- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-08
- Bylos Nr.
- 2S-451-280/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00561-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- A. Š., G. O. Mikeliūnienės, Malvinos G, G. O. M., M. G. V., B. K.
- Ieškovas
- P. K.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-451-280/2013
Virginija Svirplienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00561-2013-1
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. liepos 8 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. Š., G. O. Mikeliūnienės, Malvinos G. V., B. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1482-452/2013 pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovams A. Š., G. O. M., M. G. V., B. K. dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi namų valdos žemės sklypu bei pastatais tvarkos nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas P. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė žemės ūkio paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) nustatyti namų valdos žemės sklypo, kurio plotas 8320 m², ribas pagal D. D. IĮ 2012-11-22 parengtą žemės sklypo planą „Namų valda“, pagal kurį ieškovas P. K. naudojasi namų valdos žemės sklypo dalimi žemės sklypo plane pažymėta indeksu Nr. 1 atskirai 830 m², atsakovai A. Š., G. O. M., M. G. V., B. K. ir ieškovas P. K. naudojasi bendrai žemės sklypo dalimi pažymėta indeksu Nr. 1, 2, 3, 4, 5 7490 m², žemės ūkio paskirties žemės sklype, 69 800 m² ploto, atidalinti ieškovui P. K. tenkančią dalį žemės sklypo 13 960 m² ir P. K. nuosavybės teise priteisti 13 960 m² ploto žemės sklypą, žemės sklypo plane „Žemės ūkio“, parengtame D. D. IĮ 2012-11-22, pažymėtą indeksu Nr. 1, atsakovams A. Š., G. O. M., M. G. V., B. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis po ¼ dalį kiekvienam priteisti žemės sklypą 55 840 m², pažymėtą indeksu Nr. 2; nustatyti 743 m² ploto kelio servitutą, D. D. IĮ žemės sklypo plane „Namų valda“ pažymėtą koordinatėmis Nr. 16, 9, 10, 17, 15, indeksu Nr. 5; nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, klėtimi, pirtimi, ūkio pastatais, kiemo rūsiu, kitais statiniais – šuliniu, esančiais (duomenys neskelbtini) pagal V. Š. 2012 m. projektą „Naudojimosi pastatais tvarka“ taip: ieškovas P. K. naudojasi gyvenamojo namo patalpa-kambariu 1-7 14,91 m². Ieškovas P. K. savo lėšomis per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo, kuriuo bus nustatyta naudojimosi pastatais tvarka, įsiteisėjimo dienos, įrengia pertvarą 15 cm storio iš karkaso, užpildant akmens vatos užpilu ir aptaisant gipso-kartono plokštėmis, ties šildymo prietaisais įrengia ugniai atsparų gipso kartoną. Patalpoje 1-7 vietoje lango išorės sienoje ieškovas įrengia duris į lauką su laipteliu iš betono lauke. Patalpos 1-7 apšildymui ieškovas įsirengia krosnelę su metaliniu dūmtraukiu lubose; ieškovas P. K. atskirai naudojasi 31 m² arba 35,23 proc. ūkio pastato rytine dalimi, kurią sudaro savarankiška patalpa, atskirta pertvara, P. K. atskirai naudojasi kiemo rūsiu, 1/5 dalimi šulinio ieškovas naudojasi bendrai su atsakovais A. Š., G. O. Mikeliūniene, Malvina G. V., B. K.. Atsakovai A. Š., G. O. M., M. G. V., B. K. lygiomis dalimis bendrai naudojasi gyvenamojo namo patalpomis 1-1 4,05 m², 1-2 7,60 m², 1-3 11,85 m², 1-4 6,46 m², 1-5 9,13 m², 1-6 21,07 m². Atsakovai bendrai naudojasi klėtimi, pirtimi, ūkio pastatu, 57 m² arba 64,77 proc. kito ūkio pastato vakarine dalimi, kurią sudaro dvi atskiros patalpos, atsakovai ir ieškovas bendrai naudojasi kitais statiniais – šuliniu.
Atsakovai A. Š., G. O. M., M. G. V., B. K. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui P. K. ir atsakovams A. Š., G. O. M., M. G. V., B. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius pastatą-gyvenamąjį namą, pastatą-klėtį, pastatą-pirtį, pastatus-ūkio pastatus, pastatą-kiemo rūsį, kitus statinius-šulinį, esančius (duomenys neskelbtini), paskiriant atsakovų nuosavybėn lygiomis dalimis visą aukščiau išvardintą turtą ir įpareigojant atsakovus sumokėti ieškovui P. K. 5 200 Lt piniginę kompensaciją, ieškovo P. K. ieškinį atmesti ir priteisti atsakovų naudai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 8 d. nutartimi nustatė atsakovams A. Š., G. O. M., M. G. V., B. K. terminą iki 2013 m. balandžio 18 d. priešieškinio trūkumams, nurodytiems nutarties motyvuojamoje dalyje, pašalinti.
Teismas nurodė, kad pateiktas priešieškinys neatitinka nustatytų įstatymo reikalavimų. Pagal byloje pateiktus duomenis prašomi atidalinti statiniai yra 7,59 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklype, tačiau atsakovai nepasisako, kaip teismas turėtų atidalinti žemės sklypą, esantį po ginčo pastatais. Atsižvelgiant į tai, kad žemė yra nekilnojamasis turtas, turintis vertę, priešieškinyje nenurodyta žemės sklypo vertė. Patikslinus priešieškinį dėl žemės sklypo, esančio po pastatais, atidalijimo, pasikeistų ir priešieškinio suma bei žyminio mokesčio dydis, todėl atsakovai turėtų primokėti žyminio mokesčio dalį. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovai nenurodė, kokiu būdu sutinka sumokėti ieškovui 5 200 Lt piniginę kompensaciją.
Šalies argumentai
Atsakovai A. Š., G. O. M., M. G. V., B. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-04-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1482-452/2013. Atskirajame skunde nurodoma, jog atsakovai per nustatytą terminą pateiks patikslintą priešieškinį, kuriame nurodys, kaip sutinka ieškovui sumokėti 5 200 Lt kompensaciją, tačiau apeliantai laikė nepagrįstu teismo įpareigojimą pasisakyti dėl žemės sklypo atidalijimo, žemės sklypo vertės ir trūkstamo žyminio mokesčio.
Atsakovai pažymėjo, jog žemės sklypo atidalijimas nėra ir negali būti sąlyga ginčo pastatų atidalijimui. Atsakovai 7,59 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise su ieškovu, atsakovams priklauso 4/5 žemės sklypo dalys. Ginčo pastatų valdymui ir eksploatavimui nėra būtina išpirkti iš ieškovo jam priklausančią žemės sklypo dalį. Priešieškinio patenkinimas neturės įtakos ieškovo dalies bendrame žemės sklype, kuriame yra ginčo pastatai, dydžiui, nes pastatai užima tik nedidelę 7,59 ha žemės ūkio paskirties sklypo dalį. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių, teismo nuomone, teismo sprendimas, patenkinus priešieškinį atsakovams nereiškiant reikalavimo dėl žemės sklypo atidalijimo, būtų neįvykdomas. Apeliantai pažymėjo, jog teismas priėmė ieškinį, kuriuo prašoma nustatyti tokią naudojimosi tvarką ginčo pastatais ir jų užimamu žemės sklypu, pagal kurią pastatai ir jų dalys, į kurias pretenduoja ieškovas, lieka bendro naudojimo žemėje, t. y. teismas priešieškinio priimtinumą vertino pagal kitus kriterijus nei ieškinio priimtinumą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti. (Civilinio proceso kodekso 337str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Priešinis ieškinys – tai toje pačioje byloje jau vykstant ginčui pareikštas atsakovo ieškinys ieškovui, siekiant apsiginti nuo ieškinio reikalavimo. Priešieškinis turi būti pareiškiamas pagal bendrąsias ieškinio pareiškimo taisykles (CPK 143 straipsnis), išskyrus tai, kad teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį neskundžiama atskiruoju skundu. Įstatyme nustatyti trys atvejai, kai atsakovas gali gintis, reikšdamas priešieškinį (CPK 143 straipsnio 2 dalis). Tie patys procesiniai reikalavimai taikomi tiek ieškiniui, tiek priešieškiniui pareikšti, be to, turi būti atsižvelgiama ir į CPK 143 straipsnyje nustatytas papildomas priešieškinio padavimo sąlygas. Jeigu priešieškinis neatitinka CPK 135 ir 111 straipsnio reikalavimų, jo trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 115, 138, 143 str.). Per teismo nustatytą terminą nepašalinus priešieškinio trūkumų, priešieškinis laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.). Prie priešieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais grindžiamos priešieškinyje išdėstytos aplinkybės (priešieškinio pagrindas) ir priešieškinio reikalavimai (priešieškinio dalykas).
Pažymėtina, kad civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik suinteresuoto asmens (ieškovo) iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui (arba, atitinkamai, atsakovui, pareiškusiam priešieškinį), kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys (priešieškinis), teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Taigi, ieškinio (priešieškinio) dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo (priešieškinio teikimo atveju - atsakovo) išimtinė teisė. Šią teisę, kaip minėta, jis turi įgyvendinti laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių, ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, atskirojo skundo argumentus, sutinka, jog pirmosios instancijos teismas neturi teisės nurodyti atsakovams, kokius konkrečius reikalavimus jie turi reikšti priešieškiniu, kadangi priešieškinio dalyko suformulavimas yra atsakovų teisė. Tačiau ja turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai.
Nagrinėjamu atveju Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje sprendžiant priešieškinio priėmimo klausimą, atsakovų atstovas advokatas R. R. nurodė, jog atsakovai, atsižvelgdami į priešieškinio reikalavimus, rengia alternatyvų žemės padalijimo planą (b. l. 111). Taigi atsakovai, nesutikdami su ieškovo pasiūlyta padalijimo ir naudojimosi tvarka, ketina teikti teismui alternatyvų padalijimo planą ir prašyti teismo, kad žemės sklypas būtų padalijamas pagal atsakovų pageidavimą, t. y. atsakovai ketina reikšti savarankišką reikalavimą dėl žemės padalijimo tvarkos. Šiuo atveju toks reikalavimas bus atsakovų priešieškinio dalis.
Pažymėtina, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, galinčius turėti reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus (CPK 226 str.).
Atsakovai, teikdami priešieškinį ir nurodydami, jog ateityje ketina priešieškinį tikslinti ir pateikti alternatyvų žemės padalijimo planą, nesilaiko minėto CPK 226 str. įpareigojimo. Priimto priešieškinio tikslinimas pasibaigus pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijai vilkintų bylos nagrinėjimą ir pažeistų civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 str.), todėl Panevėžio m. apylinkės teismas pagrįstai nagrinėjamojoje byloje nurodė atsakovams ištaisyti trūkumus, t. y. suformuluoti visus priešieškinio reikalavimus prieš teismui išsprendžiant priešieškinio priėmimo klausimą, papildžius priešieškinį visais numatomais reikalavimais, kad būtų išspręstas kilęs ginčas tarp šalių, o ne tik ginčo dalis.
Panevėžio m. apylinkės teisme civ. byla pagal P. K. ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės iškelta 2013-02-08, priešieškinis teismui įteiktas 2013-04-03 tik dėl gyvenamojo namo su priklausiniais atidalijimo, nors atsiliepimu į ieškinį nesutinkama ne tik su gyvenamojo namo, bet ir su ieškovo siūlomais žemės sklypo atidalijimo variantais. Paprastai naujas kitos šalies atidalijimo varianto patvirtinimas galimas tik suformulavus teismui reikalavimą būtent atidalinti konkrečiu siūlomu būdu.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju tinkamai pritaikė procesines teisės normas. Kitaip vertinant susidarytų įspūdis, kad atsakovai vilkina ginčo išnagrinėjimą, nurodydami tik dalies ginčo išsprendimą, nors nesutinka, kaip minėta, su visais ieškinio reikalavimais, iš esmės siekia ieškovą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Teismas skundžiamojoje nutartyje tik netiksliai nurodė, kad atsakovų priešieškinyje turi būti siūlomas ne viso žemės sklypo atidalijimo variantas, o tik jo dalies po pastatais. Pagal priešieškiniu siūlomą pastatų atidalijimo variantą, kai už ieškovui tenkančias dalis sumokama piniginė kompensacija, nėra prasmės atidalinti ar nustatyti žemės sklypo po pastatais naudojimą. Tokiu atveju nelieka ir būtinybės nustatyti namų valdos dydį, jį išskiriant iš bendro žemės sklypo, kai to atsakovai nepageidauja.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą, nurodant, kad iki 2013-07-22 atsakovai turi pašalinti priešieškinio trūkumus, pareikšdami reikalavimą ne tik dėl namo atidalijimo, bet ir viso kito ginčo turto, tame tarpe ir bendrai valdomo žemės sklypo 7,59 ha ploto.