- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-31
- Bylos Nr.
- I-2562-644/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01554-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento
- Kategorijos
Kauno apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,
atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei I. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. M. bei jo atstovas skundą palaikė ir prašė: 1) panaikinti 2017-06-09 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Druskininkų agentūros privalomąjį nurodymą Nr. DA7-09; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017-07-03 sprendimą Nr.V3-l9 Dėl privalomojo nurodymo (b. l. 5-9).
Pareiškėjas skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017-06-09 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau - ir Alytaus RAAD) Druskininkų agentūros vedėjas S. K. surašė privalomąjį nurodymą Nr. DA7-09 (toliau – ir privalomasis nurodymas), kuriame nurodė iki 2017-07-10 atstatyti buvusią Ratnyčios upės kranto liniją bei natūralią vagą, pašalinant prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Ratnyčios upės vagoje supiltas akmenų krūvas su užpiltu žvyro ir skaldos sluoksniu. Nesutikdamas su privalomuoju nurodymu, skundu kreipėsi į Alytaus RAAD, kurio direktorius S. V. 2017 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. V3-19 nusprendė Druskininkų agentūros 2017-06-09 privalomąjį nurodymą Nr. DA7-09 palikti nepakeistą.
Pareiškėjas mano, kad privalomasis nurodymas bei 2017 m. liepos 3 d. sprendimas Nr. V3-19, kaip neatitinkantys Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 ir 20 straipsnių bei Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, turėtų būti panaikinti.
Pareiškėjas paaiškino, kad privalomasis nurodymas buvo duotas, 2017-03-30 atlikus patikrinimą jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). bei 2017-05-03 surašius patikrinimo aktą Nr. KO01-17/01, kuriuo buvo konstatuota, jog buvo pažeisti LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 “Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo (toliau – ir Specialiosios sąlygos) 124.1 ir 124.3 reikalavimai. Surašę patikrinimo aktą Nr. KO01-17/01 pareigūnai nepagrįstai konstatavo, kad akmenų, o ant jų žvyro ir skaldos sluoksnio supylimas Ratnyčios upės vagoje bei pakrantės apsaugos juostoje nėra vandens telkinio tvarkymo darbai apibrėžti LR aplinkos ministro 2014-12-16 įsakymu Nr. Dl-1038 patvirtintų Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų (toliau -Reikalavimų) aprašo 4.5 punkte. Pareiškėjas nurodė, kad Reikalavimų 1 priedo 2.5 punkte nurodyti tokie vandens telkinio tvarkymo darbai kaip erozijos židinių tvarkymas. Atsižvelgiant į tai, kad Ratnyčios upės ruože ties jam priklausančiu žemės sklypu vyksta kranto erozija, pareiškėjas privalėjo imtis priemonių atkurti erozijos pažeistą pakrantę. Visi pakrantės tvarkymo darbai buvo atlikti vadovaujantis galiojančiais įstatymais, todėl yra įsitikinęs, kad pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu yra neteisėti.
Be to pareiškėjas nurodė, kad ginčijamas privalomasis nurodymas neatitinka Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) 18 ir 20 straipsnių bei Viešojo administravimo įstatymo 3, 8 straipsnių reikalavimų, nes jame nesuformuluotas aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas. 2017-06-09 dienos privalomasis nurodymas buvo duotas vadovaujantis AAVKĮ 18 str. .l d. 4 p., tačiau ši teisės norma nesudaro pagrindo spręsti, kokių aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimu pareiškėjas yra kaltinamas, be to nėra aišku kokios pasekmės atsirado, nenurodyta kokiu būdu privalo šias pasekmes likviduoti. Akmenų pašalinti be specialiosios technikos neįmanoma, o šalinant akmenis ir žvyrą, panaudojant specialiąją techniką, upės krantui galima padaryti dar didesnę žalą, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl privalomuoju nurodymu siekiamo tikslo. Be to, neaišku kaip pareiškėjas turėtų atstatyti buvusią kranto liniją, kuomet jos nenustatė ir atlikę patikrinimą pareigūnai. Prie privalomojo nurodymo pridėtas A. B. geodezijos IĮ 2017-04-10 kontrolinių matavimų planas netinkamas nustatyti kranto linijai, kadangi įvertinant tikslią Ratnyčios upės kranto liniją buvo panaudoti 2014 metų nustatytų kadastro duomenų bylos duomenys. Per trejus metus kranto linija gerokai pasislinko į jam priklausančio sklypo gilumą.
Pareiškėjas akcentavo, kad vandens telkiniui priartėjus prie jam nuosavybės teise priklausančių statinių, buvo imtasi priemonių atkurti erozijos pažeistą krantą, kad nebūtų pažeistos teisėtos savininko teisės į turtą. Pažymėjo, kad po atliktų kranto tvirtinimo darbų upės vandens tėkmė bei lygis nepakito ir gamtai žala nepadaryta.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad 2017-06-09 privalomasis nurodymas nėra tinkamai motyvuotas, pareiškėjo vertinimu, viešojo administravimo procedūra nebuvo atlikta taip, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatos. Atsakovas neužtikrino pagrįsto ir objektyvaus privalomojo nurodymo priėmimo, t. y. aiškiai ir išsamiai nepagrindė pareiškėjo neva tai padarytų pažeidimų aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų normomis. Šie individualaus administracinio akto trūkumai pripažintini esminiais ir sudarančiais pagrindą jį panaikinti. Alytaus RAAD 2017-07-03 sprendime Nr.V3-19 nėra pasisakyta dėl pareiškėjo skundo motyvų ir nurodytų aplinkybių bei pateiktų papildomų įrodymų. Alytaus RAAD apsiribojo tik pakartotiniu mechanišku atpasakojimu to, kas yra parašyta patikrinimo akte, todėl negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.
Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu (b. l. 53,54) bei jo atstovas teismo posėdžio metu su skundu sutiko iš dalies. Atsakovas nurodė, kad privalomajame nurodyme nenurodžius teisės aktų nuostatų, kurių pažeidimu kaltinamas pareiškėjas, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, ginčijant tokio pobūdžio administracinį aktą, nėra aiškios administracinio ginčo ribos ir privalomasis nurodymas nėra tinkamai motyvuotas. Atsižvelgiant į tai, privalomojo nurodymo trūkumai pripažintini esminiais ir sudarančiais pagrindą jį panaikinti. Pripažinus privalomąjį nurodymą neteisėtu ir todėl naikintinu, kartu turėtų būti naikintinas ir pareiškėjo skundžiamas Alytaus RAAD direktoriaus 2017-07-03 priimtas sprendimas Nr. V3-19 „Dėl privalomo nurodymo“. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nesutiko su pareiškėjo išdėstytais argumentais dėl to, jog pareigūnai neturėjo pagrindo surašyti privalomojo nurodymo - atstatyti buvusią Ratnyčios upės kranto liniją bei natūralią vagą, pašalinant prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Ratnyčios upės vagoje supiltas akmenų krūvas su užpiltu žvyro ir skaldos sluoksniu ir prašė juos atmesti.
Skundas tenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Alytaus RAAD Druskininkų agentūros vedėjo 2017 m. birželio 9 d. priimto privalomojo nurodymo Nr. DA7-09 (b. l. 35-37), kuriuo pareiškėjas įpareigotas iki 2017-07-10 atstatyti buvusią Ratnyčios upės kranto liniją bei natūralią vagą, pašalinant prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Ratnyčios upės vagoje supiltas akmenų krūvas su užpiltu žvyro ir skaldos sluoksniu prie minėto sklypo šiaurės rytinio kampo – 13 m²; prie sklypo pietrytinio kampo - 21 m², pagal A. B. geodezijos IĮ 2017-04-10 kontrolinių matavimų planą. Taip pat pareiškėjas ginčija Alytaus RAAD 2017-07-03 sprendimą Nr. V3-19 „Dėl privalomo nurodymo“, kuriuo pareiškėjo skundas dėl privalomojo nurodymo panaikinimo buvo atmestas, paliekant privalomąjį nurodymą nepakeistą (b. l. 11-13).
Pareiškėjas savo nesutikimą su atsakovo priimtais sprendimais iš esmės grindžia šių aktų neatitikimu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems individualaus administracinio akto turinio reikalavimams bei tuo, kad Ratnyčios upės pakrantės tvarkymo darbai (erozijos pažeistos pakrantės atkūrimas) buvo atlikti vadovaujantis galiojančiais įstatymais, todėl pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu yra neteisėti.
Sprendžiant šių pareiškėjo argumentų pagrįstumo klausimą pirmiausia pažymėtina, kad Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovas privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų.
Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad „administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais“. Vadovaujantis objektyvumo principu, „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“ (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 2 p.). Atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad „individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos“.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pastarosios Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502 -212/2012).
Nagrinėjamu atveju privalomasis nurodymas neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų.
Privalomajame nurodyme nurodyta, kad Alytaus RAAD Druskininkų agentūros vedėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis („Privalomieji nurodymai duodami, kai nustatomas terminas likviduoti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu sukeltas pasekmes“), nurodo R. M. iki 2017-07-10 atstatyti buvusią Ratnyčios upės kranto liniją bei natūralią vagą, pašalinant prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Ratnyčios upės vagoje supiltas akmenų krūvas su užpiltu žvyro ir skaldos sluoksniu prie minėto sklypo šiaurės rytinio kampo – 13 m²; prie sklypo pietrytinio kampo - 21 m², pagal A. B. geodezijos IĮ 2017-04-10 kontrolinių matavimų planą.
Teismas pažymi, kad reikalavimai privalomojo nurodymo turiniui įtvirtinti AAVKĮ 20 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, jog privalomame nurodyme turi būti įvardinta, kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti, turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, arba kokias aplinkos atkūrimo priemones turi įgyvendinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokius terminus jis tai turi padaryti. Privalomasis nurodymas, kaip individualus administracinis aktas, turi būti pagrįstas ir teisėtas, t. y. turi atitikti aukščiau paminėtų įstatymų nuostatų reikalavimus, jame turi būti aiškiai ir išsamiai nurodytos aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų normos, kurių nurodoma laikytis, ar šių teisės aktų pažeidimai, tai pagrindžiančios nustatytos aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1659/2012, 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822- 2460/2012; kt.).
Vertinant ginčijamo privalomojo nurodymo turinį, akivaizdu, kad jis aptartų įstatymų reikalavimų neatitinka. Privalomajame nurodyme nesuformuluotas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimas, nenurodytos jį pagrindžiančios faktinės aplinkybės, neaišku, kokios pasekmės atsirado, nenurodyta kokiu būdu pareiškėjas privalo šias pasekmes likviduoti. Tokie administracinio akto trūkumai pripažįstami esminiais ir sudarančiais pagrindą jį panaikinti (ABTĮ straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Be to pažymėtina, kad esant tokio pobūdžio privalomojo nurodymo turinio trūkumams, nėra aiškios administracinio ginčo ribos skundžiant aktą, kas pažeidžia subjekto, kuriam duotas privalomasis nurodymas, teises bei apsunkina darbą institucijoms, nagrinėjančioms ginčą, ir neturinčioms kompetencijos savarankiškai suformuluoti teisės aktų pažeidimus, kurie neįvardyti privalomajame nurodyme.
Primindama Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, teisėjų kolegija pabrėžia, kad individualaus administracinio akto motyvai negali būti nurodyti vėliau nei priimtas individualus administracinis aktas. Kilus administraciniam ginčui dėl individualaus administracinio akto, kuris yra be jokių motyvų, teismas neturi galimybių patikrinti tokio akto teisėtumą ir pagrįstumą kitais aspektais, išskyrus jo atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimams, nes iš sprendimo, kuriame nėra motyvų, teismui bei bylos proceso dalyviams nėra žinoma kokia buvo viešojo administravimo subjekto tikroji valia ir motyvai (jei jie buvo) akto priėmimo metu.
Kilus ginčui teisme dėl individualaus administracinio akto, kuris yra be jokių motyvų, tokį aktą priėmusio viešojo administravimo subjekto (atsakovo) pozicija, kad jis atitinkamu procesiniu būdu (atsiliepime, paaiškinimuose teismo posėdžio metu ir pan.) bando nurodyti tokio akto motyvus, teismui negali būti pagrindas į tai atsižvelgti, nes, kaip jau buvo minėta Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimai turi būti išpildyti priimant individualų administracinį aktą. Nagrinėjamu atveju, atsakovas privalomojo nurodymo motyvus bandė paaiškinti teismo posėdžio metu, tačiau tai nesuderinama su pirmiau aptartais Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimais. Skundžiamo individualaus akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nėra nurodyti priimtame akte) negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto akto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, LVAT 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Druskininkų agentūros vedėjo 2017-06-09 privalomasis nurodymas Nr. DA7-09 bei Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2017-07-03 sprendimas Nr. V3-l9 „Dėl privalomo nurodymo“, yra nepagrįsti, neteisėti iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui bei AAVKĮ 20 straipsniui), dėl ko yra pagrindas panaikinti šiuos administracinius aktus, nepasisakant dėl kitų skunde bei teismo posėdžio metu šalių išdėstytų motyvų ir nevertinant atsakovo priimtų administracinių aktų teisėtumo bei pagrįstumo kitais aspektais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. M. skundą patenkinti.
Panaikinti Lietuvos Respublikos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Druskininkų agentūros vedėjo 2017-06-09 privalomąjį nurodymą Nr. DA7-09 bei Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2017-07-03 sprendimą Nr. V3-l9 „Dėl privalomo nurodymo“
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.