors, kaip matyti iš bylos medžiagos, P. J., įvažiuodamas į Katiliškių – Griežlių sankryžą, sukdamas į kairę, įvažiavo į važiuojamųjų dalių sankirtos priešpriešinę eismo juostą ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 113 p., tačiau skundą nagrinėjantis teismas sutinka apylinkės teismo išvada, jog šis pažeidimas nėra būtinoji eismo įvykio kilimo sąlyga, nes net P. J. neišvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, eismo įvykis būtų įvykęs dėl nepakankamo P. L. stabdymo kelio (b. l. 57-65). Todėl, jei P. J. ir nebūtų pažeidęs Kelių eismo taisyklių, būtų pasikeitusi transporto priemonių vieta, tačiau paties susidūrimo nebūtų išvengta dėl P. L. veiksmų, kurie ir buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti.

Taigi nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių P. L. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti dėl skunde išdėstytų motyvų, nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

P. L. apeliacinio skundo netenkinti. Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Regina Pocienė