Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Vilniaus Šv.Mergelės Marijos Dievo Motinos ženklo iš Dangaus stačiatikių bažnyčiai, VĮ Registrų centras Vilniaus filialui, Lietuvos Stačiatikių arkivyskupijos kurijai, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl civilinės būklės akto įrašo registravimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Z. 2007(duomenys neskelbtini) mirė, todėl nuo 2002 metų kovo mėnesio G. V. sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) esančiame name gyvena viena, ji po jos sutuoktinio mirties valdo žemės sklypą ir sodo namą, moka su šiuo nekilnojamuoju turtu susijusius mokesčius, nes laiko, kad ½ dalis žemės sklypo ir namo pareiškėjai priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o kitą dalį nekilnojamojo turto valdo kaip faktiškai priėmusi velionio sutuoktinio palikimą.

Siekdama priimti palikimą po savo sutuoktinio mirties, 2011-12-19 pareiškėja kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyrių su prašymu įtraukti į apskaitą bažnyčioje 2001-12-14 sudarytą įregistruotą santuoką ir įregistruoti civilinės būklės aktą, kad G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo 2001-12-14 iki 2007-(duomenys neskelbtini) gyveno santuokoje su G. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 2012-01-03 Vilniaus rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyrius atsakė, kad vadovaujantis CK 3.24, 3.25, 3.304 str. str. ir Civilinės metrikacijos taisyklių 75 p., neturi galimybės įregistruoti pareiškėjos ir G. Z. santuokos. G. V. ir G. Z. 2001-12-14 bažnyčioje sudaryta santuoka atitinka LR CK 3.24 str. nuostatas, todėl laikytina teisėta. Tai, kad pareiškėjos santuoka neįtraukta į civilinės metrikacijos įstaigos apskaitą CK 3.304 str. 1 d. nustatyta tvarka, neužkerta kelio pareiškėjai inicijuoti santuokos registravimo bažnyčios nustatyta tvarka įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje nuo pareiškėjos sužinojimo apie jos teisių pažeidimą dienos. Tačiau ta aplinkybė, kad pareiškėjos sutuoktinis yra miręs, daro santuokos įtraukimą į civilinės metrikacijos įstaigos apskaitą neįmanomu, kadangi, vadovaujantis CK 3.49 str. 1 d., po G. Z. mirties, jo ir pareiškėjos santuoka yra pasibaigusi.

Nuo Konstitucijos įsigaliojimo iki 2000 m. CK įsigaliojimo valstybėje taip ir nebuvo nustatyta bažnytinių santuokų perregistravimo civilinės metrikacijos įstaigoje tvarka, kuri būtų buvusi paskelbta teisės aktams nustatyta paskelbimo tvarka. Juolab nebuvo nustatytos bažnytinių santuokų, kurios neįtrauktos į oficialią apskaitą sukeliamos teisinės pasekmės. Įstatymu neįtvirtinta reikalavimo bažnytines santuokas, sudarytas nuo 1992-11-02 iki 2001-06-30 privalomai įtraukti į apskaitą CK 3.304 str. nustatyta tvarka tam, kad jos sukeltų tokias pat teisines pasekmes kaip ir santuokos, sudarytos civilinės metrikacijos įstaigoje. Tačiau, jeigu vienas iš bažnytinę santuoką sudariusių sutuoktinių yra miręs, kreiptis dėl bažnytinės santuokos įtraukimo į apskaitą apskritai nėra galimybės. Nurodo, kad Konstitucinis Teismas, pasisakydamas tuo pačiu teisės klausimu, 1994-04-21 nutarime „Dėl LR Santuokos ir šeimos kodekso 6 str. 2 d., 11 str. ir 12 str. 2 d. atitikimo LR Konstitucijai“, nutarė pripažinti, ..., jog sutuoktinių teises ir pareigas sukuria tik santuoka, sudaryta valstybiniuose civilinės metrikacijos organuose, prieštarauja LR Konstitucijos 38 str. 4 d. taip pat vadovaujasi LR Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-10 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2009, išdėstytu išaiškinimu, jog „ konstitucinė nuostata, kad valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją, asmenims, sudariusiems tokias santuokas, bet neperregistravusiems jų civilinės metrikacijos įstaigoje (atitinkamai – tokios santuokos neįtraukus į apskaitą) pagal teisėtų lūkesčių principą suteikia pagrindą tikėtis, kad jų sudaryta bažnytinė santuoka yra visavertė tiek valstybės bei visuomenės požiūriu, tiek pagal įstatymus “.

Pareiškėja G. V. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jai pranešta tinkamai, pareiškėja yra atstovaujama atstovo, todėl byla nagrinėjama pareiškėjai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Kaip nustatyta byloje, pareiškėja G. V. ir G. Z. (Z.) Vilniaus ženklo iš Dangaus Švč.Mergelės Marijos stačiatakių bažnyčioje 2001-12-14 sudarė bažnytinę santuoką (b.l.6). G. Z. (Z.) 2007(duomenys neskelbtini) mirė (b.l. 8). Kaip nurodyta 2007-03-30 Gyventojų registro tarnybos išraše (b.l.12), G. Z. (Z.), mirusio 2007(duomenys neskelbtini), paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), Vilniaus r.sav., jis mirė išsiskyręs. 2011-11-24 Gyventojų registro tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos pažymoje apie asmens duomenis (b.l.13), nurodyta, kad G. V. nuo 1990-08-06 yra našlė; buvęs sutuoktinis – Z. G. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini); santuoka buvo įregistruota 1968-07-26. G. Z. (Z.) nuosavybės teise įregistruotas nekilnojamasis turtas: 0.0680 ploto žemės sklypas (įgytas 2002-05-21 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. JG-1230 pagrindu), SB (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav.; sodo pastatas, garažas, šiltnamis (įgyti 2002-05-21 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. JG-1230 pagrindu), SB (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. (b.l. 36-39).

G. V. atstovas J.Kovalenka 2011-12-19 raštu kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrių (b.l.17), prašydamas įtraukti į apskaitą bažnyčioje 2001-12-14 sudarytą ir įregistruotą G. V. ir G. Z. (Z.) santuoką bei įregistruoti (atkurti, pakeisti, papildyti, ištaisyti) civilinės būklės aktą, t.y., kad G. V. nuo 2001-12-14 iki 2007(duomenys neskelbtini) gyveno santuokoje su G. Z. (Z.). Vilniaus rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius 2012-01-03 Išvadoje dėl santuokos įregistravimo (b.l.18), nurodė, kad vadovaujantis LR CK 3.24 str., 3.25 str., 3.304 str., Civilinės metrikacijos taisyklų 75 p., įregistruoti G. Z. (Z.) ir G. V. santuokos, palaimintos 2001-12-14 Vilniaus Švč.Mergelės Marijos Dievo Motinos Ženklo iš Dangaus stačiatikių bažnyčioje Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius neturi galimybės, šios išvados pareiškėja neskundė.

Pareiškėjo pareiga yra pareiškime nurodyti pareiškimo pagrindą ir dalyką, aplinkybes, kuriomis grindžiamas pareiškimas , įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes (CPK 111 str. 2 d. 4-5 p.p., 135 str. 1 d. 2-3 p.p., 447 str.). CPK 443 str. 8 d. nustatyta, kad nagrinėjantis bylą šio kodekso V dalyje nustatyta tvarka teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės.

Valstybė privalomai registruoja civilinės būklės aktus, išvardytus CK 2.18 str. Tai - asmens gimimas, asmens mirtis, santuokos sudarymas, santuokos nutraukimas, įvaikinimas, tėvystės (motinystės) pripažinimas ir nustatymas, vardo ir pavardės pakeitimas, partnerystė. Taip pat CK 3.280 str. 1 d. nustatyta, kad civilinės metrikacijos įstaigos taip pat registruoja tautybės pakeitimą. Registracijos tikslas – patvirtinti, kad šie juridiniai faktai įvyko ir kada įvyko. Konstitucijos 38 str. 4 d. nustatyta, jog valstybė registruoja santuoką, gimimą, mirtį, taigi, civilinės būklės aktų registracija yra būtent valstybės prerogatyva, o ne kieno nors kito.

Civilinės metrikacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008-07-22 įsakymu Nr. 1R-294, 2 p. numato, kad civilinės metrikacijos įstaigos registruoja gimimą, santuokos sudarymą, santuokos nutraukimą, įvaikinimą, tėvystės pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą, nuginčijimą, vardo, pavardės, tautybės pakeitimą, mirtį, įtraukia į apskaitą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytas santuokas, užsienio valstybėse sudarytus civilinės būklės aktus, papildo, pakeičia, ištaiso, anuliuoja, atkuria civilinės būklės aktų įrašus, išduoda pakartotinius civilinės būklės aktų įregistravimo liudijimus, civilinės būklės aktų įrašų nuorašus, išrašus, kopijas, pažymas apie šeiminę padėtį asmenims, ketinantiems registruoti santuoką užsienio valstybėje.

Atkreiptinas dėmesys, jog CK 2.18 str. pateiktas privalomai registruojamų civilinės būklės aktų sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiant. Ir kaip jau pasisakyta aukščiau, valstybė privalomai registruoja, tame tarpe ir santuokos sudarymą, o ne gyvenimą santuokoje. Vienok, kaip matyti iš pareiškimo, pareiškėja siekia, kad būtų įregistruota pareiškėjos ir G. Z. sudaryta bažnytinė santuoka.

CPK 442 str. 1 p. ir CPK 444 str. 2 d., 445 str. yra nustatytos atitinkamos sąlygos ir pagrindai juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti. Teismas nustato faktus, kurie turi juridinę reikšmę, t.y. nuo jų turi priklausyti asmenų teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarimas Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“).

CPK 442 str. 7 p. nustato, kad ypatingosios teisenos tvarka yra nagrinėjamos bylos, tame tarpe, ir dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo. Pagal CPK 444 str. 2 d. 3 p., teismas nagrinėja bylas dėl gimimo, įvaikinimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo, partnerystės, mirties įregistravimo fakto nustatymo ar kitų civilinės būklės aktų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 8.1 p. išaiškinta, kad pagal CPK 444 str. 2 d. 3 p. nustatomas ne pats gimimo, įvaikinimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo, partnerystės, mirties ar kito civilinės būklės akto faktas, bet jo įregistravimo faktas. Fakto įregistravimą patvirtina įrašo pagrindu išduotas liudijimas (pažyma). Jeigu prašomas nustatyti faktas nebuvo įregistruotas, jo įregistravimo faktas negali būti nustatytas.

CK 3.24 str.2 d. nustatyta, jog santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje, jeigu; 1) nebuvo pažeisti šio kodekso 3.12 – 3.17 straipsniuose nustatytos santuokos sudarymo sąlygos; 2) santuoka buvo sudaryta pagal Lietuvos Respublikoje įregistruotų ir valstybės pripažintų religinių organizacijų kanonų nustatytą procedūrą; 3) santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka buvo įtrauktas į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje šios knygos nustatyta tvarka. Pagal CK 3.25 str., bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukiamos į oficialią apskaitą šio kodekso 3.304 straipsnio nustatyta tvarka. O CK 3.304 str. 1 d. nustatyta, kad atitinkamos religinės organizacijos įgaliotas asmuo privalo per dešimt dienų po santuokos sudarymo bažnyčios nustatyta tvarka pateikti santuokos sudarymo vietos civilinės metrikacijos įstaigai Teisingumo ministerijos nustatytos formos pranešimą apie santuokos įregistravimą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka. Jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pranešimas apie santuokos įregistravimą bažnyčios nustatyta tvarka civilinės metrikacijos įstaigai nepateikiamas, santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kai ji buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje (CK 3.304 str. 3 d.).

Pagal 2001-06-29 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 129 patv. Civilinės metrikacijos taisyklų (galiojusių pareiškėjos ir G. Z. (Z.) bažnytinės santuokos sudarymo metu – 2001-12-14) 52, 53,54 p. p., bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka po 1992 m. lapkričio 2 d. sudarytos santuokos įtraukiamos į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje įrašant santuokos įrašą, išduodant santuokos liudijimą ir pažymint apie tai sutuoktinių pasuose; civilinės metrikacijos įstaigos apskaito tik tas santuokas, kurios bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reikalavimų; apskaitant bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką, jeigu apie ją civilinės metrikacijos įstaigai pranešta per dešimt dienų po santuokos sudarymo, santuokos pradžia laikoma bažnyčios pranešime nurodyta santuokos data. Jeigu per šį terminą pranešimas nepateikiamas, santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kai ji buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje.

Pagal 2008-07-22 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-294 patv. (galiojančių) Civilinės metrikacijos taisyklų ( toliau - Taisyklių ) 72 p., Lietuvos Respublikoje bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka įtraukiama į apskaitą santuokos sudarymo bažnyčios buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigoje įrašant santuokos sudarymo įrašą ir išduodant santuokos liudijimą; pagal Taisyklių 73, 73.1 – 73.3 p. p., bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką įtraukiant į apskaitą turi būti pateikiami: bažnytinis santuokos dokumentas; bažnyčios (konfesijos), išskyrus katalikų bažnyčią, įgaliojimas; ištuokos liudijimas, jei sutuoktinis anksčiau buvo sudaręs santuoką, arba buvusio sutuoktinio mirties liudijimas, jeigu sutuoktinis yra našlys, kai šie duomenys nėra įtraukti į Gyventojų registro duomenų centrinę bazę. Taisyklių 75 p. nustatyta, jog įtraukiant į apskaitą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka po 2001 m. liepos 1 d. sudarytą santuoką, jeigu apie ją civilinės metrikacijos įstaigai pranešta per dešimt dienų po santuokos sudarymo, santuokos pradžia laikoma bažnyčios pranešime (bažnytiniame santuokos dokumente) nurodyta santuokos data. Jeigu per šį terminą pranešimas nepateikiamas, santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kai ji buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje. Jei vienas iš sutuoktinių, sudariusių po 2001 m. liepos 1 d. bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoką, yra miręs, santuoka civilinės metrikacijos įstaigoje į apskaitą neįtraukiama.

CK 3.26 str. 1 d. nustato, kad asmenys įgyja sutuoktinių asmenines neturtines bei turtines teises ir pareigas, kai sudaro santuoką. Santuokos įrodymas yra santuokos akto įrašas ir jo pagrindu išduotas santuokos liudijimas (CK 3.23 str.).

Atkreiptinas dėmesys, jog naujasis CK įsigaliojo nuo 2001-07-01. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinio kodekso 3.24, 3.25, 3.304 straipsniuose nustatytos normos dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytų santuokų oficialios apskaitos, taikomos toms santuokoms, kurios sudarytos įsigaliojus šiam kodeksui, t.y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Pareiškėjos G. V. ir G. Z. (Z.) palaiminta bažnyčioje 2001-12-14 bažnytinė santuoka sudaryta jau galiojant 2000 m. CK, pagal kurio 3.24 str. 2 d. teisinės pasekmės dėl santuokos sudarymo kiltų tik įregistravus bažnytinę santuoką nustatyta tvarka civilinės metrikacijos įstaigoje. Kaip nurodė pati pareiškėja, o tai ir nustatyta byloje, pareiškėjos ir G. Z. (Z.) sudaryta bažnytinė santuoka nebuvo įregistruota Civilinės metrikacijos įstaigoje. Neįtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje bažnytinė santuoka jokių teisinių padarinių nesukuria. Pagal CK 3.49 str. 1 d., santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta arba santuoka nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka.

Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškime nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-10 nutartyje civilinėje byloje M. S. Č. v. M. O. D., byla Nr. 3K-3-332/2009, pateikti išaiškinimai dėl 1997 metų bažnytinės santuokos registracijos, įtrauktos į apskaitą Civilinės metrikacijos įstaigoje 2008 m. kovo mėn. po vieno sutuoktinio mirties, sprendžiant turto paveldėjimo klausimus. Nurodytoje byloje buvo taikoma nuo 2006 metų galiojanti 2001 m. birželio 29 d. Civilinės metrikacijos taisyklių nuostata, kad santuokos pradžia laikoma bažnyčios pranešime (bažnytiniame registracijos liudijime) nurodyta data. Todėl pareiškime nurodyti argumentai, kurie grindžiami LR Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos išaiškinimais 2009-07-10 primtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2009 bei Konstitucinio Teismo priimtu 1994-04-21 Nutarimu, nagrinėjamu atveju negali būti taikomi, nes, kaip jau pasisakyta aukščiau, pareiškėjos ir G. Z. bažnytinė santuoka buvo sudaryta 2001-12-14, jau galiojant naujajam CK.

Esant aukščiau išdėstytais argumentais, reikalavimas įregistruoti civilinės būklės aktą, t.y., kad G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo 2001-12-14 iki 2007(duomenys neskelbtini) gyveno santuokoje su G. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus šio reikalavimo, negali būti nustatytas prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, kadangi faktiškai priimti palikimą po G. Z. mirties pareiškėja galėtų tik esant CK penktosios knygos nustatytoms sąlygoms (CK 5.11 str., 5.13 str.), šiuo atveju tokių sąlygų nėra.

Pareiškėjai išaiškintina, jog pareiškėja turi galimybę siekti savo teisių gynimo remiantis ne santuokos, o kitais CK nurodytais pagrindais, tame tarpe bendrosios dalinės nuosavybės su G. Z. sukūrimo pagrindu (CK 1.136 – 1.137 str. str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per šį Vilniaus rajono apylinkės teismą.