Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-06-03 · Administracinė byla Nr. I-847-320/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-03
Bylos Nr.
I-847-320/2016
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00014-2015-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irena Varžinskienė, Nijolė Čekanauskienė, Dalytė Zlatkuvienė
Pareiškėjas
R. P.
Atsakovas
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio gatvės“
Trečiasis asmuo
S. J., E. P., A. J.
Advokatai
Inga Radinienė, Marius Vytautas Lileikis
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-847-320-2016Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00014-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 1.38.; 3.21. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 3 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,

sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,

dalyvaujant pareiškėjui R. P. ir jo atstovui advokato padėjėjui Mariui Vytautui Lileikiui,

atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovui A. V.,atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio gatvės“ atstovui V. V.,trečiajam suinteresuotam asmeniui S. J., jo atstovei advokatei Ingai Radinienei,trečiajam suinteresuotam asmeniui E. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovams: Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio gatvės“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims: A. J., S. J., E. P. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. P. skundu, kurį patikslino (t.1, b. l. 2-4, 149-151), kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašė panaikinti atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2014 m. lapkričio 21 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus 2014 m. kovo 18 d. sprendimą, kuriuo S. J. buvo suteiktos Panevėžio miesto Kristaus Karaliaus katedros kapinėse esančios (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) eilės (duomenys neskelbtini) kapavietės (toliau – ir Kapavietė) prižiūrėtojo teisės; 3) panaikinti uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio gatvės“(toliau – ir UAB „Panevėžio gatvės“, ir Bendrovė) 2008 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Panevėžio miesto Kristaus Karaliaus katedros kapinių laidojimų registravimo knygos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) eilutėje buvo padarytas pakeitimas, įrašant „atsakinga A. J., gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžys“; 4) įpareigoti atsakovą pripažinti pareiškėją atsakingu už Kapavietės priežiūrą.

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2014 m. spalio 26 d. atvykęs į Panevėžio miesto Kristaus Karaliaus katedros kapines sutvarkyti savo tėvo R. P. kapavietės, pamatė, kad tėvo kapavietės nebėra. Vietoj jos įrengta nauja kapavietė su nauju paminklu, ant kurio užrašyta „?. ?.“ (J. šeima). Pareiškėjas kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją, prašė pateikti visą informaciją bei dokumentaciją, kokiu pagrindu jo tėvo Kapavietėje buvo palaidoti kiti asmenys, pateikė prašymą pripažinti jį minėtos kapavietės prižiūrėtoju. Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2014 m. lapkričio 21 d. raštu informavo, jog jo prašymas netenkinamas, o už Kapavietės priežiūrą paliekamas atsakingu A. J. sūnus S. J. Mano, jog šie asmenys negalėjo būti pripažinti asmenimis, atsakingais už jo tėvo kapo priežiūrą, nes jų su Kapavietėje iki 2014 metų palaidotais asmenimis nesiejo jokie giminystės ar kiti ryšiai, o be to, atsakingi už Kapavietės priežiūrą asmenys (Kapavietėje palaidoto R. P. vaikai) neišreiškė savo valios dėl Kapavietės priežiūros teisių perdavimo. Atsakovas tvirtina, kad dėl Kapavietės priežiūros tarėsi J. M. ir R. Z., tačiau jos negalėjo perleisti teisių į Kapavietės priežiūrą, nes tokių teisių nebuvo įgijusios. Pareiškėjo teigimu, iš byloje esančio S. J. 2014 m. kovo 13 d. prašymo dėl Kapavietės duomenų įrašymo į kapinių žurnalą yra akivaizdu, jog šis prašymas buvo pateiktas nurodant melagingus prašymo pateikimo pagrindus. Viešojo administravimo subjektai prašyme nurodytų duomenų nepatikrino ir dėl to priėmė nepagrįstus administracinius sprendimus. Todėl tiek 2014 m. lapkričio 21 d. raštas, tiek administraciniai aktai, kurių pagrindu A. J. ir S. J. paskirti asmenimis, atsakingais už Kapavietės priežiūrą, yra neteisėti bei nepagrįsti. Taip pat akivaizdžiai neteisėtai ir nepagrįstai S. J. buvo išduotas leidimas minėtoje Kapavietėje laidoti. Pareiškėjo teigimu, net ir nepanaikinus minėtų administracinių aktų, įvertinant teisės aktų reikalavimus, kad Kapavietės priežiūrą vykdančiu asmeniu turi būti tik su laidojančiu arba palaidotu asmeniu susijęs asmuo, atsižvelgiant į tai, kad jį su Kapavietėje palaidotu asmeniu (R. P.) sieja ypatingai artimi giminystės ryšiai (tėvas ir sūnus), suinteresuoti asmenys Kapavietės priežiūrą vykdo pažeisdami pareiškėjo teises bei poįstatyminius teisės aktus (sunaikino Kapavietėje buvusį paminklą ir pan.), jis neabejotinai turėjo būti pripažintas asmeniu, atsakingu už Kapavietės priežiūrą.

Atsiliepimas

Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą (t.1, b. l. 22-24) bei atsiliepime į patikslintą skundą (b. l. 157-160) nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Kapavietėje yra palaidoti: (duomenys neskelbtini) – R. P., (duomenys neskelbtini) metais – F. S., (duomenys neskelbtini) – J. J. R. P. mirties liudijimas buvo išduotas jo antrajai žmonai K. S., kuri, remiantis 1973 metų kapaviečių statinių žurnale esančiais įrašais, Kapavietėje 1973 m. rugsėjo 4 d. pastatė paminklą. (duomenys neskelbtini) metais Kapavietėje palaidoto F. S. mirties liudijimas išduotas L. V. 1996 metų laidojimų registracijos žurnale yra įrašas, kad nuo 1996 metų už Kapavietę yra atsakinga L. V.

2008 m. sausio 15 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracija ir UAB „Panevėžio gatvės“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kapinių priežiūros darbų“, kuria UAB „Panevėžio gatvės“ (toliau – ir Kapinių prižiūrėtojas) įsipareigojo vykdyti Panevėžio miesto kapinių (tame tarpe ir Kristaus Karaliaus katedros kapinių) priežiūros darbus. 2008 m. birželio 20 d. UAB „Panevėžio gatvės“ sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. J. buvo pateikusi prašymą ir prie jo pridėjo dokumentus, kuriuos išnagrinėjęs, Kapinių prižiūrėtojas informavo ją, kad Panevėžio miesto Kristaus Karaliaus katedros kapinių laidojimų registravimo knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) eilutėje padarytas pakeitimas, įrašant „atsakinga A. J.“. 2014 m. kovo 13 d. S. J. Panevėžio miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą „Dėl kapavietės duomenų įrašymo į kapinių žurnalą“, kuriuo prašė pripažinti jį atsakingu už Kapavietės priežiūrą, kadangi jo mama A. J., atsakingas asmuo už Kapavietės priežiūrą, yra silpnos sveikatos. 2014 m. kovo 5 d. Kapinių prižiūrėtojas pažymoje nurodė, kad Kapavietėje stovi paminklinis akmuo su užrašu „P. R. V. 1919-1973“, nėra įrašų knygose, kapavietė tvarkinga. 2014 m. kovo 18 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyrius priėmė sprendimą įrašyti atsakingu už Kapavietės priežiūrą S. J. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad tiek S. J., tiek A. J. su iki 2014 metų Kapavietėje palaidotais asmenimis nesiejo jokie giminystės ryšiai ir kad nėra jokių duomenų apie rašytinius susitarimus dėl kapavietės priežiūros teisių perdavimo, todėl šie asmenys nepagrįstai buvo paskirti atsakingais už Kapavietės priežiūrą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ patvirtintose Kapinių tvarkymo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nenurodyta, kad atsakingas už kapavietę asmuo turi būti palaidotų kape asmenų giminaitis, o vadovaujantis šių taisyklių 21 punktu, tiek A. J., tiek S. J. raštu kreipėsi į Kapinių prižiūrėtoją, pranešė apie keistinus laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale duomenis.

Dėl reikalavimo panaikinti savivaldybės administracijos 2014 m. lapkričio 21 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakingu už Kapavietės priežiūrą yra paliktas S. J., paaiškino, jog toks sprendimas priimtas remiantis 2008 m. birželio 10 d. UAB „Panevėžio gatvės“ sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. kovo 18 d. Savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), Kapaviečių identifikavimo komisijos posėdžių metu surinktais duomenimis bei laidojimų registracijos žurnaluose esančiais įrašais.

Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą pripažinti pareiškėją atsakingu už Kapavietės priežiūrą nurodė, jog vadovaudamasi Taisyklių 21 punktu, Panevėžio miesto savivaldybės administracija neturi teisės kapinių žurnaluose esančių įrašų pakeisti ar panaikinti, kadangi atsakingo asmens giminaičiai, sutuoktinis arba kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui bei nurodyti keistinus žurnale duomenis. Teismui nusprendus panaikinti pareiškėjo skundžiamus sprendimus dėl asmenų, atsakingų už Kapavietės priežiūrą, skyrimo, vadovaujantis Taisyklių 21 punktu, Kapavietėje palaidotų asmenų giminaičiai turėtų susitarti, kas bus atsakingas už Kapavietės priežiūrą. Pareiškėjas, prašydamas teismo įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administraciją jį pripažinti atsakingu asmeniu už Kapavietę, nepateikė jokių duomenų apie tai, kad L. V. giminaičiai, sutuoktinis arba Kapavietėje palaidotų asmenų giminaičiai susitarė, kad būtent jis būtų paskirtas atsakingu asmeniu už Kapavietės priežiūrą, todėl toks pareiškėjo reikalavimas neatitinka Taisyklių 21 punkto nuostatų. Pažymėjo ir tai, jog nuo 2008 metų atsakingu už Kapavietę asmeniu buvo paskirta A. J., kuriai dėl sveikatos būklės toliau negalint vykdyti atsakingo už Kapavietės priežiūrą asmens pareigų, 2014 m. kovo 18 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus sprendimu atsakingu už Kapavietės priežiūrą paskirtas jos sūnus S. J. Nors pareiškėjas yra Kapavietėje palaidoto R. P. sūnus, tačiau tėvo nelaidojo ir niekada nebuvo paskirtas atsakingu asmeniu už Kapavietės priežiūrą.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Panevėžio gatvės“ atsiliepime (t.1, b. l. 62) bei atsiliepime į patikslintą skundą (t.1, b. l. 169) nurodė, jog su pareiškėjo skundo reikalavimu panaikinti UAB „Panevėžio gatvės“ 2008 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nesutinka ir prašė šį pareiškėjo reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog šio sprendimo priėmimo metu Bendrovė Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirta kapinių prižiūrėtoja. Visi laidojimai, kapaviečių statiniai (pagal kapų numerius) ir jų rekonstravimo darbai buvo registruojami laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Iki 2008 m. rugpjūčio 1 d. žurnalą pildė, saugojo, suinteresuotiems fiziniams ir juridiniams asmenims informaciją teikė Bendrovė, kaip kapinių prižiūrėtoja. Kiekvienoms kapinėms buvo skirtas atskiras žurnalas. Jeigu žurnale įrašytas už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo mirdavo arba dėl kitų priežasčių negalėdavo rūpintis kapavietės priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turėjo susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, o Bendrovė pataisydavo atitinkamus įrašus žurnale.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. J. atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą (b. l. 171-173) nurodė, jog su pareiškėjo skundo reikalavimais nesutinka ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog nepaisant buvusių atsakingų už kapavietės priežiūrą asmenų, Kapavietę prižiūrėjo ir ja daug metų rūpinosi A. J. bei jos šeima. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-543-229/2015, nagrinėjamoje Panevėžio miesto apylinkės teisme, yra duomenų apie tai, kad mirusio R. P. pirmoji sutuoktinė, pareiškėjo motina J. M., sutiko ir pati asmeniškai paprašė A. J. prižiūrėti Kapavietę. Ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. lapkričio 25 d. apklausta R. Z. parodė, jog ji pirmosios R. P. sutuoktinės prašymu, leido tvarkyti kapą jos draugei A. J. su sąlyga, kad bus tvarkinga Kapavietė. Esant R. Z. sutikimui, J. M. pateikus R. P. mirties liudijimą, 2008 m. birželio 20 d. UAB „Panevėžio gatvės“ priėmė teisėtą sprendimą įrašyti atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu A. J. Pablogėjus A. J. sveikatai, jos prašymu ir bendru sutarimu, atsakingu už Kapavietės priežiūrą buvo paskirtas jos sūnus S. J. Todėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus 2014 m. kovo 18 d. sprendimas dėl S. J. paskyrimo atsakingu asmeniu už Kapavietės priežiūrą yra teisėtas. Mano, jog atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija negalėtų būti įpareigotas skirti pareiškėją atsakingu už Kapavietės priežiūrą asmeniu, kadangi jis nepateikė Kapavietėje palaidotų asmenų giminaičių sutikimo, tame tarpe ir F. S. dukros R. Z. sutikimo, J. J. giminaičių ir jį laidojusių asmenų sutikimo. Pareiškėjas nelaidojo savo tėvo, nestatė paminklo, daug metų neprižiūrėjo kapo, todėl šiuo metu neturi teisės pretenduoti į Kapavietės atsakingo asmens statusą. S. J. Kapavietėje (duomenys neskelbtini) palaidojo savo tėvą J. J. Jis yra teisėtai paskirtas atsakingu asmeniu už Kapavietės priežiūrą asmeniu ir tinkami vykdo Taisyklėse numatytas pareigas.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. P. su pareiškėjo skundu sutinka ir prašo jį tenkinti. Teismo posėdyje paaiškino, kad jis yra Kapavietėje palaidoto R. P. sūnus. Tėvui mirus, jį palaidojo tėvo antroji žmona K. S. Kadangi tuo metu dirbo žvejybos įmonėje ir buvo išvykęs į tolimąjį plaukiojimą Atlanto vandenyne, laidotuvėse dalyvauti negalėjo. Tačiau grįžęs, sutvarkė kapavietę savo lėšomis ir ja rūpinosi kartu su K. K. S. apie 1990 metus išvykus iš Lietuvos, Kapavietės priežiūra liko jam ir broliui R. Tačiau Kapavietėje be jo ir jo brolio žinios buvo palaidoti du svetimi asmenys. Jo ir pareiškėjo motinos J. M. su mirusiu tėvu nesiejo jokie ryšiai (buvo išsituokę), todėl J. M. neturėjo teisės tartis dėl Kapavietės priežiūros perleidimo kitiems asmenims.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. J. į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, prašymų dėl bylos nagrinėjimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas R. P. 2014 m. spalio 28 d. pateikė prašymą „Dėl kapavietės užėmimo“ Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, kuriuo prašė pripažinti jį Panevėžio miesto Kristaus Karaliaus katedros kapinių (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) eilės (duomenys neskelbtini) vietoje esančios kapavietės, kurioje (duomenys neskelbtini) metais palaidotas jo tėvas R. P., prižiūrėtoju (t.1, b. l. 52). Šis prašymas buvo apsvarstytas Kapaviečių identifikavimo komisijos posėdžiuose, kuri, atsižvelgusi į 2008 metų UAB „Panevėžio gatvės“ priimtą sprendimą ir vadovaudamasi surinktais faktais, nusprendė pareiškėjo R. P. prašymo netenkinti (t.1, b. l. 41-45, 49-51). Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2014 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo pareiškėją apie Kapaviečių identifikavimo komisijos sprendimą jo prašymo netenkinti ir už Kapavietės priežiūrą palikti atsakingu A. J. sūnų S. J. (t.1, b. l. 5). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija šį raštą bei administracinius aktus, kurių pagrindu A. J. ir S. J. buvo paskirti asmenimis, atsakingais už Kapavietės priežiūrą.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 41 dalį, savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos, be kita ko, yra ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas ir kapinių priežiūros organizavimas. Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 31 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybių vykdomosios institucijos Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja kapinių priežiūrą, koordinuoja bei kontroliuoja kapinių prižiūrėtojų darbą, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais. Ši savivaldybių funkcija yra įgyvendinama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ patvirtintomis Kapinių tvarkymo taisyklėmis, kurios, be kitų klausimų, nustato leidimo laidoti išdavimo, kapaviečių priežiūros ar kolumbariumo nišų skyrimo ir laidojimo jose, kapinių priežiūros ir kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų ir paslaugų atlikimo tvarką. Taisyklių 1 punkte nustatyta, kad jos yra privalomos tvarkant visas kapines, kuriose palaidoti ar laidojami žmonių palaikai. Ginčo teisiniams santykiams taip pat taikytinos Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklės, patvirtintos Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1-58-8. Minėtu tarnybos sprendimu laikinai, kol laidojimo paslaugų viešojo pirkimo konkurso būdu bus nustatytas kapinių prižiūrėtojas. UAB „Panevėžio gatvės“ buvo paskirta kapinių prižiūrėtoja. 2008 m. sausio 15 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracija ir UAB „Panevėžio gatvės“ sudarė sutartį Nr. 22-6.38-46 „Dėl kapinių priežiūros darbų“, kuria UAB „Panevėžio gatvės“ įsipareigojo vykdyti Panevėžio miesto kapinių (tame tarpe ir Kristaus Karaliaus katedros kapinių) priežiūros darbus (t.1, b. l. 164-167). UAB „Panevėžio gatvės“ pagal šią sutartį vykdė Panevėžio miesto kapinių priežiūrą iki 2008 m. rugpjūčio 1 d.

Nagrinėjamojoje byloje keliamu ginču pareiškėjas R. P. siekia būti įrašytas asmeniu, atsakingu už Kapavietės, kurioje 1973 metais palaidotas jo tėvas R. P., priežiūrą. Spręsdamas, ar pagrįstai atsakovas atsisakė tokiu asmeniu pareiškėją pripažinti, teismas vadovaujasi pareiškėjo prašymo atsakovui padavimo metu bei ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu galiojusiais teisės aktais.

Taisyklių 20 punktas tiek pareiškėjo prašymo atsakovui padavimo metu (2014m. spalio 22d. nutarimo Nr.1142 redakcija), tiek atsakovo 2014 m. kovo 18 d. sprendimo priėmimo metu (2012 m. vasario 29 d. nutarimo Nr.239 redakcija), nustatė, kad už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė arba kolumbariumo niša. Šio asmens duomenis kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (toliau – ir Žurnalas). Pagal Taisyklių 14 punktą, leidimas laidoti išduodamas laidojančiam asmeniui pateikus rašytinį prašymą ir mirties liudijimą. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklių (2013 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. 1-235 redakcija) 23 ir 33 punktuose. Remiantis šiomis nuostatomis, preziumuojama, jog leidimas laidoti turėjo būti išduodamas asmeniui, kuriam buvo išduotas mirties liudijimas (tuo atveju, jeigu nėra išlikęs pats leidimas laidoti).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Kapavietėje yra palaidoti trijų mirusių asmenų palaikai: (duomenys neskelbtini) palaidotas R. P. (pareiškėjo tėvas), (duomenys neskelbtini) – F. S., (duomenys neskelbtini) – J. J.

Byloje surinkti įrodymai (susirašinėjimo su Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriumi medžiaga, t.1, b. l. 32-39) patvirtina, kad Kapavietėje palaidoto R. P., mirusio (duomenys neskelbtini), pirminis mirties liudijimas (duomenys neskelbtini) buvo išduotas S. S., K. S., su kuria pareiškėjo tėvas R. P. susituokė 1972 m. rugsėjo 30 d., dukrai, gyvenusiai tuo pačiu adresu kaip ir mirusysis R. P. ((duomenys neskelbtini), Panevėžys). Įrašas 1973 metų Kristaus Karaliaus kapinių kapaviečių statinių žurnale (t.1, b.l.26-8), paties pareiškėjo bei trečiojo suinteresuoto asmens E. P. paaiškinimai teismo posėdyje, liudytojos R. Z. parodymai teismo posėdyje patvirtina, kad po mirusiojo R. P. palaidojimo asmeniu, atsakingu už Kapavietės priežiūrą, buvo mirusiojo antroji žmona K. S. (žurnale nurodyta P. S., K.), gyvenusi (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kuri Kapavietėje pastatė paminklą, o apie 1990 metus išvyko nuolat gyventi į Baltarusiją.

Mirusiojo F. S. mirties dienai galiojusiose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr.359 patvirtintose Kapinių tvarkymo taisyklėse (toliau – ir 1990 m. Kapinių tvarkymo taisyklės)nebuvo apibrėžta atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens sąvoka, tačiau sistemiškai vertinant šių taisyklių 12 punkto bei 2 priedo normas, darytina išvada, jog kapą prižiūrinčio asmens duomenys privalėjo būti užfiksuoti Laidojimo ir kapų statinių registravimo knygoje, o tokiu asmeniu minėtoje knygoje įrašomas asmuo, kuriam, pateikus mirties liudijimą, buvo išduotas leidimas laidoti. Todėl laikytina, kad tiek 1990 m. Kapinių tvarkymo taisyklės, tiek Taisyklės iš esmės analogiškai įvardija atsakingu už kapavietės priežiūrą laikytiną asmenį, o nuo 1990 metų tokio asmens duomenys privalėjo būti registruojami analogiškame Žurnalui dokumente – Laidojimo ir kapų statinių registravimo knygoje.

Kaip parodė liudytoja R. Z. bei patvirtina Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus pateikti duomenys (t.1, b.l.34), K. S. (P.) ir L. V. buvo seserys, todėl K. P., išvykdama iš Lietuvos, Kapaviete pavedė rūpintis L. V. (duomenys neskelbtini) mirė F. S., pirminis mirties liudijimas buvo išduotas jo antrajai žmonai Li. V., gyvenusiai tuo pačiu adresu kaip ir mirusysis F. S. ((duomenys neskelbtini), Panevėžys) (t.1, b.l.39).1996 metų Kristaus Karaliaus kapinių laidojimų registracijos žurnalo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nuo 1996 metų už Kapavietės priežiūrą buvo atsakinga L. V. (t.1, b. l. 30, t.2, b.l.19). Šie duomenys nėra nuginčyti ir nėra ginčijami nagrinėjamojoje byloje. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis, L. V. (duomenys neskelbtini) metais mirė (t.1, b.l. 32-39). Pažymėtina, kad 1990 m. Kapinių tvarkymo taisyklės, galiojusios iki 2006-02-22, nereglamentavo atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens pripažinimo ar pakeitimo sąlygų.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2008 m. birželio 20 d. UAB „Panevėžio gatvės“ raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsakingo asmens už kapavietės priežiūrą pakeitimo“ A. J. buvo informuota, kad išnagrinėjus jos pateiktą prašymą bei prie jo pridėtus dokumentus, Panevėžio miesto Kristaus Karaliaus kapinių laidojimų registravimo knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) eilutėje padarytas pakeitimas, įrašant „atsakinga A. J., gyvenančią (duomenys neskelbtini) Panevėžyje“ (t.1, b. l. 59). 2014 m. kovo 13 d. S. J. Panevėžio miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą „Dėl kapavietės duomenų įrašymo į kapinių žurnalą“, kuriuo prašė pripažinti jį atsakingu už Kapavietės priežiūrą, nurodė, jog jo motina A. J. dėl sveikatos būklės negali rūpintis Kapaviete (t.1, b. l. 56). 2014 m. kovo 18 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyrius raštu priėmė sprendimą S. J. įrašyti į laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnalą asmeniu, atsakingu už Kapavietės priežiūrą (t.1, b. l. 60). S. J. Kapavietėje (duomenys neskelbtini) palaidojo savo tėvą J. J.

Atsižvelgus į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą bei įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjas nelaidojo nė vieno iš Kapavietėje palaidotų asmenų, jam nė karto nebuvo išduotas leidimas laidoti Kapavietėje asmenis. Taigi, pareiškėjas negali būti laikomas atsakingu už Kapavietės priežiūrą asmeniu, nes jis neatitinka Taisyklių 20 punkte bei Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklių 23 punkte nurodytų sąlygų. Be to, bylos duomenys patvirtina, jog nuo pareiškėjas nuo jo tėvo R. P. palaidojimo Kapavietėje 1973 metais, niekuomet Laidojimo ir kapų statinių registravimo knygoje nebuvo įrašytas asmeniu, atsakingu už Kapavietės priežiūrą. Vien tik ta aplinkybė, jog jis yra pirmojo Kapavietėje palaidoto asmens sūnus, nesudaro pagrindo pripažinti jį asmeniu, atsakingu už Kapavietės priežiūrą.

Pareiškėjas, teigdamas, jog 2014 m. lapkričio 21 d. raštas, tiek administraciniai aktai, kurių pagrindu A. J. ir S. J. paskirti asmenimis, atsakingais už Kapavietės priežiūrą, yra neteisėti ir nepagrįsti, savo poziciją argumentavo tuo, kad atsakingi už Kapavietės priežiūrą asmenys (pareiškėjo teigimu – jis pats ir jo brolis) neišreiškė savo valios dėl Kapavietės priežiūros teisių perdavimo šiems asmenims. Minėta, kad pareiškėjas (dėl analogiškų argumentų ir jo brolis) niekuomet nebuvo asmeniu, atsakingu už Kapavietės priežiūrą. Šiame kontekste pažymėtina, jog pagal Taisyklių 21 punkto nuostatas, jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus žurnale duomenis. Iš esmės analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir skundžiamo 2008 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. 3-241 priėmimo metu galiojusių Vyriausybės 2006-02-13 nutarimu Nr.144 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių (toliau- ir 2006 m. Taisyklės) 20 punkte. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo skundžiamo 2008-06-20 sprendimo Nr.3-241 priėmimo iki pareiškėjo kreipimosi į atsakovą Panevėžio miesto savivaldybę buvo praėję daugiau kaip 6 metai, pasikeitė Panevėžio miesto kapinių prižiūrėtojas, pagal UAB „Panevėžio gatvės pateiktą informaciją, dokumentai, kurių pagrindu buvo priimtas šis ginčijamas sprendimas, (A. J. prašymas bei prie jo pridėti dokumentai, minimi skundžiamame sprendime) nėra išlikę (t.1, b.l.27, 62, 163), nustatyti, kokių rašytinių dokumentų pagrindu šis sprendimas buvo priimtas, nėra galimybės. Todėl teismas remiasi teismo posėdyje apklaustos R. Z. bei ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos J. M. parodymais (t.1, b.l.178-179), kuri, kaip teismo posėdyje patvirtino jos sūnus (pareiškėjas) bei trečiasis suinteresuotas asmuo E. P., į teismo posėdį negalėjo atvykti dėl sveikatos būklės. (duomenys neskelbtini) metais mirus L. V., kuri nuo 1996 metų buvo atsakinga už Kapavietės priežiūrą, dėl atsakingo už Kapavietės priežiūrą asmens turėjo teisę susitarti ir Kapavietėje palaidotų R. P. bei F. S. giminaičiai. Trečiasis suinteresuotas asmuo S.J. atsiliepime į patikslintą skundą nurodė, o teismo posėdžio metu jo atstovė paaiškino, jog Kapavietėje palaidoto F. S. dukra R. Z. pirmosios R. P. žmonos J. M. prašymu leido tvarkyti kapą jos bei mirusiojo R. P. kaimynei A. J. Šias aplinkybes patvirtina R. Z. bei J. M. parodymai. J. M. parodė, kad ji pati iki išvykimo iš Panevėžio rūpinosi Kapaviete, o išvykdama iš Panevėžio, Kapaviete pasirūpinti prašė A.J. R. Z. papildomai parodė, kad ji 2008 m. buvo įrašyta asmeniu, atsakingu už Kapavietės priežiūrą, todėl J. M. buvo paprašyta vykti į Panevėžį ir pasirašyti dokumentus dėl Kapavietės priežiūros perleidimo A. J. bei tokius dokumentus pasirašė, kapavietė tuo metu buvo apleista ir ją reikėjo sutvarkyti. Šie R. Z. parodymai bylos medžiaga nėra paneigti. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, kolegija mano, kad Kapavietėje palaidotų asmenų artimųjų valia perleisti asmens, atsakingo už Kapavietės priežiūrą, teises A. J. buvo tinkamai išreikšta. Pažymėtina, jog 2006 m. Taisyklės tokios valios išreiškimui rašytinės formos nenustatė. Remiantis išdėstytais argumentais, konstatuotina, jog 2008 m. birželio 20 d. UAB „Panevėžio gatvės“ sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Panevėžio miesto Kristaus Karaliaus katedros kapinių laidojimų registravimo knygos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) eilutėje buvo padarytas pakeitimas, įrašant atsakinga A. J., yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti nėra jokio pagrindo. Kolegija atkreipia dėmesį, kad nei pareiškėjas, nei trečiais suinteresuotas asmuo nuo 1973 metų nė karto (net ir Kapavietėje po jų tėvo mirties palaidojus dar du asmenis) į kapinių priežiūrą vykdančią instituciją ar savivaldybę dėl jų pripažinimo asmenimis, atsakingais už Kapavietės priežiūrą, nesikreipė, ginčo dėl to nekėlė, kas rodo, jog šis klausimas pareiškėjui daugelį metų nebuvo aktualus. Ginčas tarp šalių kilo tik Kapavietėje pakeitus paminklinį akmenį. Pažymėtina, kad ginčas dėl Kapavietėje palaidotų mirusiųjų asmenų atminimo įamžinimo, šalims nesusitarus, turėtų būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.

Pagal jau minėtų Taisyklių 21 punkto ir Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklių 24 punkto nuostatas, A. J. dėl sveikatos būklės toliau negalint vykdyti atsakingo už Kapavietės priežiūrą asmens pareigų, kas bus atsakingas už kapavietės priežiūrą, turėjo teisę susitarti jos giminaičiai, sutuoktinis(-ė)arba Kapavietėje palaidotų R. P. bei F. S. giminaičiai, sutuoktinis (-ė), ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus žurnale duomenis. Pažymėtina, jog šiose teisės normose yra įtvirtinta alternatyva, t.y. nėra imperatyvaus reikalavimo tartis su Kapavietėje palaidotų mirusiųjų giminaičiais ir sutuoktiniu (-e), jose taip pat nėra jokių reikalavimų pranešimo formai, nenurodyta ir tai, kas konkrečiai tokį pranešimą kapinių prižiūrėtojui turėtų teikti. Taigi, atsižvelgus į tai ir įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kad S. J. bendru su motina A. J. sutarimu prašymu kreipėsi į atsakovą, pranešė apie keistinus Žurnale duomenis, darytina išvada, jog minėti teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti. Todėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus 2014 m. kovo 18 d. sprendimas, kuriuo S. J. buvo suteiktos Kapavietės prižiūrėtojo teisės, išnagrinėjus tokį jo prašymą, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti taip pat nėra jokio pagrindo.

Darytina išvada, kad Kapaviečių identifikavimo komisija pagrįstai rėmėsi 2008 m. birželio 10 d. UAB „Panevėžio gatvės“ sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. kovo 18 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), iš esmės tinkamai įvertino posėdžių metu surinktus duomenis, Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale bei Laidojimo ir kapų statinių registravimo knygoje esančius įrašus, teisingai aiškino bei taikė teisės normas, todėl jos sprendimo pagrindu priimtas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2014 m. lapkričio 21 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjo R. P. skundą atsakovams Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio gatvės“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. J., S. J., E. P. dėl 2008 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. 3-241, 2014 m. lapkričio 21 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėjos: Irena VaržinskienėNijolė ČekanauskienėDalytė Zlatkuvienė