Alytaus apylinkės teismo nutartis

2016-03-18 · Baudžiamoji byla Nr. T-39-805/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-18
Bylos Nr.
T-39-805/2016
Teisminio proceso Nr.
1-18-1-00143-2013-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Nuteistasis
T. B.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Teikimas Nr. T-39-805/2016Teisminio proceso Nr. 1-18-1-00143-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.10.1; 2.5.11.4; 2.5.12(S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. kovo 18 d.Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei Gitanai Kaupei, nedalyvaujant nuteistajam T. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo T. B. prašymą jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 362¹ straipsnio nuostatas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prienų rajono apylinkės teisme 2016 m. vasario 17 d. gautas nuteistojo T. B. prašymas, kuriuo nuteistasis prašo pritaikyti jo atžvilgiu BK 362¹ straipsnio nuostatas ir sušvelninti laisvės atėmimo bausmę arba pritaikyti lygtinį paleidimą. Nurodo, jog 2014 m. balandžio 10 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 60 parų arešto bausme. Dėl visų padarytų veikų prisipažino, dėl to gailisi. Prašo atsižvelgti į prastą jo motinos J. B. sveikatos būklę.

Nuteistasis T. B. asmeniškai įteiktu teismo pranešimu informuotas apie pateikto prašymo nagrinėjimo vietą ir laiką (BPK 362 straipsnio 2 dalis), išaiškinta teisė kreiptis dėl į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad būtų suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Nuteistasis prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, apie kreipimąsi dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, neinformavo. Esant nurodytoms aplinkybėms, nuteistojo prašymas nagrinėtinas nuteistajam nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė prašė nuteistojo prašymo netenkinti, kadangi nėra pagrindo švelninti bausmę. Turto vertės išaiškinamas straipsniui, už kurį nuteistas T. B., netaikomas, nuteistasis 2014 m. balandžio 10 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal straipsnį su kvalifikuojančiais požymiais, turto vertės dydis kvalifikacijos neįtakoja, paskirtoji bausmė subendrinta, tuo tarpu lygtinio paleidimo klausimą sprendžia komisija, kuri su prašymu kreipiasi į apylinkės teismą dėl priimto sprendimo patvirtinimo.

Prašymas atmestinas.

Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad T. B. Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 60 parų arešto bausme, kuri Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi subendrinta su Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartimi paskirta galutine laisvės atėmimo 9 metams bausme, prie šia nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridedant dalį Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir paskiriant jam galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 metams 1 mėnesiui, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2014 m. rugpjūčio 6 d.

Pagal BK 75 straipsnį (Lietuvos Respublikos 2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554, įsigaliojusio 2015-03-24, redakcija) nuostatas bausmės vykdymas gali būti atidėtas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius) ir tik tuomet, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatos taikomos ne besąlygiškai, o pirmiausia vertinama nuteistojo asmenybė ir bausmės tikslai.

Kadangi nuteistajam galutinė bausmė subendrinta su nuosprendžiu, už kurį jis nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (Kauno apygardos teismo 2009-01-21 pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą), todėl įvertinus laisvės atėmimo bausmės paskyrimo aplinkybes ir naujas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pataisas, padarytas 2015-03-19 Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. XII-1554, nėra teisinio pagrindo taikyti T. B. BK 75 straipsnio 1 dalies naujas nuostatas ir atidėti neatliktos bausmės dalies vykdymą.

BK 77 straipsnis (Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme), vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymu Nr. XI-1861, nuo 2012 m. liepos 1 d. neteko galios. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, grįžtamąją galią turi tik galiojantis įstatymas. Taip pat pažymėtina ir tai, jog BK 3 straipsnis reglamentuoja tik baudžiamojo įstatymo galiojimo laike nuostatas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) numato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus (BVK 1 straipsnio 1 dalis), todėl šis įstatymas iš esmės laikytinas procesiniu teisės aktu, nenustatančiu jokių materialinių teisės normų, todėl BVK nuostatų taikymo atveju negalima remtis BK 3 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis baudžiamojo įstatymo galiojimą laike. Be to, ir pačiame BVK yra numatyta, jog bausmės yra vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus (BVK 3 straipsnio 1 dalis). Nuteistasis T. B. pateikė prašymą taikyti negaliojančias BK 77 straipsnio nuostatas, kurios, remiantis aukščiau minėtu, nuteistojo atžvilgiu negali būti taikomos, gali būti svarstoma tik jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybė vadovaujantis BVK 157 straipsnio numatytais pagrindais ir sąlygomis.

Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema, ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (BVK 157 straipsnis). Prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šią minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius, – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo; 4) tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija penkiolika metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal BVK 157 straipsnio 4 dalį, lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas nutartimi, kuria patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tokiu atveju ne teismas, o būtent Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija svarsto nuteistojo prašymą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir priima sprendimą: taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos (BVK 164 straipsnis). Taigi, iš paminėto seka, kad prašymas dėl tokių nuostatų taikymo nėra priskirtas teismo kompetencijai. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad nuteistojo motina sunkiai serga, negali būti pagrindas sušvelninti bausmę nuteistajam, nes tokios galimybės nenumato įstatymai.

Informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis matyti, kad T. B. prašymus Prienų rajono apylinkės teismas 2016-02-02 ir 2016-03-02 nutartimis atmetė, nurodydamas kokia tvarka turėtų būti sprendžiamas nuteistojo prašymas, vienok, T. B. analogišku prašymu vėl kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą.

Įvertinus laisvės atėmimo bausmės paskyrimo aplinkybes, teisinį reglamentavimą, tame tarpe ir BK pataisas, padarytas Lietuvos Respublikos 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymu Nr. XI-1861, nėra teisinio pagrindo taikyti T. B. atžvilgiu BK 77 straipsnio nuostatas ir lygtinai atleisti jį nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą arba neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį pakeisti švelnesne bausme, minėta, gali būti svarstoma tik jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybė, vadovaujantis BVK 157 straipsnio numatytais pagrindais ir sąlygomis. Pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas dėl pirmiau paminėtų aplinkybių pagrindo taip pat nėra, todėl nuteistojo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 362 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti nuteistojo T. B. prašymą dėl lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą arba neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies sušvelninimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Radzevičienė