- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-02-24
- Bylos Nr.
- A2.2.-69-239/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-15714-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Zaleckienė
- Pažeidėjas
- B. K.
- Advokatai
- Laura Smalinskaitė
- Kategorijos
- 2.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo B. K. a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, turinčios pedagoginį išsilavinimą, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
UAB „POLITEX“, kurios vadovė yra B. K., mokėjo darbo užmokesčius savo darbuotojams, tuo pačiu metu būdama skolinga valstybės (savivaldybės) biudžetui. Tokiais veiksmais bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą kas pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kaip (duomenys neskelbtini) kreditoriaus, teises (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką), t. y. pažeidė kreditorių teises, ir tuo pačiu (duomenys neskelbtini) direktorė B. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50(6) str. 1 d.
Teismo posėdžio metu B. K. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) direktore ir (duomenys neskelbtini) direktore. Gavo teismo nutartį iškelti administracinio nusižengimo bylą. Kalta dėl administracinio nusižengimo padarymo prisipažįsta. Šiuo metu po patikrinimo įmonė nemoka atlyginimų nuo rugsėjo mėnesio. Tikrinamu laikotarpiu įmonė mokėjo atlyginimus įmonės direktorei ir finansininkei. Per 2016 metus ir 2017 metų sausį įmonė sumokėjo 25710,26 Eur, įsiskolinimo liko nesumokėta 23294 Eur.
Teismo posėdžio metu Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė Martyna Lukauskaitė parodė, kad (duomenys neskelbtini) turėdama mokestinę nepriemoką mokėjo darbo užmokesčius. Mokestinė nepriemoka susidarė 2015-12-14 sumokėjus darbo užmokesčius. Tuo metu mokestinė neprimoka buvo 11657,97 Eur. 2016-01-15 buvo išmokėtas darbo užmokestis ir mokestinė nepriemoka buvo 14320,50 Eur, 2016-03-15 nepriemoka buvo 15858,96 Eur, 2016-04-15 buvo išmokėtas darbo užmokestis ir mokestinė nepriemoka buvo 16919,06 Eur, 2016-05-13 buvo išmokėtas darbo užmokestis ir mokestinė nepriemoka buvo 15088,52 Eur, 2016-06-15 buvo išmokėtas darbo užmokestis ir mokestinė nepriemoka buvo 15858,93 Eur, 2016-07-15 buvo išmokėtas darbo užmokestis ir mokestinė nepriemoka buvo 19333,44 Eur, 2016-08-12 buvo išmokėtas darbo užmokestis ir mokestinė nepriemoka buvo 19061,10 Eur. (duomenys neskelbtini) kreditoriai buvo Valstybinė mokesčių inspekcija. Įsiskolinimas susidarė iš pajamų mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio nemokėjimo. Minėtais laikotarpiais įmonė (duomenys neskelbtini) neturėjo pinigų nepriemokai mokėti. (duomenys neskelbtini) mokesčių nemokėjimas nebuvo tyčinis, bendrovė neturėjo pinigų jiems mokėti.
Apklausta liudytoja R. B. parodė, kad asmeniškai B. K. nepažįsta. Administruodama Trakų rajono įmones pagal viršininko operatyvaus patikrinimo pavedimą atliko bendrovės (duomenys neskelbtini) patikrinimą. Bendrovė tuo metu (nuo 2015-12-01 iki 2016-08-31) turėjo mokestinę nepriemoką. Patikrinimo metu pagal įmonės pateiktus dokumentus nustatyta, kad įmonė vykdė darbo užmokesčio mokėjimus iš kasos, tuo buvo pažeista atsiskaitymo eiliškumo tvarka. Įmonė turėdama mokestinę nepriemoką biudžetui vykdė atsiskaitymus su darbuotojais. Pavedimo patikrinti išrašymo momentu bendrovė buvo skolinga nuo 2015-12-28 dienos pridėtinės vertės mokesčio nepriemoką ir nuo birželio 15 dienos gyventojų pajamų mokesčio nepriemoką. Pirmoji nepriemoka susidarė 2015-12-18 dieną. (duomenys neskelbtini) mokestinę nepriemoką mokėjo pagal galimybes, vykdė mokestinės nepriemokos perėmimus. (duomenys neskelbtini) perimdavo UAB (duomenys neskelbtini)nepriemoką. Nustačius mokestinę nepriemoką yra vykdomas išieškojimas iš įmonės lėšų, esačių banko sąskaitose. Jeigu nenusirašo, vykdomas išieškojimas iš turto, tačiau įmonei neturint registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių, patikrinimo tikslas yra nustatyti kur yra įmonė pinigai, kodėl nesumoka mokestinės nepriemokos ir kaip galima vykdyti išieškojimą. Tuo tikslu ir buvo atliktas (duomenys neskelbtini) patikrinimas. Nepriemokų administravimo departamento direktorė sudaro sąrašus įmonių ir pagal juos atliekami patikrinimai. Šiuo metu išieškojimus atlieka antstoliai, nes jų (Valstybinės mokesčių inspekcijos) galimybės yra išsekusios. Patikrinimo metu nustatyta, kad iš banko sąskaitų (duomenys neskelbtini) yra nurašyta 626 Eur, 4037 Eur mokestinę nepriemoką perėmė (duomenys neskelbtini), 291 Eur sumokėjo pati bendrovė. Iš bendrovės sąskaitų išieškota 2131 Eur, nepriemoką perėmė 3156 Eur, deklaravo per laikotarpį naujai priskaičiuoto pridėtinės vertės mokesčio, kurios nepriemoka 23294 Eur. Įmonės gaunamos pajamos nedengia to ką turi sumokėti.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja N. B. parodė, kad B. K. asmeniškai nepažįsta. Operatyvų patikrinimą atliko gavus viršininko pavedimą atlikti operatyvų patikrinimą, kadangi įmonė ((duomenys neskelbtini)) turi mokestinę nepriemoką. Nepriemoka buvo išieškoma ir neišieškota, todėl buvo nuvykta į įmonę ir paimti dokumentai. Šių dokumentų pagrindu buvo surašyta pažyma, kurioje buvo užfiksuoti pinigų išmokėjimai. Kad yra nepriemoka Valstybinė mokesčių inspekcija sužino iškarto ir atlieka priverstinio išieškojimo veiksmus. Jei įmonė turi daugiau kreditorių, iš jos išieškoma proporcingai. Valstybinei mokesčių inspekcijai bendrovė turi sumokėti tiek, kiek deklaruoja.
Administracinis nusižengimas įrodytas 2017-01-30 Trakų rajono apylinkės teismo nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.2.-69-239/2016, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, 2016-10-10 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08)-FR1042-7048, B. K. prisipažinimu dėl administracinio nusižengimo padarymo, liudytojų parodymais ir kita bylos medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
Pažeidėjos administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės: dėl padaryto administracinio nusižengimo prisipažįsta. Pažeidėjos administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Nuo 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kurio 120 str. 1 d. numato juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims atsakomybę už kreditorių teisių pažeidimą. Tačiau sutinkamai su šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos ANK 3 str., asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, jog įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, o įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (LR ANK 3 str. 3 d.). Šiuo metu galiojančio ANK 120 str. 1 d. bausmės vidurkis numato griežtesnę bausmę, negu Lietuvos Respublikos ATPK 50(6) str. 1 d., todėl atsižvelgiant į jau paminėtą LR ANK 3 str. B. K. veika kvalifikuojama pagal LR ATPK 50(6) str. 1 d. t. y. pagal įstatymą, galiojusį nusižengimo padarymo metu.
Teismas, skirdamas B. K. bausmę, atsižvelgia į tai, jog ji pilnai prisipažįsta padariusi administacinį teisės pažeidimą, nuoširdžiai gailisi, stengiasi ištaisyti padarytą kreditorių teisių pažeidimą, administracine tvarka nebausta, neteista-visos šios aplinkybės lengvina pažeidėjos teisinę padėtį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos RespublikosATPK 20 str.,50⁶ str. 1 d., 272 str.,287 str. 1d. 1p., 302⁴ str.,
nutaria:
pripažinti B. K. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ str. 1 d. ir nubausti 1448 Eur administracine bauda.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Trakų rajono apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.