Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Anastasijai Česonienei, dalyvaujant prokurorei Linai Urbonienei, advokatui Aleksandrui Palamarčuk, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje (toliau – ir BK),

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis 2016-05-28 apie 04.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su tikslu užvaldyti svetimą turtą, prie daugiabučio namo Panevėžio g. 40, Vilniuje laiptų užpuolė atsitiktinį praeivį S. V., t.y. smūgiavo šiam po vieną kartą kumščiu į galvą ir į petį, o nenustatytas bendrininkas taip pat smūgiavo nukentėjusiajam, suduodamas maždaug po du smūgius į galvą ir į petį. S. V. nuo smūgių pargriuvus, bendrininkas iškraustė +jo kišenes, tačiau nieko vertingo neradęs paėmė pastarojo turėtą maišelį, kuriame buvo 9 eurų vertės 10 cigarečių „Q. S.“ pakelių (blokas), gabaliukas dešros, 1,5 euro vertės, batonas, 0,7 euro vertės ir duona, 0,60 euro vertės, po ko abu pasišalino, taip bendrais veiksmais padarydami S. V. 11,8 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį (Plėšimas) atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

Nusikalstamos veikos – plėšimo objektyvieji požymiai pasireiškia fizinio smurto panaudojimu ar grasinimu jį panaudoti, o subjektyvieji - nustatymu, kad smurtaujama buvo siekiant užvaldyti asmens, prieš kurį smurtaujama, turtą. Plėšimo metu naudojamas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Plėšimas yra tik tiesiogine tyčia padaroma nusikalstama veika.

Apklaustas kaltinamuoju E. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2016-05-28 anksti ryte, apie 4 val., eidamas Panevėžio gatve su pažįstamu, pravarde „Paša“ ( jo pavardės nežino) pamatė senuką, kuris nešėsi maišelį su cigaretėmis. Jie pasekė senuką, iš nugaros prie jo prisiartino ir ties Panevėžio gatvės 40-ojo namo laiptine jis sudavė senukui po vieną kartą kumščiu į galvą ir į petį ir šis nukrito ant žemės. „Paša“ taip pat mušė senuką, tačiau kiek smūgių sudavė jis pasakyti negali, jų galėjo būti tiek, kiek nurodyta pranešime apie įtarimą. Po to „Paša“ patikrino senuko kišenes, bet nieko nepaėmė, nes nieko vertingo nerado. Senukui pradėjus šauktis pagalbos jie pabėgo. Jis pagrobė nukentėjusiojo turėtą maišelį, kuriame rado bloką cigarečių "Q. S. Slims“. Du pokelius davė „Pašai“, kuriam be to dar atiteko maišelyje buvusi dešra ir duona. „Paša“ pasišalino link Dzūkų gatvės. Jis gi, nubėgo prie kebabinės, esančios prie Naujininkų „Maxima“ parduotuvės, paskambino pažįstamiems - broliams Aleksandrui ir A. B. ir šie atėjo į susitikimą. Jis Artūrui pardavė 4 pokelius, o Aleksandrui 3 pokelius pagrobtų cigarečių po eurą už pokelį, taip pat pasakė jiems, kad cigaretes gavo apiplėšęs senuką. Netrukus prie kebabinės privažiavo policijos automobilis ir jie visi buvo sulaikyti. Šalia įvykio vietos buvo dar keturi atsitiktiniai asmenys, tarp jų ir mergina, kurie neturi nieko bendro su nukentėjusiojo užpuolimu.

Teismas, priešingai, nei teisiamojo posėdžio metu siūlė prokurorė ir gynėjas, neįžvelgė galimybės atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes pagal Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalies nuostatas sutrumpinto įrodymų tyrimo viena iš sąlygų yra tai, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neturi kelti abejonių. Taigi vien kaltinamojo kaltės prisipažinimas dėl tokių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, kokias jas prokurorė nurodė kaltinamajame akte anaiptol nepatvirtina, kad šios aplinkybės tokios ir buvo. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pašalinti esminiai prieštaravimai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų dėl nukentėjusįjį užpuolusių bendrininkų skaičiaus, konkrečiai, dėl jų asmenybių bei veiksmų ir tai yra priežastis, o kartu ir teismo prievolė tą padaryti teisiamajame posėdyje, kas nėra įmanoma be nukentėjusiojo apklausos. Nusikalstamos veikos bendrininkų skaičiaus ir asmenybių aspektu reikšmingi yra ir liudytojo V. I. parodymai.

Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusiuoju S. V. parodė, kad kaltinamojo parodymai neteisingi, nes 2016-05-28 paryčiais, ties Panevėžio g. 40 namu jį sumušė daugiau negu du vaikinai, o iš viso užpuolikų kompanijoje buvo šeši asmenys. Jis (nukentėjęs) čiupo už laiptų turėklų, kad nuo smūgių nenukristų, tačiau vis tiek buvo parblokštas, juto kaip kraustomos jo kišenės. Po to užpuolikai visa kompanija pabėgo pagrobę jo turėtą maišelį, kuriame buvo blokas baltarusiškų cigarečių už 9 eur, taip pat duonos, batono ir dešros, nes jis visai dienai ketino važiuoti dirbti į sodą. Apie užpuolimą jis pranešė policijai ir netrukus policijos ekipažas jį pristatė prie Naujininkų transporto žiedo, kur buvo sulaikyti trys jaunuoliai, kurie visi dalyvavo apiplėšime ir pas juos visus buvo rasta tokių pačių cigarečių pakelių, kokie buvo iš jo pagrobti plėšimo metu. Tačiau jam buvo parodytas atpažinti tik vienas asmuo, t.y. kaltinamasis.

Posėdžio metu perskaičius nukentėjusiojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjęs juos patvirtino, o tuomet jis parodė, kad kai jau buvo užlipęs kelis laiptelius, keturi iš tuo metu pribėgusių vaikinų sustojo šalia laiptų, o kiti du pasivijo jį ant laiptų ir iš nugaros pradėjo kumščiais smūgiuoti jam į galvą ir pečius. Viso jam buvo smūgiuota apie 2-3 kartus kumščiu į galvą ir 2-3 kartus į pečius. Jis nukrito ir pajuto, kad yra kraustomos jo drabužių kišenės, tačiau kišenėse nieko nebuvo. Iškart po to visi šeši vaikinai pasišalino į kitą gatvės pusę ir dingo už namo. Apsižiūrėjęs pamatė, kad vaikinai pagrobė jo maišelį, kuriame buvo blokas cigarečių Queen, 9 eurų vertės, gabaliukas dešros, 1.5 euro vertės, batonas, 0,70 euro vertės ir duona, 0,60 euro vertės. Jam padaryta 11,80 eurų turtinė žala. Fizinė žala jam nepadaryta, sužalojimų jis nepatyrė. Iš visų šešių vaikinų jis galėtų atpažinti tik vieną, t.y. vieną iš dviejų, kurie jį sumušė.

Teisiamojo posėdžio metu bandant pašalinti prieštaravimus nukentėjusiojo parodymuose šis paaiškino, kad apie sulaikytųjų brolių (duomenys neskelbtini) dalyvavimą užpuolime jis nusprendė visų pirma pagal tai, kad pas juos buvo rasta tokių pačių cigarečių pakeliai ir, nors jam iki šiol atrodo, kad bendrininkų grupėje buvo abu (duomenys neskelbtini), šiuo metu to negali tvirtinti labai kategoriškai, todėl prašė vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Vetinant aplinkybę, kad nuo nusikaltimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai, taip pat į nukentėjusiojo amžių (80 m.), į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjęs buvo apklaustas betarpiškai po įvykio, tad, jo tuometiniai parodymai tikėtina buvo tikslesni, ką šis pats patvirtino, nuosprendis grįstinas būtent nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuomet jis nurodė, kad fizinį smurtą prieš jį naudojo tik du asmenys, iš kurių jis atpažino tik E. K.. Šioje vietoje pažymėtina, kad teismui pagal BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatas bylą nagrinėjant tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl kaltinimo, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, nusikalstamos veikos kvalifikacijai, taip pat nustatant esmines kaltinimą pagrindžiančias aplinkybes nėra reikšminga, kiek iš tikrųjų bendrininkų dalyvavo nukentėjusiojo apiplėšime, nes tai yra ne nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Būtina nustatyti konkrečius būtent kaltinamojo atliktus veiksmus bei pakanka nustatyti, ir tai yra nustatyta, kad kaltinamasis veikė bendrininkų grupėje.

Kaltinamojo E. K. veiksmų eiga nustatyta iš esmės analogiškais jo paties ir nukentėjusiojo S. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme duotais parodymais.

Nukentėjęs S. V. asmens parodymo atpažinti metu atpažino E. K. kaip jį apiplėšusį asmenį (b.l. 43-44).

Iš liudytojo – policijos pareigūno V. I. parodymų turinio žinoma, kad 2016-05-28 apie 04.46 val. patruliavimo metu gavęs informaciją apie įvykdytą plėšimą, Dariaus ir Girėno g. - Šaltkalvių g. sankryžoje, prie kebabinės sulaikė tris jaunuolius. Nukentėjęs nurodė, kad jo apiplėšuime dalyvavęs E. K. kelis kartus sudavė jam per galvą. Atlikus E. K. paviršutinę apžiūrą jo megztinio kišenėse buvo rasti trys pakeliai cigarečių „Q. S. Slims“. Dar septyni tokių pat cigarečių pakeliai buvo rasti pas kitus du sulaikytuosius jaunuolius ( b.l. 39). Juos visus nukentėjęs nurodė kaip apiplėšimo bendrininkus.

Apžiūrėti 10 pakelių cigarečių „Q. S.“ grąžinti nukentėjusiajam S. V.. Konstatuota, kad visi 10 pakelių yra vienodi, pažymėti ne lietuviškomis banderolėmis ( b.l. 40-41).

Aptartų įrodymų visuma yra pakankama išvadai, kad kaltinamasis E. K., veikdamas bendrininkų grupėje pagrobė svetimą 11,8 eur vertės turtą panaudojęs fizinį smurtą. Šie veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje sudėties požymius, taigi nusikalstamos veikos kvalifikacija teisinga.

Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje.

Teismas nepripažįsta lengvinančia atsakomybę aplinkybe kaltinamojo deklaruojamo kaltės prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi, nes būtent pastarojo požymio deklaratyviai kaltė pripažinusio kaltinamojo elgesyje teismas neįžvelgė.

Ištyrus kaltinamojo E. K. asmenybę nustatyta, kad jis praeityje neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, priklausomybės ligos ar psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų atsakyti baudžiamąja tvarka, nediagnozuoti. Iš valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus išvados seka, kad E. K. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę.

Kaltinamasis E. K. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie apysunkių nusikaltimų. Ši nusikalstama veika nesukėlė sunkių pasekmių, nes nukentėjęs nepatyrė juntamų sužalojimų, be to, likusi neatlyginta nukentėjusiojo ir neprašoma atlyginti turtinė žala yra minimali (2,80 eur).

Vertinant visas šias aplinkybes kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė atidedant jos vykdymą bei skiriant auklėjamojo poveikio priemones.

Proceso išlaidų nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas. Išlaidos už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą kaltinamajam tiek bylos tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nepriteistinos. BPK 51 straipsnyje imperatyviai nurodyti atvejai, kada, nagrinėjant bylą, teismo posėdyje dalyvauja gynėjas, o kaltinamajam gynėjas yra paskirtas būtent BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu atveju. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas nei su kaltinamojo teisėmis į gynybą bei į advokato teisinę pagalbą, nei su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams.

Taikyti Baudžiamojo kodekso 82 ir 92 straipsnius, paskirtosios bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams bei skirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą įpareigojant E. K. būti namuose nuo 23,00 val. iki 7,00 val., taip pat uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančio probacijos skyriaus žinios keisti gyvenamąją vietą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąsias priemones nuteistajam palikti nepilnamečio atidavimą prižiūrėti ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus jas panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.