Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013-05-02 nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 201 str. 1 d. (dėl 2012-03-14 įvykdyto nusikaltimo) 5MGL (650 litų) bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 201 str. 1 d. (dėl 2012-03-21 įvykdyto nusikaltimo) 7MGL (910 litų) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, gautinė bausmė R. B. paskirta 10 MGL (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) bauda.

R. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 201 str. 1d. (dėl 34,360 dm³ (litro) naminių stiprių alkoholinių gėrimų įsigijimo ir laikymo, turint tikslą juos realizuoti), išteisintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė, turėdamas tikslą realizuoti, ir realizavo naminius stiprius alkoholinius gėrimus, o būtent, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens įgijęs nenustatytą kiekį naminių stiprių alkoholinių gėrimų, turėdamas tikslą realizuoti, laikė juos V. B. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), iš kurių 2012 m. kovo 14 d. apie 20.30 val., minėtame bute realizavo, A. G. parduodamas už 6,00 Lt, 0,475 dm³ (litro) naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 44,9 %.

Be to, R. B. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai laikė, turėdamas tikslą realizuoti, naminius stiprius alkoholinius gėrimus, o būtent, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens įgijęs nenustatytą kiekį naminių stiprių alkoholinių gėrimų, turėdamas tikslą realizuoti, laikė juos V. B. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini) iš kurių 2012 m. kovo 21 d. apie 18.50 val., minėtame bute realizavo, G. S. parduodamas už 6,00 Lt, 0,460 dm³ (litro) naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 42,2 %.

Be to, R. B. buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai laikė, turėdamas tikslą realizuoti, naminius stiprius alkoholinius gėrimus, o būtent, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens įgijęs nenustatytą kiekį naminių stiprių alkoholinių gėrimų, turėdamas tikslą realizuoti, iki 2012 m. balandžio 3 d. 19.50 val., V. B. priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), rūsyje, laikė naminius stiprius alkoholinius gėrimus – 34,360 dm³ (litro), kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija 39,2-42,6 %.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013-05-02 nuosprendį dalyje, kurioje jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 201 str. 1 d., panaikinti ir, Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu, jį išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas pripažindamas jį kaltu rėmėsi liudytojų parodymais, o jo parodymus nepagrįstai atmetė. Teigia, jog jo santykiai su policija įtempti, nes parašė skundą policijos departamentui dėl netinkamo pareigūnų darbo, todėl jo nuomone, policijos pareigūnai gali jam taip keršyti Teigia, kad nurodė konflikto priežastį, tačiau šių faktų teismas nepatikrino, apsiribojo policijos pareigūno A. R. paaiškinimu, jog tarp jų jokio konflikto nebuvo. Teismas vertindamas pareigūnų parodymus neatkreipė dėmesio į tai, jog tiek jis, tiek jo mama V. B., su ja gyvenantis K. T. nurodė, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jis negyvena, tik ateina į svečius. Bylos duomenimis yra įrodyta, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini).

Nuteistasis nurodo, kad G. S. teisme davė kitokius parodymus, nei apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Teisme liudytojas paaiškino, kad jo nepažįsta, anksčiau nėra matęs, prisimena, jog ėjo į namo pirmą aukštą, buto nepamena, duris atidarė jaunuolis, kuriam pro plyšį padavė pinigus, o jis jam naminės degtinės. Teigia, kad liudytojas negalėjo atsakyti, kad asmuo, padavęs jam naminę degtinę buvo būtent jis (R. B.), tačiau vėl paklausus, nurodė, kad naminę degtinę pardavė jis. Nurodo, jog šie liudytojo parodymai yra prieštaringi, neaiškūs.

Be to, nuteistasis nurodo, kad teismas jį pripažindamas kaltu, rėmėsi 2012-03-22 asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad atpažįstančiajam liudytojui G. S. buvo parodytos 5 asmenų nuotraukos ir liudytojas nuotraukoje Nr. 2 atpažino jaunuolį, kuris pardavė naminę degtinę. Teigia, kad pirmiausia turi būti išnaudota galimybė atpažinti ne pagal nuotrauką, o asmenį natūroje. Pažymi, kad atpažinimui buvo pateikta jo dešimties metų senumo fotonuotrauka.

Taip pat nuteistasis nurodo, jog prieštaringi ir nenuoseklūs yra liudytojo A. G. parodymai. A. G. nurodė, kad atėjęs pas jį, adresu (duomenys neskelbtini), iš jo nusipirko 0,5 l naminės degtinės už 6 Lt. Teisme liudytojas nurodė, kad jo nepažįsta, o gal matė vieną kartą, nepamena, kiek kartų ir kada pirko naminę degtinę.

Nuteistojo R. B. nuomone, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo neginčijamai nustatyta, jog jis 2012-03-14 pardavė naminę degtinę A. G. ir 2012-03-21 – G. S., bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Teigia, kad teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi spėlionėmis ir prielaidomis, policijos pareigūnų nuomone, kad būtent jis prekiauja namine degtine, o ne objektyviais įrodymais, patvirtinančiais jo kaltę ar nekaltumą, mano, kad dėl to buvo pažeistas Lietuvos Respublikos BK 20 str. 4 d.

Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. ginčija kaltę padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai R. B. pripažino kaltu du kartus pardavus naminę degtinę ir nuteisė jį pagal Lietuvos Respublikos BK 201 str. 1 d., 201 str. 1 d., todėl Šiaulių apylinkės teismo 2013-05-02 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Nuteistasis R. B. savo apeliaciniame skunde neigia padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kurių padarymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Ginčydamas savo kaltę dėl jam inkriminuojamų veikų, apeliantas iš esmės ginčija teismo konstatuotus faktus ir teismo atliktą bylos įrodymų vertinimą, teigia, kad jis nuteistas remiantis policijos pareigūnų parodymais ir prieštaringais, nenuosekliais liudytojų G. S., A. G. parodymais, o ne objektyviais byloje surinktais duomenimis. Tačiau šiuos apelianto skunde nurodytus deklaratyvius teiginius, kuriais jis neigia savo kaltę, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad byloje esantieji ir teismo ištirti įrodymai paneigia apelianto skundo argumentus.

Liudytojai A. R., D. J. teisme parodė, kad buvo gautas pranešimas apie tai, jog (duomenys neskelbtini), prekiaujama namine degtine, tikrindami informaciją, 2012-03-14 sulaikė asmenį, t. y. A. G., išeinantį iš minėto buto, kuris teigęs naminę degtinę įsigijęs iš R. B.. Be to, liudytojas A. R. parodė, kad 2012-03-21 jis sulaikė G. S., kuris taip pat iš V. B. buto išėjo nešinas buteliu su namine degtine. Liudytojai A. R., D. J. taip pat parodė, kad 2012-04-03 atliko kratą V. B. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, kur rūsyje buvo rasti 7 plastikiniai indai po 5 litrus su skysčiu, turinčiu naminės degtinės kvapą, o pas R. B. kelnių kišenėje buvo rastas 0,25 litro talpos indas su namine degtine. Tokias pat aplinkybes liudytojai nurodė po įvykio rašytuose tarnybiniuose pranešimuose (1 t. 8, 25 b. l.) bei apklausose ikiteisminio tyrimo metu (1 t. 136, 138 b. l.). Liudytojas A. G. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad naminę degtinę pirko iš R. B., butas, kur pirko naminę degtinę, pirmame aukšte, pirmoje laiptinėje, durys dešinėje pusėje, jam išėjus į lauką jį sulaikė policijos pareigūnai, pas jį rado butelį su namine degtine (1 t. 222 b. l.). Liudytojas G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad naminę degtinę pirko (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neprisimena, butas pirmame aukšte, iš jaunuolio, vadinamo „burbiuku“, jog jį gali atpažinti (1 t. 18, 36 b. l.). Teisme liudytojas iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kad 2012-03-21 pirko naminę degtinę iš kaltinamojo, namas, kur pirko naminę degtinę, buvo 3 aukštų, jis ėjo į pirmą aukštą, išeinant iš namo jį sulaikė policijos pareigūnai, policijoje jam buvo rodomos kelių asmenų nuotraukos ir jis iš nuotraukos atpažino vyrą, kuris jam pardavė naminę degtinę (1 t. 222 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje esantys iš esmės nuoseklūs ir tapatūs liudytojų A. R., D. J., A. G., G. S. parodymai kartu su kita byloje esančia rašytine medžiaga sudaro vieningą nuteistojo R. B. kaltę įrodančią medžiagą, todėl teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. B. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 201 str. 1 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų dėl liudytojų A. R. ir D. J., suinteresuotumo nepagrįstai apkaltinti R. B., todėl netikėti jų iš esmės nuosekliais ir tapačiais parodymais teismas neturi pagrindo.

Apeliantas teigia, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena jo mama V. B. ir K. T., o jis negyvena, tik ateina į svečius, nepaneigia nuteistojo kaltės, kad jis pardavė naminę degtinę A. G. ir G. S..

Nuteistasis R. B. abejoja parodymo atpažinti teisėtumu. Jo manymu, pirmiausia turėjo būti išnaudota galimybė atpažinti asmenį ne pagal nuotrauką, o natūroje.

Lietuvos Respublikos BPK 192 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką. Ji parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis. Pagal nuotraukas asmuo gali būti parodomas atpažinti ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti. Taigi iš šios normos turinio matyti, kad ji nėra imperatyvi ir suteikia ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui savo nuožiūra spręsti, kada tikslingiausia asmens atpažinimą atlikti pagal jo nuotrauką. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo (1 t. 22–24 b. l.) matyti, kad liudytojui G. S. buvo pateiktos 5 asmenų nuotraukos, iš kurių, pagal veido bruožus, plaukus, atpažino asmenį, kuris jam pardavė naminę degtinę. Šios paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad BPK 192 str. nuostatos, reglamentuojančios parodymo atpažinti tvarką, nebuvo pažeistos, todėl šio veiksmo metu gauti duomenys yra tinkamas įrodymų šaltinis. Nuteistojo teiginys, kad atpažinimui buvo pateikta jo nuotrauka, kuri buvo daryta prieš 10 metų, nepaneigia atlikto atpažinimo veiksmo teisėtumo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad bylos duomenys gauti teisėtais būdais (BPK 20 str. 4 d.), jų patikimumą teismas patikrino BPK nustatytomis priemonėmis, o spręsdamas nuteistojo kaltės klausimą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnio 5 dalis), patikrino kiekvieno įrodymo tinkamumą, leistinumą ir liečiamumą, išnagrinėjo jų tarpusavio ryšį bei įvertino visus įrodymus kaip visumą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.