- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-09
- Bylos Nr.
- 2A-1068-601/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pran.), Birutė Bobrel, Algirdas Remeika
- Atsakovas
- N. D., AB „Lietuvos draudimas“
- Ieškovas
- J. K.
- Kategorijos
- 44.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant atstovo atstovui adv. Vidmantui Raviniui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. D. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-346-831/2009 pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovams N. D. ir AB „Lietuvos draudimas“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės N. D. 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškovės ieškinį atsakovei N. D. patenkino, bylą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ nutraukė. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovas atlygino neturtinę žalą Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nustatyta tvarka (500 eurų (1 726,40 Lt) - sumokėjo eismo įvykio metu nukentėjusiam I. B.), todėl bylą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo AB „Lietuvos Draudimas“ nutraukė. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, baudžiamosios bylos Nr. 56-1-00089-06 medžiagos teismas nustatė, kad 2006-02-10 apie 08 val. 05 min. Vilkaviškio r., kelyje Marijampolė-Kybartai-Kaliningradas 9 kilometre įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė ieškovės J. K. vairuojamas automobilis Ford Escort valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir atsakovės N. D. vairuojamas automobilis Mercedes Benz C 220 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Eismo įvykis įvyko atsakovės N. D. vairuojamam automobiliui išvažiavus į priešpriešinio eismo juostą ir sudarius kliūtį automobiliui vairuojamam ieškovės J. K.. Teismas laikė, jog nors Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros 2008-11-26 nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl šio eismo įvykio įtariamosios N. D. atžvilgiu baudžiamojoje byloje nutrauktas (nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamosios kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo), nereiškia, jog dėl eismo įvykio nekyla atsakovės kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojos civilinė atsakomybė, nes ieškovės sveikata buvo sutrikdyta veikiant atsakovės vairuojamam automobiliui, todėl dėl eismo įvykio metu ieškovei padarytos žalos atlyginimo atsiranda atsakovės kaip didesnio pavojaus šaltinio (automobilio) valdytojos civilinė atsakomybė. Teismas laikė, jog net ir pripažinus, kad kilusių pasekmių sąlyga yra ir trečiosios, nenustatytos transporto priemonės vairuotojo veiksmai, yra pakankamas pagrindas tvirtinti, kad žalos atsiradimą sąlygojo ir atsakovės neteisėti veiksmai - išvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą, neįsitikinus, kad tai daryti saugu. Šioje situacijoje N. D. atsako solidariai su nenustatytos transporto priemonės vairuotoju. Teismas sprendė, jog atsakovė įvažiuodama į priešpriešinio eismo juostą ir tokiu būdu sudarydama kliūtį ieškovės vairuojamam automobiliui pažeidė saugaus eismo reikalavimus, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, pamačiusi kliūtį, keisdama eismo juostą, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir nedavė kelio ieškovės vairuojamai transporto priemonei, nestabdė automobilio. Pastarąją aplinkybę patvirtina ir 2006-08-28 specialisto išvadoje nustatyta aplinkybė, kad N. D. vairuojama transporto priemonė prieš pat susidūrimą judėjo apie 90 km/h greičiu. Teismas sprendė, jog N. D. pasirinktas veikimo būdas susidarius avarinei situacijai - pamačiusi jos eismo juosta priešinga kryptimi važiuojančią transporto priemonę išvažiavo į priešingą eismo juostą, tuo sudarydama netikėtą kliūtį ieškovės vairuojamam automobiliui, ko pasakoje susidūrus transporto priemonėms žuvo automobilio FORD ESCORT keleivė I. B. ir buvo sužalota J. K. - padarė daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti jei atsakovė būtų pasirinkusi kitą veikimo būdą. Pareiga įrodinėti kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo tenka atsakovei, tačiau remiantis atsakovės bei jos atstovo išdėstytais argumentais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teismas sprendė, kad nenugalima jėga bei ieškovo didelis neatsargumas byloje nėra įrodytas. Remiantis specialisto išvada ir šalių paaiškinimais teismas laikė, jog neįrodyta, kad susidariusioje eismo situacijoje atsakovė neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, tokiu būdu sudarant netikėtą kliūtį kitam eismo dalyviui. Specialisto tyrimu nustatyta, kad atsakovės važiuojamosios dalies pločio pakanka, kad joje prasilenktų du priešpriešais atvažiuojantys lengvieji automobiliai, todėl nėra pagrindo atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės vadovaujantis CK 6.253 str. numatytais pagrindais t.y. nustačius, kad įvykis kilo dėl trečiojo asmens veiksmų ir atsakovei veikiant būtinojo reikalingumo sąlygomis. Todėl teismas laikė, jog atsakovei, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojai, kyla prievolė atlyginti jos valdomos transporto priemonės padarytą žalą ieškovo sveikatai, nes egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246-6.249, 6.270 str.). Teismas sprendė, jog iš medicininių duomenų matyti, kad ieškovė dėl sužalojimų, atliekamų procedūrų patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, nes turėjo gydytis ligoninėje, vėliau ambulatoriškai, taip pat patyrė dvasinį sukrėtimą, patekusi į eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota pati ir žuvo jos vairuojamu automobiliu vykusi keleivė I. B., buvo rimtai sužalota ieškovės koja, ji negalėjo pilnavertiškai judėti, dėl ko sumažėjo ieškovės bendravimo galimybės, t. y. ieškovė patyrė neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju buvo pakenkta įstatymo saugomai vertybei - sveikatai. Ieškovė patyrė galvos traumą, plėštinę kojos sąnario žaizdą, padikaulių lūžius, jau aptartus dvasinius pergyvenimus, kitus nepatogumus, fizinį skausmą. Nors ieškovė byloje neįrodinėjo, kokia sužalojimų įtaka tolesniam ieškovės gyvenimui, teismas laikė, kad minėti sužalojimai gali turėti jai neigiamą įtaką. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgė į eismo įvykio aplinkybes, į tai, kad jo metu buvo padaryta žymi turtinė žala - nepataisomai sugadintas ieškovės automobilis, teismui nebuvo pateikta jokių duomenų leidžiančių pagrįstai manyti, kad atsakovės materialinė padėtis yra sunki, į atsakovės kaltę (neatsargumą) bei remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad ieškovei padaryta 6 000 Lt neturtinė žala, o byloje nenustatyta, kad atsiradusią žalą sąlygojo ieškovės tyčia ar didelis neatsargumas, todėl taikant CK 6.282 straipsnį mažinti žalos atlyginimą pagrindo nėra. Taip pat teismas valstybei iš atsakovės priteisė 180 Lt žyminio mokesčio bei 21,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė N. D. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009-04-08 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-346-831/2009 ir priimti naują sprendimą ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės jos naudai, visas bylinėjimosi išlaidas. Motyvuose nurodo:
1) teismas nepagrįstai nutraukė bylą atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu, kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, kad draudimo kompanija dėl eismo įvykio yra atlyginusi kam nors neturtinę žalą ir kokio dydžio, taip pat nėra aišku kodėl visa įstatyme nustatyta neturtinei žalai atlyginti suma išmokėta vienam asmeniui;
2) teismas priimdamas skundžiamą sprendimą visiškai nepasisakė bei nevertino kitų baudžiamojoje byloje Nr. 56-1-00089-06 esančių dokumentų, tame tarpe ir 2008-11-26 Vilkaviškio apylinkės prokuratūros nutarimo;
3) teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad prasilenkimas vienoje eismo juostoje buvo galimas ir atsakovės išvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą susidariusioje situacijoje nepagrįstas, remiantis specialisto išvados 13 p. atsakovės veiksmai tiesiogiai priklausė nuo trečiojo priešais ją išvažiavusio vairuotojo veiksmų, remiantis specialisto išvados 10 p., 9 p. atsakovė neturėjo techninės galimybės saugiai prasilenkti su kliūtimi, t. y. išvengti įvykio, taigi trečiojo automobilio vairuotojo veiksmai buvo kilusių pasekmių būtina sąlyga, t.y. eismo įvykis nebūtų kilęs, jeigu nebūtų buvę trečiojo asmens vairuojamo automobilio neteisėtų veiksmų (atsakovė veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis);
4)visų vairuotojų pareigos yra vienodos, todėl ieškovei taip pat buvo pareiga atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams;
5) teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovės pasirinktas veikimo būdas susidarius avarinei situacijai, padarė daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti jeigu atsakovė būtų pasirinkusi kitą veikimo būdą, kadangi niekas negali pasakyti kokia būtų atsiradusi žala (didesnė ar mažesnė) esant kitokiam atsakovės veikimui, apie tai galima tik spėlioti, nei specialisto išvadoje, nei kituose įrodymuose nėra nurodyta, kad atsakovės veiksmai eismo įvykio metu neatitiko apdairaus vairuotojo veiksmų ir kad įvykusio eismo įvykio metu buvo galimas kitoks veikimo būdas;
6) teismo išvada, kad patirti sužalojimai gali turėti ieškovei neigiamą įtaką ateityje, nėra pagrįsta jokiais įrodymais, o grindžiama tik spėjimais;
7) teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovei padaryta žymi turtinė žala - nepataisomai sugadinus jos automobilį, kadangi byloje nėra duomenų ir ieškovė neįrodinėjo apie turtinės žalos dydį;
8) teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovei, kadangi ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad atsakovės veiksmai eismo situacijoje buvo neteisėti, priešingai trečiojo automobilio vairuotojo veiksmai buvo kilusiu pasekmių būtina sąlyga, kurie nutraukia priežastinio ryšio grandinę;
9) teismas netinkamai vertino 6.270 str. nuostatas, kadangi egzistavo aplinkybės, nepriklausančios nuo atsakovės valios ir ji atsiradusiai kliūčiai bei pasekmėms (eismo įvykiui) negalėjo užkirsti kelio, dėl ko atsakovės atžvilgiu civilinė atsakomybė neturėjo būti taikoma.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo palikti nepakeistą sprendimo dalį, kuria nutraukta civilinė byla dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“. Motyvuose nurodo:
1) AB „Lietuvos draudimas“ dėl autoįvykio jau yra išmokėjęs maksimalią įstatymų nustatytą 500 Eurų (1 726,40 Lt) draudimo išmoką kitiems eismo įvykyje nukentėjusiems asmenims;
Šalies argumentai
2) ieškovė pati nurodė, jog AB „Lietuvos draudimas“ jokių reikalavimų dėl neturtinės žalos neturi;
3) eismo įvykio metu pasekmės kitai nukentėjusiajai – I. B. yra daug skaudesnės (ji žuvo autoįvykyje).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė J. K. prašo 2009-04-08 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, o N. D. apeliacinį skundą atmesti. Motyvuose nurodo:
1) nepagrįsti apeliantės argumentai, jog draudikas gali būti neišmokėjęs visos priklausančios išmokos neturtinei žalai atlyginti, CPK nenustato, jog rašytiniais įrodymais turi būti nustatinėjama kokio dydžio neturtinė žala dėl eismo įvykio buvo išmokėta I. B.;
2) teismas savo sprendimą grindė ne tik specialisto išvada, tačiau ir prokuratūros nutarime nurodytomis aplinkybėmis bei vertino ir pasisakė dėl kitų byloje pateiktų įrodymų.
Teismo posdžio metu apeliantės atstovas prašė apeliacinį skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad eismo įvykis įvyko apeliantės (atsakovės) N. D. vairuojamam automobiliui išvažiavus į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrus su ieškovės J. K. vairuojamu automobiliu. Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros 2008-11-26 nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl šio eismo įvykio apeliantės N. D. atžvilgiu baudžiamojoje byloje nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamosios kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo (konstatuotas trečiojo automobilio dalyvavimas eismo įvykyje, kuris sukėlė avarinę situaciją). Apeliantės automobilio susidūrimas su jos nurodomu trečiuoju automobiliu nenustatytas. Taip pat nenustatytas trečiasis automobilis.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo įrodinėjamas aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei tinkamai taikė tiek civilinio proceso kodekso, tiek civilinio kodekso teisės normas (CPK 185 str.).
Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus padarytą žalą reglamentuoja specialioji teisės norma – CK 6.270 str. Pagal šios normos nuostatas didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti jo valdytojas. Valdytojo atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda tiek esant jo kaltei, tiek be kaltės (įtvirtinta didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kaltės prezumpcija). Nustatyta, kad apeliantės vairuojamas automobilis išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su ieškovės vairuojamu automobiliu, t. y. eismo įvykis įvyko dėl apeliantės tiesioginio kontakto su ieškovės automobiliu, kas ir buvo techniniu požiūriu pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti. Apeliantės nurodomos aplinkybės apie trečiąjį automobilį, sukėlusį šį eismo įvykį, laikytini neįrodyti. Įrodyti šią aplinkybę turėjo apeliantė (CPK 178 str. ). Byloje surinkti įrodymai (2008 m. lapkričio 26 d. Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros nutarimas, atsakovės parodymai, liudytojų parodymai) nėra pakankami konstatuoti, jog buvo trečiaisis automobilis, sukėlęs šią avarinę situaciją, nes šis automobilis nenustatytas, o ieškovės bei liudytojų D. P., A. D., A. D. parodymai paneigia šią aplinkybę. Todėl apeliantės argumentas, jog ji išvažiavo į priešingą eismo juostą dėl trečiojo asmens kaltės ir veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, laikytinas nepagrįstu. Be to pažymėtina, jog apeliantės veiksmų, net ir esant trečiajam automobiliui, negalima būtų pripažinti būtinuoju reikalingumu (automobilio nestabdymas, staigus išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą, priešais atvažiuojantį automobilį, ko pasekoje žuvo priešpriešais važiuojančio automobilio keleivė bei nesunkiai sužalota vairuotoja), nes esančioje situacijoje buvo galimybė pasirinkti ir kitus veikimo būdus, kurie tikėtina būtų turėję lengvesnes pasekmes (pvz.: stabdyti, sukti į kelkraštį ar nuo kelio į dešinę pusę ir pan.). Įstatymas numato, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinė atsakomybė neatsiranda (nepriklausomai nuo to ar jis kaltas dėl žalos atsiradimo, ar ne) tik tuo atveju, kai šis įrodo, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė, kad buvo įstatyme įtvirtintos, civilinę atsakomybę šalinančios, aplinkybės. Apeliantės argumentas, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos yra visiškai nepagrįstas jau vien dėl to, jog neįrodytas trečiojo automobilio dalyvavimas eismo įvykyje. Be to CK 6.253 str. 2 d. numatyta, kad nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjos būti numatytos. Šiuo atveju būtent apeliantės pasirinktas (kontroliuojamas) valinis manevras sukėlė pasekmes, dėl kurių atsirado žala. Kaip jau minėta, net ir įrodžius buvus trečiajį automobilį, apeliantė turėjo ir kitus veikimo būdus duotojoje situacijoje.
Apeliantas priteistos neturtinės žalos dydžio (6 000 Lt) neginčijo, todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako. Argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nustatydamas žalos dydį, nurodė, kad ieškovės patirti sužalojimai gali turėti įtakos jos tolimesniam gyvenimui ir kad padaryta žymi turtinė žala, kas nebuvo įrodinėjama, laikytini nepagrįstais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konkrečiose bylose formuojamojoje praktikoje dėl neturtinės žalos, padarytos dėl asmens sveikatos sužalojimo atlyginimo akcentuojama, kad neturtinė žala yra bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis nėra įrodinėjamas, jis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas nagrinėjamojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-262/207). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai motyvuotai pagrindė neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į CK 6.250 str. nurodytus kriterijus.
Apeliantės argumentai, jog nepagrįstai atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu nutraukta byla, nes byloje nepateikta įrodymų apie išmokėtas draudimines išmokas neturtinei žalai atlyginti bei nesuprantama, kodėl visa suma išmokėta vienam nukentėjusiajam, laikytini nepagrįstais. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, jog išmokėjo draudiminę išmoką ir pateikė pranešimą apie nuostolių atlyginimą, iš kurio matyti, kad dar 2008 m. gegužės 26 d. apeliantei buvo išsiųstas šis pranešimas apie I. Buragui (žuvusios keleivės teisių perėmėjui) išmokamą 1 726,40 Lt (500 eurų) draudiminę išmoką neturtinei žalai atlyginti. Ieškovė atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ nereiškė dėl to jokių pretenzijų. Tokiu būdu spręsti, kad atsakovas neįvykdė savo pareigos - išmokėti draudiminę išmoką (500 eurų) neturtinei žalai atlyginti, nėra jokio pagrindo.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. teismo sprendimą palikti nepakeistą.