- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2009-05-07
- Bylos Nr.
- II-626-142/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-00214-2009-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Halina Zaikauskaitė
- Pažeidėjas
- Š. R.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Š. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal Š. R. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos nutarimo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus m. savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės poskyrio vyr. specialistas 2009-02-27 surašė ATP protokolą Š. R., UAB „Greitas finišas“ direktoriui, už Vilniaus miesto tarybos 2006-05-24 sprendimu Nr. 1-1185 patvirtintų Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklių 41 punkto reikalavimų pažeidimą, t. y. už tai, kad jis 2009-02-04 13.21 val. neužtikrino, kad iš jo vadovaujamo autoserviso „Greitas finišas“ nebūtų nešamos atliekos į šalia esančią teritoriją. Nurodyta, kad atsakomybė už tai numatyta LR ATPK 161¹ str. (b. l. 11).
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2009-03-12 nutarimu Nr. A11-2986 Š. R. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 161¹ str., padarymą paskirta 500 litų bauda (b. l. 9).
Š. R. padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti nutarimu paskirtą baudą. Paaiškino, kad pažeidimo nepadarė, nes automobilių detalės ir atliekos, kurios buvo paruoštos išvežti, 2009-02-03 vakare buvo surūšiuotos ir tvarkingai sudėtos garažų bendrijos, kuriai jis pirmininkauja ir kurios terotorijoje yra įsikūrusi UAB „Greitas finišas“, teritorijoje, o ne šalia esančioje teritorijoje, kaip kad nurodyta nutarime. Detalių ir atliekų jis neišmetė ir nepaliko be priežiūros už bendrijos teritorijos ribų. Atliekas planavo išvežti pagerėjus eismo sąlygoms, nes į teritoriją žiemą dėl stataus ir slidaus kalno negali užvažiuoti šiukšlių išvežimo sunkvežimiai. Dalis detalių po nakties iš tiesų buvo išmėtytos, mano, kad detales naktį išmėtė nežinomi asmenys. Inspektoriui jis pažadėjo nedelsiant sutvarkyti po nakties sujauktą teritoriją ir pasirūpinti greitesniu šiukšlių išvežimu. Paaiškino, kad už pažeidimą jam paskirta neproporcingai didelė bauda, nes pažeidimą padarė pirmą kartą.
Teismo posėdyje Š. R. skundą palaikė. Paaiškino, kad automobilių detales buferius deda palei bendrijos teritorijos ribą, šalia pastatytų konteinerių. Tai nėra atliekos, nes šios detalės dar naudojamos automobilių remontui. Tik panaudojus buferius remontui, nuo jų atlikusios dalys išmetamos, bet tuomet jau į konteinerius. Iš ryto darbuotojai rado buferius išmėtytus ir už bendrijos teritorijos ribų. Bendrijos teritorijoje jo iniciatyva yra pastatyti konteineriai šiukšlėms mesti, todėl nebuvo jokio tikslo šiukšles mesti už teritorijos ribų. Bendrija teritoriją nuomoja iš valstybės.
Nutarimą priėmusi institucija pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 50-51), kuriame nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, padarytas pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, nuobauda paskirta sankcijos ribose. Š. R. ATP protokole paaiškindamas neneigė, kad atliekos buvo sukrautos ne tam nustatytoje vietoje, tačiau teigė, kad jas kažkas išmėtė. Pažeidimo faktas įrodytas fotografijomis ir GIS duomenimis dėl miesto plano. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Š. R. eina garažų bendrijos pirmininko pareigas. Pagal GIS duomenis, žemės sklypas prie garažų priklauso valstybei, todėl mesti ten atliekas negalima.
Institucijos, surašiusios ATP protokolą ir priėmusios nutarimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Skundas tenkintinas.
Š. R. administracinėn atsakomybėn patrauktas už Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-05-24 sprendimu Nr. 1-1185 patvirtintų Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 41 punkto reikalavimų pažeidimą. ATP protokole ir nutarime nurodoma tokia Š. R. pažeidimo esmė – neužtikrino, kad iš jo vadovaujamo autoserviso „Greitas finišas“ atliekos nebūtų nešamos į šalia esančią teritoriją. Atsakomybė už savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimą nustatyta LR ATPK 161¹ str.
Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklių (skelbtos dienraščio „Lietuvos Rytas“ priede „Sostinė“ 2006-06-03, Nr. 125, b. l. 30-31, pakeitimai skelbti 2008-11-22 „Sostinė, Nr. 226) 41 punkte nurodoma, kad „Atliekos negali būti presuojamos ar grūdamos į konteinerius. Pilti atliekas šalia konteinerių draudžiama. Draudžiama deginti atliekas, esančias konteineriuose, raustis konteineriuose, išimti iš jų atliekas. Draudžiama išmesti atliekas už savo žemės sklypo ribos, t. y. gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose, miškuose, laukuose ir kitur, taip pat mesti į svetimus konteinerius“. Nagrinėjamoje situacijoje tai reiškia, kad atsakomybė už šioje teisės normoje nustatytų draudimų pažeidimą kyla tuomet, jeigu asmens veikoje nustatoma kaltė išmesti atliekas už savo žemės sklypo ribų. Be to, svarbu, ar minėtas Taisyklių punktas visais atvejais leidžia bausti už tai, kad Š. R. neužtikrino, kad atliekos nebūtų nešamos į šalia esančią teritoriją. Nutarime esantis pažeidimo apibūdinimas reiškia tik tai, kad Š. R. nesiėmė priemonių, kad jo vadovaujamo serviso darbuotojai neneštų atliekų į gretimą teritoriją. Taigi, turi būti nustatyta, kad UAB „Greitas finišas“ darbuotojai, Š. R. tai leidžiant, nešė atliekas į gretimą teritoriją ir taip jas išmetė. Šiuo atveju atsakomybė negali kilti dėl kitų asmenų padarytos veikos, nes Š. R. patrauktas atsakomybėn kaip bendrovės direktorius.
Š. R. teisme paaiškino, kad automobilių detalės (buferiai) 2009-02-03 vakare tvarkingai buvo sukrautos palei bendrijos teritorijos ribą. Toks jo paaiškinimas nekito nagrinėjant bylą – paaiškinime ATP protokole Š. R. taip pat nurodė, kad atliekos buvo sudėtos gražiai vienoje vietoje, tiesiog jas kažkas išmėtė (b. l. 11). Todėl nepagrįstai nurodoma atsiliepime, kad Š. R. pripažino, jog atliekos buvo sukrautos ne tam skirtoje vietoje, nes tokio teiginio Š. R. paaiškinime nėra. Aplinkybę, kad UAB „Greitas finišas“ priklausančios automobilių detalės 2009-02-03 vakare buvo tvarkingai sukrautos, teismo posėdyje patvirtino ir liudytojai A. T. ir G. S.. Liudytojas A. T. teismo posėdyje parodė, kad jis vadovauja IĮ „Ratukas“, kuri yra įsikūrusi šalia UAB „Greitas finišas“. IĮ „Ratukas“ užsiima padangų montavimu. 2009-02-03 liudytojui priklausančios padangos ir UAB „Greitas finišas“ priklausantys buferiai buvo tvarkingai sudėti lauke, greta garažų, kuriuose dirbama, o atėjęs į darbą kitą rytą rado ir padangas ir buferius išmėtytus plačiai po visą abiejų servisų teritoriją ir gretimas teritorijas, netgi rasta padangų Pakalnės gatvėje. Kam priklauso teritorija, kurioje UAB „Greitas finišas“ krauna automobilių detales, liudytojas nežino, tačiau jis patvirtino, kad buferiai iš vakaro buvo tvarkingai sudėti prie UAB „Greitas finišas“ garažų. Liudytojas parodė, kad UAB „Greitas finišas“ yra vienos garažų bendrijos teritorijoje, o liudytojo firma yra kitos bendrijos teritorijoje. Abejoti liudytojo parodymais pagrindo nėra. Liudytojas paaiškino, kad su Š. R. yra tik kaimynai, todėl liudytojas jokio suinteresuotumo bylos baigtimi neturi. Liudytojas G. S. teismo posėdyje parodė, kad dirba UAB „Greitas finišas“ autošaltkalviu. 2009-02-03 automobilių detalės buvo gražiai sukrautos lauke. Kitą dieną atvažiavęs į darbą ryte rado detales išmėtytas, taip pat po visą teritoriją buvo išmėtytos kaimyninio serviso padangos. Liudytojas nežinojo, kokia teritorija priklauso bendrovei. Šis liudytojas patvirtino, kad buferiai kraunami šalia dirbtuvių tam, kad juos galima būtų panaudoti darbe. Nors Š. R. yra liudytojo darbdavys, tačiau liudytojo parodymai sutampa su liudytojo A. T. parodymais, kuriais teismas neabejoja, todėl nėra pagrindo abejoti ir liudytojo G. S. parodymais. Remiantis tokiais įrodymais, akivaizdu, kad Š. R. kaltės automobilių detales išmesti svetimoje teritorijoje nebuvo, nebuvo ir veikos ar neveikimo, kurių rezultate detalės buvo išmėtytos, nes nėra draudimo savo teisėtai naudojamame žemės sklype susidėti kokius nors daiktus.
Taigi, byloje nėra įrodymų, kad Š. R. pažeidė Taisyklių 41 punkte nustatytą draudimą: „draudžiama išmesti atliekas už savo žemės sklypo ribos“, t. y., kad jis išmetė atliekas ar neužtikrino, kad UAB „Greitas finišas“ darbuotojai neišmestų atliekų svetimoje teritorijoje. Be to, byloje nėra aiškių ir akivaizdžių įrodymų, kad automobilių detalės buvo išmestos svetimoje teritorijoje, t. y. už garažų bendrijos (kurios pirmininku yra Š. R.) ribų. Kaip matyti iš liudytojų A. B. ir P. N., kurie yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės poskyrio specialistai ir nustatė pažeidimą, parodymų teisme, liudytojai į teritoriją Geležinio Vilko g. 33 atvyko dėl firmos, montuojančios padangas, pažeidimo, tačiau užfiksavo ir pastarąjį pažeidimą. Liudytojas A. B. teisme parodė, kad teritorijoje buvo išmėtytos įvairios automobilių dalys, kažkas nurodė, kad tos dalys priklauso kitam servisui, bet jis su to serviso darbuotojais nebendravo. Liudytojas nesiaiškino, kam priklauso teritorija, kurioje buvo išmėtytos automobilių dalys, nes jis to pažeidimo netyrė, pažeidimą tyrė kolega P. N., todėl liudytojas dėl užfiksuoto pažeidimo detaliau paaiškinti negali. Liudytojas P. N. teisme parodė, kad iš firmos, užsiimančios padangų montavimu, sužinojo, kad po teritoriją išmėtytos automobilių dalys priklauso firmai, užsiimančiai buferių remontu. Atliekas nufotografavo, išsikvietė UAB „Greitas finišas“ direktorių protokolui surašyti. Dėl teritorijos rėmėsi GIS duomenimis. Ar toje vietoje yra garažų bendrijos naudojamas žemės sklypas, liudytojas nežino. GIS sistemoje apytiksliai nustatė vietą, kurioje buvo užfiksuotos šiukšlės. Pažeidimo vietoje schemos nebraižė, darė tik nuotraukas. Taip pat neužfiksuota, ar išmėtytos detalės laikytinos atliekomis, jos niekaip konkrečiai neapibūdintos. Tokie liudytojų parodymai rodo, kad ATP protokolas Š. R. surašytas nesurinkus visų įrodymų dėl pažeidimo fakto, t. y. nekonkretizuota pažeidimo padarymo vieta, kuri yra svarbi apibrėžiant pažeidimo objektyviosios pusės požymius, kiti pažeidimo elementai. Tokią išvadą patvirtina ir rašytiniai bylos įrodymai. Nuotraukas daręs pareigūnas nurodė, kad 2009-02-04 13.21 val. Geležinio Vilko g. 33, Vilniuje užfiksuotos atliekos, atneštos iš šalia esančio autoserviso UAB „Greitas finišas“ (b. l. 13). Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad adresu Geležinio Vilko g. 33, Vilniuje įregistruota Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija (b. l. 43), taip pat ir UAB „Greitas finišas“ (b. l. 47). Š. R. yra bendrijos pirmininkas (b. l. 36-42). GIS plane (b. l. 29) pažeidimą konstatavęs pareigūnas žaliai pažymėjo tik pačius garažų pastatus, bet nenustatinėjo, kokia teritorija suteikta naudotis garažų bendrijai. Todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad automobilių detalės buvo išmestos svetimoje teritorijoje. Liudytojas P. N. teisme patvirtino, kad GIS plane rastų šiukšlių vietą nustatė apytiksliai (b. l. 29), todėl šis įrodymas nelaikytinas objektyviu. Niekaip netirta, ar išmėtytos automobilių detalės yra atliekos, ar darbui (kitų automobilių remontui) panaudojamos dalys.
Tačiau svarbiausias pažeidimo elementas, kurį turėjo konstatuoti ir dėl to surinkti įrodymus nuobaudą skirianti institucija, yra minėto Taisyklių 41 p. vieno iš draudimų pažeidimas esant ATPK 9 straipsnyje nurodytoms sąlygoms. ATPK 9 straipsnyje apibrėžta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasis į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, konstatuojant pažeidimą, būtina nustatyti veikimą ar neveikimą ir kaltės formą, t. y. pažeidimas padarytas tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltės formų apibrėžimai duoti ATPK 10 ir 11 straipsniuose. Šiuo atveju, tam, kad galima būtų kvalifikuoti padarytą pažeidimą pagal ATPK 161¹ str., kuriame išdėstyta blanketinė teisės norma, būtina nustatyti visus pažeidimo elementus atsižvelgiant į Taisyklių 41 punkte esantį draudimą. Nei administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje, surinktoje iki skundžiamo nutarimo priėmimo, nei teisme nebuvo nustatyta, kad Š. R. būtų tyčia ar dėl neatsargumo išmetęs atliekas už savo (garažų bendrijos kooperatyvo) žemės sklypo ribų ar leidęs tai padaryti savo įmonės darbuotojams. Priešingai, teisme nustatyta, kad atliekas nakties metu po garažų bendrijos naudojamą žemės sklypą ir galimai jai nepriklausančius gretimus žemės sklypus, išmėtė nenustatyti asmenys. Nustatyta, kad dar vakare šios automobilių detalės buvo tvarkingai sukrautos šalia serviso nuomojamų garažų, nes jos dar naudojamos remontui. Toks detalių sukrovimas nereiškia, kad kiti asmenys gali jas imti, ką nors su jomis daryti, o dėl to atsakomybė tenka Š. R., kaip bendrovės direktoriui. Š. R. nebuvo baudžiamas už tai, kad buvo sukrovęs automobilių detales šalia įmonės nuomojamų garažų, o už tai, kad tas atliekas išmetė už savo žemės sklypo ribų (neužtikrino, kad jos nebūtų nešamos į šalia esančią teritoriją), t.y. už tai, kad atliekos rastos netvarkingai išmėtytos po svetimas teritorijas. Įrodymai nepatvirtina, kad Š. R. iš viso būtų padaręs tokią veiką, nenustatyta ir jo kaltė, pasireiškianti tyčia ar neatsargumu, dėl detalių išmėtymo galimai ir po gretimas teritorijas. Todėl nepagrįstai Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos atsiliepime nurodoma, kad pažeidimo faktą įrodo nuotraukos ir GIS duomenys dėl miesto plano. Akivaizdu, kad pažeidimui konstatuoti nepakanka remtis GIS duomenimis, jog žemės sklypas prie garažų priklauso valstybei, nes Š. R. teisme paaiškino, kad garažų bendrija nuomoja ir žemės sklypą. Įrodymais tiksliai neužfiksuota pažeidimo padarymo vieta, o ji yra svarbi pažeidimo faktui konstatuoti, nes Taisyklių 41 punkte suformuluotas draudimas išmesti atliekas už savo žemės sklypo ribos.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad byloje nėra įrodymų, jog Š. R. ar jo nurodymu, leidimu, sutikimu bendrovės darbuotojai tyčia ar dėl neatsargumo išmetė atliekas svetimame žemės sklype. Kadangi Š. R. veikoje nėra pažeidimo sudėties požymių (objektyvios pusės, t.y. veikimo ar neveikimo, subjektyvios pusės – kaltės), yra pagrindas administracinę bylą nutraukti LR ATPK 250 str. 1 p. pagrindu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p., 128 str.,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2009-03-12 nutarimą Nr. A11-2986, kuriuo Š. R. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 161¹ str., padarymą paskirta 500 litų bauda, panaikinti ir bylą Š. R. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.