Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiųjų A. J., I. J. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. Č. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 1 d. dėl grasinimo nužudyti 2008-05-17, pagal BK 145 str. 1 d. dėl grasinimo nužudyti 2008-05-29 ir pagal BK 187 str. 1 d. dėl svetimo turto sugadinimo išteisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 str. 3 d. 2 p., nukentėjusiojo A. J. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

D. Č. buvo kaltinamas tuo, jog 2008-05-17 apie 4 val., skambindamas telefonu ir sakydamas nukentėjusiajam A. J. žodžius: „pas mane yra peilis, keturiolikos centimetrų ir penkių centimetrų, aš jus visus paštyrinsiu ir tu negyvensi ir visi kiti negyvens; aš išsitrauksiu kinžalą, iš tikrųjų tai bus ne sapnas: aš atvažiuočiau pas tave, būtų amen, ar tu tiki; amen bus tau, kai bus tau peilis prie galvos“, po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2008-05-17 apie 4 val. nukentėjusiojo A. J. kieme, adresu Šiauliuose, (duomenys neskelbtini)., laikydamas rankose du peilius ir šaukdamas žodžius – „išeik, padėsiu tave į vietą“, taip grasino nukentėjusįjį A. J. nužudyti, esant pakankamo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, D. Č. buvo kaltinamas tuo, jog 2008-05-17 apie 4 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) namo kieme, grasinimo nužudyti metu, sugadino svetimą turtą – dėliodamas betoninius gėlių vazonus ant stogo bei bagažinės dangčio, spirdamas koja apytikriai tris-keturis kartus į vairuoto pusės dureles bei galinį bamperį, subraižė nukentėjusiajam A. J. priklausančio automobilio BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini) namo kieme, stogą, bagažinės dangtį, vairuotojo pusės dureles, įskėlė galinį bamperį, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. J. 1400 Lt turtinę žalą, ir bandydamas jėga pro laukines užrakintas (duomenys neskelbtini) namo duris patekti į namą, apgadino durų spyną, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. J. 200 Lt turtinę žalą, viso padarydamas nukentėjusiajam A. J. 1600 Lt turtinę žalą.

Be to, D. Č. buvo kaltinamas tuo, jog 2008-05-29 apie 17.30 val., skambindamas telefonu ir reikalaudamas nukentėjusiojo A. J. atsiimti kaip liudytojo duotus parodymus baudžiamojoje byloje Nr. 40-2-235-07, o jei neatsiims parodymų grasindamas „paštyrinti peiliu ar nusukti galvą“, taip grasino nukentėjusįjį A. J. nužudyti, esant pakankamo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

D. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK145 str. 1 d. (dėl 2008-05-17 epizodo) ir skirti 30 MGL (3900 Lt) baudą;

D. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą BK 187 str. 1 d. ir skirti 25 MGL (3250 Lt) baudą;

vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę subendrintą bausmę 30 MGL (3900 Lt) baudą;

vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus visiško sudėjimo būdu su 2009-11-30 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 40 parų arešto bausme ir skirti galutinę subendrintą bausmę 40 parų areštą 30 MGL baudą;

vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmės dalį pagal 2009-11-30 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, D. Č. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš D. Č. A. J. naudai 200 Lt.

Prokuroras nurodo, kad teismo padarytos išvados neatitinka baudžiamosios bylos aplinkybių, išteisindamas D. Č. teismas, netinkamai įvertino surinktus bei teisme ištirtus įrodymus.

Pažymi, kad įš byloje surinktų įrodymų akivaizdu, jog A. J. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad D. Č. jam išsakytas grasinimas gali būti realizuotas. Iš nukentėjusiųjų A. J. ir I. J. parodymų, A. J. byloje pateiktų garso įrašų, paties kaltinamojo D. Č. parodymų, kuriais jis neneigia, jog buvo atvykęs 2008-05-17 naktį pas A. J. į namus, matyti, kad 2008-05-17 apie 4 val. A. J. į mobiliojo ryšio telefoną paskambino D. Č., grasino nužudyti A. J. – nupjauti jam galvą, o netrukus po šio pokalbio, jau būdamas A. J. kieme, šaukė jį išeiti laukan, traukė A. J. namo durų rankeną, dėjo ant lauke stovėjusio A. J. automobilio betoninius gėlių vazonus, taip provokuodamas A. J. išeiti į lauką. Nurodoma, kad D. Č. neneigė išsakytų ir garso įraše užfiksuotų grasinimų A. J. atžvilgiu, nurodydamas, kad tokią jo reakciją A. J. provokacijos, grasinimai jam ir jo šeimai. Be to teigiama, kad D. Č. 2008-05-17 po pokalbio su A. J. pats perskambino A. J., pasakė atvažiuojąs ir atvyko prie A. J. namo 4 val. nakties, todėl šių nepaneigtų aplinkybių kontekste D. Č. teiginiai, kad jo A. J. išsakyti grasinimai buvo tik gynybinė pozicija, prieštarauja jo paties veiksmams, nes jis neapsiribojo vien pokalbiu su A. J. telefonu, o savo paties iniciatyva naktį vyko prie A. J. namų, sukėlė konfliktinę situaciją išsakė grasinimus A. J.. Taip pat prokuroras tvirtina, kad bylos duomenimis nustatyta, jog D. Č. atvykus prie A. J. namų, jis D. Č. leidimo įeiti į jo privačią valdą nedavė, į namus neįsileido, priešingai – iškvietė apsaugos darbuotojus, policiją šiems atvykus jis nurodė, kad D. Č. jam grasina, ir visa tai patvirtina, jog D. Č. išsakytus grasinimus A. J. suvokė kaip realius, kad jie iš tikrųjų gali būti įvykdyti.

Prokuroras mano, kad išteisintojo D. Č. parodymai, jog jis negrasino nužudyti A. J., o pokalbyje minėjo du peilius tik gynybos tikslais, bei tai, kad šis pokalbis buvo daug vėliau, nei nurodė nukentėjusysis, tai yra ne prieš jam atvykstant į nukentėjusiojo namo kiemą, vertintina kaip D. Č. pasirinkta gynybinė pozicija, nes pateikta išteisintojo skambučių ataskaita rodo, kad 2008-05-17 tarp A. J. ir D. Č. vyko du ilgi pokalbiai, ir tai nepaneigia fakto, jog D. Č. grasinimus A. J. atžvilgiu išsakė iki atvykstant pas nukentėjusįjį į namus.

Prokuroro nuomone, iš byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad D. Č. 2008-05-17 apie 4 val., naktį, atvykęs pas nukentėjusįjį A. J. į namus, (duomenys neskelbtini), Šiauliai, grasinimo nužudyti metu sugadino svetimą turtą – dėliodamas betoninius gėlių vazonus ant stogo bei bagažinės dangčio, spirdamas koja subraižė nukentėjusiajam A. J. priklausančio automobilio BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini) namo kieme, stogą bagažinės dangtį, vairuotojo pusės dureles, įskėlė galinį bamperį ir bandydamas jėga pro laukines užrakintas (duomenys neskelbtini) namo duris patekti į namą apgadino durų spyną, visa tai patvirtina nukentėjusiųjų A. J. bei I. J. parodymai. Priešingai, nei teigiama Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendime, kad nukentėjusieji D. Č. tuo momentu, kai buvo uždėti vazonai ant automobilio, nematė, A. J. ir I. J. duodami parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjimo teisme metu nurodė, jog matė, kaip D. Č. dėliojo ant automobilio BMW 730 gėlių vazonus. Jog gėlių vazonai buvo keliami ant automobilių, taip pat patvirtina ir liudytojo G. R. parodymai, jog „jam paprašius centrinio valdymo operatorei iškviesti policijos ekipažą kieme buvęs vyras mano, jog girdėjęs, kad bus iškviesti policijos pareigūnai, apsisuko, nuėjo prie kieme kiek toliau stovėjusio mikroautobuso, nuo jo nuėmė betoninį vazoną ir atnešęs jį padėjo ant laiptų turėklo“, taip pat jis nurodo, kad atvykus policijos pareigūnams namo savininkas išėjo į lauką bei priėjęs prie BMW 730 automobilio kažką aiškino policijos pareigūnams. Prokuroras pažymi kad liudytojas Ž. S. nurodė – „namo savininkas sakė, kad ant jo kieme stovėjusio automobilio BMW 730 vyras buvo uždėjęs betoninius vazonus, jiems atvykus betoninių vazonų ant automobilio nebuvo, jie buvo nuimti, bet kas juos nuėmė pasakyti negali, nes nežino, kiek pamena, jis su S. P. buvo priėję prie automobilio, bet akivaizdžių sugadinimo požymių nebuvo". Apeliantas teigia, kad visos šios aplinkybės patvirtina, jog D. Č. dėliojo ant A. J. priklausančio automobilio BMW 730 gėlių vazonus, dėl ko šis automobilis buvo apgadintas, tai yra D. Č. 2008-05-17 grasinimo nužudyti metu sugadino svetimą turtą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras ir nukentėjusysis A. J. prašė apeliacinius skundus tenkinti, nuteistasis D. Č. ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Apeliaciniais skundais, prokuroras ir nukentėjusieji ginčydami pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, pateikia savitą byloje esančių įrodymų įvertinimą tvirtindami, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina D. Č. kaltę įvykdžius visas jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kolegija nesutinka su tokiais apeliantų teiginiais ir pažymi, kad apylinkės teismas įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. 5 d. reikalavimų ir padarė teisingas išvadas, kad D. Č. nepadarė nusikalstamų veikų (BK 145 str. 1 d., 145 str. 1 d., 187 str. 1 d.), kuriomis buvo kaltinamas.

Dėl BK 145 str. 1 d.

Pagal nukentėjusiojo A. J. parodymus, 2008-05-17 naktį jam paskambino D. Č. ir pradėjo sakyti, kad jis atsiimtų visus liudijimus byloje, kurioje jo draugas S. B. kaltino D. Č., sakė, kad turi peilius ir grasino nupjauti galvą (5 t., 107-110 b. l.), tačiau iš nukentėjusiojo pateikto, jo teigimu, 2008-05-17 įvykusio telefoninio pokalbio įrašo turinio nematyti, kad D. Č. būtų reikalavęs A. J. atsiimti liudijimus. Be to, iš telekomunikacijų operatoriaus pateiktos informacijos matyti, kad telefoniniai pokalbiai 2008-05-17 3:27 val. ir 5:42 val. tarp D. Č. ir A. J. vyko gana ilgai – atitinkamai 52 min. ir 26 min. (5 t., 61 b. l.), o nukentėjusiojo pateiktas garso įrašas, kuriame D. Č. A. J. išsakė grasinančias frazes trunka apie 1,5 min. (1 t., 69-71 b. l.). Vien iš to galima daryti išvadą, kad nukentėjusiojo pateiktas telefoninio pokalbio įrašas neatspindi pokalbio esmės, yra ne visas ir nevientisas, dėl ko iš esmės negalima nustatyti telefoninio pokalbio iniciatoriaus – D. Č. skambinimo motyvo, bendro pokalbio turinio ir konteksto, kuriame išteisintasis išsakė jam inkriminuojamus žodžius ir frazes. Tai, kad darė ne vientisą įrašą, pripažino ir pats nukentėjusysis (5 t., 126 b. l.). Tuo pačiu kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad D. Č. išsakyti grasinimai daugeliu atveju yra sąlyginiai, vadinasi, tai buvo pastarojo reakcija į kažką, ką pasakė pats A. J., tačiau, kaip minėta, garso įrašuose to dėl objektyvių ar subjektyvių faktorių nukentėjusysis nefiksavo. Pats D. Č. teisiamajame posėdyje tvirtino, kad 2008-05-17 5 val. 42 min. jam inkriminuojamus žodžius ir frazes jis išsakė būdamas skverelyje prie Šiaulių miesto savivaldybės, nes A. J. buvo provokuojamas, įžeidinėjamas ir jam pačiam buvo grasinama susidorojimu (5 t., 116-117 b. l.). Nukentėjusysis ir pats neneigė – ,,...iš mano pusės gal ir galėjo išsprūsti koks keiksmažodis...“. O A. J. kitaip išdėstė motyvus dėl išteisintojo išsakytų grasinimų jį nužudyti 2008-05-17 ir 2008-05-29. Pasak nukentėjusiojo, jis davė D. Č. nepalankius parodymus kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje liudytojas S. B. kaltino D. Č. grasinimu nužudyti (BK 145 str. 1 d.), todėl išteisintasis, grasindamas nužudyti, abiem atvejais reikalavo atsiimti tuos parodymus. Šiuo atveju D. Č. nurodė, kad jokių liudijimų jis A. J. atsiimti neprašė, o siūlė atsiminti duotus parodymus. Iš bylos medžiagos matyti, kad prokuroro nutarimu (1 t., 45-49 b. l.) ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-2-235-07 D. Č. atžvilgiu buvo nutrauktas dar prieš įvykius (2008-05-14), vadinasi, 2008-05-17, 2008-05-29 D. Č. nebuvo objektyvaus pagrindo reikalauti nukentėjusiojo atsiimti parodymus, nepriklausomai nuo to, koks procesinis sprendimas dėl minėto nutarimo būtų priimtas vėliau. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu negalėjo nurodyti, apie ką kalbėjo 2008-05-29 su D. Č., neprisiminė, ar darė šio pokalbio garso įrašą (5 t., 126 b. l.). Iš nukentėjusiojo apelianto parodymų teisiamajame posėdyje yra aišku, kad A. J. su D. Č. pažįstami seniai – yra turėję bendrų verslo reikalų, D. Č. dalyvavo A. J. vestuvėse, taigi, atitinkama bendravimo forma tarp jų buvo nusistovėjusi, vadinasi, D. Č. vartojami žodžiai negalėjo būti netikėti nukentėjusiajam. Nepagrįsti A. J. teiginiai, kad D. Č. išsakyti grasinimai, kuriuos jis suvokė kaip realius, jį paveikė psichiškai (5 t., 108 b. l.), nes iš bendros telefoninio pokalbio trukmės akivaizdu, kad pats nukentėjusysis palaikė judviejų pokalbį, o iš liudytojo G. R. parodymų galima susidaryti įspūdį, kad A. J. pats provokavo D. Č., kuris tiesiog stovėjo ir jokios grėsmės nekėlė (5 t., 111-112 b. l.).

D. Č. neneigė, kad 2008-05-17 naktį jis buvo nuvykęs į A. J. namo kiemą, tačiau tvirtino, jokių grasinimų neišsakęs, peilių nedemonstravęs, betoninių gėlių vazonų niekur nedėjęs ir, nukentėjusiojo automobilio negadinęs, durų ir tvoros nelaužęs. Teisiamajame posėdyje A. J. nurodė priešingai, o būtent, jog D. Č. atvažiavo pas jį į kiemą ir ėmė reikalauti, kad išeitų, rankose laikė du peilius, ėmė dėlioti betoninius gėlių vazonus ant kieme buvusių automobilių, bandė laužti duris. Iš tokių apelianto teiginių būtų galima daryti išvadą, kad D. Č. buvo itin agresyviai nusiteikęs, gadino nukentėjusiojo turtą, laužėsi į namus, mosikavo peiliais, ir neabejotina, kad kiekvienam žmogui dėl tokio elgesio susidarytų įspūdis apie realiai gręsiantį pavojų tiek jo gyvybei, tiek turtui. Tačiau, konkrečiu atveju, A. J. į įvykio vietą atvykusiems liudytojams saugos tarnybos darbuotojui G. R. ir policijos pareigūnui Ž. S. apie jokį gręsiantį pavojų neminėjo, neįvardijo jam ir jo turtui pavojingų D. Č. veiksmų, į policiją su pareiškimu kreipėsi tik praėjus maždaug 15 valandų po įvykio, tačiau ir tada apie grasinimus peiliais nupjauti galvą ir pan. nieko neminėjo, nors, paprastai tikrai išgąsdintam žmogui ši aplinkybė būtų itin reikšminga. Grasinimo nužudyti versiją A. J. iškėlė tik 2008-05-19, kreipdamasis su pareiškimu į Šiaulių miesto apylinkės prokuratūrą.

Pasak A. J., buvo prietema, bet jis matė 2 peilius abejose D. Č. rankose. Pagal tokius parodymus reiktų daryti išvadą, kad išteisintojo rankos buvo užimtos, tačiau tuo pačiu apeliantas teigė, kad D. Č. tempė įsispyręs namo duris, dėliojo ir nuiminėjo gėlių vazonus nuo automobilių, taigi, išeitų, kad D. Č. rankos nebuvo užimtos. Kolegijos nuomone, nukentėjusiajam įspūdį dėl D. Č. turėtų peilių suformavo jo žinojimas, kad išteisintasis peilius nešiojasi nuolat – ,,...žinau ir tikrai mačiau, kad peilius jis nešiojasi pastoviai“ (5 t., 110 b. l.), nes apie peilių demonstravimą 2008-05-17 įvykio metu neminėjo nei liudytojai, nei nukentėjusioji.

Nukentėjusioji I. J. teisiamajame posėdyje nurodė, kad visą laiką, kai D. Č. buvo A. J. kieme, ji nemiegojo, tačiau grasinimų negirdėjo, žodžiai ,,...nupjausiu galvą...“ neužsifiksavo, o dėl telefoninio pokalbio, kada D. Č. skambino A. J., nukentėjusioji paaiškino, kad A. J. pokalbis su D. Č. jai įtarimų ir baimės nesukėlė (5 t., 111 b. l.), vadinasi, nukentėjusysis į pokalbį nereagavo kažkaip išskirtinai – I. J. nepastebėjo, kad jos vaiko tėvas (A. J.) būtų sutrikęs.

Tai, kas aptarta, neleidžia laikyti A. J. parodymų neabejotinais ir teisingais. Atkurta įvykių raida byloja, kad A. J. skirtingai vertino įvykio aplinkybes ir deklaravo kelias savo subjektyvaus suvokimo versijas. Akivaizdu, kad jo pateikti garso įrašai, kaip D. Č. kaltės įrodymas, yra tendencingi, neatspindintys tikrojo pokalbio turinio ir neatskleidžiantys sąlyginių išteisintojo grasinimų esmės, todėl nėra pagrindo jais remtis, kaip neginčijamais D. Č. kaltės įrodymais. Nukentėjusiojo A. J. teiginių apie jo patirtą psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, nerimą, stresą dėl išteisintojo elgesio jo kieme, suvoktą D. Č. grasinimų realumą nepatvirtino nei nukentėjusioji, nei kiti byloje apklausti liudytojai.

Taigi, aptarti ir skundžiamame nuosprendyje išdėstyti įrodymai nepatvirtina, kad D. Č. 2008-05-17 ir 2008-05-29 skambindamas mobiliuoju telefonu ir atvykęs į nukentėjusiojo A. J. namo kiemą, siekdamas, kad pastarasis atsiimtų išteisintajam duotus nepalankius parodymus kitoje baudžiamojoje byloje, grasino A. J. nužudyti. Jau buvo minėta, kad D. Č. inkriminuojamos jo išsakytos frazės buvo daugiau kaip atsakas į kažkokius A. J. teiginius ar net grasinimus, ką tvirtino išteisintasis, o nukentėjusysis savo kalbos esmės neatskleidė. Nukentėjusiojo A. J. teiginių, kad jis buvo įbaugintas D. Č. išsakytų frazių turiniu, ir deklaruojamo įspūddžio, kad grasinimas gali būti įvykdytas, neabejotinai nepatvirtina byloje surinkti ir ištirti įrodymai, juo labiau, kad A. J. iškeltą versiją dėl D. Č. grasinimų motyvų paneigia bylos medžiaga. Kad A. J. nesuvokė A. Č. pasisakymų kaip realiai pavojingų, patvirtina ir tai, jog ir po įvykio, pasak išteisintojo, jie toliau bendrauja ir kalbasi telefonu. Pagal aptartus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius nėra pagrindo neabejotinai išvadai, kad A. Č. veikoje (2008-05-17 ir 2008-05-29) yra BK 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, todėl naikinti nuosprendį šioje dalyje, kaip prašoma apeliaciniais skundais, nėra pagrindo.

Dėl BK 187 str. 1 d.

Be to, kas jau aptarta, A. J. kaltino D. Č. ir tuo, kad pastarasis sugadino jam priklausantį turtą, tačiau ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą.

Nukentėjusysis A. J. teigė jog D. Č. dėliodamas ant jo automobilio ,,BMW 730“ betoninius gėlių vazonus apgadino automobilio stogą ir bagažinės dangtį, o spirdamas 3-4 kartus apgadino vairuotojo dureles ir įskėlė bamperį. Pagal nukentėjusiojo deklaruotą D. Č. veikimo pobūdį automobiliui turėjo būti padaryti žymūs apgadinimai, tačiau tokie apgadinimai neužfiksuoti įvykio vietos apžiūros metu (1 t., 53-62 b. l.), jų nepastebėjo ir į įvykio vietą atvykę liudytojais apklausti policijos pareigūnai. Nukentėjusysis tvirtino matęs, kaip D. Č. spyrė į automobilį ir taip padarė nubraižymus, nors elementarią gyvenimišką patirtį turinčiam žmogui nekiltų abejonių, kad į automobilio dureles spiriant 3-4 kartus turėtų atsirasti akivaizdūs įlenkimai.

Pasak apelianto, D. Č. vieną gėlių vazoną uždėjo ant automobilio stogo, o kitą – ant bagažinės dangčio, ir dar vieną ant mikroautobuso, kuris nebuvo apgadintas. D. Č. elgesį apeliantas motyvavo tuo, kad pastarasis, dėliodamas vazonus, tampydamas jo namo duris, norėjo išprovokuoti jį išeiti, tačiau tokie A. J. argumentai kelia abejonių, nes, pasak nukentėjusiojo, dar prieš atvažiuojant apsaugos darbuotojui G. R., vazonus išteisintasis nuėmė. Kolegijai kyla pagrįstų abejonių dėl A. J. teiginių apie D. Č. elgesį gadinant automobilį. Pasak nukentėjusiosios I. J., ji kartu su A. J. pažiūrėjo per langą ir pamatė ant automobilių sustatytus gėlių vazonus, vadinasi, kas sustatė tuos vazonus, negalėjo matyti nei A. J., o liudytojas G. R. nurodė, kad D. Č. išeidamas iš namo kiemo nuėmė, o neuždėjo nuo mikroautobuso stogo gėlių vazoną ir ,,...gražiai padėjo prie laiptelių“.

Be to, nukentėjusioji I. J. nurodė, kad ji ir A. J. nematė, kas uždėjo antrą kartą gėlių vazonus ant automobilio ,,BMW 730“, o A. J. šią aplinkybę atpasakoja taip, lyg būtų matęs, kad antrą kartą vazonus ant automobilio uždėjo grįžęs D. Č.. Išteisintasis kategoriškai neigė laužęs apelianto namo įėjimo duris, o A. J. tvirtino matęs tokį D. Č. veikimą, tačiau nukentėjusioji I. J. neminėjo apie išteisintojo laužimąsi pro duris į namą. Nukentėjusysis apie brovimąsi į namą neminėjo nei apsaugos darbuotojams, nei atvykusiems policijos pareigūnams įvykio dieną, o jo teiginių apie sulaužytą durų spyną už 200 Lt nepatvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas 2 mm spynos metalinės apdailos detalės tarpelis nuo medinių durų plokštumos.

Liudytojas S. B. akivaizdžiai palaiko nukentėjusiojo A. J. poziciją, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad įvykio metu jo nebuvo ir jis apie įvykio aplinkybes žino tai, ką papasakojo nukentėjusysis, o be to S. B. parodymai jau savaime kelia abejonių (5 t., 114-115 b. l.). Liudytojo teigimu, automobilio vietoje, kur, pasak A. J., D. Č. įspyrė, matėsi įlenkimas, tačiau apie įlenkimą neminėjo nė pats nukentėjusysis. Atkreiptinas dėmesys, kad S. B. ir kilusio konflikto tarp D. Č. ir A. J. prigimtį apibūdino skirtingai nei nukentėjusysis, teigdamas, kad D. Č. per A. J. mėgino paveikti jį, kad jis pakeistų savo valią dėl palikimo. Iš to būtų galima daryti išvadą, jog išteisintasis, siekdamas, kad jo interesais A. J. padarytų įtaką S. B., turėjo būti pozityviai nusiteikęs nukentėjusiojo atžvilgiu, o ne atvirkščiai, kaip viso baudžiamojo proceso metu tvirtino A. J.. Taigi, S. B. parodymai nei patvirtina, nei paneigia apeliaciniuose skunduose deklaruojamų teiginių apie nusikalstamą D. Č. elgesį.

Iš to, kas aptarta, matyti, kad A. J. parodymai apie D. Č. elgesį gadinant jo turtą prieštarauja kitos nukentėjusiosios parodymams ir nustatytai įvykių raidai, objektyviai byloje užfiksuotiems duomenims, o vien tai, kad liudytojas matė, kaip D. Č. vazoną nukėlė nuo kito automobilio stogo, nepatvirtina, kad išteisintasis betoninius vazonus buvo uždėjęs ant automobilio ,BMW 730, kuris, A. J. teigimu buvo apgadintas. Byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad A. J. automobilis BMW 730, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo draustas savanoriškuoju transporto priemonių draudimu (1 t., 65 b. l.), ir todėl A. J. buvo išmokėta 1383,50 Lt už minėto automobilio apgadinimą. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis pripažino, kad gavo pinigus iš draudimo bendrovės ir tuo pačiu nurodė, kad perdažė tą vietą, kur, pasak A. J., D. Č. įspyrė į automobilio šoną (5 t., 127 b. l.). Taigi, A. J. automobilis buvo apdraustas, draudimo kompanija išmokėjo pinigus, tačiau pastarasis automobilio stogo ir bagažinės dangčio neremontavo, todėl preziumuojama, kad minėtų kėbulo detalių D. Č. 2008-05-17 neapgadino.

Dėl to, kas paminėta, nėra pagrindo A. J. parodymus laikyti išskirtinai teisingais ir besąlygiškai jais remtis, nes jie kelia pagrįstų abejonių, o abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai, todėl naikinti nuosprendį ir šioje dalyje, kaip prašo apeliantai, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiųjų A. J. bei I. J. apeliacinius skundus atmesti.