Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Artūras Pažarskis Baudžiamoji byla Nr. 1A-782-648/2011

Teisėja Vitalija Vaivadienė Teisminio proceso Nr.: 1-05-1-08016-2009-3

2011 m. rugpjūčio 18 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Viktoro Dovidaičio ir Reginos Pocienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. nuteistas

pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (dėl piktnaudžiavimo tarnyba neteisėtai priimant pinigus iš A. G.) teisės eiti valstybės tarnautojo pareigas atėmimu 1 metams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (dėl piktnaudžiavimo tarnyba neteisėtai priimant pinigus iš A. K.) teisės eiti valstybės tarnautojo pareigas atėmimu 1 metams ir 1 mėnesiui,

pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (dėl piktnaudžiavimo tarnyba neteisėtai priimant pinigus iš M. S.) teisės eiti valstybės tarnautojo pareigas atėmimu 1 metams ir 2 mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (dėl piktnaudžiavimo tarnyba neteisėtai priimant pinigus iš A. N.) teisės eiti valstybės tarnautojo pareigas atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (dėl piktnaudžiavimo tarnyba neteisėtai priimant pinigus iš U. S.) teisės eiti valstybės tarnautojo pareigas atėmimu 1 metams ir 4 mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (dėl piktnaudžiavimo tarnyba neteisėtai priimant pinigus iš A. T.) teisės eiti valstybės tarnautojo pareigas atėmimu 1 metams ir 5 mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (dėl A. R. dokumentų klastojimo) 60 MGL (7 800 Lt) dydžio bauda,

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (dėl V. K. dokumentų klastojimo) 70 MGL (9 100 Lt) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 3 ir 4 d., paskirtos teisės eiti valstybės tarnautojo pareigas atėmimo bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, baudos subendrintos dalinio sudėjimo būdu, tarpusavyje – visiško sudėjimo būdu, ir D. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – teisės eiti valstybės tarnautojo pareigas atėmimas 5 metams ir 80 MGL (10 400 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str., konfiskuota D. B. turto už 221,97 Lt kaip piniginės lėšos, gautos iš nusikalstamos veikos.

Byla dalyje pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 4 d. (dėl pinigų paėmimo iš A. R.) ir Lietuvos Respublikos BK 225 str. 4 d. (dėl pinigų paėmimo iš V. K.) nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, kelyje 103 ,,Vilnius-Polockas“ tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu, 2008-06-22, apie 9.33 val., šiurkščiai pažeisdamas 2000-10-10 Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 str. 2 d. reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių, iš akcinės bendrovės ,,S“ vairuotojo A. G. neteisėtai priėmė 100 Rusijos Federacijos rublių, kas pagal Lietuvos banko 2008-06-22 valiutų kursą 100 Rusijos Federacijos rublių sudaro 9,39 Lt, įdėtus į Rusijos Federacijos piliečio pasą (duomenys neskelbtini), kurį jis pateikė D. B., įvažiavus į Lietuvos Respublikos Lavoriškių sienos perėjimo punktą kartu su automobilio „Iveco 400E“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos dokumentais, tokiu būdu neteisėtai paėmus pinigus, šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, tai yra piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos.

Taip pat D. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, kelyje 103 ,,Vilnius-Polockas“ tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu, 2008-06-22, apie 9.38 val., šiurkščiai pažeisdamas 2000-10-10 Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 str. 2 d. reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių, iš akcinės bendrovės ,,S“ vairuotojo A. K. neteisėtai priėmė 100 Rusijos Federacijos rublių, kas pagal Lietuvos banko 2008-06-22 valiutų kursą 100 Rusijos Federacijos rublių sudaro 9,39 Lt, įdėtus į Rusijos Federacijos asmens pasą (duomenys neskelbtini), kurį jis pateikė D. B., įvažiavus į Lietuvos Respublikos Lavoriškių sienos perėjimo punktą kartu su automobilio „Renault Magnum“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir priekabos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos dokumentais, tokiu būdu neteisėtai paėmus pinigus, šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, dėl ko valstybė patyrė didelės neturtinės žalos, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, tai yra piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos.

Taip pat D. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, kelyje 103 ,,Vilnius-Polockas“ tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu, 2008-07-17, apie 12.24 val., šiukščiai pažeisdamas 2000-10-10 Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 str. 2 d. reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių, iš akcinės bendrovės ,,T“ vairuotojo M. S. neteisėtai priėmė 50 Rusijos Federacijos rublių, kas pagal Lietuvos banko 2008-07-17 valiutų kursą 100 Rusijos Federacijos rublių – sudaro 4,68 Lt, įdėtus į Rusijos Federacijos asmens pasą (duomenys neskelbtini), kurį jis pateikė D. B., įvažiavus į Lietuvos Respublikos Lavoriškių sienos perėjimo punktą kartu su automobilio „Scania 113M“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos dokumentais, tokiu būdu neteisėtai paėmus pinigus, šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, dėl ko valstybė patyrė didelės neturtinės žalos, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, tai yra piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos.

Taip pat D. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, kelyje 103 ,,Vilnius-Polockas“ tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu, 2008-07-24, apie 3.19 val., šiurkščiai pažeisdamas 2000-10-10 Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 str. 2 d. reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių, iš uždarosios akcinės bendrovės ,,T“ vairuotojo A. N. neteisėtai priėmė 100 Rusijos Federacijos rublius, kas pagal Lietuvos banko 2008-07-24 valiutų kursą 100 Rusijos Federacijos rublių – 9,39 Lt, įdėtus į Rusijos Federacijos asmens pasą (duomenys neskelbtini), kurį jis pateikė D. B., įvažiavus į Lietuvos Respublikos Lavoriškių sienos perėjimo punktą kartu su automobilio „MAN 18.403“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir priekabos „Lamberet“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos dokumentais, tokiu būdu neteisėtai paėmus pinigus, šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, dėl ko valstybė patyrė didelės neturtinės žalos, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, tai yra piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos.

Taip pat D. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos 228 str. 2 d. už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, kelyje 103 ,,Vilnius-Polockas“ tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu, 2008-08-16, apie 14.12 val., šiurkščiai pažeisdamas 2000-10-10 Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 str. 2 d. reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių, iš uždarosios akcinės bendrovės ,,V“ vairuotojo U. S. neteisėtai priėmė 10 Lt, įdėtus į Baltarusijos Respublikos piliečio pasą (duomenys neskelbtini), kurį jis pateikė D. B., įvažiavus į Lietuvos Respublikos Lavoriškių sienos perėjimo punktą kartu su automobilio „Renault Magnum-Tech 440“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės „Plan DMC19T“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos dokumentais, tokiu būdu neteisėtai paėmus pinigus šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, dėl ko valstybė patyrė didelės neturtinės žalos, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, tai yra piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos.

Taip pat D. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos 228 str. 2 d. už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, kelyje 103 ,,Vilnius-Polockas“ tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu, 2008-08-28, apie 2.28 val., šiurkščiai pažeisdamas 2000-10-10 Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 str. 2 d. reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių, iš personalinės įmonės ,,T“ vairuotojo A. T. neteisėtai priėmė 150 Lt, įdėtų į Baltarusijos Respublikos asmens pasą (duomenys neskelbtini), kurį jis pateikė D. B., įvažiavus į Lietuvos Respublikos Lavoriškių sienos perėjimo punktą kartu su automobilio „DAF CF85 380“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos dokumentais, tokiu būdu neteisėtai paėmus pinigus, šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, dėl ko valstybė patyrė didelės neturtinės žalos, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, tai yra piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos.

Taip pat D. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. už tai, kad jis būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu, 2008-08-27, apie 23.46 val., iš bendrovės ,,F“ vairuotojo A. R. priėmė patikrinimui jam pateiktus dokumentus, už gautą iš minėto vairuotojo 10 Lt piniginį atlygį suklastojo užsieniečio buvimo Šengeno erdvėje dienų skaičių, tai yra registruodamas minėto Baltarusijos Respublikos piliečio vykimą per valstybės sieną 2008-08-27 į Baltarusijos Respublikos kelionės dokumentą (Baltarusijos Respublikos asmens pasą (duomenys neskelbtini), išduotą 2008-03-24 Baltarusijos Respublikoje (duomenys neskelbtini)) atsukdamas datos spaudo realią 2008-08-27 datą vieną dieną atgal, tai yra 2008-08-26.

Taip pat D. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu, 2008-08-28, apie 02.24 val., iš uždarosios akcinės bendrovės ,,A“ vairuotojo V. K. priėmė patikrinimui jam pateiktus dokumentus, už gautą iš minėto vairuotojo 200 Rusijos Federacijos rublių piniginį atlygį suklastojo užsieniečio buvimo Šengeno erdvėje dienų skaičių, tai yra registruodamas minėto Baltarusijos Respublikos piliečio vykimą per valstybės sieną 2008-08-28 į Baltarusijos Respublikos kelionės dokumentą (Baltarusijos Respublikos asmens pasą (duomenys neskelbtini), išduotą Baltarusijos Respublikoje (duomenys neskelbtini)) atsukdamas datos spaudo realią 2008-08-28 datą vieną dieną atgal, tai yra 2008-08-27.

Byla dalyje pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 4 d. (dėl pinigų paėmimo iš A. R.) ir Lietuvos Respublikos BK 225 str. 4 d. (dėl pinigų paėmimo iš V. K.) nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Pasak apelianto, įrodymai, kuriais grindžiama jo kaltė, buvo gauti neteisėtais būdais, pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką. Remiantis Vilniaus apygardos teismo 2008-04-16 nutartimi, buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka jo atžvilgiu be kita ko patalpose, adresu Vilniaus g. 60, Lavoriškių km., Vilniaus r., nuo 2008-04-17 iki 2008-07-17. Kita vertus, jis nuteistas už tai, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi 2008-06-22 (A. G. ir A. K. epizodai) Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame kelyje 103 ,,Vilnius-Polockas“ tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, Lavoriškių sen., Vilniaus r. Pastarojo sienos perėjimo punkto nėra Vilniaus apygardos teismo 2008-04-16 nutartyje nurodytu adresu – Vilniaus g. 60, Lavoriškių km., Vilniaus r., todėl teismas negalėjo vertinti ir grįsti jo kaltės techninių priemonių panaudojimo atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus protokolais ir prie bylos pridėta slaptai atlikto vaizdo ir garso fiksavimo medžiaga, kadangi šie duomenys gauti neteisėtu būdu. Tokiu būdu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatos.

Nuteistasis nurodo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-07-15 nutartyje, kuria leidžiama slapta patekti į Lavoriškių užkardos tarnybines patalpas, jose įrengti specialią techniką vaizdui ir garsui įrašyti bei fiksuoti, kontroliuoti jo veiksmus, daryti vaizdo ir garso įrašus nuo 2008-07-15 iki 2008-10-15, nėra tiksliai nurodyta vieta, kurioje leista atlikti slaptus veiksmus. Lavoriškių užkarda yra Vilniaus g. 58, Lavoriškių km., Vilniaus r., tačiau jis nuteistas už veiksmus, padarytus Vilniaus g. 60, Lavoriškių km., Vilniaus r. Pasak apelianto, Lavoriškių sienos perėjimo ar kontrolės punktai nėra Lavoriškių užkardos struktūriniai padaliniai remiantis Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 2 str. 13-14 p. bei Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos 16 str., kadangi užkardos neturi struktūrinių padalinių. Tai, kad užkardoje tarnaujantys asmenys atlieka tarnybą kitose nei užkarda patalpose, nesuteikia tokioms patalpoms užkardos tarnybinių patalpų statuso. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad teismas būtų sankcionavęs atlikti slaptus veiksmus patalpose, kur jis atliko inkriminuojamus veiksmus, todėl techninių priemonių panaudojimo atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus protokoluose užfiksuoti duomenys, vaizdo ir garso įrašai negali būti pripažinti tinkamais ir surinktais įstatymų nustatyta tvarka.

Nuteistojo teigimu, teismas nurodė, kad jis paėmė pinigus iš A. R. ir V. K. kaip kyšius už tai, jog būtų suklastoti dokumentai, t. y. į jų pasus būtų uždėti tikrovės neatitinkantys datos spaudai, todėl jo veikos kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str., tačiau kituose 6 epizoduose tas pats pinigų paėmimas iš vairuotojų buvo kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas tarnyba (Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d.). Nuosprendyje nurodytų motyvų ir įrodymų pagrindu galima teigti, kad pinigus jis ėmė iš vairuotojų už neveikimą, t. y. transporto priemonių ir priekabų netikrinimą. Tai atitinka A. R. ir V. K. atžvilgiu padarytas veikas, tik šiuo atveju jis veikia pastarųjų naudai. Esant šioms aplinkybėms ir teismo padarytoms išvadoms, teismas turėjo perkvalifikuoti jo veikas iš Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. į Lietuvos Respublikos BK 225 str. 4 d. ir šioje dalyje bylą nutraukti dėl senaties.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priešingai nei tvirtina nuteistasis, pirmosios instancijos teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė būtent išsamia įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus.

Teisėjų kolegija nesutinka su D. B. teiginiu, kad įrodymai, kuriais grindžiama jo kaltė, buvo gauti neteisėtais būdais, pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo atžvilgiu buvo atliekami operatyviniai veiksmai nuo 2008-04-17 iki 2008-07-17. 2008-04-16 teikime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl slapto patekimo į negyvenamąsias patalpas bei jų apžiūros prašoma Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kreiptis su teikimu į Vilniaus apygardos teismo pirmininką prašant sankcionuoti slaptą patekimą į negyvenamąsias Lavoriškių pasienio kontrolės punkto patalpas (darbo vietos Nr. 4 ir Nr. 5 „Krovinio transporto bei juo išvykstančių iš Lietuvos Respublikos asmenų patikrinimas ir registracija“) bei jų apžiūrą, taip pat siekiant įrengti technines priemones specialia tvarka adresu Vilniaus g. 60, Lavoriškių k., Lavoriškių sen., Vilniaus r., nuo 2008-04-17 iki 2008-07-17 (t. 1, 182-184). 2008-07-04 techninių priemonių panaudojimo atliekant slaptus operatyvinius veiksmus protokole nurodoma, kad surašytas protokolas dėl Lavoriškių pasienio kontrolės punkto pasienio tikrinimo posto darbo vietų Nr. 4 ir Nr. 5 patalpose techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka, atliekant slaptą patalpų garso ir vaizdo kontrolę bei fiksavimą, sankcionuotą Vilniaus apygardos teismo 2008-04-16 nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2008-04-17 iki 2008-07-17 Lavoriškių užkardos pasieniečio D. B. atžvilgiu. Šiame protokole užfiksuota padaryto vaizdo įrašo nuo 2008-06-22, 9 val., iki 2008-06-22, 9.40 val., peržiūra (t. 2, b.l. 7-9). Lavoriškių užkardos Lavoriškių sienos perėjimo punkto pasienio tikrinimo posto 2008-06-22 tarnybinio žiniaraščio kopijoje užfiksuota, kad D. B. dirbo darbo vietų Nr. 4 ir Nr. 5 patalpose 2008-06-22, nuo 9 iki 10 val. (t. 2, b.l. 6). Taigi, nagrinėjamu atveju aiškiai identifikuota operatyvinių veiksmų atlikimo vieta - Lavoriškių pasienio kontrolės punkto pasienio tikrinimo posto darbo vietų Nr. 4 ir Nr. 5 patalpos, nėra abejonių, kad būtent šiose patalpose buvo naudojamos techninės priemonės specialia tvarka, o operatyvinių veiksmų atlikimo metu jose dirbo nuteistasis. Todėl nors iš D. B. pateiktos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnijos 2010-02-05 pažymos Nr. VI-23 matyti, kad Lavoriškių užkarda yra Vilniaus g. 58, Lavoriškių k., Lavoriškių sen., Vilniaus r., o jokių statinių ar sklypų nėra registruota adresu Vilniaus g. 60, Lavoriškių k., Lavoriškių sen., Vilniaus r. (t. 5, b.l. 12), tačiau toks netikslus patalpų adreso nurodymas nelaikytinas esminiu pažeidimu, darančiu operatyvinių veiksmų atlikimą neteisėtu. Be to, pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 11 str. 4 d. 2 p. nereikalauja nurodyti teikime dėl slapto patekimo į gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas tikslaus adreso, o būtina tik jas apibūdinti. To neprivaloma nurodyti ir nutartyje, kuria sankcionuojamas šis operatyvinis veiksmas. Iš esmės analogiškai reglamentuojamas techninių priemonių naudojimo specialia tvarka sankcionavimo klausimas (Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 10 str. 4 d.). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad operatyvinių veiksmų pagrindu gauti duomenys, kurie vėliau apylinkės teismo buvo pripažinti įrodymais, yra surinkti neteisėtai.

Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2008-07-15 nutartyje dėl slapto sekimo nurodyta, kad leidžiama taikyti Lietuvos Respublikos BPK 158 ir 160 str. numatytas procesines prievartos priemones Lavoriškių užkardos tarnybinėse patalpose, t. y. slapta patekti į šias patalpas, jose įrengti, eksploatuoti ir išmontuoti visų rūšių vaizdo, garso įrašymo technines priemones, atlikti šios technikos peržiūrą, Lavoriškių užkardos tarnybinėse patalpose kontroliuoti ir fiksuoti D. B. pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus bei šių veiksmų fiksavimui daryti vaizdo bei garso įrašus, panaudojant visų rūšių vaizdo ir garso įrašymo technines priemones. Taip pat leista atlikti D. B. ir jo naudojamos transporto priemonės slaptą sekimą bei daryti vaizdo, garso įrašus, fotografuoti, panaudojant visų rūšių technines priemones (t. 1, b.l. 174-175). Taigi, šia nutartimi buvo leista taikyti minėtas neviešo pobūdžio procesines prievartos priemones bet kuriose Lavoriškių užkardai priklausančiose tarnybinėse patalpose. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010-02-25 raštas Nr. (21)-14-895 patvirtina, jog Lavoriškių pasienio kontrolės punkto tarnybinės patalpos suteiktos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardai, kuri naudoja šias patalpas panaudos pagrindais (t. 4, b.l. 174). Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, analizuojant Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 11 str., 16 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 2 str. 5 d. 13 p. nuostatas, Lavoriškių užkarda, kaip valstybės sienos apsaugos tarnybos organizacinės struktūros dalis, įgyvendina jai priskirtas funkcijas bei uždavinius ir Lavoriškių pasienio kontrolės punkto patalpose. Iš techninių priemonių atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus protokolų matyti, kad D. B. ir jo daromi veiksmai buvo filmuojami Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkto darbo vietose Nr. 4 ir Nr. 5 (t. 2, b.l. 67-68, 93-94, 134-135, 181-183, t. 3, b.l. 131-132, t. 4, b.l. 6-7). Todėl darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos BPK 158 ir 160 str. numatytos procesinės prievartos priemonės buvo taikomos ikiteisminio tyrimo teisėjo 2008-07-15 nutartyje leistoje vietoje. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nei Lietuvos Respublikos BPK 158 str., nei 160 str. nereikalauja, jog nutartyje, leidžiančioje taikyti šiuose straipsniuose reglamentuojamas neviešo pobūdžio procesines prievartos priemones, turi būti nurodomas konkretus jų taikymo vietos adresas.

Teisėjų kolegija sutinka su D. B. argumentu, kad nei iš vieno vaizdo įrašo, pateikto prie baudžiamosios bylos, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad juose apeliantas išima iš tikrinamų vairuotojų dokumentų pinigus ar daiktus, panašius į pinigines kupiūras. Kita vertus, bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų įrodymų visuma, t. y. „ARGUS“ duomenų bazės išrašai (t. 2, b.l. 4, 35, 64, 89, 131, t. 4, b.l. 4), pasienio tikrinimo posto tarnybos žiniaraščių išrašai (t. 2, b.l. 6, 66, 92, 133, 180), Lavoriškių pasienio punkto spaudų išdavimo ir priėmimo knygų išrašai (t. 4, b.l. 59-65), dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolai bei vairuotojų A. G., A. K., M. S., A. N., U. S., A. T. pasų kopijos (t. 2, b.l. 13-27, 38-55, 70-80, 97-122, 138-159, t. 4, b.l. 10-29), techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius ar slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus protokolai (t. 2, b.l. 7-9, 67-68, 93-94, 134-135, t. 4, b.l. 6-7), vairuotojų A. G., A. K., M. S., A. N., U. S., A. T., apklaustų liudytojais ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodymai (t. 2, b.l. 31-32, 59-60, 83-85, 126-127, 164-172, t. 4, b.l. 35-38), daiktų pateikimo, daiktų apžiūros protokolas ir vaizdo įrašai su Lavoriškių sienos perėjimo punkto lauko vaizdo kameromis užfiksuotomis aplinkybėmis (t. 4, b.l. 67-76), neabejotinai patvirtina, kad nuosprendyje nurodytu D. B. nusikalstamų veikų padarymo laiku vairuotojai A. G., A. K., M. S., A. N., U. S., A. T. kirto Lietuvos Respublikos sieną per Lavoriškių sienos perėjimo punktą, jie pateikė patikrinimui dokumentus, apeliantas atliko šių vairuotojų dokumentų patikrą ir įvedė duomenis į Lavoriškių pasienio punkto duomenų bazę. Be to, liudytojai A. G., A. K., M. S., A. N., U. S., A. T. parodė, kad jie, pateikdami pasieniečiui, kurio neįsiminė, dokumentus, į pasą įdėdavo pinigų. Pasienietis nereikalaudavo pinigų, tačiau pinigai būdavo skirti siekiant, jog nebūtų vilkinamas patikrinimas. Pasienietis patikrindavo dokumentus ir juos grąžindavo, grąžintame pase pinigų jau nebūdavo. Liudytojai A. G., A. K. ir U. S. taip pat nurodė, kad nedavus pinigų, pasienietis liepdavo pastatyti transporto priemonę į šoną, ji ilgai būdavo tikrinama. Minėti liudytojai nuosekliai nurodė tokias pačias aplinkybes viso ikiteisminio tyrimo metu (tiek savo rašytiniuose paaiškinimuose, tiek parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir ikiteisminio tyrimo teisėjui), jos atitinka byloje nustatytus faktus. Nenustatyta jokių pagrindų, dėl kurių šie liudytojai būtų suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti apeliantą bei duoti klaidinančius parodymus. Be to, šių liudytojų parodymai iš esmės atitinka vaizdo įrašų bei techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius ar slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus protokolų turinį. Liudytojas A. M. teismo posėdyje parodė, kad 5 darbo vietoje pasienietis turi galimybę pastatyti automobilį truputį pavažiavus į priekį. Specialios vietos pastatyti automobilį išvykstant nėra, be to, jam nėra žinoma, kad automobiliai realiai statomi į šoną (t. 4, 159-160). Tokie liudytojo A. M. parodymai nepaneigia vairuotojų nurodytos aplinkybės, kad galima transporto priemonę nukreipti į šoną ir ten ją kurį laiką pastatyti.

D. B. teiginys, kad vairuotojams buvo daromas spaudimas, neteisėtai taikytos procesinės prievartos priemonės siekiant duoti anksčiau aptartus parodymus, nėra pagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais. Priešingai, apklausti vairuotojai nenurodė, kad jiems buvo daromas poveikis duoti nepalankius D. B. atžvilgiu parodymus. Tą patvirtino ir kiti liudytojai. Liudytojas pareigūnas R. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad kai jis susitikdavo su vairuotojais, paklausdavo, ar jie turi kokių nors problemų vykdami per Lavoriškių pasienio punktą ir jie papasakodavo jam, kad būdavo priversti duoti pasieniečiams tam tikras pinigų sumas tam, kad galėtų be jokių problemų vykti per sieną, t. y. pasieniečiai specialiai užtęsdavo patikrinimą. Tada jis siūlydavo jiems oficialiai kreiptis į teisėsaugos institucijas. Vairuotojams dėl to, kad šie duotų parodymus, nebuvo nieko žadama ar su jais derinami kokie nors parodymai, jie parodymus duodavo savo valia. Jis tik sakydavo jiems, kad jie turi prisiminti tokius atvejus ir apie tai papasakoti tyrėjui. Kai kuriuos vairuotojus į apklausas nuveždavo jo skyriaus pareigūnai, kartais ir jis pats, kadangi vairuotojai, būdami užsieniečiai, nežinodavo ikiteisminio tyrimo įstaigos ar teismo adresų, dažnai jie atvykdavo į Lietuvą su vilkikais ir jais važinėti po miestą būdavo sunku, tuos vilkikus jie palikdavo kokioje nors nuošalioje aikštelėje, jis nerodydavo vairuotojams jokių vaizdo įrašų (t. 4, b.l. 160-165). Liudytojai T. Š. ir V. C. nurodė, kad vairuotojai nebuvo sulaikomi, pastarieji žinodavo dėl ko vyksta, jie nedarė jokio spaudimo vairuotojams dėl parodymų davimo, nebuvo grasinama (t. 5, b.l. 53-54). Iš esmės analogiškus parodymus davė liudytojai ikiteisminio tyrimo pareigūnai I. N., V. L. ir K. K. (t. 5, b.l. 51-52, 55-56). Liudytojas A. T., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad 2008-11-20 kertant Lavoriškių sienos perėjimo punktą, pasienietė sakė jam, kad iškvietus jį į apklausą, jis paneigtų, jog davė kam nors kyšį, o parodžius vaizdo įrašą, turi teigti, jog jis suklastotas (t. 4, b.l. 37). Pažymėtina, kad remiantis tokiais liudytojo A. T. parodymais, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d., V. K. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl siekimo paveikti liudytoją (t. 4, b.l. 41-42) . Taigi, šiam liudytojui galimai buvo daromas spaudimas duoti priešingus, D. B. palankius parodymus, be to, prieš A. T. minėtus veiksmus atliko ne vairuotojų apklausas atlikę pareigūnai. Šios aplinkybės nepatvirtina, jog A. T. 2008-12-09 apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo pareigūno, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo, prieš savo valią nurodė baudžiamajai bylai reikšmingas aplinkybes. Panašus vairuotojų parodymų turinys taip pat negali patvirtini apie jiems darytą spaudimą, kadangi Lavoriškių sienos perėjimo punkte jie atliko iš esmės tokius pačius veiksmus. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo teigti, kad vairuotojų duoti parodymai yra gauti neteisėtu būdu. Teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojų suradimo ir jų iškvietimo į apklausą būdai niekaip nesietini su jų parodymų turiniu, o apeliaciniame skunde nurodyti galimi teisės aktų pažeidimai, susiję su neteisėtu vairuotojų duomenų įvedimu į Šengeno informacinę sistemą, neturi reikšmės šios baudžiamosios bylos visapusiškam ir objektyviam ištyrimui.

Nagrinėjamu atveju operatyvinio sekimo byla pradėta, operatyviniai veiksmai atlikti pasieniečių, tarp jų ir D. B., o ne vairuotojų atžvilgiu. Iš 2008-05-22 tarnybinio pranešimo, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, turinio matyti, jog baudžiamasis procesas buvo pradėtas ir nukreiptas taip pat pasieniečių, galimai padariusių nusikalstamas veikas, atžvilgiu (t. 1, b.l. 14). Ta aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas iš pačių pradžių buvo atliekamas ir pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. taip pat patvirtinta, jog ikiteisminis tyrimas vyko dėl pasieniečių galimai padarytų nusikalstamų veikų, kadangi baudžiamoji atsakomybė už kyšininkavimą atsiranda valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui. Kita vertus, ikiteisminio tyrimo eigoje veiksmų, dėl kurių pradėta baudžiamoji teisena, teisinis vertinimas gali kisti, kas ir atsitiko šiuo atveju pateikus D. B. įtarimą pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (t. 1, b.l. 22-23), vėliau ir pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (t. 1, b.l. 26-31). Taigi, šioje baudžiamojoje byloje buvo vertinamas tik apelianto padarytų veiksmų teisėtumo klausimas. Ikiteisminio tyrimo metu vairuotojai davė parodymus tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui ne apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, todėl jie neturėjo būti apklausiami kaip specialūs liudytojai remiantis Lietuvos Respublikos BPK 80 str. 1 p., 82 str. 3 d. Todėl darytina išvada, kad vairuotojų apklausos ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK nuostatų.

Kadangi šioje baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų ir nėra jokių abejonių, jog D. B. paėmė pinigus iš vairuotojų ir taip padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, apelianto motyvai dėl to, kad byloje buvo reikalinga atlikti specialų tyrimą, ar vaizdo įrašuose matomi atskiri lapeliai yra pinigų kupiūros, nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad nei pats nuteistasis, nei jo gynėjas nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme neprašė teismo skirti tyrimo ar ekspertizės. Be to, šiuo aspektu pasakytina, jog duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar Lietuvos Respublikos BPK normų pažeidimu.

Nuteistojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija) atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo už tai, kad, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos (jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių), piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal įstatymų leidėjo logiką toks savanaudiškas piktnaudžiavimas nėra kyšininkavimas; piktnaudžiavimo atveju gaunama nauda, tačiau ne ją priimant, pažadant, susitariant priimti, reikalaujant ar provokuojant duoti kitą asmenį ir už tai neatliekant jokių teisėtų ar neteisėtų veiksmų (ar neveikiant) kito asmens naudai. Jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo gauna turtines vertybes ar paslaugas, kurias kitas asmuo jam perduoda ar suteikia ne už konkrečių veiksmų atlikimą (ar neatlikimą) vykdant įgaliojimus, Lietuvos Respublikos BK 225 str. netaikomas. Tokia veika, atsižvelgiant į kitas nustatytas bylos aplinkybes, kvalifikuojama kaip piktnaudžiavimas (Lietuvos Respublikos BK 228 str.). Kyšiu nelaikomas asmens papirkinėjimas tikintis įgyti jo palankumą, gauti kokią nors paramą, išvengti galimų nemalonumų ar pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-89/2009). Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad vairuotojai A. G., A. K., M. S., A. N., U. S., A. T., pateikdami dokumentus, tarp jų ir pasą su įdėtais pinigais, neprašė bei nereikalavo, kad D. B. atliktų kokius nors teisėtus ar neteisėtus veiksmus arba neatliktų jų šių asmenų interesais. Vairuotojai įdėdavo pinigus, siekdami išvengti dirbtinio patikrinimo vilkinimo, o nuteistasis paimdavo pinigus, neturėdamas tokios teisės ir siekdamas turtinės naudos, tačiau dokumentų patikrinimą atlikdavo, laikydamasis įprastos tvarkos. Taigi, nuteistojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d., o ne kaip kyšininkavimas. Iš A. R. ir V. K. parodymų matyti, kad jie davė nuosprendyje nurodytas pinigų sumas siekdami, kad pasienietis į jų pasus uždėtų atgalinės datos spaudus apie jų išvykimą iš Lietuvos (t. 3, b.l. 24-25, 161-162). D. B. paėmė pinigus už prašomus minėtus konkrečius veiksmus, veikdamas A. R. ir V. K. tiesioginiais interesais, todėl jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti kaip kyšininkavimas (Lietuvos Respublikos BK 225 str. 4 d.). Šiuo atveju skirtingas pinigų paėmimo tikslas leidžia atriboti apelianto padarytų veiksmų teisinį vertinimą ir juos kvalifikuoti pagal skirtingus baudžiamojo įstatymo straipsnius.

Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Teismų praktikoje tikro dokumento klastojimas apima veiksmus, kurie pakeičia dokumente užfiksuotos informacijos teisingumą. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pavyzdžiui, teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005) ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007). D. B. nuteistas už užsieniečių buvimo Šengeno erdvėje dienų skaičių klastojimą, kita vertus, byloje nustatyta, jog jis uždėjo atgalinės datos spaudus į A. R. ir V. K. kelionės dokumentus (pasus). Taigi, apeliantas savo veiksmais (atgalinės datos spaudo uždėjimu) pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją minėtų vairuotojų kelionės dokumentuose (pasuose), t. y. suklastojo dokumentus. Tikrovės neatitinkantis buvimo Šengeno erdvėje dienų skaičiaus nurodymas kelionės dokumentuose (pasuose) yra šių dokumentų klastojimo būdas. Kaltinime minimi A. R. ir V. K. kelionės dokumentai (pasai), juos apibūdinant. Nagrinėjamu atveju toks pareikšto kaltinimo suformulavimas nelaikytinas visiškai neaiškiu ar netiksliu ir taip pažeidžiančiu nuteistojo teisę į gynybą. Be to, pažymėtina, kad tiek pareiškiant galutinį įtarimą, tiek teisiamajame posėdyje D. B. nurodė, jog jis supranta, kuo yra įtariamas (kaltinamas), tarp jų ir dėl inkrimiuotų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (t. 1, b.l. 32, t. 4, b.l. 158). Todėl darytina išvada, kad kaltinimas atitinka veikos faktines aplinkybes ir nusikaltimo sudėtį bei apelianto minėti veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.

Remiantis tuo, kas nustatyta, naikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-05-13 nuosprendžio apeliacinio skundo išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti.