Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) G. K. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. balandžio 30 d. nutarties panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) V. K. 2021 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) P. J. buvo nubaustas 450 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis 2020 m. gruodžio 31 d., laikotarpiu nuo 15.50 val. iki 16.30 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., vairavo transporto priemonę, darydamas Kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keldamas pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui, bei norėdamas parodyti savo išskirtinumą iš kitų eismo dalyvių, taip rodydamas jiems nepagarbą, vairuodamas automobilį, išvažiuodamas iš degalinės „V.“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), teritorijos į pagrindinę gatvę, sukdamas kairėn, tyčia stipriai nuspausdamas akseleratoriaus pedalą, privertė galinius varomus ratus prasisukti ir taip automobilį slysti šonu. Taip pat prie prekybos centro „M.“, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), pagrindinėje gatvėje, prie pėsčiųjų perėjos, užsidegus eismą leidžiančiam šviesoforo signalui, tyčia stipriai nuspausdamas akseleratoriaus pedalą, prasuko galinius varomus ratus, keldamas didelį triukšmą ir padarydamas automobilį sunkiai valdomą. Tokiais savo veiksmais P. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 9, 127 punktų reikalavimus.

2. Skundu pirmosios instancijos teismui pareiškėjas P. J. prašė panaikinti 2021 m. vasario 11 d. ne teismo tvarka priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną prieš jį nutraukti, nes nurodyto nusižengimo nepadarė ir su jam paskirta bauda nesutinka, o nenustačius teisenos nutraukimo pagrindų, skundžiamą nutarimą pakeisti, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės neskirti arba skirti žymiai mažesnes ir švelnesnes. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. balandžio 30 d. nutartimi pareiškėjo P. J. skundas tenkintas. Panaikintas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) V. K. 2021 m. vasario 11 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir byla grąžinta (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatui atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Nutartyje konstatuota, jog reikia atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą, nes byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad P. J. pažeidė KET reikalavimus, todėl būtina įvertinti, ar padarytų pažeidimų pavojingumas ir padarymo aplinkybės patvirtina chuliganiško vairavimo faktą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai

3. Apeliaciniu skundu (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) G. K. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. balandžio 30 d. nutartį ir palikti galioti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2021 m. vasario 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

3.1. Apeliaciniame skunde nurodyta, jog administracinis nusižengimas užfiksuotas policijos pareigūnų akivaizdoje. Įrodymai – pareigūno tarnybinis pranešimas, vaizdo medžiaga ir išsamūs paaiškinimai teismo posėdžio metu, neginčytinai įrodo administracinio nusižengimo įvykdymą. Pažymėta, kad policijos pareigūno E. P. tarnybiniame pranešime nuosekliai ir labai išsamiai nurodytos pagrindinės įvykio aplinkybės bei įvardyta, kokiais būtent veiksniais pasireiškė P. J. chuliganiškas vairavimas. Netikėti ar abejoti savo tarnybines pareigas atlikusio policijos pareigūno parodymais nėra jokio pagrindo. Atkreiptas dėmesys, jog iš administracinio nusižengimo byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad P. J., sustabdžius policijos pareigūnams, intensyviai teiravosi, kas jam gresia, akivaizdžiai jaudinosi, akcentavo nenorįs prarasti teisės vairuoti transporto priemones ir tvirtino tokiu savo vairavimu norėjęs papramogauti.

3.2. Apeliaciniame skunde daroma išvada, kad P. J. tyčia, dviejose vietose nuspausdamas akseleratoriaus pedalą, privertė galinius varomuosius transporto priemonės ratus prasisukti, kėlė didelį triukšmą, privertė automobilį slysti šonu, padarė automobilį sunkiai valdomu, ir tokiais savo veiksmais iš chuliganiškų paskatų sukėlė pavojų eismo saugumui, sau ir kitiems eismo dalyviams. Tai, kad įvykio metu ir vietoje buvo daugiau automobilių ir eismo dalyvių, patvirtina faktą, jog dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo P. J. chuliganiško vairavimo buvo atsiradusi didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar kilti avarinei situacijai, jis savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai.

4. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) V. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. balandžio 30 d. nutartį ir palikti galioti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2021 m. vasario 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

4.1. Didelis greitis nėra būtinasis administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymis, todėl, norint įrodyti, jog asmuo padarė šį nusižengimą, nėra būtina konstatuoti, kad pažeidėjas transporto priemonę vairavo dideliu greičiu, tuo labiau, jog ši sąvoka yra vertinamoji. Vis dėlto, apie buvusį didelį transporto priemonės vairavimo greitį galima spręsti iš bylos medžiagoje esančio vaizdo įrašo. Iš fiksuoto vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad nusižengimo padarymo metu (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) m., vyko intensyvus transporto priemonių eismas, kelkraščiuose buvo pristatyta transporto priemonių, kurioms savo veiksmais P. J. kėlė realią grėsmę, taip pat ir kartu važiavusiam keleiviui.

4.2. Byloje nebuvo nustatyta jokių objektyvių aplinkybių ir trukdžių, kurie būtų kliudę transporto priemonę vairuoti, laikantis visų Kelių eismo taisyklių reikalavimų. P. J. nei bylos nagrinėjimo metu ne teismo tvarka, nei skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nenurodė aplinkybių, kurios paaiškintų, kodėl jam būtų reikėję skubėti ar be tikslo, išvažiuojant iš degalinės teritorijos ir pradedant važiuoti užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) m, neadekvačiai didinti variklio apsukas, dėl kurių automobilis prarado sukibimą su kelio danga ir tapo sunkiai valdomas. Atsiliepime padaryta išvada, jog P. J., chuliganiškai vairuodamas transporto priemonę, negalvojo, kokios pasekmės gali kilti, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas gali sukelti pavojų eismo saugumui, jo paties ir kitų žmonių gyvybei ar sveikatai bei turtui.

4.3. Aplinkybes, kad P. J. chuliganiškai vairavo transporto priemonę patvirtina kaip liudytojai Plungės apylinkės teisme posėdžio metu apklausti pareigūnai, kurie nurodė, kad aiškiai matė P. J. atliekamus manevrus, tiek P. J. išvažiuojant iš degalinės teritorijos, tiek pradedant važiuoti užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui. Nėra pagrindo netikėti savo tarnybines pareigas vykdžiusių policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime užfiksuotais parodymais ir teismo posėdžio metu nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Taigi visos aptartos aplinkybės patvirtina, kad P. J. administracinį nusižengimą padarė tyčia, suprasdamas atliekamų veiksmų pavojingumą ir to siekdamas. Nors nagrinėjamu atveju reali žala nebuvo padaryta, tačiau tai nereiškia, kad P. J. veiksmai nebuvo pavojingi.

4.4. Nusižengimas padarytas dienos metu, kuomet vyko intensyvus eismas, todėl akivaizdu, kad pavojus buvo kilęs. Jei kito automobilio vairuotojas, siekdamas išvengti eismo įvykio kilimo grėsmės, butų neatsargiai sureagavęs į P. J. vairuojamo automobilio stabilumo praradimą ar staiga pasirodęs pėsčiasis, P. J. nebūtų galėjęs tinkamai suvaldyti transporto priemonės, nes jos kontrolė priklausė ne vien nuo vairuotojo, bet ir nuo kitų išorinių aplinkybių. Plungės apylinkės teismas, išanalizavęs byloje pateiktą vaizdo įrašą, pagrįstai nustatė, kad P. J. vairuojamas automobilis nedidelėje kelio atkarpoje mažiausiai tris kartus neparodė posūkio signalo, toliau darydamas Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta nuomonė, kad atskirai P. J. neturėtų būti taikoma ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė, o minėti P. J. veiksmai turėtų būti vertinami kaip jam inkriminuoto ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtinė dalis.

5. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) G. K. apeliacinį skundą atmesti.

5.1. P. J. buvo kaltinamas abstrakčiais KET 4 ir 9 punktų pažeidimais, taip pat nenustatytu greičio viršijimu. Suformuluotas abstraktus kaltinimas be jokių nukentėjusiuosius identifikuojančių duomenų šiurkščiai pažeidė P. J. teisę į gynybą ir leido policijos įstaigai manipuliuoti padėtimi. Teismo posėdžio metu abu apklausti pareigūnai tvirtai teigė, kad gatvėse buvo pilna žmonių, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad nė vieno žmogaus nei gatvėje, nei ant šaligatvių nuo pat parduotuvės „M.“ iki pat P. J. vairuojamo automobilio sustabdymo vietos nebuvo. Išėjus iš degalinės, sankryžos vaizdą užstoja degalinės kolonėlių konstrukcijos ir želdiniai prie sankryžos. Iš nuotraukų matyti, kad sankryžos matymas ribotas, o išėjus iš degalinės, sankryža apskritai nematoma. Taigi pareigūnų dėmesį atkreipė iš esmės ne automobilio išvažiavimo vaizdas, o garsas.

5.2. Visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismui trūko konkrečių užfiksuotų duomenų, kaip automobilis judėjo, kam sukeltas pavojus, kokie automobiliai stovėjo ar važiavo šalia ir kokiems galėjo sukelti pavojų P. J., kaip buvo pažeista viešoji tvarka bei eismas ir pan. Byloje nėra jokių įrodymų, kad P. J. savo išvažiavimu iš degalinės ir pajudėjimu, užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui, būtų kam nors sutrukdęs. Ant kelio neliko jokių ratų prasisukimo pėdsakų. Atsiliepime pažymėta, kad jokio intensyvaus eismo nebuvo, taip pat šalia nebuvo jokių automobilių. Nors ir sutvarkytas, duslintuvas vis tiek skleidė didelį garsą, o tai patvirtina, kad pareigūnai galėjo suklysti, vertindami važiavimą pagal skleidžiamą garsą. Tuo labiau, kad iš tos vietos, kurioje stovėjo pareigūnai, išvažiavimas iš degalinės matomas tik iš dalies. P. J. net pasimetė, kad policininkai jį apkaltino pažeidimais, kurie jam nėra suprantami. Jis nesuprato, ką reiškia policininkų pasakymai, ir tik atkartojo jų žodžius, nesuprasdamas, ką jiems atsakyti. Sakė tai, kas manė, jog tiks policininkams.

5.3. Byloje esančių prieštaravimų nebėra galimybės pašalinti. Kita vertus, pagal suformuotą teismų praktiką vien ratų prasisukimas ant šlapio purvino asfalto žiemos metu, jeigu dėl to tik susidarė įspūdis, jog pavojus eismo saugumui ar eismo dalyviams galėjo kilti, negali būti pagrindas P. J. veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. P. J. išvažiavimas iš degalinės ir pajudėjimas iš vietos prie šviesoforo negali būti pripažinti chuliganiškais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neketino elgtis pavojingai, chuliganiškai ir kelti pavojų eismo saugumui. P. J. veiksmai nesiekia net ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto pavojingo vairavimo.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – ir Institucija) (duomenys neskelbtini) G. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

7. Skundžiama nutartimi buvo panaikintas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) V. K. 2021 m. vasario 11 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir byla grąžinta (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatui atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde kelia P. J. nubaudimo pagrįstumo klausimą, kadangi, Institucijos vertinimu, P. J. veiksmuose yra ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visuma. Taigi apygardos teismas nutartyje pasisako būtent dėl pagrindinio apeliacinio skundo klausimo, ar P. J. galėjo būti pripažintas tyčia chuliganiškai vairavęs automobilį ir ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas grąžino bylą Institucijai iš naujo atlikti tyrimą.

8. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

9. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo P. J. administracinio nusižengimo bylą, pažeidė aptartas ANK nuostatas, skundžiamos nutarties išvados nėra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, nesilaikydamas ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai neištyrė ir neįvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų, nepateikė jų visumos analizės.

10. Iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad P. J. administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. ANK 420 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. Šio administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Pažymėtina ir tai, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas). Pagal KET 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

11. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. J. savo pasiaiškinime administracinio nusižengimo protokole ir pirmosios instancijos teisme nurodė, kad, neturėdamas jokios tyčios, per daug paspaudė akseleratorių ir ant slidžios kelio dangos prasisuko galinis ratas. Teisme kaip liudytojas apklaustas kartu su pareiškėju važiavęs P. K. parodė, kad nebuvo jokio šoninio slydimo, dėl modifikuoto duslintuvo garsas buvo labai didelis, pradedant važiuoti ratas galėjo prasisukti, tačiau jokio pavojaus niekam nesukėlė, greitis nebuvo viršytas. Teisme kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai E. P. ir M. B. parodė, kad P. J. automobilį vairavo chuliganiškai, kėlė pavojų tiek eismo, tiek kitų žmonių saugumui, persekiojant jo automobilį, P. J. važiavo didesniu nei leistina greičiu, kelis kartus neparodė posūkio signalo. Iš duomenų, esančių tarnybiniame pranešime, matyti, kad policijos pareigūnų ir degalinėje buvusių žmonių dėmesį atkreipė automobilio BMW skleidžiamas garsas ir padangų cypimas. Kita vertus, duomenų, ar automobilis buvo techniškai tvarkingas (dėl skleidžiamo garso, padangų kokybės), byloje nėra. Taigi apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog anksčiau aptarti įrodymai yra prieštaringi ir šių prieštaravimų iki galo nepašalino vaizdo medžiagoje užfiksuoti duomenys.

12. Pažymėtina, jog nėra užfiksuota jokių duomenų apie automobilio BMW išvažiavimą iš degalinės teritorijos, taip pat apie jo pradėjimą važiuoti prie PC „M.“ pėsčiųjų perėjos kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Iš policijos tarnybinio automobilio daryto vaizdo įrašo matyti, kad persekiojamo automobilio greitis nefiksuotas, pradėtas persekioti automobilis važiavo į žiedinę sankryžą, iš kurios išvažiuodamas, neparodė posūkio į dešinę signalo, gatvėje aplenkdamas kelio nelygumus, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir grįžo į savo juostą, neparodydamas posūkio signalo į kairę ir į dešinę, o apie važiavimo greitį taip pat nėra jokių duomenų. Be to, (duomenys neskelbtini) kameros įraše nesigirdi, kaip P. J. policijos pareigūnams pripažįsta, jog pašaliniai žmonės jį skatino taip elgtis, rodydami gestus „suspaustas kumštis ir iškeltas nykštys“. Darytina išvada, kad pačiuose vaizdo įrašuose įvykiai, iš kurių būtų galima spręsti apie P. J. chuliganišką vairavimą, nėra užfiksuoti, t. y. nematyti tie momentai, kuomet administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, stipriai nuspausdamas akseleratoriaus pedalą, privertė galinius varomus ratus prasisukti ir automobilį slysti šonu, padarydamas jį sunkiai valdomu. Nepaisant to, jog bylos medžiagoje esantys vaizdo įrašai nepatvirtina P. J. padarius jam inkriminuojamą ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, net ir grąžinus bylą Institucijai, kuri surašė administracinio nusižengimo protokolą ir tyrė bylą ne teismine tvarka, aptariama situacija nepasikeis, kadangi nagrinėjamų įvykių pareigūnai neturi jokių galimybių stebėti ir užfiksuoti iš naujo, t. y. vaizdo medžiaga byloje liks būtent tokia, kokia ji yra, kadangi visus turimus užfiksuotus duomenis pareigūnai jau pateikė.

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, jog, vertinant policijos tarnybinio automobilio daryto vaizdo įrašo duomenis, matyti, kad P. J. pažeidė KET 86 punkto reikalavimus, o už tai atsakomybė numatyta ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir pagal sankcijos ribas šis nusižengimas nelaikytinas išskirtinai šiurkščiu. Kita vertus, iš vaizdo įrašo matyti, kad P. J., vairuodamas automobilį nedidelėje kelio atkarpoje, mažiausiai tris kartus neparodė posūkio signalo, žiedinėje sankryžoje buvo pakankamai intensyvus eismas, iš paskos važiavo policijos nežymėtas automobilis, tokiu būdu P. J. paeiliui vieną po kito tyčia padarė kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kėlusius grėsmę eismo saugumui. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo veiksmuose dėl aptartų aplinkybių gali būti ir ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai (vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš skundžiamoje nutartyje nurodytų duomenų yra matyti, kad visi P. J. atlikti veiksmai yra užfiksuoti ir nesama pagrindo tvirtinti, jog gali būti, atliekant naujus proceso veiksmus, užfiksuotos kitos reikšmingos aplinkybės. Tai rodo, jog nagrinėjamu atveju yra aktualus surinktų ir bylos medžiagoje esančių duomenų vertinimo bei pripažinimo įrodymais klausimas, taip pat ir tinkamas P. J. atliktų veiksmų kvalifikavimas.

14. Pagal ANK 635 straipsnio 3 dalį, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Sisteminis šios nuostatos (kaip ir iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios iš esmės analogiškos nuostatos, nustatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 2 dalyje) aiškinimas reiškia, kad: 1) teismas gali perkvalifikuoti veiką; 2) veikos perkvalifikavimas turi būti motyvuotas; 3) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) protokole buvo nurodyta administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) esmė; 4) ši nuostata nereikalauja atlikti papildomo tyrimo; 5) ta aplinkybė, kad pakeičiamas veikos kvalifikavimas, taip pat ir iš lengvesnio pažeidimo į sunkesnį, nėra principo non reformatio in peius (draudimas pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį) pažeidimas; 6) apylinkės teismas pats gali pašalinti institucijos motyvų dėl veikos perkvalifikavimo priimant nutarimą trūkumą; 7) įtvirtintas draudimas savo iniciatyva papildyti kaltinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-84-942-2016). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad, taikant ANK 635 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, svarbu užtikrinti, jog nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-788-2017, 2AT-66-976-2017).

15. Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes ir bylos medžiagoje užfiksuotus surinktus duomenis, manydamas, kad Institucija nagrinėjamu atveju netinkamai kvalifikavo P. J. padarytą administracinį nusižengimą, turi įstatymo suteiktą galimybę šią klaidą ištaisyti ir, iš anksto apie tai įspėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą. Atkreiptinas dėmesys, jog nors skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad nagrinėjam atveju privalo būti atliktas didelės apimties papildomas aplinkybių tyrimas, tačiau nutartyje pirmosios instancijos teismas nenurodė nė vieno veiksmo, kurį turėtų atlikti Institucija, iš naujo nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą ir tirdama P. J. atliktus veiksmus. Vadovaujantis teismų praktika, administracinių nusižengimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai turi būti pašalinami, tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Tam tikras bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turėtų ištaisyti pats teismas. Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio nusižengimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio nusižengimo bylą, pats ištaisyti negali.

16. Kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė nė vieno proceso veiksmo, kurį turėtų atlikti Institucija, grąžinus jai iš naujo nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, nesama ir pagrindo to daryti. Galų gale Institucija savo P. J. atliktų veiksmų vertinimą jau pateikė, surašydama 2021 m. vasario 11 d. nutarimą ir nubausdama administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Pirmosios instancijos teismas turi teisę ir galimybę pateikti savąjį situacijos vertinimą ir perkvalifikuoti P. J. veiksmus pagal kitą ANK straipsnį, esant tam pagrindui. Apeliacinės instancijos teismas savo ruožtu P. J. veiksmų perkvalifikavimo klausimo nespręs, kadangi taip būtų suvaržyta asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, teisė į gynybą ir jis netektų galimybės tokio sprendimo apskųsti instancine tvarka. Vis dėlto, jei pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nuspręstų, kad P. J. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių visumos, o taip pat nesama pagrindo ir traukti jį atsakomybėn pagal kitą ANK straipsnį, pirmosios instancijos teismas turi galimybę administracinio nusižengimo teiseną nutraukti (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

17. Kadangi pirmosios instancijos teismas, turėdamas galimybę ir įstatymo suteiktus įgaliojimus, pašalinti konstatuotus trūkumus nagrinėjamoje byloje ir atlikti išsamų įrodymų vertinimą, to nepadarė ir nepagrįstai grąžino bylą Institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą, tai laikytina esminiu proceso teisės pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva byloje esančių proceso pažeidimų negali pašalinti, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui, kad jis galėtų pašalinti konstatuotus esminius proceso teisės pažeidimus ir, iš naujo išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, priimti sprendimą dėl teisingo P. J. atliktų veiksmų kvalifikavimo bei jo kaltės nustatymo.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

iš dalies tenkinti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) G. K. apeliacinį skundą.

Panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. balandžio 30 d. nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje:

perduoti administracinio nusižengimo bylą su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens P. J. 2021 m. kovo 3 d. skundu iš naujo nagrinėti Plungės apylinkės teismui.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.