- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-16
- Bylos Nr.
- 2SA-140-464/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Henrichas Jaglinskis, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- E. G., V. K., PĮ „Vidkolina“
- Trečiasis asmuo
- UAB „SEB VB lizingas“
- Kategorijos
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (atsakovės) E. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą, pareikštą civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. personalinės įmonės „Vidkolina“ ieškinį atsakovei E. G., dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB „SEB VB lizingas“, dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2007-03-08 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-766-726/ 2007 V. K. personalinė įmonė „Vidkolina“ v. E. G., ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovo naudai iš atsakovės 43 750 Lt skolą už suteiktas paslaugas (projekto suderinimą, leidimo atlikti pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją ir pakeisti paskirtį iš maitinimo į prekybos gavimą), 6 % dydžio metinių palūkanų nuo teisės pažeidimo iki kreipimosi į teismą dienos (875 Lt), 1 312,50 Lt žyminio mokesčio bei 2 000 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą (b.l.101-105). Vilniaus apygardos teismas 2007-10-17 nutartimi atsakovės apeliacinį skundą patenkino iš dalies, t.y. sumažino atstovavimo išlaidas, likusioje dalyje skundas atmestas kaip nepagrįstas.
E. G. 2008-04-23 iniciavo proceso atnaujinimą civilinėje byloje Nr. 2-766-726/ 2007 pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir 7 p., prašydama atnaujinus procesą atmesti ieškinį dėl 43 750 Lt skolos priteisimo (b.l.174). Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija pareiškė ieškinį Vilniaus m. 1-jame apylinkės teisme atsakovui V. K. PĮ „Vidkolina“. Iš pastarojo ieškinio pareiškėja sužinojo, jog V. K. PĮ „Vidkolina“ suderino projektą bei gavo leidimą atlikti pastato rekonstrukciją ir pakeisti paskirtį iš maitinimo į prekybos be LR Kultūros paveldo departamento prie LR KM sutikimo, kas reiškia, jog iš pareiškėjos buvo priteista 43 750 Lt skola už nelegalias paslaugas. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendime nusprendė dėl neįtraukto į bylą asmens - LR Kultūros paveldo departamento – teisių ir pareigų, todėl jis yra neteisėtas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. K. PĮ „Vidkolina“ atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo (b.l.197-200) prašymo nepripažino ir prašė jį atmesti. Teigia, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija padavė ieškinį atsakovui V. K. kaip fiziniam asmeniui, o ne V. K. PĮ „Vidkolina“, kaip kad yra šiuo konkrečiu atveju. Šios bylos objektas – skola už paslaugas, susijusias su 132,07 m² ploto negyvenamosiomis patalpomis (kavine), esančiomis (duomenys neskelbtini), o civilinės bylos Vilniaus m. 1-jame apylinkės teisme – rūsys po minėta parduotuve ir 2 a. virš parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Šioje civilinėje byloje kvestionuojamas projektas Nr. 0515-59A yra suderintas su LR Kultūros paveldo departamento atstovu (b.l.112, 203) ir pagal jį buvo išduotas statybos leidimas NR/1746/05-1986 (b.l.15-16, 201-202). Tuo tarpu po parduotuve iškastą rūsį ir virš jos pristatytą antrąjį aukštą Vilniaus apskrities viršininko administracija laiko savavališka statyba ir prašo teismo įpareigoti V. K. atstatyti buvusią padėtį, t.y. užpilti rūsį bei nugriauti 2 aukštą.
Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2008-08-25 nutartimi (b.l.218-219) prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė, kadangi pareiškėjos pateikti įrodymai, kurie esą patvirtina proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, t.y. dėl V. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn už savavališką statybą po parduotuve (kavine) ir virš jos, nėra susiję nei su suinteresuotu asmeniu V. K. PĮ „Vidkolina“, nei su šios civilinės bylos objektu – skola dėl paslaugų, susijusių su kavine, bei joje įrodinėtinomis aplinkybėmis.
Šalies argumentai
Pareiškėja E. G. atskiruoju skundu (b.l.220) prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2008-08-28 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas neanalizavo teismų praktikos analogiškose bylose, nepaisė sąžiningumo ir žmogiškumo faktorių, atvėrė V. K. PĮ „Vidkolina“ kelią piktnaudžiauti savo teisėmis, klastojant dokumentus pareiškėjos vardu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo teiginius, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai identifikavo ginčo pobūdį, dalyką ir abiejų bylų šalis, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas bei priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią pakeisti arba panaikinti įstatyminių pagrindų nėra.
Proceso atnaujinimo paskirtis – ištaisyti teisines arba faktines klaidas, jei jų pasitaikytų anksčiau teismų priimtuose procesiniuose dokumentuose. Todėl civilinio proceso atnaujinimą reglamentuojančios teisės normos turi būti taikomos lanksčiai, atsižvelgiant į tai, kad paprastai galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje šaliai, kurios interesai pažeisti neteisėtu ar nepagrįstu sprendimu, yra vienintelė priemonė pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimus. Taigi pareiškėjos nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai vertintini nurodytų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar jos leidžia pagrįstai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų ar nutarčių teisėtumu ir pagrįstumu. Šis institutas turi būti taikomas atsižvelgiant ir į kitus proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą, kt. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti: proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-21 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-57/ 2008 BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., kat. 124.2.2, 124.2.3.).
Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantės prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka faktinės padėties nei proceso atnaujinimo pagrindų formalios apibrėžties. Kaip matyti iš 132,07 m² ploto kavinės patalpų, pažymėtų indeksais nuo 7-1 iki 7-7, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 2005-06-02 pirkimo – pardavimo sutarties (b.l.6-14), V. K. PĮ „Vidkolina“ pardavė minėtas patalpas ekonominiam savininkui UAB „SEB VB lizingas“, kurias pastarasis perdavė valdyti ir naudoti lizingo gavėjai - apeliantei. Be kita ko, pardavėjas ir lizingo gavėja susitarė, kad pardavėjas suderins projektą ir gaus leidimą rekonstruoti kavinės patalpas bei pakeisti jų paskirtį į komercinę. Pardavėjas lizingo davėjo vardu 2005-11-23 pateikė prašymą Nr. 05-1986 (b.l.143) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui išduoti statybos leidimą atlikti kavinės patalpų rekonstrukciją pagal UAB „Idea urbana“ 2005 m. projektą Nr. 0515-59A. Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Nuolatinės statybos komisijos 2005 m. gruodžio 7-8 d. posėdžio protokolas (b.l.203) patvirtina, jog projektui Nr. 0515-59A inter alia pritarė Kultūros paveldo departamento atstovas ir 2005-12-13 Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas išdavė lizingo davėjui statybos leidimą NR/1746/05-1986 (b.l.201-202). Vadinasi, apeliantė klaidingai teigia, kad iš jos pardavėjo naudai buvo priteistas įsiskolinimas už paslaugas, nesukeliančias teisinių pasekmių, nes esą nėra Kultūros paveldo departamento pritarimo projektui. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog administracinės projekto derinimo procedūros yra už civilinės bylos nagrinėjimo ribų ir šioje civilinėje byloje svarbus tik administracinės projekto derinimo procedūros rezultatas – statybos leidimo atlikti rekonstrukciją išdavimas, kas realiai ir buvo padaryta. Tuo tarpu Kultūros paveldo departamentas ginčijamuose materialiniuose teisiniuose santykiuose nedalyvavo, todėl civilinės bylos dėl lizingo gavėjos sutartinės atsakomybės nagrinėjimas, neįtraukiant minėtos institucijos, neįtakojo jos subjektinių teisių ir/ ar pareigų. Maža to, netgi jeigu būtų buvę priešingai, apeliantė neturi įgalinimų ginti galimai pažeistas kito asmens teises ar įstatymo saugomus interesus be atskiro pavedimo (CPK 57-59 str.) bei neturėdama atitinkamo statuso, susijusiu su išsilavinimo įgijimu ir/ ar pareigomis (CPK 55-56 str.).
Taip pat teisėjų kolegija akcentuoja, jog apeliantė ydingai suvokia išnagrinėtos bei naujai iškeltos civilinių bylų esmę. Vilniaus apskrities viršininko administracija pareiškė ieškinį būtent V. K. (t.y. ne apeliantei), kadangi ieškinys yra susijęs su V. K. kaip fiziniam asmeniui priklausančiomis patalpomis, esančiomis po anksčiau buvusia kavine ir virš jos. Vilniaus apskrities viršininko administracija prašo teismo įpareigoti V. K. nugriauti neturint statybos leidimo pastatytas patalpas: iškastą rūsį, pristatytą antrą aukštą. Šioje išnagrinėtoje byloje statybos leidimas atlikti kavinės patalpų rekonstrukciją buvo išduotas ir nėra duomenų, jog jis būtų panaikintas dėl administracinių procedūrų nesilaikymo, apie ką kalba pareiškėja.
Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės atskirajame skunde nurodyti teiginiais nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą nutartį nepagrįsta ar neteisėta, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.