Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo B. A. K. atstovams advokatui Vidui Peikšteniui ir V. D., atsakovėms V. Z., Z. J. P., jų atstovui advokatui Viliui Jonaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. A. K. ieškinį atsakovams V. Z., Z. J. P., Valstybinei mokesčių inspekcijai, trečiajam asmeniui L. S., dėl apsimestinio sandorio ir viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančio sandorio negaliojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pripažinti, kad H. C. ir atsakovės V. Z. 2009-02-20 sudaryta sutartis, kurios registro Nr. 442, dėl 1/20 dalies gyvenamojo namo; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių (šulinių, lauko tualeto: 1v, 2v, šiukšlių dėžės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – esančių (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo, prieštaravo viešajai tvarkai bei gerai moralei, todėl yra niekinė ir negaliojanti (1-5 b. l. I t.).

Anot, ieškovo, šiuo paskolos rašteliu tarp jų faktiškai buvo sudarytas minėto buto pirkimo-pardavimo sandoris, o 21000,00 Lt grynaisiais pinigais iš savo sąskaitos banke pasiėmė ir perdavė seserims paskolos raštelio išdavimo dieną. Tačiau paskolos suteikimo ir buto gavimo kaip užstato momentu šio nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo patvirtintas notariškai, nes tuo metu dar nebuvo įteisinta visų (duomenys neskelbtini) namo gyvenamųjų patalpų savininkų asmeninė nuosavybė pagal atskirus butus.

Išduodamos ieškovui 21000,00 Lt paskolos su savo buto, esančio (duomenys neskelbtini) palikimu jam kaip užstato už paskolintus pinigus raštelį, atsakovės ir trečioji jo sesuo A. C., lygiai taip pat kaip ir jis, iš tikrųjų turėjo galvoje šio buto su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) pardavimą jam už 21000,00 Lt kainą, todėl būtent šių nekilojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sandoris ir turi būti patvirtintas teismo sprendimu.

Sesers A. C. pažadėta parduoti jam buto dalis, už kurią jis jai sumokėjo 1/3 dalį buto kainos, t. y. 7000,00 Lt, bet jos sūnaus H. C. paveldėta kaip 1/6 dalis, kurios kaina 3500,00 Lt, pastarojo buvo perleista atsakovės V. Z. nuosavybėn neteisėtai, nes šio sandorio šalys puikiai žinojo apie palikėjos kreditoriui įsiskolinimą ieškovui ir tikrąją jos valią sudaryti su juo notarinę ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį, be to, apie tokį sandorį buvo nurodyta ir jos 2006-02-20 išduotame atsakovėms V. Z. ir Z. J. P. įgaliojime. Šį sandorį ieškovas prašo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu, kaip viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantį sandorį.

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl ieškinio reikalavimų prašė spręsti teismo nuožiūra, pakeisti inspekciją trečiaisiais asmenimis (86 b. l. I t.).

Teismo posėdyje ieškovo atstovai ieškinį prašė patenkinti. Atsakovės ir jų atstovas ieškinį prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006-02-20 dovanojimo sutartimi B. A. K. padovanojo Z. J. P., V. Z. ir A. C. 3/10 dalis pastato-gyvenamojo namo, tris pastatus-sandėlius ir kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, adresu (duomenys neskelbtini) (8 b. l. I t.). 2006-04-06 Paskolos rašteliu trys B. K. seserys: V. Z., Z. J. P. ir A. C. pasiskolino iš savo brolio B. A. K. 21000,00 Lt. Už paskolintus pinigus paliko užstatą: 3-jų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) (9 b. l. I t.). 2006-04-06 ieškovas B. A. K. iš „Swedbank“, AB, asmeninės sąskaitos pasiėmė 22000,00 Lt (11 b. l. I t.). A. C. mirė 2007-05-13 (12 b. l. I t.). 2011-05-24 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime nurodyta, kad A. C. duktė L. S. paveldi, 1/20 dalis pastato – sandėlio, pastato sandėlio, pastato sandėlio, kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (šulinio, lauko tualeto: 1n, 2v; šiukšlių dėžės), 1031/6187 dalis buto/patalpos – buto, esančio (duomenys neskelbtini) (16-17 b. l. I t.). 2011-05-31 dovanojimo sutartimi V. D., atstovaujanti L. S., pagal įgaliojimą, padovanojo B. A. K. 1031/6187 dalis patalpos-buto, adresu (duomenys neskelbtini)-2, ir 1/20 dalis tris sandėlius (18-19 b. l. I t.). 2009-02-20 nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartimi H. C. pardavė V. Z. 1/20 dalį pastato – gyvenamojo namo, 1/20 dalį pastato – sandėlio, 1/20 dalį pastato – sandėlio, 1/20 dalį pastato – sandėlio, 1/20 dalį priklausinio – kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (šulinio, lauko tualeto: 1n, 2v; šiukšlių dėžės), esančių (duomenys neskelbtini) (24-27 b. l. I t.). H. C. mirė 2010 m. balandžio 30 d. (23 b. l. I t.). 2006-02-20 įgaliojimu A. C. įgaliojo Z. J. P. ir V. Z. parduoti savo nuožiūra, už jų aptartą kainą ir sąlygas, jai priklausančią dalį gyvenamojo namo ir pastatų, adresu (duomenys neskelbtini) (56 b. l. I t.).

Atsakovės V. Z. ir Z. J. P. teismo posėdyje paaiškino, kad neplanavo parduoti šito buto, nebuvo kalbos apie buto palikimą ieškovui.

Liudytoja B. D. teismo posėdyje paaiškino, kad buvo banke, kai ieškovas ėmė pinigus, kuris sakė, kad perka butą. Vėliau pasakė, kad negalėjo nusipirkti, nes dokumentai netvarkoj.

Ieškinys atmestinas.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių teisinius argumentus konstatuotina, kad susitarimo parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), tarp ieškovo B. A. K. ir atsakovių V. Z., Z. J. P. bei šalių mirusios sesers A. C. nebuvo. Šalių valia aiškiai buvo išreikšta – sudaryti paskolos sutartį, todėl negalima konstatuoti, kad buvo sudarytas apsimestinis sandoris (CK 1.87 straipsnis). Tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad atsakovė V. Z. sudarydama paskolos sutartį veikė A. C. vardu pagal įgaliojimą, nes tokio įgaliojimo (sudaryti paskolos sutartį) nepateikė, todėl neįrodė tos aplinkybės, kuria grindė savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Apsimestiniu sandoriu paprastai abi sandorio šalys siekia pridengti kitą sandorį, kaip antai dovanojimo sandoriu – pirkimo–pardavimo sandorį ir pan. Šiuo atveju šalims nebuvo tikslo ir noro pridengti kažkokį sandorį, o esant šalių (atsakovių V. Z., Z. J. P. ir mirusiosios A. C.) tikrajai valiai parduoti aukščiau paminėtą, ginčijamą butą, jos tai galėjo padaryti. Tai, kad butai, nebuvo atidalinti iš bendrosios jungtinės nuosavybės nekeičia reikalo esmės, nes 2006-02-20 dovanojimo sutartimi pats ieškovas B. A. K. savo seserims padovanojo 3/10 dalis pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. realiai padovanojo butą Nr. 5 (8 b. l. I t.). O 2009-02-20 H. C. pardavė atsakovei V. Z. 1/20 dalį pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. realiai pardavė dalį buto Nr. 2 (2427 b. l. I t.).

Kaip matyti iš 2006-02-20 dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 2-1234, ir 2006-02-20 įgaliojimo, notarinio registro Nr. 2-1236, A. C. įgaliojimas surašytas po dovanojimo sutarties. Minėta dovanojimo sutartis sudaryta vykdant 2005 m. lapkričio 28 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį kuria B. A. K. įsipareigojo per vieną mėnesį nuo paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą gavimo neatlygintinai perduoti paveldėtą butą, esantį (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis (po 113 dalį) V. Z., Z. J. P. ir A. C. (6-7 b. l. I t.). Todėl neatmestina, kad įgaliojimas sudarytas būtent dėl šito buto, t. y. (duomenys neskelbtini), pardavimo, o ne dėl (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina ir tai, kad buto, o iš paskolos sutarties turinio neaišku kurio būtent buto, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimas paskolos sudarymo metu nebuvo tinkamai įformintas, todėl toks susitarimas neturi jokios teisinės galios, nes hipotekos sandoris turi būti notarinės formos (CK 4.185 straipsnio 1 dalis), o įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis).

Be to, atsakovėms 2006-04-06 pasiskolinus iš ieškovo pinigų (21000,00 Lt), jos pačios jam 2006-04-20 paskolino 2000,00 Lt (76 b. l. I t.), o 2006-05-12 – 5000,00 Lt (77 b. l. I t.). Be to, atsakovių pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jos A. K. (ieškovo sūnui) davė, buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontui 14640,00 Lt (78; 79 b. l. I t.), taigi, kaip nurodė pačios atsakovės savo atsiliepime, jei jos būtų norėjusios parduoti ginčijamą butą, nebūtų jo remontavusios. Protingas ir apdairus žmogus taip, be abejo, taip pat nesielgtų.

Taigi, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų preziumuoti, kad buvo sudarytas apsimestinis sandoris, todėl ieškinys dėl šito reikalavimo atmestinas.

Ieškovas B. A. K., naudodamasis kvalifikuota advokato teisine pagalba, prašydamas pripažinti 2009-02-20 nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartį prieštaraujančia viešajai tvarkai ir gerai moralei, tokių aplinkybių neįrodė, t. y. nevykdė savo įrodinėjimo pareigos (CPK 178 straipsnis). Šis ieškovo reikalavimas lakoniškas ir formalus, neatitinkantis juridinės technikos reikalavimų. Ieškovas ieškinyje teigė, kad jo sesers A. C. pažadėta parduoti jam buto dalis, už kurią jis jai sumokėjo 1/3 dalį buto kainos, t. y. 7000 Lt, bet jos sūnaus H. C. paveldėta kaip 1/6 dalis, kurios kaina 3500,00 Lt, pastarojo buvo perleista atsakovės V. Z. nuosavybėn neteisėtai, nes šio sandorio šalys puikiai žinojo apie palikėjos kreditoriui įsiskolinimą ieškovui ir tikrąją jos valią sudaryti su ieškovu notarinę ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį, be to, apie tokį sandorį buvo nurodyta ir jos 2006-02-20 išduotame atsakovėms V. Z. ir Z. J. P. įgaliojime. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal ieškovo minimą įgaliojimą (56 b. l. I t.), atstovas (šiuo atveju atsakovės Z. J. P. ir V. Z.) atstovaujamojo vardu (A. C.) negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei jo tėvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais. Draudimas atstovui sudaryti sandorius su savo artimaisiais giminaičiais įtvirtintas ir CK 2.134 straipsnio 1 dalyje. Taigi, atsakovės negalėjo sudaryti pirkimo – pardavimo sutarties atstovaujamosios A. C. vardu su ieškovu B. A. K., o atsakovė V. Z. galėjo savo laisva valia, be jokių suvaržymų ir apribojimų sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį su H. C., jos nesaistė jokie jos ar jos mirusios sesers A. C. įsipareigojimai, nes paprasčiausiai jokių A. C. ir atsakovių V. Z. ir Z. J. P. įsipareigojimų sudaryti su ieškovu B. A. K. notarinę buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo, ir jos sudarytas sandoris neprieštaravo viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1. 81 straipsnis). Todėl teismas negali pripažinti 2009-02-20 sandorį, sudarytą tarp atsakovės V. Z. ir H. C., negaliojančiu ir niekiniu.

Ieškovas pasirinkęs netinkamą civilinių teisių įgyvendinimo būdą į teismą kreipėsi be teisinio pagrindo, todėl ieškinys atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl ieškovo B. A. K. ieškinį atmetus jam bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai), o atsakovėms V. Z. ir Z. J. P. priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 3000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina byloje esantis prašymas su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (81-82 b. l. I t.; 30-32 b. l. II t.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259-260, 269, 270 straipsniais,

nusprendė:

Ieškovo B. A. K. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo B. A. K. atsakovėms V. Z. ir Z. J. P. po 1500,00 Lt (vienas tūkstantis peni šimtai litų 00 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.