Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2018-10-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-231-899/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-10-04
Bylos Nr.
II-231-899/2018
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00882-2018-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-231-899/2018Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00882-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4; 21.10.4; 21.11.3 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. spalio 4 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui E. B.,institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui D. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto D. M. 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis E. N. 2018 m. liepos 3 d. E. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 420 straipsnio 1 dalį dėl to, kad E. B. 2018 m. liepos 3 d. 07.45 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir lenkdamas kitą automobilį sukėlė pavojingą situaciją, tai yra privertė iš priekio atvažiuojantį automobilį staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, kad būtų išvengta susidūrimo. Protokolą surašęs pareigūnas, nustatęs ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, į administracinio nusižengimo protokolą įrašė administracinį nurodymą, siūlydamas E. B. iki 2018 m. liepos 18 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą sumokėti 85 Eur baudą bei skyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams. Administracinėn atsakomybėn traukiamam E. B. buvo išaiškinta, kad per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, šis administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio nusižengimo protokolas bus siunčiamas organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio nusižengimo bylą. Bylos nagrinėjimo data buvo paskirta 2018 m. rugpjūčio 8 d.

Suėjus administraciniame nurodyme nustatytam baudos sumokėjimo terminui ir paaiškėjus, kad E. B. per nustatytą terminą administraciniu nurodymu skirtos baudos nesumokėjo, jam 2018 m. rugpjūčio 8 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto D. M. nutarimu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį buvo paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2018 m. rugpjūčio 27 d. gautas E. B. skundas dėl minėto nutarimo panaikinimo. Skunde paaiškino, kad iki patenkant į jo matomumo zoną, policijos pareigūnų automobilis važiavo viršydamas leistiną 50 km/h greitį. Vaizdo įrašo 07 val. 47 min. užfiksuotas policijos pareigūnų greitis 53 km/h, vaizdo įrašo 07 val. 48 min. 18 sek. prieš policijos automobilio stabdymo pradžią policijos automobilio greitis buvo 55 km/h. Policijos pareigūno greičio viršijimas sukliudė jam pastebėti šį automobilį prieš pradedant lenkimą, kadangi policijos pareigūnų automobilis išvažiavo iš posūkio didesniu nei normaliu greičiu ir, kad staiga iš už posūkio atsiras automobilis, nesitikėjo. Be to, policijos pareigūnai keitė judėjimo kryptį ne dėl jo atlikto manevro, bet dėl to, kad ketino jį sustabdyti ir dėl to jiems reikėjo apsisukti. Dėl aukščiau paminėtų argumentų išvada, kad prieš pradėdamas lenkimą neįsitikino, kad priešpriešine eismo juosta neatvažiuoja kitas automobilis, neatitinka tikrovės. Buvo priešingai, įsitikino, automobilio priešpriešinėje eismo juostoje nebuvo ir pradėjo lenkimą. Lenkimas buvo saugus, kadangi lenkiamas automobilis važiavo apie 30 km/h greičiu, lenkti nedraudė kelio ženklai. Kai pradėjęs lenkti, pamatė policijos automobilį, iki jo buvo apie 120 metrų. Šis atstumas buvo pakankamas, kad grįžti į savo eismo juostą, o policijos automobiliui važiuoti leistinu greičiu nekeičiant važiavimo krypties ir greičio. Kadangi policijos automobilis važiavo didesniu nei leistinas greiti, jis buvo priverstas mažinti greitį. Iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė policijos automobilis. Priimant skundžiamą nutarimą ši aplinkybė liko visiškai neįvertinta. Kodėl policijos pareigūnai nusprendė, kad jo tariamai netinkamai pradėtas lenkimo manevras, o ne policijos pareigūnų viršytas greitis sukėlė pavojingą situaciją, iš nutarimo yra neaišku.

Atsiliepimas

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius su pareiškėjo skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, nustatė visas objektyvias bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ištyrė visus byloje surinktus duomenis ir atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visumą, E. B. veiksmams davė teisėtą, teisingą ir pagrįstą teisinį įvertinimą.

Teismo posėdyje E. B. skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad važiavo į tarnybos vietą - (duomenys neskelbtini) aerodromą (duomenys neskelbtini). Iš namų išvažiavo 7.40 val., iki vietos nuvažiuoti 4 km, skubėti nebuvo reikalo. Maršrutas yra žinomas. Toje vietoje nebuvo jokių ženklų ir ištisinės linijos, draudžiančios lenkti. Priekyje važiavo lėčiau važiuojantis automobilis, gal (duomenys neskelbtini) gatvėje kažkas nusukinėjo į dešinę, dėl to pristabdė. Iš paskos važiuojantis automobilis jį aplenkė. Mieste leidžiamas 50 km/h greitis. Specialių greitį mažinančių ženklų nebuvo. Pats važiavo neviršydamas greičio, 50 km/h, nes priekyje automobilis važiavo ganėtinai lėtai. Priartėjęs prie lėtai važiuojančio automobilio pradėjo lenkimą 100 procentų įsitikinęs, kad aplenks, nes priekyje automobilis buvo nedidelis. Pradėjęs lenkimo manevrą pastebėjo, kad iš priekio atvažiuoja policijos automobilis. Policijos automobilis pasitraukinėjo į dešinę, bet kad būtų policijos automobilis stabdęs, to nebuvo. Policijos pareigūnai griežtai nestabdė, kaip jis. Tai matosi iš vaizdo įrašo. Atrodė, kad automobilį stabdė todėl, kad norėjo sustoti apsisukti ir jį pasivyti. Pats sustabdė ir į savo juostą grįžo nebaigęs lenkimo manevro, leisdamas priešais atvažiuojančiam automobiliui tęsti judėjimą. Neaplenkė automobilio. Susidūrimas nebūtų įvykęs, nes jis buvo beveik sustojęs. Mažiausią atstumą su policijos pareigūnais sunku pasakyti, ganėtinai arti, gal apie 20-25 metrai. Tęsdamas kelionę (duomenys neskelbtini) gatve, pastebėjo, kad iš paskos atvažiuoja policijos automobilis su įjungtais švyturėliais. Jį sustabdė, surašė protokolą. Pareigūnams nieko neaiškino. Pareigūnas paėmė jo dokumentus, pats laukė automobilyje, galvojo gal ilgai tikrina dokumentus. Praėjo dar penkios minutės, pamatė, kad vėluoja į darbą, nuėjo paklausti policijos pareigūnų, pasakė „mes negalime taip greitai“. Tada suprato, kad surašomas dokumentas. Paskambino vadui, kad yra sulaikytas pareigūnų. Pasirašė protokolo apačioje „susipažinau“. Pareigūnas nurodė parašyti „dėl pažeidimo gailiuosi“. Sakė „parašyk čia“. Manė, kad privalo pasirašyti, dabar jau žinotų. Sustabdžius protokolą surašė pirmą kartą. Galvojo, kad susipažįsta su protokolu. Manė, kad taip yra išreiškiamas susipažinimas su protokolu. Žodinės savo pozicijos neišreiškė. Pasakė straipsnį, kad 170 eurų bauda ir teisių atėmimas trims mėnesiams. Paskaitė, kad tai yra pavojingas vairavimas, tą paaiškino. Pasirašydamas kaip ir išreiškė kaltumo poziciją, to nežinodamas. Toks dokumentas buvo pirmą kartą, stresinė situacija. Tą pačią dieną nuvyko į policijos komisariatą paklausti dėl tolesnių veiksmų, nes gavo dokumento kopiją, kad susipažino. Manė, kad gavo dokumentą, o nagrinėjimas laukia ateityje. Iš vaizdo įrašo buvo matyti, kad pareigūnai važiavo 55 km/h greičiu, tai liudija vaizdo įrašas. Mano, kad įranga greitį rodo tiksliai, turi būti kalibruota. Jei netiksliai rodo greitį, ar galima pasitikėti vaizdo įrašu. Pareigūnų greitis įtakojo jo veiksmus, kadangi atliekant skaičiavimus, naudojama formulė stabdymo keliui apskaičiuoti, esant šlapiai dangai, sausai dangai, reakcijos laikui, automobilio masei. Kuo didesnis automobilio greitis, automatiškai ilgesnis ir stabdymo kelias. Vaizdo įraše matyti, kad pareigūnas ganėtinai ilgai užtrunka kol imasi stabdymo veiksmų, šie veiksmai padidina stabdymo kelią. Ten buvo tiesus kelias. Pradėjo lenkimą ir toliau pavažiavus yra menkas vingis į dešinę pusę. Realiai, jei policijos automobilis nebūtų viršijęs greičio ir pareigūno reakcijos laikas į situaciją būtų buvęs greitesnis, iš viso nebūtų buvusios tokios situacijos kelyje. Buvo nuvažiavęs į tą vietą ir pamatavo atstumą pagal vaizdo įrašą, kur stovėjo policijos automobilis ir kur buvo jo automobilis. Mano, kad tai turėtų būti tyčinis, sąmoningas pažeidimas, kai, esant lenkimui draudžiamose vietose, yra vykdomas lenkimas, norint pažeminti eisme dalyvaujančius asmenis. Pats nėra suinteresuotas daryti tokį nusižengimą. Yra kariškis, važiavo su uniforma. Jam nebuvo motyvo. Jam labai reikalingas vairuotojo pažymėjimas, važiuoja į komandiruotes ir kažkaip nusižengti tyčia lenkiant ir bandant sukelti avarinę situaciją nėra motyvo. Tai gyvenimiška situacija. Šioje situacijoje pavojingumo nebuvo, nes tai buvo kasdieninė situacija, kai matydamas, kad neapsilenksi, grįžti į savo juostą. Toks pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia. Chuliganiškas vairavimas yra tyčinis nusižengimas. Žmogus, darydamas veiksmą, sąmoningai jį daro. Tai nebuvo tyčinis lenkimas, bandant įžeisti kitus kelių eismo dalyvius. Vairavimo patirtis 10 metų. Grubių nusižengimų nėra turėjęs. Tai būtų trečias nusižengimas. Stabdomas nesuprato, kad padarė pažeidimą, manė, kad tiesiog dokumentų patikrinimas.

Liudytojas E. N. teismo posėdyje parodė, kad E. B. matytas tarnybinių pareigų ėjimo metu, jam rašė protokolą. Priešiškumų asmeniui nėra. Protokolas buvo surašytas dėl pavojingos situacijos. Buvo rytas, piko metas, gatvė pilna mašinų. Važiuojant (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatve, išvažiuojant iš kelio vingio, iš priekio atvažiavo automobilis, lenkdamas kelias mašinas. Kad išvengtų susidūrimo, reikėjo stabdyti, mažinti greitį ir pasitraukti į kelkraštį, kitaip būtų įvykęs eismo įvykis. Greičio nedidino, stabdė automobilį ir suko į šoną. Buvo gana artimas atstumas tarp automobilių. Iki automobilio liko tik metras. Iš pradžių stabdė iš lėto, po to greičiau pastabdė ir matė, kad nepravažiuos, sukosi į kelkraštį. Jei būtų stipriai stabdęs ir nepasitraukęs iš eismo juostos į kelkraštį, būtų 100 procentų įvykęs susidūrimas. Buvo sudaryta pavojinga situacija. Vairuotojas nestabdė, o padidino greitį, kad aplenktų mašinas. Vairuotojas baigė lenkimą. Jis aplenkė ir ne vieną, o daugiau mašinų, dvi tai tikrai, bet tiksliai negali pasakyti. Pats pasuko į dešinį kelkraštį. Kai pasitraukė, asmuo spėjo sugrįžti į savo kelio pusę. Leidžiamas greitis buvo 50 km/h, bet vizualiai vairuotojas važiavo greičiau, gal 70-80 km/h. Buvo daugiau automobilių, jie važiavo leistinu greičiu. Gali būti, kad šis vairuotojas važiavo 70 km/h, to negali patvirtinti. Mažesniu greičiu kiti automobiliai nelabai galėjo važiuoti, nes važiavo mašinų kolona, eismas intensyvus. Greitį vertina vizualiai. Policijos automobilis važiavo apie 50 km/h greičiu, tiksliai negali pasakyti. Automobilyje važiavimo greitis rodomas gal tikslus, bet gali būti netikslus, patikros nėra. Negali prisiminti, kokiu greičiu važiavo. Patys leistino greičio neviršijo, tuo yra įsitikinęs, ieškojo adreso, tikslo važinėti po miestą neturėjo. Jei būtų važiavęs 53 km/h greičiu, tai mano, kad greitis įtakos situacijai nebūtų turėjęs. Būtų buvusi ta pati situacija. Priešais važiavęs automobilis nuvažiavo toliau, vėliau buvo sustabdytas. Sustabdžius vairuotojas sakė „gailiuosi, sutinku, skubu į darbą“. Pažeidimą pripažino. E. B. pasakė, kad sukėlė pavojingą situaciją. Protokolą rašė gal 15 minučių. E. B. buvo prie jų automobilio priėjęs, prašė skubėti, jis skubėjo. Surašęs priėjo prie automobilio ir pasakė „pasirašykit“, gal paklausė „ar gailitės?“. Tą klausimą užduoda dažnai. Pagal vaizdo įrašą lenkimo manevras nebuvo baigtas. Filmuotoje medžiagoje viskas atrodo švelniai, reali situacija atrodo kitaip. Šiuo atveju vairuotojas kėlė pavojingumą. Vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles, nes vairuotojas lenkdamas turi įsitikinti, kad netrukdys iš priekio važiuojančiam ir galės saugiai grįžti į savo juostą.

Liudytoja I. J. teismo posėdyje parodė, kad E. B. matytas pažeidimo metu, konfliktų su juo nėra. Važiavo priešpriešai. Vairuotojas neįsitikinęs, kad yra saugu lenkti, juos privertė lėtinti ir pasukti į dešinę. Vairuotojas pabaigė manevrą aplenkdamas daugiau nei vieną automobilį. Ten yra 50 km/h leistinas greitis. Koks buvo pačių greitis, nežino. Mano, kad jie greičio neviršijo. Jų važiavimo greitis įtakos pažeidėjui neturėjo. Vairuotojas lenkimo metu iš pažiūros viršijo greitį. Jis važiavo 70 km/h greičiu. Automobilyje įrangos, rodančios kito automobilio greitį, nebuvo. Situacija buvo pavojinga jiems. Vairuotojas lenkdamas didino greitį. Jis aplenkė mašiną, padidino greitį, po to grįžo į savo kryptį. Aplenkė daugiau nei vieną automobilį. Juos privertė staigiai stabdyti, gal ne staigiai, po truputį ir pasukti dešiniau. Jei būtų stabdymas palaipsniui, jis situacijos nekeistų. Mažiausio atstumo tarp automobilių negali pasakyti, bet didelis nebuvo. Jeigu kolega nebūtų stabdęs, tai būtų įvykęs eismo įvykis. Vairuotojas bandė sugrįžti į savo važiavimo kryptį, situacija buvo pavojinga. Žmogus turi įsitikinti, ar tai daryti saugu. Pati su pažeidėju nebendravo. Protokolą rašė tarnybiniame automobilyje. Su pažeidimu asmuo sutiko, skubino rašyti, nes skubėjo į darbą. Pareigūnas visada paaiškina, ką asmuo pažeidė. Iš vaizdo įrašo matosi, kad yra lenkiamas vienas automobilis, kiek dar buvo aplenktų automobilių, negali pasakyti. Asmuo juos privertė pasukti į kelkraštį.

Institucijos atstovas D. M. teismo posėdyje paaiškino, kad vaizdo įrašas neskirtas greičiui nustatyti. Teismų praktikoje nustatyta, kad negalima remtis užfiksuotu greičio skaičiumi. Greitis gali būti apytikslis, gali būti tiek į mažesnę pusę, tiek į didesnę.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad už tokį nusižengimą privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyti alternatyvūs veiksmai, kuriais gali būti padaromas šis administracinis nusižengimas. Ši teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, visų pirma, į reguliavimą, įtvirtintą Kelių eismo taisyklėse. Pagal Kelių esimo taisyklių 136.3 p. prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms. Atkreiptinas dėmesys, jog po teisės aktų pakeitimų įsigaliojimo administracinė atsakomybė už įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisykles pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį yra taikoma tik tuo atveju, jeigu tai sukėlė pavojingą situaciją.

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos (tame tarpe – 2018-07-20 rašytinio paaiškinimo) ir E. B. skundo argumentų bei jo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad E. B. pozicija dėl pavojingo vairavimo yra nuosekli ir vienareikšmė, t. y. jis neneigė pradėjęs lenkimo manevrą, tačiau nesutiko, kad tai darė pavojingai, trukdydamas kitiems eismo dalyviams, ir paaiškino, jog, pradėjęs lenkimo manevrą, pastebėjo, kad iš priekio atvažiuoja policijos automobilis; pats pristabdė ir į savo juostą grįžo nebaigęs lenkimo manevro, leisdamas priešais atvažiuojančiam automobiliui tęsti judėjimą.

Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad E. B., vairuojamu automobiliu lenkdamas kitą automobilį, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, tačiau pastebėtina, kad tai jis padarė nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų, t. y. bandė lenkti transporto priemonę vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles nedraudžiama lenkti. Sutiktina, kad prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, tačiau, priešingai nei teisme parodė liudytojais apklausti policijos pareigūnai, iš vaizdo įrašo matyti, kad, pastebėjęs priešais atvažiuojantį policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, pareiškėjas važiavimo greičio nedidino, jį mažino, t. y. stabdė automobilį ir, nebaigęs lenkimo manevro, saugiai grįžo į savo eismo juostą. Teismo vertinimu, E. B. ėmėsi pakankamų priemonių ir veiksmų, kad nesukeltų pavojaus priešpriešiais atvažiuojančio automobilio bei kitų eismo dalyvių saugumui. Nors teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai kategoriškai teigė, jog E. B. aplenkė ne vieną, o daugiau mašinų, dvi tai tikrai, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, jog pareiškėjas, pradėjęs lenkimo manevrą, jo nebaigė, t. y. saugiai grįžo į savo eismo juostą, neaplenkęs nei vieno automobilio.

Teisme liudytoju apklaustas policijos pareigūnas E. N. parodė, kad iš pradžių savo vairuojamą automobilį stabdė iš lėto, po to greičiau pastabdė ir matė, kad nepravažiuos, sukosi į kelkraštį. Analogiškas aplinkybes dėl stabdymo teisme nurodė ir liudytoja I. J., t. y. kito automobilio vairuotojas juos privertė staigiai stabdyti, gal ne staigiai, po truputį ir pasukti dešiniau, kas iš esmės paneigia tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek nutarime administracinio nusižengimo byloje pareiškėjui inkriminuotame kaltinime nurodytas aplinkybes, t. y. kad E. B., vairuodamas automobilį ir lenkdamas kitą automobilį, sukėlė pavojingą situaciją, tai yra privertė iš priekio atvažiuojantį automobilį staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, kad būtų išvengta susidūrimo. Be to, administracinio nusižengimo byloje esantis vaizdo įrašas tik patvirtina aplinkybę, jog tai nebuvo staigus stabdymas ar staigus važiavimo krypties keitimas, t. y. matyti, kad policijos pareigūnai, pastebėję iš priekio atvažiuojantį automobilį, savo vairuojamą transporto priemonę tik prilėtino ir šiek tiek pavažiavo į kelkraštį. Pagal filmuotą medžiagą akivaizdu, kad šiuo atveju tarnybinio automobilio greičio nežymus sulėtinimas rodo, jog tuo momentu nebuvo ir staigiai keičiama judėjimo kryptis. Teismo vertinimu, šiuo atveju situacija kelyje priklausė nuo abiejų kelyje važiuojančių eismo dalyvių.

Nepagrįsta laikytina ir liudytojo E. N. teisme nurodyta aplinkybė, kad tarp automobilių buvo gana artimas atstumas; iki automobilio buvo likęs tik metras. Priešingai, iš vaizdo įrašo matyti, jog tarp automobilių atstumas buvo pakankamas vairuotojui imti atitinkamų priemonių, ką šiuo atveju E. B. ir padarė, t. y. pristabdė savo automobilį ir saugiai grįžo į savo eismo juostą.

Pastebėtina, jog administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kad E. B. viršijo leistiną važiavimo greitį tame kelio ruože, t. y. 50 km/h. Ir nors teisme dėl greičio viršijimo liudytojais apklausti policijos pareigūnai parodė iš esmės analogiškas aplinkybes, t. y. E. N. parodė, kad vizualiai vairuotojas važiavo greičiau, gal 70-80 km/h; buvo daugiau automobilių, jie važiavo leistinu greičiu; gali būti, kad šis vairuotojas važiavo 70 km/h, to negali patvirtinti, I. J. parodė, kad vairuotojas lenkimo metu iš pažiūros viršijo greitį; jis važiavo 70 km/h greičiu, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog greitis vertintinas tik vizualiai, jokios įrangos, rodančios kito automobilio greitį, policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje nebuvo. Šiuo atveju galima daryti tik prielaidas, kad greitis galimai buvo viršytas, tačiau prielaidomis pagrįsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės negalima, visi neaiškumai ir abejonės pagal pamatinį teisės principą in dubio pro reo turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Be to, iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog pareigūnas, vairuodamas tarnybinį automobilį, galimai pats viršijo leistiną važiavimo greitį, t. y. vaizdo įraše užfiksuotas tarnybinio automobilio greitis prieš automobilių suartėjimą didėjo ir siekė 55 km/h (07:48:18 laiku). Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas teisme paaiškino, kad vaizdo įrašas neskirtas greičiui nustatyti; greitis gali būti apytikslis, gali būti tiek į mažesnę pusę, tiek į didesnę. Taigi, neatmestina galimybė, jog tokios situacijos susiklostymui, priešingai nei teigė policijos atstovas, įtakos galėjo turėti ir policijos pareigūnų vairuojamo tarnybinio automobilio galimai viršytas važiavimo greitis. Eismo kontrolę vykdantys pareigūnai, tam tikroje situacijoje reikalaudami iš eismo dalyvių tam tikro elgesio – nepažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimų, ir patys turi atitinkamai elgtis, kad kiti eismo dalyviai galėtų pasirinkti saugius vairavimo veiksmus.

Įvertinus policijos pareigūnų nenuoseklius ir prieštaraujančius objektyviems byloje surinktiems įrodymams (vaizdo įraše užfiksuotoms įvykio aplinkybėms) parodymus, nėra pagrindo juos vertinti kaip neabejotinai patvirtinančius E. B. pavojingą vairavimą. Teismo vertinimu, nenuoseklūs ir prieštaringi policijos pareigūnų paaiškinimai niekaip negali paneigti vairuotojo E. B. nurodomų aplinkybių, jog jis lenkimo manevrą pradėjo įsitikinęs, kad aplenks kitą automobilį, o pamatęs priešpriešiais atvažiuojantį automobilį, savąjį pristabdė ir saugiai grįžo į savo eismo juostą, taip ir nebaigęs lenkimo manevro, gi policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu patys nei staigiai stabdė, nei staigiai keitė važiavimo kryptį. Nors, kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo, E. B. sutiko, kad padarė nusižengimą, t. y. ant administracinio nusižengimo protokolo pasirašė bei nurodė, jog dėl pažeidimo gailisi, tačiau, teismo nuomone, toks pripažinimas nesuponuoja kategoriškos išvados, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Juolab, kad, kaip nurodė pats pareiškėjas, administracinio nusižengimo protokolas jam buvo rašomas pirmą kartą, todėl manė, kad taip yra išreiškiamas susipažinimas su protokolu; manė, jog privalo pasirašyti. Tai, kad asmuo iš pradžių ne reikiamoje vietoje pasirašė dėl susipažinimo su protokolu, tik patvirtina, jog jam administracinės teisenos procedūriniai klausimai nebuvo pakankamai aiškūs.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog skundžiamą nutarimą priėmusi institucija netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena E. B. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius jo veikoje ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 646 straipsniu, teismas

nutarė:

E. B. skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto D. M. 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo E. B. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, ir administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį E. B. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas