Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė, sekretoriaujant Lolitai Drazdienei, Skaistei Blažytei,

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau– ir Institucija) atstovui Sauliui Neverdauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Pareiškėjos atstovo advokato Arno Ulecko skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo ministerijos vyriausiosios darbo inspektorės Dianos Leitaitės 2023 m. vasario 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-89-20223 (toliau – Skundžiamas nutarimas), ROIK: 22193235755 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. Š. Institucijos 2023 m. vasario 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-89-20223 (ROIK: 22193235755) nubausta 1800 (tūkstančio aštuonių šimtų) Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 362¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad ji būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) direktore, atsakingu asmeniu, neužtikrino, kad visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15-1 straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą (toliau – kodas), o būtent, kad 2022 m. gruodžio 7 d. objekte, esančiame adresu: Vilniaus rajonas, Nemėžio seniūnija, Skaidiškių kaimas, Kiparisų gatvė 23, dirbęs tyrimo metu nenustatytas asmuo dirbtų tik turėdamas skaidriai dirbančiojo kodą, o būtent, kad 2022 m. gruodžio 7 d. objekte Vilniaus rajonas, Nemėžio seniūnija, Skaidiškių kaimas, Kiparisų gatvė 23 dirbęs tyrimo metu nenustatytas asmuo dirbtų tik turėdamas skaidriai dirbančiojo kodą. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalies nuostatas ir padarė pažeidimą numatytą ANK 362¹ straipsnio 1 dalyje.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams 2023 m. kovo 14 d. iš Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal teismingumą persiųstas Pareiškėjos skundas dėl Institucijos 2023 m. vasario 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-89-20223, ROIK: 22193235755, kuris priimtas nagrinėti (b. l. 37).

3. Skundu Pareiškėja prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą. Skunde nurodoma, kad Institucija priimdama Skundžiamą nutarimą pripažino J. Š. kalta padarius nusižengimą numatytą ANK 362¹ straipsnio 1 dalyje, tačiau Skundžiamas nutarimas nėra pagrįstas nei faktiškai, nei teisiškai. Pažymima, kad 2023 m. sausio 5 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VDI-ANR_P-27-2023 (toliau - Protokolas), kuriame buvo nurodyta, jog J. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 22-1 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas ir padarė jau minėtą ANK pažeidimą. Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir SĮ) 22 straipsnio 2 dalies 4 punktas, kurio pažeidimu buvo kaltinama J. Š., neegzistuoja ir tokios blanketinės normos iš viso nėra. Pareiškėjos teigimu, šią aplinkybę iš esmės pripažino ir Institucija, priimdama Skundžiamą nutarimą, kuriame nurodyta, jog „administracinio nusižengimo protokole dėl techninės (spausdinimo) klaidos klaidingai įrašyta nuoroda į teisės akto, kurio nuostatos pažeistos dalį ir punktą [Statybos įstatymo 22 [1] straipsnio 2 dalies 4 punktas], ši klaida taisytina, nurodant, kad buvo pažeisti imperatyvūs Statybos įstatymo 22 [1] straipsnio 4 dalies reikalavimai“. Todėl Pareiškėjos skunde daroma išvada, kad J. Š. Skundžiamu nutarimu buvo pripažinta kalta pažeidusi teisės akto nuostatą, kuri Protokole net nebuvo nurodyta, todėl tokiu būdu buvo akivaizdžiai peržengtos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Todėl remiantis kasacinio teismo praktika, toks pažeidimas yra esminis, nes turi įtakos neteisėto nutarimo priėmimui ir daroma išvada, jog atsižvelgiant į tai, kad neegzistuoja Protokole nurodyta blanketinė norma, todėl Skundžiamas nutarimas buvo priimtas peržengiant administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribas (iš esmės pakeičiant kaltinimą bei jos ribas), todėl pastarasis yra neteisėtas ir naikintinas jau vien dėl šios priežasties.

3.1 Taip pat Pareiškėjos skunde teigiama, kad Skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir dėl to, jog nurodyta pažeidimo esmė neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Nurodoma, kad Pareiškėjai administracinė atsakomybė buvo pritaikyta už tai, kad jos vadovaujamos įmonės statomame objekte 2022 m. gruodžio 7 d. dirbo nenustatytas asmuo, kuris neturėjo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – SDĮ) 151 straipsnyje nustatyta tvarka suformuoto dirbančio asmens identifikavimo kodo (toliau – Identifikavimo kodas). Pažymima, kad nei vienas administracinio nusižengimo byloje esantis dokumentas, įrašas ir /ar kitoks įrodymas nepatvirtina tiek Protokole, tiek Skundžiamame nutarime nurodytos aplinkybės, jog objekte buvęs asmuo dirbo, atitinkamai, kad pastarasis asmuo privalėjo turėti Identifikavimo kodą. Teigiama, kad byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad objekte dirbo jaunuolis, kuriam būtų buvusi pareiga turėti Identifikavimo kodą ir, atitinkamai, kad J. Š. neva neužtikrino, kad visi dirbantys asmenys turėtų Identifikavimo kodą. Atkreipiamas dėmesys, kad Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 1-3 dalyse įtvirtintas reglamentavimas įtvirtina dvi kategorijas asmenų, t. y. statybos darbus atliekančius asmenis ir kitus statybvietėje esančius asmenis. Pagal 22¹ straipsnio 1 dalį statybos darbus atliekantys asmenys privalo turėti Identifikavimo kodą, o pagal SĮ 21¹ straipsnio 3 dalį kiti statybvietėje esantys asmenys privalo turėti Identifikavimo priemonę, kadangi SĮ 21¹ straipsnio 3 dalis įtvirtina, jog statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas nustato kitų statybvietėje esančių asmenų, kurie nenurodyti šio straipsnio 1 dalyje, identifikavimo priemonę, prireikus – jos išdavimo tvarką, registruoja šių asmenų buvimo statybvietėje pradžios ir pabaigos laiką ir priežastį. Pareiškėja skunde teigia, kad nėra duomenų, kad statybvietėje buvęs nenustatytas jaunuolis būtų atlikęs kokius nors statybos darbus, todėl Identifikavimo kodo klausimas ginčo byloje neaktualus. Pažymima, kad Pareiškėja nei Protokolu, nei Skundžiamu nutarimu nebuvo kaltinama, jog neužtikrino, kad statybvietėje buvęs kitas asmuo ne statybos darbus atlikęs asmuo, būtų neturėjęs Identifikavimo priemonės. Remiantis išdėstytais argumentais daroma išvada, jog J. Š. jokio administracinio nusižengimo nepadarė, o Skundžiamas nutarimas priimtas peržengiant administracinės bylos nagrinėjimo ribas, todėl naikintinas (b. l. 3-10).

4. Pareiškėjos atstovas advokatas teismo posėdžio metu paaiškino, jog palaiko skundą ir prašo Skundžiamą nutarimą panaikinti. Atkreipė dėmesį, kad nei teisinis nei faktinis pagrindas Skundžiamo nutarimo yra nepagrįstas. Dėl teisinio pagrindo teigė, kad administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta neegzistuojanti teisės norma, o jis apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, priimant nutarimą buvo ištaisyta ir nurodyta jau visiškai kita Skundžiamame nutarime teisės norma, nei buvo nurodyta protokole. Teigė, kad Institucija atsiliepime nurodė, kad tai buvo padaryta remiantis ANK 617 straipsnio 3 dalimi, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad pagal šio straipsnio 3 dalį galima pakeisti nuorodą į atsakomybę, pataisyti teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už nusižengimą, o šiuo atveju protokole buvo klaidingai nurodyta ne atsakomybę numatanti teisės norma, ne ANK 362¹ straipsnis, bet būtent Statybos įstatymo egzistuojanti nuostata, kuri nurodo materialią pareigą kaip asmuo turi elgtis, tai šiuo atveju buvo ištaisyta ne atsakomybę numatanti, o būtent ta nuostata už kurios nesilaikymą arba pažeidimą buvo taikyta atsakomybė. Atstovo advokato nuomone, Institucija negalėjo remtis 617 straipsnio 3 dalimi. Dėl faktinio pagrindo pažymėjo, kad atsakomybė buvo pritaikyta, dėl to, kad objekte dirbo nenustatytas asmuo ir nepateikė identifikavimo kodo, taip kaip numatyta Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalyje. Laikėsi pozicijos, kad kadangi nei vienas byloje dokumentas nepatvirtina, kad tas asmuo dirbo objekte, tai patvirtina vaizdo medžiaga, kuri buvo peržiūrėta teismo posėdžio metu, taip pat nei vaizdo medžiagoje, nei liudytojai nepatvirtino, kad objekte buvo klijuojamas kažkoks putplastis. Dėl liudytojų, davusių paaiškinimus teismo posėdyje, akcentavo, jog liudytojas A. M. teigė, kad asmenims, kurie dirbo objekte, buvo diktuojamas paaiškinimo tekstas, taip kaip buvo paaiškinta, taip ir buvo surašyta, todėl atstovo advokato teigimu, tai neleistinai gauti įrodymai, taip pat liudytojas M. patvirtino, kad putplastis buvo klijuojamas kitame kaimyniniame objekte. Atkreipė dėmesį į įstatymo reglamentavimą, kad dirbantys asmenys privalo turėti identifikavimo kodą, o kiti asmenys, kurie lankosi statybvietėje, turi turėti identifikavimo priemonę. Pabrėžė, kad šiuo atveju atsakomybė Pareiškėjai buvo taikyta už tai, kad asmuo dirbo ir nepateikė identifikavimo kodo, tačiau tiek teismo posėdžio metu patikslintos aplinkybės, tiek skunde nurodyti argumentai patvirtina, kad joks asmuo nedirbo ir tokios aplinkybės nebuvo nustatytos, o nei protokolu, nei Skundžiamu nutarimu nebuvo kaltinama, kad nepateikė identifikavimo priemonės statybvietėje buvęs asmuo. Atstovas advokatas tvirtino, kad atsakomybė buvo pritaikyta nesant nei teisinio nei faktinio pagrindo, todėl skundą prašė tenkinti ir panaikinti nutarimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 47-52, 68-79).

5. Liudytojas A. J. teismo posėdyje paaiškino, kad nepamena datos, žino, kad buvo žiema, buvo pasnigę, jis su kolega Sauliumi Navardausku atlikinėjo pagal skyriaus vedėjo planinį patikrinimą, nuvyko į Vilniaus rajoną, gatvės neatsimena, tai nauja gatvė, naujos statybos ir taip tiksliai adreso nurodyti negali, tačiau galbūt Skaidiškių pusėje, gal Kiparisų gatvėje pamatė, kad žmonės mūrija namo antrą aukštą ir nutarė patikrinti. Žmonių dabar negalėtų atpažinti. Jiems einant matė kaip iš antro aukšto medinėmis kopėčiomis leidžiasi žmogus, kadangi namas buvo visiškai dar be jokių langų, be durų, jis pasileido bėgti už namo per ertmę, kur turėtų būti langas ar durys ir jis (teismo pastaba – A. J.) priėjės spartesniu žingsniu, pamatė pėdas ant sniego ir per lauką nubėgo vienas į brūzgynus kažkokius. Su kitais dviem bendravo, pokalbio tiksliai neatsimena. Klausė tų dviejų asmenų, su kuriais bendravo, dėl trečio asmens, berods jie sakė, kad jo gal ir nepažįsta, tačiau taip būna dažnai, siekiant padėti, kad „kolega“ išvengtų administracinės atsakomybės. Tuos kitus du asmenis, kurie liko, patikrino per Valstybės socialinio draudimo fondo valdybos sistemą ir pas juos viskas buvo gerai, dabar neatsimena ar turėjo verslo liudijimus ar pagal individualią veiklą, bet pas juos viskas buvo tvarkinga. Būna taip, kad susitaria su žmogumi, kad iškels mūrą ir jisai pasiima su savimi pora draugų, vienas iš jų turi, kitas neturi, statytojas gali ir nežinoti, statytojui svarbiausia rezultatas, susitaria dėl kokios sumos ir ką, o kiek jų ten bus - penki, dešimt, nors statytojas sakykim turi už tai atsakingas būti, kad pas jį ten kas nebūtų, taip reglamentuoja įstatymas, mano, kad taip ir buvo šioje situacijoje. Neatsimena ar buvo objekte putplastis kažkoks klijuojamas, negali pasakyti, žino, kad antro aukšto mūrą kėlė tikrai, bet kas, ar dar pašaliniai kokie buvo - šiai akimirkai neatsimena. Į antrą aukštą nebuvo užlipęs, nes kopėčios nestabilios, save saugojo. Truputį palypėjo, pakvietė tuos kitus du, nes jie nenorėjo iš pradžių lipti. Buvo palipęs tik tiek, kad galėtų nufilmuoti, bet po antrą aukštą nevaikščiojo. Palipo kopėčiomis tam, kad nebūtų pasislėpę dar kažkas, nes būna, kad jie pritūpę būna. Ten buvo tik trys žmonės, du, kur pasiliko ir vienas, kur pabėgo, daugiau tame objekte asmenų nebuvo. Tie du asmenys rašė paaiškinimus, bet ką jie rašė - dabar jis nežino. Jiems nieko nediktuoja, tik „užvedama ant minčių“, jie patys kartais nesuformuluoja sakinio, bet jie iš savęs rašo, ką rašo (b. l. 68-71).

6. Liudytojas V. (V.) B. paaiškino, kad statant vieną objektą turėjo Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimą, šiais metais jau 5 kartus turbūt turėjo. Kiparisų gatvėje, Skaidiškėse yra statęs, tai buvo žiemą. Atsimena ten patikrinimą, buvo atvažiavusi darbo inspekcija, jie dviese dirbdavo su A. M., jie dviese su juo dirba, jie mūrininkai, tai jie tiesiog mūrijo, kai atvažiavo darbo inspekcija. Jie mūrijo antrame aukšte, dar kažkokie darbai nebuvo atliekami, jie tik dviese, nors žiemą negalima mūryti, jie užbaiginėjo objektą ir atvažiavo darbo inspekcija. Buvo priėjęs kaimynas, jis ten stato namus, tai jo darbininkas, buvo pas juos atėjęs, pasišildyti, parūkyti ir atvažiavo tada darbo inspekcija, paprašė jų dokumentų, jie parodė kodus visus ir vėliau jo paprašė, o pas jį telefonas ant „knopkių“ ir viskas. Paprašė jų parašyti pasiaiškinimą kaip buvo, jie dviese buvo, o tas žmogus buvo priėjęs, o paskui per savaitę laiko jie atvažiavo pas juos, patikrino ir po to jo kaimynui baudą išrašė – tris tūkstančius, kur kitas statytojas. Kaimyno darbininkas buvo atėjęs, ne šitame objekte dirbo, čia jų objektas buvo, čia du namai. Iš pradžių jis rašė, kad dirbo jaunuolis, nes ne taip parašė. Trečio žmogaus nebuvo, čia kaimynas buvo priėjęs, kaimynų darbininkas, jis nežino ar jis pabėgo per kitas duris, ten nėra durų, iš vienos pusės tik užėjimas buvo. Jie antrame aukšte buvo, nematė, kas ten vaikšto. Tas trečias kaimynų statybininkas prie jų vaikščiodavo, buvo po to vėl išėjęs. Užlipęs į antrą aukštą kaimynų statybininkas nebuvo. Jis šalia, jie dirbdavo ir jie dirbdavo, gal vaikščiodavo, jis dažnai pas juos ateidavo. Nežino apie tą žmogų, kuris pasišalino, visą laiką dviese dirbo. Tą dieną, kai atvažiavo patikrinti, ar kaimynai klijavo putplastį - nematė, buvo žmonių. Kai atvažiavo ir sustojo tarnybinis automobilis, be jų dviejų antrame aukšte daugiau nieko nebuvo, jie dar pasiūlė užlipti, tačiau jiems liepė nulipti (b. l. 71-73).

7. Liudytojas A. M. teismo posėdyje parodė, kad atsimena kai Skaidiškėse, Kiparisų gatvėje mūrijo namą, teko dalyvauti, kai tikrino Valstybinė darbo inspekcija, dirbo dviese su apklaustu liudytoju, klijavo blokelius, mūrijo, daugiau žmonių nebuvo, adreso neatsimena. Per kelią irgi namą statėsi, šalia. Kada atvažiavo inspekcija, po dešine buvo namas, o jų - po kaire, per gatvę. Už namo - laukai, statybos darbai aplinkui buvo daromi, putplastį klijavo, fasadą darė, per kelią po dešine, ten buvo du objektai: jų objektas ir vienas kitas šalia. Be jų dviejų ateidavo tas kitas, kuris dirbdavo, šluotą skolindavosi sniegą valyt. Jis vyresnis negu jis, parūkyti ateidavo. Nežino, kas ten toks pasišalino, jie antrame aukšte dirbo, pamatė tada, kai jie pradėjo šaukti, nulipo ir viskas. Šalia kur buvo, klijavo putplastį. Diktavo pareigūnai, ką rašyti, parašė tai, ką sakė, panašiai taip ir buvo, neparašė, kad kitam objekte buvo jaunuolis, nes blogai padiktavo. Jų objekte nebuvo klijuojamas putplastis. Nežino, kur klijavo putplastį, jis pas juos viduje nebūdavo, bet matė, kad su putplasčiu ten vaikštinėdavo. Ateidavo šluotos paprašyt, kad sniegą nuvalytų, jie pas juos objekte nebuvo. Kai atvažiavo darbo inspekcija gruodžio 7 d., tuo momentu antrame aukšte buvo dviese, paskui tas trečias priėjo, su šluota, tai gal jisai vaikščiojo ir jie viršuje dirbo - nematė.

8. Institucija pateiktame atsiliepime į Pareiškėjos skundą nurodė, jog nesutinka su skundo pagrindais ir jame išdėstytais motyvais ir mano, kad Institucija tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą bei įvertinus visas aplinkybes tinkamai skyrė baudą J. Š. atžvilgiu, todėl prašo skundo netenkinti. Institucija nurodo, jog Pareiškėjos skunde teigiama, kad administracinio nusižengimo protokole nurodyta, jog ji pažeidė imperatyvius Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 22¹ straipsnio 2 dalie 4 punkto reikalavimus ir padarė ANK 362¹ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, o nutarime nurodyta, jog pažeidė imperatyvius Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalies reikalavimus, todėl nutarimas turėtų būti panaikintas. Institucija pažymi, kad nesutinka, kadangi, priimdama Skundžiamą nutarimą, vadovavosi ANK 617 straipsnio 3 dalies nuostata, t. y.: nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, pareigūnas turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už šį nusižengimą, jeigu administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą. Taip pažymima, kad padaryto pažeidimo aprašymas ir jo kvalifikavimas, ištaisius klaidą, nesikeitė. Nors skunde teigiama, kad ginčo atveju nei vienas byloje esantis dokumentas, įrašas ir/ar kitoks įrodymas nepatvirtina tiek protokole, tiek Skundžiamame nutarime nurodytas aplinkybes, jog objekte buvęs asmuo dirbo, atitinkamai, kad pastarasis asmuo privalėjo turėti Identifikavimo kodą, Institucija teigia, kad 2022 m. gruodžio 7 d. patikrinimo metu užpildytame tyrimo veiksmų protokole užfiksuotas faktas, kad statybvietėje Kiparisų g. 23 dirbo trys asmenys, iš kurių vienas pasišalino. Taip pat nurodoma, kad patikrinimo metu darytame vaizdo įraše matomas besišalinantis asmuo. Institucijos teigimu faktą, kad asmuo dirbo objekte, patvirtina ir apklausti kiti objekte dirbę asmenys, t. y. A. M. ir V. (V.) B. Institucija atsiliepime nurodo, jog SĮ 22-1 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad statytojas (užsakovas) arba jo vienas įgaliotas rangovas privalo užtikrinti, kad visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų kodus (kai jiems kodas negali būti suformuotas, - kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus) arba identifikavimo priemonę ir jj (ją) pateiktų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka. Institucijos teigimu, šis teisės aktas nustato imperatyvią prievolę identifikavimo kodą turėti visiems statybvietėje esantiems asmenims, bet ne išimtinai tik dirbantiems. Nurodo, kad tiems, kuriems kodas negali būti suformuotas, užsakovas registruoja šių asmenų buvimo statybvietėje pradžios ir pabaigos laiką ir priežastį, ir šiuos duomenis pateikia patikrinimo metu. Todėl Institucija daro išvadą, kad taikant atsakomybę pagal ANK 362¹ straipsnį, pakanka nustatyti asmens buvimo faktą statybvietėje, bet nereikia įrodyti, jog tas asmuo dirbo statybvietėje. Todėl prašo Pareiškėjos skundą atmesti ir palikti galioti Skundžiamą nutarimą (b. l. 41-43).

9. Teismo posėdyje Institucijos atstovas prašė skundą atmesti ir palikti Skundžiamą nutarimą nepakeistą. Teigė, kad bylos nagrinėjimo metu surinkti įrodymai, kad tas asmuo dirbo. Trys asmenys buvo antrame aukšte, jie visi trys atskirai, klijavo putplastį. Institucijos atstovas nurodė, kad nelipo į antrą aukštą, matė iš toli, įsijungė vaizdo registratorius, matė kaip vienas nusileidžia kopėčiomis. Konstatavo, kad jis dirbo. M. ir B. sakė, kad ne jų tas asmuo, kad jį samdė putplasčiui klijuoti. Paaiškino, kad patikrinime buvo dviese: jis ir Janavičius. M. ir B. jiems teigė, kad jie yra mūrininkai, trečias asmuo klijavo putplastį. Patikrinimo metu į antrą aukštą neužlipo, patikėjo žodžiais. Jis nelipo, o ar kolega lipo - neatsimena. Teigė, kad visi esantys statybų objekte turi turėti indentifikavimo kodą, visi dirbantys, o jei kodas negali būti suformuotas, yra numatytos išimtys, tikrinimo metu turi būti pateikiami dokumentai. Institucijos atstovas teigė, kad patikrinimo metu objekte putplasčio, kurį galimai klijavo pasišalinęs asmuo, nematė. Dėl protokole nurodyto ir Skundžiamame nutarime pataisyto nurodyto SĮ pažeidimo teigė, kad nagrinėjo jo vadovai, tai jie ištaisė tą klaidą ir ją Skundžiamame nutarime pripažino. Dėl to, kad trys asmenys dirbo, paaiškino, kad visos bylos aplinkybės, kurios buvo žinomos nagrinėjant bylą, rašant protokolą, jiems leido tai teigti, yra asmenų paaiškinimai, tai ką jie matė. Pažymėjo, kad dar kartą peržiūrėjus vaizdo įrašą, priešais esančiame name jokie darbai nevyko, joks putplastis nebuvo klijuojamas, todėl mano, kad tai buvo asmenų paaiškinimai siekiant išvengti kitų asmenų administracinės atsakomybės, nes pas juos tikrai dirbo ir tie duomenys, kurie jiems buvo žinomi bylos nagrinėjimo metu leido patvirtinti, kad tas asmuo tikrai dirbo ir neturėjo skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, ir už tai buvo surašytas protokolas įmonės vadovei. Galutinai prašė Pareiškėjos skundą atmesti ir palikti nutarimą nepakeistą (b. l. 49-52, 75-79).

10. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

11. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

12. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Kaip matyti, šis straipsnis numato pareigą įgaliotam institucijos pareigūnui, atliekančiam administracinio nusižengimo tyrimą, imtis visų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.

13. ANK 362¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytų statybvietėje esančių asmenų identifikavimo reikalavimų pažeidimą. Ši įstatymo norma yra nukreipiančioji ir nurodo, jog atsakomybė pagal šį įstatymo straipsnį kyla pažeidus SĮ numatytus reikalavimus. Šio įstatymo 21¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statybvietėje statybos darbus atliekantys asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 1 dalyje, privalo turėti galiojantį Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, o tais atvejais, kai jiems kodas negali būti suformuotas, privalo turėti kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančius dokumentus ir pateikti jį (juos) patikrinimo metu.

14. Iš byloje esančių duomenų yra aišku, jog Pareiškėjai 2023 m. sausio 5 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame ji nurodyta atsakingu asmeniu, neužtikrino, kad visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, o būtent, kad 2022 m. gruodžio 7 d. objekte Vilniaus r., Nemėžio sen., Skaidiškių k., Kiparisų g. 23 dirbęs tyrimo metu nenustatytas asmuo dirbtų tik turėdamas skaidriai dirbančiojo kodą. Tokiais savo veiksmais pažeidė SĮ 22¹ straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas ir padarė pažeidimą, numatytą ANK 362¹ straipsnio 1 dalyje. Teismas atkreipia dėmesį, kad toks įstatymo punktas neegzistuoja. Todėl darytina išvada, kad klaidingai surašius administracinio nusižengimo protokolą, buvo apsunkinta Pareiškėjos teisė į gynybą, nes nebuvo aiškiai ir tiksliai suformuluotas kaltinimas.

15. Teismas pažymi, kad Institucija, priimdama Skundžiamą nutarimą nurodė, jog administracinio nusižengimo protokole buvo padaryta rašybos klaida ir priimdama Skundžiamą nutarimą remiantis ANK 617 straipsnio 3 dalimi šį netikslumą ištaisė bei teigė, kad toks pataisymas padaryto pažeidimo aprašymo ir jo kvalifikavimo nepakeitė. Teismo vertinimu, pats Skundžiamas nutarimas yra itin didelės apimties ir nepaisant to, galutinai nėra aišku, už kokį konkrečiai nusižengimą nubausta Pareiškėja. Iš skundžiamo nutarimo nėra aišku ar Pareiškėja patraukta administracinėn atsakomybėn dėl to, jog minėtame objekte dirbo asmuo, kuris neturėjo skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, ar už tai, jog objekte tiesiog buvo (tačiau nedirbo) asmuo, kuris nepateikė identifikavimo priemonės (SĮ 21¹ straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad tiek Institucijos atsiliepime į Pareiškėjos skundą, tiek iš teismo posėdžio metu duotų Institucijos atstovo paaiškinimų darytina išvada, kad vis dėlto konstatuota, jog iš objekto pasišalinęs asmuo dirbo ir Pareiškėja administracine tvarka nubausta už tai, jog nepateikė skaidriai dirbančiojo asmens identifikavimo kodo.

16. Atkreipiamas dėmesys ir į faktines aplinkybes, kuriomis remiantis buvo priimtas Skundžiamas nutarimas. Nors Institucija tiek savo atsiliepime į Pareiškėjos skundą, tiek teismo posėdžio metu tvirtino, jog vaizdo medžiaga, liudytojų parodymai ir kiti duomenys patvirtina, kad iš objekto pasišalinęs asmuo tikrintame objekte dirbo, tačiau teismas, ištyręs byloje esančius duomenis, peržiūrėjus vaizdo medžiagą bei apklausus liudytojus, daro priešingą išvadą. Teismo vertinimu, bylos medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog pasišalinęs asmuo objekte ne tik buvo, bet ir dirbo. Vaizdo medžiagoje nėra užfiksuota, kad minėtas asmuo būtų dirbęs (atlikęs kokias nors darbines funkcijas) Pareiškėjos atsakomybėje buvusiame objekte. Liudytojai, apklausti teismo posėdžio metu, tvirtino, kad tai buvo asmuo, atėjęs iš kito statybų objekto ir jis kartu su jais nedirbo. Nors Institucija tokius liudytojų teiginius vertina kritiškai, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ir Institucijos darbuotojai, kurie atliko patikrinimą, nematė, kad pasišalinęs asmuo objekte dirbtų. Todėl teismo vertinimu, išvada, jog pasišalinęs asmuo objekte dirbo padaryta nepagrįstai - neturint pakankamai tai pagrindžiančių objektyvių duomenų.

17. Teismas pažymi, kad Institucija savo atsiliepime į Pareiškėjos skundą nurodė, kad nėra svarbu ar asmuo buvo statybų objekte ir nepateikė identifikavimo priemonės ar toks asmuo dirbo neturėdamas savarankiškai dirbančio asmens identifikavimo kodo, nes administracinę atsakomybę už abi šias aplinkybes numato ta pati ANK 362¹ straipsnio 1 dalis. Teismas su tokia Institucijos pozicija nesutinka ir mano, jog tokiu atveju yra aiškiai pažeidžiama asmens teisė į žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Pažymėtina, kad teismas neturi galimybės pakeisti nurodytų bylos faktinių aplinkybių ar suformuluoti kaltinimo.

18. Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, gavęs Institucijos atsiliepimą į skundą, teismo posėdžio metu išklausęs pareiškėjo atstovą advokatą, Institucijos atstovą, teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo medžiagą, esančią byloje, išklausius liudytojus, daro išvadą, kad administracinio nusižengimo tyrimas šioje byloje buvo atliktas nepakankamai išsamiai, kaltinimas suformuluotas nekonkrečiai, netiksliai, dėl ko buvo pažeista pareiškėjos teisė į gynybą. Minėtos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad šiuo atveju reikalinga papildomai tirti bylos aplinkybes ir jas tikslinti. Teismas daro išvadą, kad nustatytų esminių trūkumų teisme ištaisyti nėra galimybės. J. Š. suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus, kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, tuo tarpu darant prielaidas apie tai, kuo ji yra kaltinama, pažeidžiama tiek ANK 563 straipsnyje nurodyta administracinių nusižengimų teisenos paskirtis, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą. Pažymėtina, kad teismas pats neturi galimybės keisti priimtame nutarime nurodytų esminių galimo nusižengimo aplinkybių ir suformuluoti kaltinimą. Esant tokiai situacijai, skundžiamas nutarimas naikintinas ir byla grąžintina Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

19. Pareiškėjo atstovas advokatas teismo posėdžio metu pateikė prašymą Pareiškėjai J. Š. atlyginti 1016,40 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b. l. 60-66). ANK 666 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos administracinio nusižengimo bylose atlyginamos, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą. Įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byla grąžintina Institucijai tyrimui atlikti ir procesiniam sprendimui priimti, šis Pareiškėjos atstovo advokato prašymas paliktinas nenagrinėtu.

20. Aptartos aplinkybės, reglamentavimas ir teismų praktika leidžia teismui daryti išvadą, kad Skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl yra naikintinas ir byla grąžintina Institucijai tyrimui atlikti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pareiškėjos atstovo advokato Arno Ulecko skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2023 m. vasario 9 d. Institucijos nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-89-20223 (ROIK: 22193235755), ir grąžinti bylą Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus tyrimui atlikti.

Pareiškėjos atstovo advokato prašymą dėl advokato išlaidų atlyginimo J. Š. palikti nenagrinėtą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.