Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Virginija Šeškuvienė, veikianti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vardu,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo A. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Pareiškėja pareiškime nurodo, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis J. J.. Suinteresuotas asmuo A. J. yra mirusiojo dukra. Po sutuoktinio mirties liko 1/2 dalis santuokoje įgyto buto su rūsiu (duomenys neskelbtini). Šiame bute pareiškėja gyveno kartu su savo sutuoktiniu iki jo mirties, gyvena ir po jo mirties, mokėjo ir moka mokesčius už elektrą, dujas, atliekų išvežimą, vandenį, šildymą ir kitas komunalines paslaugas. Taigi, palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Kadangi į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, yra priversta kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Šį juridinę reikšmę turintį faktą reikia nustatyti tam, kad galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Suinteresuotas asmuo A. J. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog su pareiškėjos pareiškimu sutinka.

Teismas sprendžia, kad pareiškimo esmė aiški, byloje pateikta pakankamai įrodymų pareiškimui išspręsti, pareiškėja B. J. neprieštaravo, jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) susituokė (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos sutuoktinis J. J. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje.

Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, santuokos metu B. J. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties pagal LR 1991 metų gegužės 28 d. Įstatymą Nr. I-1374 Nr. 16-1607 pagrindu yra įgijusi butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Valstybės įmonės Registrų centras testamentų registro 2022 m. liepos 18 d. išrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad testamentų registre nėra įregistruota (duomenys neskelbtini) mirusio J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytų testamentų, taip pat nėra užregistruota palikėjo palikimo priėmimo faktų.

Iš byloje pateikto valstybės įmonės Registrų centras Gyventojų registro išrašo matyti, kad J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė buvo B. J., vaikas A. J.. Byloje pateikta Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, jog nuo 1972 m. rugsėjo 11 d. B. J. deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini).

Į bylą pateiktos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ignitis“, UAB „Kauno švara“, UAB „Kauno vandenys“, UAB „Kauno energija“, UAB „Būsto valda“ pažymos patvirtina, kad pareiškėja B. J. už butą, esantį (duomenys neskelbtini), moka mokesčius.

Byloje nėra duomenų, kad palikėjas J. J. buvo surašęs testamentą. Taip pat byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji po sutuoktinio J. J. mirties priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti ir valdo iki šiol kaip savo : pareiškėja naudojasi nekilnojamuoju turtu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini), mokėjo ir moka mokesčius už bute sunaudotą elektros energiją, dujas, vandenį, šilumos energiją ir kitas komunalines paslaugas, t. y. pareiškėja atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisė ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, paveldima yra pagal įstatymą ir pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis faktiškai pradeda paveldimą turtą valdyti arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teismas pažymi, kad CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyto palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė yra aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. CK 5.51 straipsnis nustato, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, konstatuoja, jog (duomenys neskelbtini) mirus J. J., jo palikimą, kuris atsirado po jo mirties ir kurį sudaro nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), 0,2100 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties pagal LR 1991 metų gegužės 28 d. Įstatymą Nr. I-1374 Nr. 16-1607 pagrindu, faktiškai priėmė ir jį valdo pareiškėja B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (CK 5.13 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad J. J. palikimą būtų paveldėję kiti asmenys. Tokias išvadas teismas daro, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kurias patvirtino bylos rašytiniai įrodymai: santuokos liudijimas, mirties liudijimas, valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, valstybės įmonės Registrų centras“ 2022 m. liepos 18 d. testamentų registro išrašas Nr. SR10-4575(22), Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, UAB „Ignitis“, UAB „Kauno švara“, UAB „Kauno vandenys“, UAB „Kauno energija“, UAB „Būsto valda“ pažymos.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo negu, kad jo nebuvo.

Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į įstatymų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, bei įvertinus pareiškėjo pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir nagrinėjamojoje civilinėje byloje pateiktus aukščiau paminėtus rašytinius įrodymus, suinteresuoto asmens atsiliepimą, pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir įrodytas (CPK 176 straipsnis). Palikimo priėmimo fakto nustatymas pareiškėjai turės juridinę reikšmę – suteiks teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, pareiškėjos prašomas faktas nustatytinas (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjos valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė jos sutuoktinio J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.