- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-22
- Bylos Nr.
- 1S-151/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svajūnas Knizleris
- Kaltinamasis
- D. N.
- Advokatai
- Jolanta Teresė Litvinskienė
- Kategorijos
- 2.1.15.1.2.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. N. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria D. N. kaltinamam padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 3 dalyje, kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2008 m. gruodžio 5 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. N. kaltinamas tuo, kad neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų turint tikslą jas platinti bei platino, o būtent: 2008-06-04, apie 14-45 val., Kauno raj. savivaldybėje, tiksli vieta nenustatyta, turėdamas tikslą platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos - 842,694 g. metamfetamino, kurią automobiliu Citroen Xantia, valst.nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai parsigabeno į Patašinės kaimą, Marijampolės sav., kur minėtą psichotropinę medžiagą 2008-06-04, nuo 16 val. iki 18 val. neteisėtai laikė R. N. , A. L. , V. N. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame pastate – buvusioje lentpjūvėje, kol 2008-06-04, apie 18 val., 842,694 g. metamfetamino neteisėtai perdavė V. K. , t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 260 str. 3 d.
D. N. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas nuo 2008-06-05 iki 2008-06-06. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-06-06 nutartimi paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kurio terminas vėliau buvo tęsiamas.
Kauno apygardos teismas 2008 m. gruodžio 2 d. nutartyje pratęsdamas kaltinamajam D. N. kardomosios priemonės - suėmimo terminą nurodė, kad D. N. kardomoji priemonė – suėmimas tęstina, kadangi švelnesnėmis karomosiomis priemonėmis negalima pasiekti LR BPK 119 str. numatytų tikslų. Be to, D. N. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį įstatymas numato labai griežtą laisvės atėmimo bausmę. Tokiu būdu apygardos teismas nustatė, kad šiuo atveju yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas.
Šalies argumentai
Kaltinamasis D. N. skundu prašo Kauno apygardos teismo 2008m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti.
Skunde nurodo, kad apygardos teismo nutartis nepagrįsta, nes buvo pažeistas proceso dalyvių - įtariamųjų lygiateisiškumo principas neskiriant kardomosios priemonės V. K. ir motyvuojant tuo, kad jis bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo pareigūnais. D. N. negali trukdyti procesui, nes liudytojai ir kiti proceso dalyviai yra ne kartą apklausti, visi daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėtini teisme yra pareigūnų žinioje. D. N. negali paslėpti ir sunaikinti daiktinius įrodymus – narkotines ir psichotropines medžiagas, kadangi šios medžiagos surastos, ištirtos ir saugomos, o vadovaujantis specialistų išvadomis, dėl nustatyto psichotropinių medžiagų kiekio, pareikšti galutiniai įtarimai, ikiteisminis tyrimas baigėsi, byla perduota teismui. Be to, kitam kaltinamajam V. K. buvo pakeista kardomoji priemonė, todėl jis su juo neturi jokios galimybės susisiekti.
D. N. yra jauno amžiaus, iki suėmimo mokėsi mokykloje, planavo studijuoti aukštojoje mokykloje, yra nevedęs, tačiau daug metų bendrauja su mergina, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, neteistas, prastos sveikatos, nes yra liekamieji reiškiniai po plaučių operacijos, neturi ryšių užsienyje, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Be to, esant tokioms aplinkybėms jam pakanka skirti švelnesnę kardomąją priemonę ir bus sudaryta galimybė toliau mokytis.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad baudžiamojoje byloje nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių D. N. kaltę. Ikiteisminis tyrimas nebuvo visapusiškas, pilnas ir objektyvus, V. K. davė melagingus parodymus.
Tvirtina, kad griežčiausia kardomosios priemonė – suėmimas negali būti skiriama vien todėl tos aplinkybės, kad įtarimai kaltinamajam pareikšti dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo.
Teismo posėdžio metu kaltinamojo D. N. gynėja prašė kaltinamojo skundą patenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo D. N. skundas atmetamas.
Kauno apygardos teismas 2008 m. gruodžio 2 d. nutartimi kaltinamajam D. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Apygardos teismas, pratęsdamas šią kardomąją priemonę, nepažeidė BPK 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų.
Kaip griežčiausia kardomoji priemonė, suėmimas gali būti skiriama esant suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų (BPK 122 str. 6 d.). Pagal BPK 119 straipsnį, suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamas siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
Kaip matyti iš apygardos teismo nutarties, D. N. suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t.y. yra pagrįstas manymas, kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo.
D. N. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 260 str. 3 d., kuri priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų, ir už kurią įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 str. 8 d.). Tai, kad jis galėjo padaryti minėtą nusikalstamą veiką, patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, kito kaltinamojo V. K. parodymai, V. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, daiktų apžiūros protokolas, specialistų išvados bei kita bylos medžiaga.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte nurodyta, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, skiriant arba pratęsiant suėmimą, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Nors kaltinamasis D. N. skunde nurodo, kad jam gali būti paskirta įstatymų numatoma švelnesnė kardomoji priemonė, kaip namų areštas, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog aukštesniojo teismo teisėjas, išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį pratęsti suėmimo terminą, tačiau negali pakeisti pratęstos kardomosios priemonės kita kardomąja priemone.
Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybes, jog yra jauno amžiaus, iki suėmimo mokėsi mokykloje, planavo studijuoti aukštojoje mokykloje, yra nevedęs, tačiau daug metų bendrauja su mergina, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, neteistas, prastos sveikatos, nepaneigia teismo nurodytų suėmimo pagrindų ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Taip pat apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant apygardos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą dėl suėmimo termino pratęsimo, kaltumo ar nekaltumo klausimas nesvarstomas, nevertinamos įtariamojo kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes šie klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, išnagrinėjus bylą.
Kaltinamasis D. N. skunde nurodo, kad jis negali trukdyti procesui, tačiau skundą nagrinėjantis teisėjas atkreipia dėmesį, jog apygardos teismas, pratęsdamas D. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nenustatė tokio suėmimo pagrindo, nurodyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kad jis trukdys procesui.
Kaltinamojo skundo teiginys, kad kitam kaltinamajam paskirta kita kardomoji priemonė, yra nepagrįstas. BPK 127 str. 9 d. numato, kad kai byla perduota teismui, suėmimo termino pratęsimo klausimą sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Įstatymo prasme, teismas, turintis bylą savo žinioje, nuolat privalo tikrinti ar vis dar yra būtinybė ir reikalingos prielaidos taikyti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą. Todėl, pagal baudžiamojo proceso kodekso nuostatas pats teismas, kurio žinioje yra baudžiamoji byla, sprendžia kokią kardomąją priemonę parinkti kaltinamajam.
Kauno apygardos teismo 2008. gruodžio 2 d. nutartyje padarytos išvados neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimams. Todėl, esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam pagrindui kaltinamajam D. N. suėmimo terminas pagrįstai pratęstas trims mėnesiams, kadangi švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamojo D. N. skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.