Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, sekretoriaujant Jūratei Jasmontaitei, dalyvaujant pareiškėjų atstovei advokato padėjėjai Doloresai Sitnikienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų E. L. ir Ž. L. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai E. L. ir Ž. L. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjų pareiškimas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu nagrinėtinas remiantis 2000 m. CK nuostatomis, nes pareiškėjų tėvas A. L. mirė 2005-10-13, o pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatą, 2000 m. CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, tai yra nuo 2001-07-01.

Iš byloje esančios santuokos sudarymo akto įrašo kopijos (b.l. 6) matyti, kad A. L. ir D. L. susituokė 1971-06-18. Santuokoje jiems gimė du vaikai: E. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ž. L., gim. (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai daugiau vaikų neturėjo, kitų įpėdinių nėra. Iš mirties liudijimų kopijų (b.l. 7,16) matyti, kad D. L. mirė 1996-05-05, o A. L. - 2005-10-13 (paskelbtas mirusiu). Iš centrinės hipotekos įstaigos pažymos (b.l. 8) matyti, kad A. L. ir D. L. po savo mirties testamentų nepaliko. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 10-12) matyti, kad nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), A. L. ir D. L. įgijo gyvendami santuokoje pagal 1979-05-11 pirkimo- pardavimo sutartį Nr. 4-1622 ir 1994-06-08 pirkimo- pardavimo sutartį Nr. P-352, valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), išpirkimui 1994 m. buvo sumokėta 1084,41 investicinių čekių (valstybės vienkartinių išmokų) (b.l. 13,14). Iš liudijimo apie palikimo priėmimą kopijos (b.l. 15) matyti, kad pareiškėjai E. L. ir Ž. L. yra priėmę D. L., mirusios 1996-05-05, palikimą. Pareiškėjų atstovės advokato padėjėjos Doloresos Sitnikienės ir liudytojos G. N. nurodytas aplinkybes, kad po savo tėvų mirties pareiškėjai liko gyventi minėtame name, rūpinosi paliktu turtu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius ir naudojo kaip savo, patvirtina pažymos (b.l. 18-21).

Pagal LR CK 3.81 straipsnį skiriamos dvi sutuoktinių turto teisinio režimo rūšys: pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kurį reglamentuoja LR CK 3.87-3.100 straipsniai, ir pagal sutartis nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kurį reglamentuoja LR CK 3.101-3.108 straipsniai. Byloje nustatyta, kad A. L. ir D. L. susituokė 1971-06-18, tačiau nėra duomenų, kad jie būtų sudarę vedybinę sutartį, todėl jų po santuokos įgytam turtui taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nesvarbu, kieno vardu jis įregistruotas nekilnojamojo turto registre (LR CK 3.87 str. 1 d.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. L. ir D. L. susituokė 1971-06-18, po santuokos sudarymo gyveno gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ten pareiškėjų tėvas deklaravo savo gyvenamąją vietą nuo 1971 m. Nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), A. L. ir D. L. taip pat įgijo gyvendami santuokoje pagal 1979-05-11 pirkimo- pardavimo sutartį Nr. 4-1622, nors nekilnojamojo turto registre jį įregistravo D. L. vardu. Lietuvos Respublikos CK 3.88 str. 3 d. numato, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), viešame registre savininku nurodytas tik vienas sutuoktinis- D. L., nekilnojamojo turto registre minėtas turtas nėra nurodytas, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į LR CK 3.117 str. 1 d. įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, kuri nėra nuginčyta, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad D. L. ir A. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), ir po 542,20 Lt investicinių čekių, sumokėtų už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), išpirkimą.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (LR CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (LR CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pareiškėjų E. L. ir Ž. L. motina D. L. mirė 1996-05-05, po jos mirties pareiškėjai kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo ir jį priėmė laiku (b.l. 15). Pareiškėjų E. L. ir Ž. L. tėvas A. L. mirė (paskelbtas mirusiu) 2005-10-13. Darytina išvada, kad iš karto po tėvo A. L. mirties pareiškėjai priėmė palikimą, nes toliau liko gyventi tėvų santuokoje įgytame gyvenamajame name, juo, namo priklausiniais bei žemės sklypu naudojosi, t.y., palikimą priėmė pradėję faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesių nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiojo turtą negavo. E. L. ir Ž. L. turto priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (LR CK 5.50 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad E. L. ir Ž. L. mirusio tėvo A. L. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėję faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 444 str., 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso:

½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),

½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),

½ dalis kitų statinių (inžinerinių)- kiemo statinių (šulinio, tualeto, tvoros, kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini),

½ dalis sumokėtų už žemės, esančios (duomenys neskelbtini), išsipirkimą investicinių čekių (valstybės vienkartinių išmokų)- 542,20 investicinių čekių (valstybės vienkartinių išmokų);

A. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso:

½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),

½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),

½ dalis kitų statinių (inžinerinių)- kiemo statinių (šulinio, tualeto, tvoros, kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini),

½ dalis sumokėtų už žemės, esančios (duomenys neskelbtini), išsipirkimą investicinių čekių (valstybės vienkartinių išmokų)- 542,20 investicinių čekių (valstybės vienkartinių išmokų).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Ž. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) po jų tėvo A. L., gim. (duomenys neskelbtini), paskelbto mirusiu 2005-10-13, priėmė jo palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Pareiškėjams juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.