Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, pareiškėjams J. K. ir L. K. , suinteresuotų asmenų Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybės įmonės Registrų centras, Utenos apskrities viršininko administracijos ir Utenos rajono savivaldybės administracijos atstovams nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. K. ir L. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybės įmonei Registrų centras, Utenos apskrities viršininko administracijai ir Utenos rajono savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustato:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Šioje byloje rašytiniais įrodymais – Utenos rajono privatizavimo tarnybos 1991-09-24 valstybinio turto privatizavimo aukciono protokolu Nr.1 (13 b.l.), VĮ Registrų centro 2004-01-05 pažyma Nr.44-191036 (9 b.l.), santuokos, sudarytos tarp pareiškėjų 1986-05-17 Utenos rajono CMS, liudijimu (11 b.l.), Utenos apskrities valdytojo administracijos 1995-12-06 sprendimu Nr.150 (12 b.l.) - laikytina nustatyta, kad pareiškėjai privatizavimo būdu įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teises į pastatą - pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ir 1991-11-12 išduoto nuosavybės pažymėjimo Nr.AB002542 ir Utenos apskrities valdytojo sprendimo pagrindu įregistravo nuosavybės teises į pirtį viešame registre.

Pareiškėjo paaiškinimais (110 - 111 b.l.) bei liudytojų A. D. , Tauragnų seniūnijos seniūno (111 b.l.), R. P. , Tauragnų miestelio gyventojo (117 b.l.), parodymais, į pirtį, kurią privatizavimo būdu įgijo pareiškėjai, vanduo iš ežero buvo paduodamas per siurblinę, tuo tikslu tais pačiais metais pastatytą prie pat ežero, t. y. atokiau nuo pirties pastato. Tauragnų miestelyje pastatytos pirties 1966-01-07 akte valstybiniam pastato priėmimui (41-42 b.l.) nurodyta, kad pirties vandentiekis yra vietinis. VĮ Registrų centro duomenimis (139-140 b.l.), pirtis ir siurblinė yra pastatyti 1966 metais. Pareiškėjų iniciatyva 2006 m. buvo sudaryta nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla (18-23 b.l.), kuri patvirtina, kad siurblinė, pažymėta plane 1H1b, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , yra ne prie pat pirties, o netoli ežero. Pagal G.Kalyčio tyrinėjimų ir projektavimo įmonės sudarytos Požeminių komunikacijų geodezinės nuotraukos techninės ataskaitos ( 24-25 b.l.), patvirtintos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyresniojo specialisto R. N. , duomenis, vandentiekio trasa eina nuo siurblinės iki pirties.

VĮ Registrų centro duomenys – išrašas iš Juridinių asmenų registro (123 b.l.) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 1991-10-14 iki 1995-12-12 veikė pareiškėjo individuali įmonė „Vilnis“, registruota (duomenys neskelbtini), o pagal pareiškėjo paaiškinimą ir minėtų liudytojų parodymus, ši įmonė vykdė veiklą privatizuotoje pirtyje, t.y. teikė pirties paslaugas gyventojams.

VĮ Registrų centro 2006-10-23 Sprendimu dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo (10 b.l.) laikytina nustatyta, kad siurblinė, pažymėta plane 1H1b, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , yra nekilnojamasis daiktas, tačiau jis nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre ir nėra įregistruotos kieno nors nuosavybės teisės į jį, o pareiškėjų prašymą tenkinti atsisakyta, nes jie nepateikė jų nuosavybės teises į siurblinę pateisinančių dokumentų. Iš VĮ Registrų centro pažymos (132 b.l.) matyti, kad nei siurblinė, nei žemės sklypas, kuriame ji yra, nėra registruoti nekilnojamojo turto registro centrinėje duomenų bazėje.

Taigi, remiantis aptartų įrodymų analize, laikytina nustatyta, kad ginčo pastatas – siurblinė nei valstybei, nei savivaldybei ar kitiems asmenims nepriklauso, kad siurblinę valdė ir pagal jos tikslinę paskirtį nuo pirties privatizavimo naudojosi pareiškėjai, nes siurblinė ir pirtis buvo susiję bendra ūkine paskirtimi.

Turto – pirties įgijimo pareiškėjų nuosavybėn metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 153 str. 1d. (2000 m. LR CK 4.14 straipsnis) nustatė, kad priklausinys yra daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir turi būti susijęs su juo ūkine paskirtimi bei nustatė tai, kad tokį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas arba sutartis nenustato kitaip.

Pareiškėjų pateikti įrodymai patikimai patvirtina, kad siurblinė - pirties priklausinys. Šio fakto, pareiškėjams pateikus papildomus įrodymus, suinteresuoti asmenys neginčijo.

LR CK 4.47 straipsnyje išvardyti įvairūs nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Vienas tokių pagrindų – daikto įgijimas nuosavybėn įgyjamosios senateis pagrindu (LR CK 4.47 str. 11p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. birželio 23 d. nutartyje, priimtoje pagal pareiškėjų V. M. ir T. M. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys V. G. , M. Š. , R. M. , uždaroji akcinė bendrovė ,,Technikas“, valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialas, Kauno miesto savivaldybė, Kauno apskrities viršininko administracija, byla Nr. 3K-3-345, konstatavo, kad įgyjamoji senatis – tai pirminis nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas. Įgyjant nuosavybės teisę į daiktą įgyjamąja senatimi nėra vieno asmens valios perleisti daiktą kitam asmeniui – įgijėjui, taip pat nėra teisių perėmimo. Nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi reglamentuoja LR CK Ketvirtosios knygos trečiojo skirsnio (4.68–4.71 straipsniai) normos, taip pat kitos su įgyjamosios senaties institutu susijusios LR CK normos. Pagal LR CK nustatytą reguliavimą nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant šių sąlygų visetui: 1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (LR CK 4.22 str.); 2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo (LR CK 4.70 str.); 3) asmuo valdo daiktą teisėtai (LR CK 4.23 str.); 4) daikto atviro valdymo sąlyga (LR CK 4.68 str.); 5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (LR CK 4.71 str.).

Kitas LR CK 4.47 straipsnyje nurodytų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų – daikto įgijimas nuosavybėn pagal sandorius. Pripažinus, kad siurblinė yra pirties priklausinys, pareiškėjams, tenkinant jų pareiškimą, pripažintinos nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamąjį daiktą - siurblinę ne pagal įgyjamąją senatį, o pagal sandorį (ne pagal LR CK 4.47 straipsnio 11 punktą, o pagal CK 4.47 straipsnio 1 punktą) dėl to, kad priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas (1964 m. CK 153 straipsnis; 2000 m. CK 4.14 straipsnis).

Nors pareiškėjai kreipėsi į teismą ne su ieškiniu dėl nuosavybės teisių jiems pripažinimo į siurblinę, o su pareiškimu dėl fakto nustatymo, tačiau jų reikalavimas buvo aiškus – teismine tvarka patvirtinti jų įgytas nuosavybės teises į siurblinę. Nustačius faktines bylos aplinkybes, kad nei valstybė, nei savivaldybė ar kiti asmenys neturi nuosavybės teisės į siurblinę, nes pareiškėjai siurblinę įsigijo 1991 m. kaip privatizuotos pirties priklausinį, bylos išnagrinėjimo rezultatas būtų toks pat ir išnagrinėjus bylą ginčo teisenos tvarka pagal ieškinį dėl nuosavybės teisės pripažino pagal CK 4.47 straipsnio 1 punktą. Teismo nuomone, pareiškimo atmetimas motyvuojant, kad nuosavybės teises pareiškėjai įgijo ne įgyjamosios senaties pagrindu, o pagal sandorį, t.y., kad jie jau buvo daikto savininkai nuo privatizavimo sandorio sudarymo, o todėl nustatyti faktą, kad jie įgijo nuosavybės teises į tą patį daiktą tik kitu pagrindu nebūtų galima, dėl ko pareiškėjai privalėtų pareikšti ieškinį, prieštarautų tiek pagrindiniams proceso teisės principams (ekonomiškumui, operatyvumui, kt.), tiek bendriesiems teisės principams (protingumui, teisingumui), nes beprasmiškai būtų švaistomos lėšos.

Nagrinėjant bylą susidarė 31,22 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1d. 3p.), dalį šių išlaidų - 10,31 Lt iki priimant procesinį sprendimą pareiškėjai padengė, likusi dalis – 20,91 Lt iš jų solidariai (LR CK 3.109 str. 1d. 4p.) išieškotina į valstybės biudžetą (LR CPK 96 str., 443 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pripažinti J. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teises į siurblinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią (duomenys neskelbtini) .

Priteisti solidariai iš J. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 20,91 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vijolė Vitienė