Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Ražinskaitės ir Elenos Vainienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios D. G. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria atmestas nuteistosios D. G. prašymas dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2002 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu D. G. pripažinta kalta ir nuteista: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 16 straipsnio 2 dalį, BK 207 straipsnio 1 dalį (1961 m. birželio 26 d. įstatymu patvirtintas Baudžiamasis kodeksas) vienerių metų laisvės atėmimo bausme; BK 18 straipsnio 6 dalį, 207 straipsnio 1 dalį (1961 m. birželio 26 d. įstatymu patvirtintas Baudžiamasis kodeksas) vienerių metų laisvės atėmimo bausme; BK 207 straipsnio 1 dalį (1961 m. birželio 26 d. įstatymu patvirtintas Baudžiamasis kodeksas) vienerių metų laisvės atėmimo bausme; BK 274 straipsnio 3 dalį (1961 m. birželio 26 d. įstatymu patvirtintas Baudžiamasis kodeksas) dvejų metų laisvės atėmimo bausme, konfiskuojant ½ dalį jai priklausančio turto. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 1 dalimi (1961 m. birželio 26 d. įstatymu patvirtintas Baudžiamasis kodeksas), jai paskirta subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams, konfiskuojant ½ dalį jai priklausančio turto, bausmę paskiriant atlikti bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje.Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. vasario 22 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2002 m. gegužės 27 d. nuosprendžio dalį D. G. atžvilgiu dėl jos išteisinimo pagal BK 274 straipsnio 1 dalį, 2 dalį panaikino ir priėmė naują nuosprendį. baudžiamąją bylą pagal BK 274 straipsnio 1 dalį, 2 dalį D. G. atžvilgiu nutraukė, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Nuosprendžio dalį, kuria D. G. nuteista pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, BK 207 straipsnio 1 dalį, BK 18 straipsnio 6 dalį, BK 207 straipsnio 1 dalį, BK 207 straipsnio 1 dalį, BK 274 straipsnio 3 dalį, pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymą dėl amnestijos „Pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 1 straipsnio 1 punktu nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleido. Kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. spalio 18 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 22 d. nuosprendį panaikino ir baudžiamąją bylą perdavė nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2002 m. gegužės 27 d. nuosprendį dėl D. G. nuteisimo pagal 1961 m. BK 274 straipsnio 1, 2 dalis panaikino ir bylą nutraukė, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui. Vilniaus apygardos teismo 2002 m. gegužės 27 d. nuosprendį dėl D. G. nuteisimo pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalį, BK 207 straipsnio 1 dalį, BK 274 straipsnio 3 dalį pakeitė: D. G. nusikalstamą veiką iš 1961 m. BK 274 straipsnio 3 dalies (dėl sukčiavimo) perkvalifikavo į 2000 m. BK 182 straipsnio 2 dalį (nuo 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojusi įstatymo redakcija) ir jai paskyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. D. G. nusikalstamą veiką iš 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalies, BK 207 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį, BK 18 straipsnio 6 dalį, BK 207 straipsnio 1 dalį ir jai paskyrė trejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, šias bausmes ir bausmes, paskirtas skundžiamu nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 207 straipsnio 1 dalį, subendrino taikant bausmių apėmimo būdą ir jai nustatė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams. D. G. į bausmės laiką įskaitė jos sulaikymo laiką nuo 2004 m. gruodžio 15 d. iki 2004 m. gruodžio 17 d. Pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį” 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą, D. G. nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies atleido. Vadovaujantis 2000 m. BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš D. G. Valstybinei mokesčių inspekcijai priteisė 32 000 Lt (9 267,84 Eur).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. gegužės 29 d. nutartimi nuteistųjų R. Z. ir D. G. kasacinius skundus atmetė.2017 m. liepos 10 d. Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistosios D. G. prašymas panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2000 m. vasario 17 d. nutarimu pritaikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą D. G. priklausančiam nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi nuteistosios D. G. prašymą atmetė.Nuteistoji D. G. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir jos prašymą panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2000 m. vasario 17 d. nutarimu pritaikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą D. G. priklausančiam nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), tenkinti. Pasak nuteistosios, antstolė D. M. išieškojimą vykdo iš kito turto, t. y. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra perteklinis. Be to, turtas, iš kurio antstolė vykdo išieškojimą, nėra menkavertis – dar 2006 m. atliktas šio turto vertinimas parodė, kad turto vertė yra beveik 35 000 Eur.Nuteistojo taip pat teigia, kad skundžiamoje nutartyje teismas vadovavosi tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis, nes antstolis D. B. jau 2016 m. balandžio 5 d. užbaigė visus vykdomuosius veiksmus D. G. atžvilgiu ir vykdomuosius dokumentus grąžino išieškotojams kaip įvykdytus. Antstolis D. B. atsiliepime prašo klausimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarties spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad visos jo vykdytos vykdomosios bylos dėl išieškojimo iš skolininkės D. G. yra užbaigtos 2017 m. sausio mėn., o areštai, taikyti D. G. turto atžvilgiu, yra panaikinti. Nuteistosios D. G. skundas atmetamas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu D. G. nuteista laisvės atėmimo bausme ir jai, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, 5 dalimi paskirtas turto konfiskavimas, konfiskuojant turto ir išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą iš viso už 32 000 Lt. Minėtas nuosprendis buvo apskųstas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuris 2007 m. gegužės 29 d. nutartimi paliko jį galioti. Kasacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė, kad 8 000 JAV dolerių (32 000 LT) yra konfiskuotini BK 72 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų pagrindu. Iš antstolės D. M. teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio dalis dėl turto konfiskavimo ir išieškojimo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą iš viso už 9 267,84 Eur (32 000 Lt) iki šiol nėra visiškai įvykdyta, todėl teismui nėra pagrindo naikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2000 m. vasario 17 d. nutarimu pritaikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą D. G. priklausančiam nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini). Nors nuteistoji teigia, kad išieškojimas minėtoje vykdomojoje byloje vykdomas iš kito jai priklausančio nekilnojamojo turto, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Išieškojimą vykdanti antstolė taip pat nesikreipė į teismą dėl skolininkei priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), realizavimo ir arešto panaikinimo. Priešingai, vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad išieškojimas vykdomas iš nuteistajai priklausančio darbo užmokesčio. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, kad klausimas dėl išieškojimo tvarkos ir skolininkei priklausančio turto vertės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Visi klausimai, susiję su vykdymo veiksmais, sprendžiami Lietuvos Respublikos Civilinio proceso nustatyta tvarka. Nors iš nuteistosios D. G. ir antstolio D. B. pateiktų duomenų matyti, kad antstolis D. B. iš tiesų nevykdo išieškojimo D. G. atžvilgiu, tačiau tai nepatvirtina, kad nuteistosios atžvilgiu taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas turi būti panaikintas. Patenkinus nuteistosios prašymą, būtų neužtikrintas tinkamas Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kurį vykdo antstolė D. M., įvykdymas.Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartis yra pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos keisti ar naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios D. G. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.