- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-18
- Bylos Nr.
- PK-1538-295/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00072-2013-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Bugelevičius
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 407 straipsnio nustatyta tvarka buvo gautas J. V. prašymas dėl kaltinamųjų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį. Prašyme J. V. nurodo, kad J. V. ir V. V., siekdami savanaudiškų tikslų, paskleidė apie J. V. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ir pažeminti jį, bei pakirsti pasitikėjimą juo, kadangi skunde, adresuotame prokurorui, jie rašė: <...Kadangi nukentėjusieji dar tiki galimybe atstatyti teisingumą, šiame skunde nėra analizuojamos įtariamojo J. V. sąsajos su atitinkamomis užsienio šalies tarnybomis ir jo ryšiais per įtakos asmenis, siekiant jam palankaus sprendimo...>. Šiais tvirtinimais, pasak J. V., jis yra apšmeižtas, nes yra kaltinamas sunkiais nusikaltimais, kaip padėjimu kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką (BK 118 straipsnis) arba šnipinėjimu (BK 118 straipsnis). Kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, J. V. manymu, paliudija prokuratūros 2013 m. kovo 13 d. nutarimas, nes prokuratūra jam neturi jokių pretenzijų, ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2013 m. kovo 28 d. raštas Nr. 55R-43.
Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą.
Sutinkamai su BPK 412¹ straipsnio 1 dalies reikalavimais, teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tai reiškia, jog arba visai nebuvo įvykio, apie kurį buvo pranešta kaip apie nusikalstamą veiką, arba įvykis pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti nusikalstama veika.
Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 154 straipsnį atsirasti būtina kaltės forma yra tik tiesioginė tyčia. Pagal 154 straipsnį, tai yra sąmoningas paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį, arba pakirsti pasitikėjimą juo. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Todėl, paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo. Žinios yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Melagingos žinios yra tokios, kurios neatitinka tikrovės, yra prasimanytos, tai yra skleidimas to, kas teigiama esant ar buvę, bet nėra ir nebuvo, arba faktai iškreipiami.
Šalies argumentai
Susipažinus su prie privataus kaltinimo skundo pridėtu J. V. ir V. V. skundu, adresuotu prokurorui, matyti, kad šiuo skundu pareiškėjai kaip nukentėjusieji kreipėsi į prokurorą, prašydami panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro Dainiaus Dambrausko 2012 m. spalio 17 d. nutarimą ikiteisminiame tyrime Nr. 95-1-00028-12, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dalyje prieš J. V. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 1 dalyje. Iš skundo turinio galima suprasti, kad pareiškėjas ir J. V. bei V. V. nesutaria dėl žemės sklypo ribų, jos naudojimo bei tvoros pastatymo aplinkybių, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris dalyje nutrauktas. Šiame skunde be kitų teiginių J. V. ir V. V. nurodė ir J. V. prašyme cituojamą sakinį, kuris J. V. nuomone, apšmeižė jį, neva jis šnipinėjo arba padėjo kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką.
Vertinant J. V. cituojamą teiginį, negalima daryti išvados, kad J. V. ir V. V. siekė paskleisti apie J. V. tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti jį, arba pakirsti pasitikėjimą juo, kadangi J. V. ir V. V. skunde, adresuotame prokurorui nenurodyta jokios konkrečios šmeižikiškos informacijos, kuri galėtų paniekinti ar pažeminti asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Iš skunde prokurorui esančio neva šmeižikiško teiginio negalima daryti išvados, kad J. V. ir V. V. kaltina J. V. sunkiais nusikaltimais, tokiais kaip padėjimu kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respublika (BK 118 straipsnis) arba šnipinėjimu (BK 119 straipsnis). Kad informacija būtų pripažinta šmeižikiška, turi būti nustatyta, jog buvo paskleista konkreti tikrovės neatitinkanti informacija, kuri gali paniekinti ar pažeminti asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šiuo gi atveju buvo pateiktas bendro pobūdžio teiginys, iš kurio turinio negalima daryti jokios konkrečios išvados, kurią būtų galima patikrinti.
Šalies argumentai
J. V. teigia, kad prokuroro 2013 m. kovo 13 d. nutarimas paliudija, jog buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija. Tačiau vien tai, kad prokuroras, atsakydamas J. V. į jo prašymą, ir nurodydamas, kad jis gali kreiptis privataus kaltinimo tvarka, nesudaro pagrindo teigti, kad prokuroras patvirtino, jog J. V. ir V. V. teiginyje yra šmeižikiškos informacijos. Prokuroras J. V. tik nurodė, kad ikiteisminis tyrimas bylose dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 straipsnyje, neatliekamas, ir išaiškino jam teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Tuo tarpu J. V. teismui pateiktas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro raštas patvirtina, kad šio centro duomenų bazėse nerasta informacijos apie J. V. sąsajas su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, tačiau šis raštas, teismo nuomone, niekuo nesusijęs su J. V. ir V. V. skunde prokurorui nurodytu teiginiu.
Įvertinus J. V. prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus, darytina išvada, kad prašyme nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog J. V. ir V. V. skunde prokurorui buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija apie J. V., galinti paniekinti ar pažeminti jį arba pakirsti pasitikėjimą juo, todėl J. V. ir V. V. veiksmuose nėra požymių nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 ar 2 dalyse.
Kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, turi būti atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal J. V. pareiškimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 412¹ straipsniu,
nutaria:
Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal J. V. pareiškimą dėl jo šmeižto, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos nukentėjusiojo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.