- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-04
- Bylos Nr.
- e2YT-4923-419/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00419-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktor Voicechovski
- Pareiškėjas
- A. F., V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, V. N.
- Advokatai
- Ernestas Bušmovičius
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. F. ir V. K. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, V. N..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai A. F. ir V. K. prašė:
1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti;
2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. F. ir V. K. priėmė savo motinos G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti.
Pareiškėjai A. F. ir V. K., suinteresuotas asmuo V. N. bei suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, pareiškėjų interesams teisme atstovauja advokatas, todėl byla išnagrinėta pareiškėjams bei suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Pareiškėjų A. F. ir V. K. atstovas advokatas Ernestas Bušmovičius teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjų tėvai turėjo tris vaikus – A. F., V. K. ir V. N.. Santuokoje tėvai įsigijo gyvenamąjį namą su ūkio pastatais. (duomenys neskelbtini) metais mirė pareiškėjų tėvas E. K.. Po jo mirties G. K. liko gyventi jų bendrame name, į notarą dėl vyro palikimo priėmimo nesikreipė. Vėliau ji nuosavybės teise įsigijo po namu esantį žemės sklypą. (duomenys neskelbtini) mirė G. K.. Motinos palikimą faktiniu valdymu priėmė pareiškėjai, į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. V. N. Lietuvoje negyvena ir tėvų turtu nesirūpina.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į A. F. ir V. K. pareiškimą prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo V. N. atsiliepime į A. F. ir V. K. pareiškimą nurodė, kad su juo visiškai sutinka ir prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjų tėvas E. K. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų motina G. K. mirė (duomenys neskelbtini). E. K. ir G. K. turėjo tris vaikus: tai A. F., V. K. ir V. N.. E. K. ir G. K. santuokos metu (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)) įgytas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kitais statiniais, esantys (duomenys neskelbtini). G. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). 2023-01-05 Šalčininkų rajono 2 notaro biuro notarė Žana Bžuškevič atsisakė pradėti paveldėjimo bylą po E. K. ir G. K. mirčių, kadangi buvo praleistas palikimo priėmimo terminas. Testamentų registre G. K. palikimo priėmimo faktai neįregistruoti.
Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (2011-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
Iš bylos medžiagos matyti, kad G. K. po savo sutuoktinio E. K. mirties per įstatymo numatytą trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama priimti sutuoktinio palikimą, liko gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name. Taigi įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes teismas prieina išvados, kad sutuoktinį E. K. pergyvenusi G. K. likdama gyventi jų bendrame gyvenamajame name išreiškė valią priimti sutuoktinio palikimą, ir faktiškai pradėjo valdyti, rūpintis ir prižiūrėti jo turtą kaip savo. Niekas kitas E. K. palikimo nepriėmė, tai savo pareiškime bei atsiliepime patvirtino velionių vaikai – A. F., V. K. ir V. N.. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Mirus pareiškėjų motinai G. K., jos turtu rūpinosi vaikai A. F. ir V. K., kuris liko gyventi tėvų name. Pareiškėjų sesuo V. N. atsiliepime į pareiškimą patvirtino, kad motinos palikimo nepriėmė ir sutinka, kad jį priimtų A. F. bei V. K.. Taigi įvertinus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. F. ir V. K. priėmė savo motinos G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CK 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. F., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti.
Juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo dokumentų įforminimui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.