Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. U. ir R. U. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, A. J., uždaroji akcinė bendrovė „NEO Finance“, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, uždaroji akcinė bendrovė „Creditstar Lithuania“, uždaroji akcinė bendrovė „Debreceno valda“, uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, „PlusPlus Capital“ AS, Z. T., antstolis G. J., antstolė Reda Vizgaudienė, antstolis V. Č., antstolė L. P., antstolis A. S., išnagrinėjo bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tamtamas“ prašymą dėl pareiškėjų R. U. ir R. U. bankroto bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjai pateikė teismui pareiškimą, prašydami iškelti jiems bankroto bylą, bankroto administratore skirti UAB „Tamtamas“. Teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi pareiškėjų prašymą patenkino ir iškėlė jiems fizinio asmens bankroto bylą, pareiškėjų bankroto administratore paskyrė UAB „Tamtamas“.

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d., 2019 m. gegužės 17 d. ir 2019 m. birželio 12 d. ir 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimis patvirtintas pareiškėjų R. U. ir R. U. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.

Teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi patvirtintas pareiškėjų mokumo atkūrimo planas.

Teisme gautas pareiškėjų bankroto administratorės UAB „Tamtamas“ prašymas dėl pareiškėjų bankroto bylos nutraukimo. Bankroto administratorė nurodo, kad 2019 m. lapkričio 29 d. vyko kreditorių susirinkimas, kurio metu pareiškėjų kreditoriai nesutiko tvirtinti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitos. Kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ nurodė, kad pareiškėjai nevykdo mokumo atkūrimo plano, neteikia informacijos apie priemones, kurių ėmėsi savo mokumui atkurti, nemoka įmokų ir perviršių, nėra informacijos apie pareiškėjos R. U. gautas pajamas ir išlaidas, o pareiškėjo R. U. atžvilgiu išskaičiuota 4 208,96 Eur suma alimentams nėra patvirtinta mokumo atkūrimo plane. Kreditorė prašė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo. Bankroto administratorė pažymi, kad Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 12 punktas numato pareigą fiziniam asmeniui tinkamai įgyvendinti plane numatytas priemones ir (ar) vykdyti jame numatytą veiklą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai po teismo nutarties, kuria patvirtintas jų mokumo atkūrimo planas, priėmimo per pirmąjį pusmetį į bankroto administratorės depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti pervedė 200 Eur, nors per šį laikotarpį kreditorių reikalavimams tenkinti turėjo būti skirta 1 470,96 Eur bei sumokėta 360 Eur administravimo išlaidų. Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. gegužės 22 d. kreditorių susirinkimas pareiškėjų mokumo atkūrimo planui pritarė su sąlyga, kad per 1 metus nuo plano patvirtinimo pareiškėjai sumokės kreditoriams 2 418,69 Eur sumą, mokėjimus atlikdami lygiomis dalimis kartu su mokėjimais pagal planą. Pareiškėjai minėtų piniginių lėšų taip pat nesumokėjo.

Teismo posėdžio metu bankroto administratorės atstovas P. P. paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 29 d. kreditorių susirinkimas nutarė įpareigoti bankroto administratorę kreiptis į teismą dėl pareiškėjų bankroto bylos nutraukimo. Pažymėjo, kad po mokumo atkūrimo plano patvirtinimo sumažėjo pareiškėjų pajamos, todėl, įvertinus jų būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingą piniginių lėšų sumą, darytina išvada, kad pareiškėjų pajamos yra nepakankamos mokumo atkūrimo plane numatytiems mokėjimams kreditorių reikalavimams tenkinti atlikti. Dėl šios priežasties turėtų būti svarstomas klausimas dėl mokumo atkūrimo plano pakeitimo.

Suinteresuoti asmenys AB SEB bankas, AB „Klaipėdos vanduo“, A. J., UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, UAB „Ignitis“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Creditstar Lithuania“, UAB „Debreceno valda“, UAB „Sergel“, UAB „Intrum Lietuva“, „PlusPlus Capital“ AS, antstolis G. J., antstolė Reda Vizgaudienė, antstolis V. Č., antstolė L. P., antstolis A. S. atsiliepimų į pareiškėjų bankroto administratorės UAB „Atenergo“ prašymą dėl pareiškėjų bankroto bylos nutraukimo teismo nustatytu terminu nepateikė, procesiniai dokumentai suinteresuotiems asmenims įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas atmestinas

FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, pagal FABĮ 1 straipsnio 1 dalį gali būti atkuriamas tik sąžiningo nemokaus asmens mokumas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus; objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t.y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes; siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013). Teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos; nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti; nevykdo kitų šio įstatymo nustatytų reikalavimų (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3, 6, 8 punktai). Teismas gali priimti nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu plane numatytos priemonės neįgyvendinamos ir dėl to kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos, kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo (FABĮ 10 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus bankroto administratorės prašymo turinį matyti, jog bankroto administratorė savo prašymą iš esmės sieja su aplinkybe, jog pareiškėjai netinkamai vykdė savo pareigą plane nustatyta tvarka pervesti lėšas į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti. Pareiškėjų kreditoriai 81,67 proc. balsų dauguma prašė bankroto administratorės kreiptis į teismą su prašymu dėl pareiškėjų bankroto bylos nutraukimo.

Pareiškėjų mokumo atkūrimo plano 8 dalyje „Būtiniesiems poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį numatomos reikalingos lėšos“ nustatyta 900 Eur per mėnesį suma, kurią pareiškėjai gali naudoti būtiniesiems poreikiams tenkinti. Plano 11 dalyje „Kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas“ nustatyta, jog atsižvelgiant į pareiškėjų gaunamas pajamas bei administravimo išlaidų dydį, numatoma kreditorių reikalavimų tenkinimui skirti po 245,16 Eur per mėnesį. Plane taip pat numatyta, kad šiuo metu pareiškėjų depozitinėje sąskaitoje sukaupta 1 409,80 Eur lėšų (845,80 Eur iš antstolio A. S. gautos pareiškėjo R. U. sukauptos lėšos ir 564 Eur R. U. pervestos lėšos). Mokėjimo dieną šios bei visos depozitinėje sąskaitoje esančios lėšos, viršijančios jų būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatytą sumą, bus paskirstytos FABĮ nustatyta tvarka. Taigi, siekiant įvertinti, ar pareiškėjai tinkamai vykdė pareigą mokėti įmokas kreditorių reikalavimų tenkinimui, reikia įvertinti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo metu pareiškėjų gautas pajamas ir patirtas išlaidas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo R. U. pajamos laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2019 m. spalio mėn. sudarė 5 812,77 Eur darbo užmokestis. Minėtu laikotarpiu suma, reikalinga pareiškėjų būtinosioms išlaidoms tenkinti, sudarė 5 400 Eur (900 Eur x 6 mėn.). Taigi, pareiškėjų pajamos, viršijančios jų išlaidas, reikalingas būtinosioms išlaidoms tenkinti, sudarė 412,77 Eur (5 812,77 Eur - 5 400 Eur) suma, kuri turėjo būti skiriama kreditorių reikalavimams tenkinti.

Laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2020 m. liepos mėn. pareiškėjo R. U. pajamas sudarė 7 791,98 Eur darbo užmokestis ir 612,22 Eur VSDFV išmoka, iš viso 8 404,20 Eur. Minėtu laikotarpiu suma, reikalinga pareiškėjų būtinosioms išlaidoms tenkinti, sudarė 8 100 Eur (900 Eur x 9 mėn.). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2020 m. liepos mėn. pareiškėjų pajamas, viršijančias jų išlaidas, reikalingas būtinosioms išlaidoms tenkinti, sudarė 304,20 Eur (8 404,20 Eur - 8 100 Eur) suma, kuri turėjo būti skiriama kreditorių reikalavimams tenkinti.

Vadovaujantis mokumo atkūrimo plano nuostatomis pareiškėjai laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. kreditorių reikalavimams tenkinti turėjo skirti 1 470,96 Eur (245,16 Eur x 6 mėn.), laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2020 m. liepos mėn. – 2 206,44 Eur (245,16 Eur x 9 mėn.), iš viso 3 677,40 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio mėn. pareiškėjai į bankroto administratorės depozitinę sąskaitą pervedė 100 Eur, 2019 m. spalio mėn. – 100 Eur, 2020 m. balandžio mėn. – 500 Eur, iš viso 700 Eur. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai už laikotarpį nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2020 m. liepos mėn. kreditorių reikalavimams tenkinti nepervedė 2 977,40 Eur (3 677,40 Eur – 700 Eur).

Teismas taip pažymi, kad 2019 m. gegužės 22 d. kreditorių susirinkimas pareiškėjų mokumo atkūrimo planui pritarė, nurodydamas, kad laikotarpiu nuo bankroto bylos iškėlimo iki mokumo atkūrimo plano parengimo, t.y. nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki 2019 m. balandžio mėn. pareiškėjai gavo 6 782,69 Eur pajamų. Vadovaujantis teismo nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo, būtinųjų poreikių tenkinu pareiškėjai galėjo išleisti 3 600 Eur (900 Eur x 4 mėn.). Į bankroto administratorės depozitinę sąskaitą pareiškėjai pervedė 764 Eur. Dėl šios priežasties kreditoriai, tvirtindami pareiškėjų mokumo atkūrimo planą nutarė nustatyta, kad pareiškėjai per 1 metus nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo turi sumokėti kreditoriams 2 418,69 Eur sumą (6 782,69 Eur - 3 600 Eur - 764 Eur), mokant lygiomis dalimis kartu su pusmetiniais mokėjimais kreditoriams pagal planą.

Vis dėlto, nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo taip pat svarbu įvertinti, pareiškėjų elgesį bankroto proceso metu. FABĮ 16 straipsnyje numatyta, kad pats fizinis asmuo, kuris kreipiasi, kad jam būtų iškelta bankroto byla, privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis, o tuo pačiu ir sąžiningai vykdyti įstatymo jam nustatytas pareigas. Fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo institutu iš esmės siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą, t. y. grąžinti skolininko ekonominį pajėgumą, kartu maksimaliai apsaugoti ir ginti kreditorių interesus. Taigi fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus, t. y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros. Fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, nors šiuo atveju pareiškėjai nepervedė visų mokumo atkūrimo plane numatytų piniginių lėšų kreditorių reikalavimams tenkinti, tačiau, akivaizdu, kad tai įvykdo dėl objektyvių priežasčių. Laikotarpiu nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2020 m. sausio mėn. pareiškėjui R. U. buvo suteiktas laikinas nedarbingumas, jo pajamos sumažėjo ir pareiškėjai negalėjo atlikti mokumo atkūrimo plane nustatyto dydžio mokėjimų kreditorių reikalavimams tenkinti. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėja R. U. verčiasi prekyba. Akivaizdu, kad dėl laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. dėl šalyje paskelbto karantino bei ekstremalios padėties jos galimybė verstis minėta veikla bei gauti iš jos pajamas buvo apribota. Pažymėtina, kad pareiškėjai pateikė teismui duomenis apie savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, šios informacijos neslėpė ir nesiekė suklaidinti kreditorių. Atkreiptinas dėmesys, jog kreditoriai nagrinėjamu atveju nutarė kreiptis į teismą dėl pareiškėjų bankroto bylos iškėlimo 2019 m. lapkričio 29 d., t.y. praėjus šiek tiek daugiau nei penkiems mėnesiams po teismo nutarties, kuria patvirtintas pareiškėjų mokumo atkūrimo planas, įsiteisėjimo. Byloje nenustatyta, kad kreditoriai, atsižvelgę į susidariusias aplinkybes, t.y. laikinai sumažėjusias pareiškėjų pajamas, būtų svarstę galimybę susitarti su pareiškėjais dėl susidariusio įsiskolinimo grąžinimo atliekant mokėjimus dalimis ir pan. Be to, teismo posėdžio metu bankroto administratorės atstovas patvirtino, kad jam buvo žinoma, jog po mokumo atkūrimo plano patvirtinimo sumažėjo pareiškėjų pajamos, dėl ko kilo poreikis tikslinti pareiškėjų mokumo atkūrimo planą, tačiau byloje nenustatyta, kad bankroto administratorė būtų siūliusi į pareiškėjams tikslinti mokumo atkūrimo planą.

Pažymėtina, kad bankroto bylos nutraukimas yra kraštutinė priemonė, dėl ko, formalus jos taikymas ne visada yra suderinamas su FABĮ tikslais. Todėl siekiant užtikrinti tiek bankrutuojančio asmens, tiek ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, turi būti suteiktas prioritetas bankroto bylos tęstinumui, bet ne jos formaliam nutraukimui. Šiuo atveju pareiškėjų elgesys negali būti vertinamas kaip nesąžiningo asmens, nepaisančio kreditorių interesų ir sudarančio pagrindą taikyti priemones, nustatytas FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai toliau atlieka mokėjimus kreditorių reikalavimams tenkinti, t.y. 2020 m. spalio mėn. pareiškėjai į bankroto administratorės depozitinę sąskaitą pervedė 200 Eur, 2020 m. lapkričio mėn. – 198 Eur, 2020 m. gruodžio mėn. – 300 Eur, 2021 m. sausio mėn. – 350 Eur, 2021 m. vasario mėn. – 200 Eur, iš viso 1 248 Eur. Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. U. paaiškino, kad šiuo metu jo gaunamų pajamų dydis yra panašus į pajamų dydį, gautą mokumo atkūrimo plano tvirtinimo metu, o už 2020 m. lapkričio mėn. jam buvo sumokėta 1 600 Eur darbo užmokesčio, už 2020 m. gruodžio mėn. – 1 400 Eur darbo užmokesčio, už 2021 m. sausio mėn. – 1 180 Eur darbo užmokesčio. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjai turi galimybę dalimis padengti mokumo atkūrimo plano vykdymo metu susidariusį įsiskolinimą kreditoriams bei toliau vykdyti plane nustatytus mokėjimus kreditoriams.

Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ taip pat nurodo, kad iš pareiškėjo R. U. yra išskaičiuojamas išlaikymas, kuris sudarė iš viso 4 408,96 Eur, tačiau minėti įsipareigojimai nėra patvirtinti bankroto byloje. Teismas pažymi, kad pareiškėjo R. U. darbovietės UAB „Granmax“ 2019 m. lapkričio 18 d. pažymos duomenimis nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2019 m. spalio mėn. pareiškėjui apskaičiuota 10 021,73 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių), išskaičiuota mokesčių, alimentų – 4 206,96 Eur. Taigi, minėta pažymos skiltyje nurodomas išskaitų iš pareiškėjo, kaip darbuotojo, kurias sudaro mokesčiai ir/ar alimentai dydis. Tokiu būdu šios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad iš pareiškėjo atliekamos išskaitos išlaikymui („alimentams“) išieškoti. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Granmax“ 2019 m. lapkričio 18 d. pažymoje apie pareiškėjui laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2020 m. liepos mėn. apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį minėta skiltis pavadinta „Išskaičiuota mokesčių“, t.y. joje žodis „alimentai“ nebėra minimas. Be to, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis taip pat nėra nustatyta, kad iš pareiškėjo būtų priteistas išlaikymas, kurio pagrindu vykdymo procese būtų atliekamas išieškojimas iš pareiškėjo darbo užmokesčio. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės vertintinos kaip nepagrįstos.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjai siekia ištaisyti padarytą pažeidimą, darytina išvada, kad šiuo atveju bankroto bylos nutraukimas būtų neteisingas, neprotingas ir neproporcingas padarytam pažeidimui, užkirstų kelią šalims susitarti dėl neatliktų mokėjimų derybų būdu, nustatant pastarųjų mokėjimo tvarką ir terminus.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, prašymas dėl bankroto bylos nutraukimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsniu, teismas

nutaria:

prašymą dėl pareiškėjų R. U. ir R. U. bankroto bylos nutraukimo atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.