Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Donatai Petraško, Audronai Jasiukėnienei, Jolitai Žukauskienei, Jūratei Buitvydienei,

nukentėjusios ir civilinės ieškovės K. G. atstovei pagal įstatymą R. N. bei įgaliotam atstovui advokatui Audriui Leonavičiui,

nukentėjusios ir civilinės ieškovės I. D. atstovui pagal įstatymą A. D. ir įgaliotai atstovei advokatei Eligijai Norkienei,

vaiko teisių institucijos atstovėms Jolitai Klingaitei, Jurgitai Jankauskienei, Jurgitai Varanauskienei, Indrei Kairytei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. A. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, vykdantis individualią veiklą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (ankstesnis teistumas išnykęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. laikotarpyje nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone, tiksliai tyrimo nenustatytose vietose, žinodamas, kad nukentėjusioji K. G., neturi šešiolikos metų, ne mažiau kaip du kartus liesdamas K. G. krūtinę, sėdmenis, koją, lįsdamas prie jos bučiuotis, sakydamas, kad K. G. užaugo, kad graži jos figūra, kad paaugo jos krūtinė, klausdamas, ar ji turi draugą, o jai tai paneigus, siūlydamas jai su juo draugauti, tokiais tyčiniais veiksmais, galinčiais sukelti jaunesniam nei 16 metų asmeniui lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, tvirkino jaunesnį nei šešiolikos metų asmenį – K. G., g. (duomenys neskelbtini) m.;

Be to, A. A. laikotarpyje nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., atlikdamas tvirkinamuosius veiksmus K. G., g. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, sukėlė nukentėjusiajai K. G. kitas reakcijas į stiprų stresą, kurios tiesioginiu priežastiniu ryšiu kilo dėl K. G. tvirkinimo, tokiais savo tyčiniais veiksmais nesunkiai sutrikdė jos sveikatą;

Be to, A. A. laikotarpyje nuo 2021 m. lapkričio mėn. 21 d. iki 2021 m. lapkričio mėn. 24 d., tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios I. D., g. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės ir taip atimdamas galimybę jai priešintis, ne mažiau kaip tris kartus lytiškai santykiavo su I. D. prieš jos valią, tai yra išžagino I. D..

Kaltinamasis A. A. dėl visų jam pareikštų kaltinimų neprisipažino ir parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu jis save apkalbėjo, o D. D., R. N. siekė naudos. Iš pradžių galvojo, kad D. norėjo pasipelnyti iš tos situacijos, dabar iš D. pasakojimo taip nebegalvoja. D. D. yra jo sugyventinė ir jo sūnaus motina, R. N. – D. D. pusseserė. R. gyvenimo stilius yra pasipelnyti pinigų. R. jam (A. A.) gal 4 metus neatiduoda apie 1 tūkst. eurų. R. skubiai reikėjo pinigų advokatui dėl narkotikų bylos. Su R. nebuvo gerų santykių, ji norėdavo bendrauti tik dėl naudos.

Dėl kaltinimų pagal BK 149 straipsnio 4 dalį A. A. parodė, kad kai susipažino su D., nuo 2018 m. pabaigos pradėjo kartu gyventi. I. D. buvo labai sudėtinga atsiskirti ir eiti į miegoti kitą kambarį, nes buvo labai prisirišusi prie mamos, jo (A. A.) kompanija I. nepatiko. I. iškėlė gyventi į kitą kambarį. Su I. bendraudavo minimaliai. D. ir I. bendraudavo (duomenys neskelbtini) kalba. Paskutinis bendras adresas buvo (duomenys neskelbtini), kur nuomojosi butą. Prieš tai gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pagal poreikius dirbdavo (duomenys neskelbtini), nedaug laiko praleisdavo namuose. Mokykla buvo prie pat namų, I. pati ėjo į mokyklą. Retkarčiais, jei D. paprašydavo, I. nuveždavo į baletą. Netiesa nurodyta apklausoje, kad santykiai su I. yra geri. I. charakteris gan sudėtingas. I. visada reikia, kad kažkas būtų nupirkta. Yra pastebėjęs, kad I. nori, jog kiti vaikai jos klausytų. Jei nebūdavo vaikų, tai I. į telefoną „įlindusi“ būdavo, ji nelabai bendraudavo. I. nėra mušęs ar sudavęs ranka, negrasino jai. Į (duomenys neskelbtini) teko važiuoti. Nežinojo, kad tada su I., D. važiavo pas ginekologę. Šią aplinkybę sužinojo tik per bylos nagrinėjimą, D. apie tai nekalbėjo.

(Duomenys neskelbtini) link vakaro D. ligoninėje gimdė sūnų, nuo (duomenys neskelbtini) vakaro iki (duomenys neskelbtini) 9 val. ryto buvo ligoninėje su D., po to jis iš gimdymo namų išvyko. Dirbo pas draugą M. Š.. Gal valandai buvo užsukęs į namus, kai D. paprašė nuvežti maisto I.. Nepamena, kuri tai buvo diena. Tas naktis, kai D. buvo ligoninėje, namuose nenakvojo nė vienos nakties, o nakvojo pas M. Š.. I. namuose buvo viena, su draugėmis. D. kaimynė prisidėjo prie I. priežiūros. Nepamena, kiek I. tada buvo metų, gal į septintą klasę ėjo. Po D. gimdymo, jo (A. A.) atžvilgiu I. elgesyje pokyčių nepastebėjo, ji ant mamos pyko, broliui dėmesio daugiau skyrė. Po įvykio su I. neteko bendrauti, susitikti.

Dėl kaltinimo pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, parodė, kad buvo susitikimas pas R. N. jos namuose (duomenys neskelbtini). D. paskambino, paprašė atvežti pyrago. Jis (A. A.) nuvyko, visi bendravo. Po pusvalandžio jis (A. A.) išvyko, o D. su I. pasiliko iki vakaro, nenakvojo, abi grįžo namo. D. grįžusi gal buvo irzloka, pavargusi, bet ji po gimdymo visada taip atrodo. Negali pasakyti, ar prilietė K. G. už šono. Tuo metu sėdėjo prie stalo. K. sėdėjo šonu, ji ginčijosi su savo mama, todėl jis (A. A.) švelniai pastūmė K. savo šonu, taip paragindamas keltis, eiti. Kartu buvo R., K., I., D., sūnus A. ir jis (A. A.). R. nesureagavo į pastūmimą, toliau bendravo. K. pažįsta, nelabai bendrauja, nėra su ja pasilikęs vienas, važiavęs automobiliu, dėl paaugusios krūtinės nieko K. nesakė, nelietė K., jos krūtinės. Iki to pyrago atvežimo nėra tiesiogiai su K. bendravęs. K. yra visiškai priklausoma nuo mamos, ką K. pasakys, tą ji ir sakys. K. G. matė ne pirmą kartą, gal du kartus yra ją matęs. Su D. vežė mergaites į kiną.

Dėl laiškų (4 t., b. l. 72 lapas) kaltinamasis A. A. parodė, kad kažkuris pareigūnas klausė, ar yra kažkas jam (A. A.) parašęs laiškus; kad jei pareigūnai matys, kad jis (A. A.) labai gailisi, po dviejų mėnesių paleis iš suėmimo. Gal dėl to taip rašė laiške. Jam daugiau niekas nerašė tik mama ir D.. Kokį laišką gavo, tokia pavarde ir atrašė, žinojo kam rašo. Kaltinamasis A. A. parodė, kai pareigūnai sakė, kad reikia labai gailėtis, tai dėl to parašė, kad prisipažino dėl visko, ką yra padaręs („aš prisipažinau tai, ką esu padaręs“ (4 t., b. l. 3)). Šis laiškas parašytas po balandžio 13 d. jo apklausos. Negali paaiškinti, kas dėjosi jo galvoje. D. laiškuose domėjosi dėl keleto automobilių. Rašydamas D. laiškus, nesureikšmino, kad laiškai bus tikrinami. Pareigūnai nesakė, ką būtent rašyti, bet davė mintį, kad jis (A. A.) gailisi, suprato, kad, rašant laiškus, reikia gailėtis, kad po dviejų mėnesių paleis. I. D. atžvilgiu 10 000 Eur civilinis ieškinys pareikštas pasipelnymo tikslais.

Dėl iki teisminio tyrimo metu 2022 m. balandžio 7 d. duotų pačių pirmų parodymų (5 t. b. l. 15-16) kaltinamasis A. A. parodė, kad jo sulaikymo metu buvo ne mažiau kaip trys pareigūnai, jie neprisistatė, buvo be uniformų, pareigūnai plūdo keiksmažodžiais, įžeidinėjo baugino, kad jis (A. A.) gaus 10 metų. Beveik kiekvieną dieną bendraudavo su pareigūnais areštinėje, kartais pareigūnai nuvesdavo į kabinetą. Balandžio 7 d. buvo oficiali apklausa, klausinėjo, apie įvykio aplinkybes, kokia jo pozicija. Minėjo, kad jei šnekės viską, tai suimto ilgai nelaikys; jei nešnekės, tai metus mažiausiai bus uždarytas. Balandžio 7 d. apklausa vyko be advokato. Pareigūnai sakė, kad apklausa nesvarbi, gali sakyti, ką nori; jei viską pasakys, bus švelnesnė kardomoji priemonė, nebus suėmimo. Jis nesakė, jog gynėjas nereikalingas, daugiau viskas protokole teisingai parašyta. Dėl vežimo su automobiliu patikslino, kad ne vieną I. vežė. Neteisingi parodymai nuo tos vietos, kai D. gimdė (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Parodė, kad D. vakare pagimdžius, grįžo namo, gal persirengti darbinius rūbus. Turėjo būti nurodyta ne 21, o 22 diena. Nebuvo taip, kad su I. buvo kambaryje, nepamena, kad būtų filmus su I. žiūrėjęs. Nebuvo tokio atvejo apie „triusikėlių“, išskyrų žiūrėjimą. Nenorėjo būti uždarytas ir apkalbėjo save, norėjo gauti pareigūnų palankumą, parodyti, kad bendrauja taip, kaip jie nori, kad nebūtų suimtas. Tuo metu nieko nesuvokė, buvo daromas psichologinis spaudimas. Visko pats nesugalvojo, neatsimena, ką skaitė, kokius klausimus formulavo tyrėja. Teisingai nurodyta, kad po gimdymo santykiai su D. pablogėjo. Apie ginklą nepamena, apie pornografinius puslapius irgi tiksliai negali pasakyti, gal iš D. yra girdėjęs pokalbius.

Ikiteisminio tyrimo metu A. A. 2022-04-13 papildomos apklausos metu parodė, kad savo ankstesnius parodymus prisimena, juos tvirtina iš dalies. Netvirtina tų savo parodymų, kuriuose buvo nurodęs, kad su I. D. neturėjo lytinių santykių, iš tikrųjų buvo tie lytiniai santykiai. I. jau nuo ankščiau yra rodžiusi jam simpatiją. Pati atsisėsdavo jam ant kelių, jį apsikabindavo. I. buvo prie jo prisirišusi. Tik negali apibūdinti jos to prisirišimo, ar kaip dukros, ar kaip merginos, nežino, ką ji galvojo. 2021 lapkričio mėnesio pradžioje jam, D. ir I. būnant namuose, I. pasišaukė jį į vonią, kad jis padėtų jai išsiplauti galvą. Kai nuėjo į vonią, I. nuoga sėdėjo vonioje vandenyje. Ji pasakė, kad parodys jam triuką. Ir tada pamatė, kad ji iš savo makšties išsitraukia plaukų šepečio kotą. Plaukų šepetys buvo žalsvos juodos spalvų. Jis nustebo ir jos paklausė, kodėl ji taip padarė. I. atsakė, kad yra mačiusi taip darant internete. Minėjo, kad yra taip bandžiusi daryti ir su pieštuku. Tuo momentu nežinojo, ką jai pasakyti, todėl nieko nesakęs išplovė jai galvą ir išėjo iš vonios. Jam rodos, kitą dieną apie tai pasakė D.. D. tik keistai į jį pasižiūrėjo, atrodo, kad juo nepatikėjo. Dienos kada tarp jo ir I. įvyko pirmi lytiniai santykiai, tiksliai pasakyti negali, bet tai buvo 2021 m. lapkričio mėnesį, kai D. buvo ligoninėje gimdymui. Jei neklysta, tai galėjo atsitikti, kai D. jau buvo pagimdžiusi jų sūnų, bet dar buvo ligoninėje. Prisimena, kad su I. buvo dviese namuose. Alkoholio nebuvo vartojęs. Tai galėjo būti apie 19.00 val., prisimena, kad I. kaip ir eilinį kartą pasikvietė pas save į kambarį ant lovos pasižiūrėti filmą ir jis nuėjo. Neprisimena, kokį filmą žiūrėjo. Žiūrėjo per nešiojamą kompiuterį filmą pusiau gulomis užsikloję „kaldra“. Netrukus po „kaldra“ I. jam suėmė už varpos per šortus, ne nuogą varpą, pradėjo ją glamonėti. Jis nustebo, tačiau nieko jai nesakė. Ji gal tris kartus jam taip čiupinėjo. Trečią kartą ji jau lietė už plikos varpos. Ji nieko nesakė tai darydama. Jam varpa sustandėjo, jis susijaudino, žinojo, kad yra negerai, kad leidžia taip I. elgtis, pats buvo šoko būsenoje ir nieko nebedarė, kad sustabdyti I.. Prisimena, kad kai ji paėmė už nuogos varpos, ji į jį gulėdama atsisuko užpakaliu. Ji vilkėjo maikutę ir triusikėlius. I. rodė iniciatyvą, viską reguliavo pati, nors ir nesikalbėjo. Ji laikydama rankoje jo varpą, varpos galvutę įsikišo sau į makštį, labai nedaug, tik galvutę. Jis nesustabdė to. Girdėjo I. giliai kvėpuojant. Jis nejudėjo, o ji laikė įsikišusi jo varpos galvutę sau į makštį apie minutę laiko. Tada pati ištraukė ir pasakė, kad jis eitų iš jos kambario. Jis lytiškai nepasitenkino. I. neatrodė supykusi ir tikrai jos atžvilgiu jokio smurto nenaudojo. Jis nematė, kad I. bėgtų kraujas, patalynė tikrai buvo švari. Antras kartas įvyko kitą dieną ir beveik identiškai kaip ir pirmą kartą, tik I. jau buvo dar daugiau susikišusi jo varpos sau į makštį. Tai irgi truko apie minutę laiko, jis tik gulėjo, I. pati truputį judėjo. Kai ji iš rankos paleido jo varpą, jis suprato, kad ji toliau tęsti lytinio akto nebenori ir išėjo iš kambario. Jokio smurto jos atžvilgiu nenaudojo. Leido jai pačiai viską daryti. Jis jai tikrai neliepė niekam nesakyti apie tarp jų įvykusius lytinius santykius, negrasino jai. Jis tikrai prisimena, kad lytiškai santykiavo su I. tik du kartus. Suprato, kad I. norėjo išbandyti su juo tai, ką buvo mačiusi pornografiniuose puslapiuose internete. Jis jai pornografinių puslapių niekada nerodė. O kai paslapčia pamatė, kad ji žiūrinėja juos internete ir paklausė, ką čia ji žiūrinėja, ji atsakė, kad ji su drauge S. domisi tokiais puslapiais ir abi kalbasi. Tarp jo ir I. niekada oralinio sekso nebuvo. Gailisi ką padarė I., kad nesusilaikė ir neatsispyrė. (5 t., b. l. 19-22).

Dėl 2022 m. balandžio 13 d. įtariamojo apklausos metu duotų parodymų (5 t., b. l. 19-20) kaltinamasis A. A. parodė, kad iš kažkur atsirado gynėja, su kuria prieš apklausą nebendravo. Apklausa vyko taip pat, tyrėja formulavo klausimus. Netvirtina šių savo parodymų. Nebuvo lytinių santykių. Apie plaukų šepetį yra išgalvota, gali būti, kad kažką pamelavo. Prieš apklausą pasikviesdavo pareigūnai ir bendraudavo, galbūt kažką yra panaudojęs iš pareigūnų papasakotų istorijų, apklausoje viskas yra išgalvota. Sukūrė iš to, ką pareigūnai yra papasakoję iš kitų bylų. Išgalvoti parodymai apie varpos čiupinėjimą. Parodymus apie dienas atsimena, nes norėjo, kad būtų užfiksuotos tos dienos, kai D. gimdė. Jo paties ir iš tyrėjos klausimų yra sugalvoti šie parodymai. Šioje apklausoje nėra teisingų aplinkybių. Tyrėja skaitydavo ir klausdavo, ar taip buvo. Jis (A. A.) kūrė parodymus, nes jam sakė, kad jeigu nekalbės, tada paskirs griežčiausią kardomąją – suėmimą. Kad gaus 10 metų pastoviai kartodavo. Sakė, kad bendrautų, jeigu tikisi lengvinančių aplinkybių. Siūlė jam (A. A.) visokius variantus, jei pats nežino, ką sakyti, kad yra buvę taip ir taip. Kaip pavyzdį sakydavo, įvardijo, kas yra buvę. Vienas siūlytas variantas buvo toks, kad pati I. užsilipo, kad sakytų, jog ne dėl jo (A. A.) kaltės, kad ji pati norėjo. Iš pareigūnų pasakojamų variantų sukūrė savo pasakojimą. Tyrėja negirdėjo pareigūnų pasakojimų, tyrėja dalyvaudavo tik apklausose. Gali būti aplinkybė apie šepetį iš tų pasakojimų. Gal yra kažką pritaikęs iš tų pasakojimų, buvo piktas dėl tos situacijos, gal norėjo iš pykčio kažką apkalbėti, tuo metu atrodė, kad ne save apkalba. Dėl to šepečio norėjo apkalbėti I..

Dėl 2022 m. gegužės 11 d. įtariamojo metu duotų parodymų (5 tomas, 23-24 lapai) kaltinamasis A. A. teigė, jog šie parodymai teisingi. Pasikeitė gynėjas, kuris paaiškino, kad nereikia pataikauti pareigūnams, o galima teisiškai viską padaryti. Tada davė teisingus parodymus.

Nepilnametė nukentėjusioji I. D. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad A. A. yra jos brolio tėtis. Iš tikrųjų jai nieko neįvyko, viską pasakė tam, kad mama su juo nebegyventų. Ji mokykloje susižeidė koją, jai skaudėjo, ją A. A. apžiūrėjo, bet viskas buvo gerai. Tačiau mama pagalvojo kažką kitą. Iki A. A. sulaikymo jie gyveno keturiese: ji, mama D. D., A. A. ir brolis A.. Gyveno (duomenys neskelbtini). Ji viską išsigalvojo ir apkalbėjo, nes nenorėjo, kad mama kartu gyventų su A. A.. Jai tiesiog jis nepatiko kaip žmogus. Jis su ja elgėsi gerai. Paprašius jis nupirkdavo to, ko jai reikėdavo. Jai labiausiai patikdavo su juo važinėti automobiliais, namuose nieko kartu neveikdavo, nes jis dirbdavo. Daugiausiai laiko jis praleisdavo su mama. Nebūdavo taip, kad jie būdavo dviese, visuomet ateidavo mama ir filmus visuomet žiūrėdavo trise. Dviese nėra žiūrėję nei filmų, nei animacinių filmukų. Jie nieko kartu su A. A. neveikdavo, nes jis visuomet būdavo užsiėmęs. Apie tai, ką išsigalvojo, ji nieko niekam nesakė. Nežino, dėl kokių priežasčių yra globos namuose (duomenys neskelbtini). Gali būti, kad mama apie tai kažką pasakė, nes A. jai apžiūrėjo koją, kurią užsigavo mokykloje, o mama pagalvojo, kad kažkas vyksta. Mama jos kažko paklausė, nepamena ko, bet ji tam mamos pasakymui pritarė. Ji nepamena to mamos pasakymo, kuriam ji pritarė. Mama su A. A. sutaria gerai. Dažniausiai šeimoje pykdavo A. A., dėl ko jis pykdavo, nežino. Ji visuomet geriau sutardavo su mama. Nemano, kad jos mama galėtų apie kitus asmenis kažką pasakyti blogo, pameluoti. Jei jai kažkas nutiktų, jos mama ją visuomet gintų. Ji mokykloje užsigavo koją. Nežino, kaip tai įvyko, tiesiog lauke su draugėmis žaidė, pargriuvo ,užsigavo čiurną. Einant į namus jai pradėjo labiau skaudėti, grįžus jai patepė tepalu, kuris sukėlė pojūtį, kad degina. Tuo tepalu A. A. patepė, mamai būnant tualete. Ji sėdėjo ant kėdės savo kambaryje prie rašomojo stalo. Tame kambaryje jie buvo dviese su A., o po to atėjo mama. Kaip tuo metu buvo apsirengusi, nepamena, tai vyko vakare, apie 19-20 val. Ji nemano, kad mamai sakė apie netinkamą A. A. elgesį su ja. Tą vakarą jai nieko neskaudėjo, neniežtėjo, neperštėjo. Savo lytinių organų srityje jokių skausmų, niežulio nejuto ir tą vakarą jai A. A. lytinių organų neapžiūrinėjo. Tuo metu, kai mama atėjo į kambarį, A. A. jai tepalu tepė koją, sėdėdamas arba tupėdamas ant grindų. Jos brolis gimė (duomenys neskelbtini). Prieš gimstant broliui mama ligoninėje buvo galbūt 3 dienas. Tuo metu, kol mama buvo ligoninėje, ji namuose buvo viena, nes A. A. iki vakaro būdavo namuose, o po to nakvoti išvykdavo pas savo draugą M.. Nepamena, ką jis jai sakydavo, dėl ko jis išvažiuodavo nakvoti kitur. Ji nebijodavo viena būti namuose naktį ir apie tai daug negalvojo. Jei būtų bijojusi, būtų galėjusi paskambinti mamai, tetai. Tuo metu, kol mama buvo ligoninėje, jie su A. A. nieko neveikdavo kartu, tik valgydavo, nes ji nuo 8 val. iki 16 val. būdavo mokykloje, o po to būdavo su draugėmis, jis parveždavo arba pagamindavo valgyti, po to jis mamos kambaryje būdavo prie kompiuterio. Ji mamai nesakė, kad per tą laikotarpį, kol mama buvo ligoninėje, A. A. su ja būtų elgęsis blogai. Ji gal mamai yra pasakiusi, kad lenda, bet konkrečiai ką sakė, pasakyti negali. Ji tik pasakė, kad lindo. Ji tik filmuose yra mačiusi apsinuoginusius žmones, gyvai mačiusi nėra. Dar matė apsinuoginusius žmones biologijos vadovėlyje. Nežino, kas yra intymi kūno vieta. Nukentėjusioji I. D. nurodė veidą, krūtinę ir tarpukojį, kurį įvardijo „privačia vieta“. Jai šių nurodytų vietų niekas nelietė. Nežino, kodėl A. A. nurodė, kad lietė jai šią „privačią vietą“, ji kitiems asmenis „privačių vietų“ nelietė. A. A. jai nepatiko kaip žmogus. Jos manymu A. A. namuose elgdavosi gerai. Jis nėra pavojingas, yra geras žmogus. Yra girdėjusi, kaip A. A. yra grasinęs mamai, jis pasakė mamai, kad paims vaiką ir išveš. Apie tai, kad kažką nušaus ar kaip kitaip grasinant, nėra girdėjusi. Ji A. A. nebijo. Tą jausmą galėtų apibūdinti, kad tai nei džiaugsmas, nei laimė, nei baimė, toks per vidurį jausmas. Ji nežino, kokius jausmus mama jaučia A. A., mama jai nieko nėra apie tai sakiusi. Apie tai, kad reikės važiuoti į globos namus (duomenys neskelbtini), kalbėjo su psichologe, iš (duomenys neskelbtini), kuri jai pasakė, kad bus apklausa, dar kalbėjo su tyrėja. Su tyrėja kalbėjosi namuose. Jai niekas nieko nesakė dėl kelionės į globos namus (duomenys neskelbtini), jai niekas nesakė, ko klausinės per apklausą ir ką jai reikės sakyti. Ją persirenginėjant yra mačiusi mama, be mamos niekas daugiau nėra matęs. Kai ji maudosi vonioje, mama ateina išplauti jai plaukų, daugiau į vonią niekas neateina. A. A. nėra atėjęs išplauti plaukų. Kai maudosi su maudymosi kostiumėliu, tada vonioje maudosi ir brolis, tuomet ateina A. A. pasiimti brolio. Jos mama ateina išplauti plaukus, pasižiūrėti, ar gerai nuplautas kūnas. Mama nenori to daryti, bet nors jai tai nepatinka, ji mamos vis tiek paprašo. Persirenginėjančio A. A. nėra mačiusi. Matė tik, kai apsimauna kelnes, apsivelka marškinėlius, bet būna su trumpikėmis. A. A. jai pastabų nėra išsakęs, tik mama sako pastabas. Apie tai, kad per ilgai praleidžia prie kompiuterio ar prie telefono, pastabų be mamos niekas nėra išsakęs. Nemano, kad A. A. yra sakęs dėl to pastabų mamai. Į „privačią vietą“ negalima nieko kišti tol, kol esi nepilnametis. Ji nieko nėra kišusi sau, nėra dariusi to, ko negalima nepilnamečiui. Kai jai A. A. tepė koją, ji buvo ant kėdės, ji tai atsimena gerai, tai negalėjo būti ne ant kėdės. Ji pažįsta K., jos pavardės nežino. K. yra jos antros kartos pusseserė. Su K. apie A. A. nėra kalbėjusi, nekalbėjo ir su K. sese, ar jų mama. Kalbėjosi tik mamos (2 t., b. l. 25-35).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad:

1. I. D. apžiūros metu lytinių organų, išangės srityje, sužalojimų nenustatyta.

2. Negalima atmesti galimybės, kad kišant varpą, pirštus, ar pan., galėjo būti nepažeistas mergystės plėvės vientisumas, tam neprieštarauja I. D. mergystės plėvės anatominiai ypatumai.

3. I. D. apžiūros metu sužalojimų nenustatyta, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas. (1 t., b. l. 55).

Iš Globos namų (duomenys neskelbtini) pateiktos Vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvados matyti, kad kalbantis lytiškumo tema, pastebima, kad I. D. žinios atitinka jos amžių. Paauglė teisingai diferencijuoja viešas ir privačias kūno vietas, tinkamus ir netinkamus prisilietimus, nurodo žinanti, kuo skiriasi mergina ir vaikinas, turi žinių apie apsisaugojimo priemones, nesaugių lytinių santykių pasekmes. Paneigia kada nors mačiusi nuogą žmogų, buvusi liečiama netinkamai, turėjusi kitokio pobūdžio negatyvių intymių patirčių ar lietusi kitą asmenį nuogą. Kalbantis šia tema stebimas merginos siekis užbaigti pokalbį, nejaukumas, susidrovėjimas. Merginos emocinės reakcijos kalbantis lytiškumo tema, leidžia kelti įtarimą apie galimai patirtą seksualinę prievartą. (2 t., b.. 54-56)

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. liepos mėn. 12 d. - 2022 m. rugpjūčio mėn. 11 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti:

1. Objektyvių duomenų, kad I. D. nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu būtų sirgusi lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimų, nėra. Šiuo metu I. D. psichikos sutrikimas nekonstatuojamas.

2. I. D. intelektas kliniškai atitinka amžių. Aktyvi psichopatologija (suvokimo sutrikimai, kliedesiai) neišryškėjo, iš elgesio neįtarta. I. D. nenustatytas toks psichikos sutrikimas dėl, kurio ji negalėtų duoti parodymų.

3. I. D. nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties ir mąstymo ypatumai, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvokti faktinių bylai reikšmingų aplinkybių, jų įsiminti ir, praėjus laikui, atgaminti apklausų metu, t. y. duoti apie tai parodymų. Tačiau tiek I. D. parodymus, kuriuos ji davė 2022-04-27 apklausoje, tiek jos paaiškinimus ekspertizės metu rekomenduojama vertinti kritiškai. I. D. teigia melavusi, jog įtariamasis jos atžvilgiu atliko seksualinio pobūdžio veiksmus, tačiau jos paaiškinimai apie melavimo motyvus stokoja konkretumo (pvz., dėl ko taip nemėgo įtariamojo, kad siekė atskirti jį nuo mamos) ir nelabai atitinka jos amžiaus poreikių (paprastai paaugliams nebėra tokio noro nuolat gauti dėmesio iš mamos, priešingai, jie labiau atsiskiria nuo tėvų ir susikoncentruoja į santykius su bendraamžiais). Be to, ekspertizės metu I. D. ima kaltinti nukentėjusiąją K. G., kad tai buvo jos sumanymas apkaltinti įtariamąjį seksualiniu išnaudojimu. I. D. pozicijai apklausoje ir ekspertizėje (neigia jos atžvilgiu galimai atliktus seksualinio pobūdžio veiksmus) bei jos būsenai (paauglė jaučiasi kalta ir atsakinga už tai, kaip jaučiasi mama) didžiausią įtaką gali turėti netiesiogiai daromas mamos poveikis. Prasidėjus tyrimui, įtariamasis buvo suimtas, o tai sukėlė neigiamus išgyvenimas nukentėjusiosios mamai - šeimą ištikusias pasekmes liudytoja D. D. priėmė sunkiai ir dukters akivaizdoje galimai reiškė neigiamus savo jausmus bei lūkesčius, kaip tyrimas turėtų pasibaigti. Visa tai įvertinus, papildoma I. D. apklausa nėra tikslinga, todėl nėra rekomenduojama. Taip pat žiūrėti atsakymą Nr. 15 bei plačiau skaityti psichologinio įvertinimo dėstymo dalyje.

4. Žiūrėti atsakymą Nr. 3.

5. Šiuo metu I. D. turi bendrų žinių apie su ja galimai atliktų veiksmų pobūdį ir reikšmę, tačiau, kadangi ji neigia jos atžvilgiu galimai atliktus seksualinio pobūdžio veiksmus, nėra galimybės įvertinti, ar ji suprato ir kiek suprato apie tai galimų įvykių metu, bei kokie veiksniai turėjo įtakos jos gebėjimui priešintis galimiems įtariamojo veiksmams.

6. Padidintas įtaigumas I. D. nenustatytas.

7. I. D. nenustatyti tokie mąstymo sutrikimai, dėl kurių ji painiotų vaizduotės turinį su realia patirtimi.

8. Šiuo metu I. D. psichikos sutrikimas, kilęs sąsajoje su byloje tiriamais įtariamojo A. A. veiksmais nekonstatuojamas, todėl sveikatos sutrikdymas nevertinamas. Stebimas pasikeitęs tiriamosios elgesys sunkumai bendraujant su bendraamžiais, saviizoliacija, ryškėjantis seksualizuotas elgesys - pasekmė galimai patirtos seksualinės prievartos, dėl to tiriamoji yra pažeidžiamesnė netinkamo elgesio (tame tarpe ir seksualinės prievartos) patyrimui ateityje, todėl jai yra būtina psichosocialinė pagalba, orientuota į savisaugos stiprinimą. Nesuteikus tinkamos psichologinės/psichoterapinės pagalbos, ateityje gali ryškėti elgesio, emocijų, asmenybės sutrikimai.

14. Atlikti stacionarinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę I. D. nėra tikslinga.

15. Ekspertizės metu yra stebimas amžiaus neatitinkantis I. D. elgesys, susijęs su kito suaugusio asmens ribų pažeidimu, ir toks elgesys gali būti vertinamas kaip padidintai seksualizuotas ir galimai patirto seksualinio išnaudojimo pasekmė, tai reiškia, jog, galimai buvusi seksualiai išnaudojama, I. D. nebepajėgia atskirti ribų tarp to, kas yra priimtina ir nepriimtina tarp vaiko ir suaugusio asmens. Plačiau skaityti psichologinio įvertinimo dėstymo dalyje (3 t., b. l. 37-45).

Nepilnametė nukentėjusioji K. G. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad žino, dėl ko yra pakviesta į teismą, tai dėl A. A. priekabiavimo. Pirmą kartą tai buvo vasarą. Jie važiavo į prekybos centrą (duomenys neskelbtini). Jis ją palietė, bet ji to nesureikšmino, buvo nemalonu, bet jam nieko nesakė. Buvo dar keli kartai, kai siūlė draugauti. Jis jos klausinėjo, ar ji turi draugą, kai atsakė, kad neturi, pasiūlė draugauti. Dar jis prie jos lindo bučiuotis. Po to būnant jų namuose, prie mamos jis lietė jos šoną. Dar buvo atvejis, kai jis ją vežė maudytis, nors sakė, kad bus jo draugė D., bet jos nebuvo. Nuvykus jis nusimaudė ir parvežė ją namo. Tai buvo 2021 metų vasarą, mėnesio nepamena. A. A. vežė ją į prekybos centrą (duomenys neskelbtini), tai buvo apie 14 val. Kai ją lietė, jie buvo automobilyje, tuo metu jie dar važiavo į prekybos centrą (duomenys neskelbtini). A. A. su ranka lietė jos koją. Tą dieną kai ją paleido prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), jis jai nieko nesiūlė. Antras kartas, kai ją lietė, tai buvo jos namuose prie mamos. Tai įvyko maždaug prieš mėnesį. Namuose buvo A. A. sugyventinė D. su savo vaikais. Po to pas D. atvažiavo A. A.. Ji su vaiku išėjo į virtuvę vaikui padaryti mišinuko, kambaryje buvo ji su mama ir A. A.. Jis palietė jai šoną. Po to jos mama paklausė, ar tai buvo pirmas kartas, kai A. A. ją lietė. A. A. jai palietė kairį klubą, jį įgnybdamas. Ji nieko nepagalvojo, jai tiesiog tai buvo nemalonu, po įgnybimo ji pasitraukė nuo jo ir išėjo. Kai jai A. A. įgnybė, mama tai matė, mama apie tai jos paklausė po to, kai A. A. išvažiavo (tąkart D. liko pas juos). Kai jai A. A. įgnybo, mama jam nieko nesakė, tik pasižiūrėjo keistu žvilgsniu į jį. Jai A. A. pinigų duodavo per gimtadienį. Tuo metu, kai nuvežė į prekybos centrą (duomenys neskelbtini), pinigų jai nedavė. Yra buvę, kad A. A. ją pabučiavo. 2021 metų vasarą kieme A. A. išvažinėjo iš jų ir atsisveikindamas norėjo ją pabučiuoti. Pirmą kartą A. A. lietė koją, antrą kartą klubą, be šitų kartų jos daugiau jis nėra lietęs. A. A. jai nėra nieko išsakęs apie jos kūną, tik sakydavo, kad labai užaugo ir kad jos figūra yra graži, kažko konkrečiau pasakęs nėra. Buvo atvejis, kai buvo namuose. Tuomet buvo A. A., jos mama ir jos sesė. Jis jai pasiūlė važiuoti prie ežero, sakė, kad ten bus D., tačiau nuvažiavus nieko nebuvo. Koks tai ežeras ji nežino, iki jo važiavo apie 30 minučių, visą kelią kalbėjosi. Prie ežero buvo dviese apie 10 minučių, jis nusimaudė, o ji nesimaudė. Nusimaudęs jis ją parvežė į namus. Jos tėvai žinojo, kad su A. A. išvyko prie ežero. Kai mamai pasakojo, atsiminė daugiau. Dabar papasakojo tiek, kiek prisiminė. Mamai pasakoja, kad A. A. lietė krūtinę ir sėdmenis. Yra taip buvę, tačiau kada tai buvo, nepamena. Vieną kartą A. A. buvo ją išsivežęs pasivažinėti po kaimus ir jis tuo metu buvo palietęs jos krūtinę. O kada A. A. lietė sėdmenis, nepamena. Tuo metu, kai A. A. lietė jos krūtinę, ji buvo apsivilkusi, jis lietė per rūbus. Važiuojant į prekybos centrą (duomenys neskelbtini) jai lietė koją, buvo nemalonus prisilietimas. Jis prisiliesdavo nestipriai, švelniai, tačiau jai būdavo nemalonu. Iki tų prisilietimų jai A. A. būdavo kaip tėtis, o po 2021 metų vasaros jo elgesys pasikeitė. Po to, kai ji pasakė, kad neturi draugo, jis pasiūlė draugauti. Iš pradžių suprato, kad tik kaip draugai, o po to, kai palietė krūtinę, ji suprato, kad jie būtų daugiau nei draugai. Tuo metu, kai pasiūlė draugauti, jis jos paklausė, ar ji turi draugą, o kai atsakė, kad ne, jis pasakė, kad jie gali draugauti, nes ji neturi draugo. Ji suprato, kad jie būtų kaip pora. Tokį A. A. elgesį su ja vertina kaip nenormalų, netinkamą. Ji A. A. kontaktus turėjo socialinėje platformoje (duomenys neskelbtini). A. A. yra jai skambinęs paklausti, kaip sekasi, po to klausė, ar ji namuose, bet ji buvo su draugėmis, taip ir pasakė. Yra skambinęs, kai buvo namuose ir siūlėsi atvažiuoti, bet pasakė, kad vyks su mama į miestą. Jai nepatiko, kai skambino A. A. ir domėjosi, ką ji veikia, ji jam atsakinėdavo trumpai, bet kad jo skambučiai jai nepatinka, ji jam nepasakė. Ji nežino, dėl ko jis jai skambinėdavo. I. D. pažįsta, I. yra jos antros eilės pusseserė. I. pradžioje sakydavo, kad jai A. A. nepatinka, tačiau neįvardydavo, kas konkrečiai nepatinka. Minėjo, kad A. A. šaukdavo ant mamos. Tą dieną, kai jai A. A. įgnybė į šoną, I. jai, mamai ir jos mamai papasakojo, kad ją A. A. lietė. Konkrečiai I. pasakė, kad tai dar nieko tokio, ką A. A. jai (I.) padarė. Nepamena, kada tai buvo, bet A. A. yra jai davęs 5 eurus, ji juos paėmė. Ji suprato, kad tuos pinigus davė apsipirkimui. Apie tokius jos ir A. A. santykius, jo prisilietimus savo mamai papasakojo tik tą kartą, o iki tos dienos niekas nežinojo, kaip su ja elgėsi A. A.. Mamai papasakojo tą vakarą ir dar kitą dieną tai, ką prisiminė. Su I. apie A. A. elgesį kalbėjosi tą patį vakarą, kai jai A. A. įgnybė į šoną ( 2 t., b. l. 38-41).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad K. G. ir ją lydėjusi mama atsisakė nuo tiriamosios kūno apžiūros. Tačiau pagal užduotyje nurodytas aplinkybes, nėra duomenų, kad K. G. galėjo būti pažeista mergystės plėvė ar padaryti kiti kūno sužalojimai. (1 t., b. l. 44).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. liepos mėn. 12 d. - 2022 m. rugpjūčio mėn. 11 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti:

1. Objektyvių duomenų, kad K. G. iki nusikalstamos veikos ir nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu būtų sirgusi lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimų, nėra.

2. K. G. intelektas atitinka amžių. Aktyvi psichopatologija (suvokimo sutrikimai, kliedesiai) neišryškėjo, iš elgesio neįtarta. K. G. nenustatytas toks psichikos sutrikimas dėl, kurio ji negalėtų duoti parodymų.

3. K. G. nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties ir mąstymo ypatumai, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvokti faktinių bylai reikšmingų aplinkybių, jų įsiminti ir atgaminti apklausų metu, t. y. duoti apie tai parodymų. Esant poreikiui, nukentėjusiąją K. G. galima apklausti papildomai, tačiau to daryti nerekomenduoja, nes klausimai apie bylos įvykius kelia jai nemalonius jausmus (pakartotinai ją traumuoja). Ekspertizės metu K. G. pakartoja anksčiau duotų savo parodymų esmę. Jos paaiškinimai yra nuoseklūs ir pakankamai išsamūs; atsakydama į ekspertės klausimus, ji pateikia jos amžių, protinio išsivystymo lygį ir gyvenimišką patirtį atitinkančius atsakymus. Ekspertizės metu nenustatytos priežastys (tame tarpe ir kitų asmenų poveikis), dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis K. G. parodymais.

4. Byloje nagrinėjamų įvykių metu K. G. suprato su ja galimai atliktų veiksmų pobūdį ir reikšmę, tačiau negalėjo aktyviau jiems priešintis (tame tarpe ir savalaikiai apie tai atsiskleisti kitiems suaugusiems) dėl santykio su įtariamuoju pobūdžio (puoselėjo jam tėviškus jausmus, jos žodžiais, iki tiriamų įvykių su ja jis elgėsi tėviškai dėmesingai ir paslaugiai), menkos gyvenimiškos patirties, kilusių jausmų (jai buvo gėda ir nedrąsu kam nors sakyti, pasikeitęs įtariamojo elgesys ją galėjo gluminti) bei jai pačiai būdingų savybių (uždara, nepasitikinti savimi, linkusi slopinti neigiamas patirtis ir jomis nesidalinti). K. G. atsiskleidimą apie jos atžvilgiu galimai atliktus veiksmus palengvino atsitiktinės aplinkybės: jos mama, pastebėjusi įtariamąjį galimai nederamai elgiantis su jos dukterimi, ėmė aktyviau ją klausinėti, taip pat, paauglės žodžiais, tuo metu šalia buvusi pusseserė I. D. taipogi pasidalino, jog jai nutiko panašiai - visa tai padėjo nukentėjusiajai K. G. pasijausti saugiau, atsiveriant apie galimą seksualinį jos išnaudojimą.

5. Žiūrėti atsakymą Nr. 3.

6. Padidintas įtaigumas K. G. nenustatytas. Taip pat K. G. nenustatyti tokie mąstymo sutrikimai, dėl kurių ji painiotų vaizduotės turinį su realia patirtimi.

7. K. G. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą ((duomenys neskelbtini)), tiesioginiu priežastiniu ryšiu kilusios dėl įtariamojo veiksmų. Sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus.

8. Žiūrėti atsakymus Nr. 3, 4. (3 t., b. l. 46-52).

Liudytoja R. N. parodė, kad su kaltinamuoju A. A. daug metų yra pažįstami, pasiskambindavo, jis atvažiuodavo. D. yra jos pusseserė. I. ir dukra K. – giminaitės. Su D. nuo vaikystės bendravo, susitikdavo retai, nes D. būdavo užsienyje, nepalaikydavo pastovaus ryšio. Tuo laikotarpiu, kai buvo liečiama jos dukra K., kai D. pagimdė A. A. sūnų, su D. D. ryšys buvo nutrūkęs, o A. A. kartais atvažiuodavo į svečius. 2022 m. pradėjo su D. aiškintis įvykius po K. grybštelėjimo. Į svečius buvo atvažiavusi D. su I., kartu buvo jos (R. N.) dukros, vėliau atvažiavo A. A.. Ji balkone rūkė ir pamatė, kaip A. A. lietė jos nepilnametę dukrą K. už šono, grybštelėjo už klubų (kad eitų K. į parduotuvę, nes buvo ginčas, kas eis į parduotuvę). A. A. matė, kad ji (R. N.) šį grybštelėjimą matė. D. prieš tai sakė, kad kažkas darosi su A. A.. Kai išvažiavo A. A., tada ji (R. N.) ėmė savo dukros klausti, ar čia pirmas kartas, kai A. A. grybštelėjo. Dukra pradėjo verkti ir papasakojo, kas vyksta. Kai A. grybštelėjo dukrai K., jai dar nebuvo 16 metų. Dukra K. papasakojo, kiek kartų ir kada ją A. A. lietė, dukra datų nenurodė. Ji sakė, kad jai gėda ir stengėsi viską pamiršti. K. pasakojo, kad kai jai buvo 14 metų, A. A. vežė K. į miestą ir už krūtinės čiupo, sakė: „Kokia krūtinė užaugus“, sakė, kad jos figūra graži; lindo, kai jie į parduotuvę ėjo, dukrą apsikabino; važiuojant glostė dukros šlaunį; A. A. klausė K., ar ji turi draugą, siūlė draugauti. Dukra sakė, kad A. A. prisilietimai nebuvo draugiški. A. A. prašė K. bučinio, tai buvo anksčiau namuose. Dukra pabėgdavo nuo A. A.. K. A. A. veiksmus suprato ne kaip juokus, o kaip priekabiavimą. Paskutiniu metu pastebėjo, kaip dukra vengia A. A.. Kai A. A. atvažiuodavo į svečius, jo šalinosi. Paaiškėjo, kad kai ji (R. N.) nemato, A. A. jos dukros prašo tai „bučkio“, tai už kojos liečia. Kiek progų A. A. teko su K. susitikti, tiek ir buvo priekabiavimų. Tų galimybių nebuvo daug. Tuo metu nekilo blogų minčių, nes tiek metų bendrauja kaip draugai, tie vaikai užaugę prie A. A.. K. pati sakė, kad A. A. laikydavo kaip tėtį. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai pasakė visas aplinkybes, nieko nepamelavo.

Liudytoja R. N. parodė, kad dukrai K. pasakojant aplinkybes, tą patį vakarą išsiaiškino su D., kas vyksta su mergaitėmis. I. pradėjo sakyti, kad A. A. su ja elgiasi baisiau nei su K.. Buvo pokalbis su D., kad su jos dukra A. A. elgiasi dar baisiau. D. D. verkdama papasakojo, kad dukra I. jai pasisakė, kad jų namuose A. A. ją žagino ne vieną kartą tuo metu, kai D. ligoninėje gimdė; taip pat papasakojo, kad tuo metu kai A. A. su I. žiūrėjo filmą, D. įėjo pro duris ir pamatė, kad atidengta antklodė ir I. yra be apatinių kelnaičių, o A. A. prie I.. D. sakė, kad tada uždarė duris ir išėjo, sakė, kad pasimetė, galvojo, kad nieko blogo, ji sakė, kad bijo A. A.. Iš D. pasakojimo suprato, kad A. A. su I. atliko lytinį aktą. Detalių nepamena, ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose viskas detaliau surašyta. D. yra sakiusi, kad kartu su A. A. vežė I. į (duomenys neskelbtini) klinikas, bet I. nenorėjo, nesileido apžiūrima ginekologo. D. norėjo patikrinti, ar I. nepraradusi nekaltybės. A. A. nežinojo, dėl ko važiavo į klinikas. A. A. labai šaukdavo ant D., agresyvus buvo, grasindavo atimti bendrą sūnų, susidoroti su ja. Ji (R. N.) pasakė, kad reikia kreiptis į policiją, bet D. sakė, kad išsiskirs su A. A., jį paliks. D. teigė, kad bijo pasakyti, kas vyksta. Ji (R. N.) D. pasakė, kad A. A. nedovanos. D. tą vakarą labai bijojo važiuoti su A. namo. I. D. paliko nakvoti pas ją (R. N.). Atvažiavus kaltinamajam A. A., D. su kaltinamuoju išvažiavo. Tą vakarą jai (R. N.) pati I. pasipasakojo, kad A. priekabiavo, lindo, ją lietė. I. parodė pirštu į savo lytinius organus, kur A. A. lindo. I. nesakė, su kuo A. A. lietė lytinius organus. Ji (R. N.) sakė I., kad daktarai ją tirs, klausė, ar nebijos. I. sakė, kad nebijos. Sunku nupasakoti I. reakciją, nes ji (R. N.) buvo susijaudinusi, jai buvo šokas. I. iš pradžių lyg ir verkti norėjo, bet nurimo, ramiai viską pasakojo. I. sakė, kad namo važiuoti nenori, nes bijo A. A.. D. irgi nenorėjo tą kartą I. vežtis namo, nes nežinojo, kuo viskas baigsis. Kitos dienos rytą paskambino D., pasakė, kad pabėgo nuo A., kad jis ją gaudo su šautuvu, prašė ją (D.) pasiimti. Važiavo D. pasiimti. D. atrodė įbauginta, buvo streso būsenoje, verkė, drebėjo. D. buvo su sūnumi. D. melavo A. A., kad išėjo į polikliniką. Ji (R. N.) pasakė, kad reikia kreiptis į policiją (I. buvo kartu). D. sakė, kad jai reikia nurimti ir kad ji blogai jaučiasi. D. žviegė, klykė, kad A. A. ją gaudo, ji panikavo, visą laiką praklykė, bijojo į gatvę išeiti, todėl ji (R. N.) skambino policijai. Po kiek laiko D. prasitarė, kad melavo, jog ją A. A. gaudė su šautuvu, taip sakė, kad rimčiau atrodytų. Tuo metu D. atrodė išsigandusi, drebėjo. D. pasakojo, kad važiuojant namo A. A. buvo sustojęs, puolė ant jos, šaukė, grasino dėl to, kam paliko I. pas ją (R. N.). Kitą dieną po grybštelėjimo kreipėsi į pareigūnus. Ji (R. N.), D. ir I. nuvažiavo rašyti pareiškimo. Kai policininkė apsiklausė I., tada policininkė išėjo ir pasakė, kad galima važiuoti, nes ilgai užtruks. Policininkė apklausinėjo I., nes I. išėjus iš kabineto sakė, kad policininkė klausė, ar nemeluoja. I. buvo nustebus, kad policininkė jos taip paklausė. Ji (R. N.) išvažiavo su I., o D. pasiliko. Nuo tos dienos su A. A. jokių kontaktų nebebuvo. Su D. dar palaikė ryšius, o po to jau nebe. Nebepalaiko ryšių, nes D. sakė (prieš vežant vaikus į (duomenys neskelbtini) į apklausą), kad I. viską meluoja. D. D. ją (R. N.) kaltina, kad kreipėsi į policiją. Jos (R. N.) dukra nelinkusi meluoti, o dėl I. negali atsakyti. Kai I. sakė, kad ją apklaus, kad važiuos pas daktarus, I. labai tvirtai norėjo važiuoti. Tada tikėjo, kad I. sako teisybę, tuo metu abejonių dėl pasakojimų nekilo. Tą vakarą D. pasakojo, kad tikrai A. A. priekabiavo, taip pat apie tai pasakojo ir I., todėl parodymais neabejojo. Po kreipimosi į policiją praėjus dienai važiavo automobiliu su savo dviem dukromis ir I. D.. Išgirdo pokalbį apie tai, jog I. mažajai dukrai pasakė, kad: „Tu neįsivaizduoji, ką man padarė?“. I. sakė, kad prarado nekaltybę, o 10-metė dukra viską juokais priėmė. Neminėjo su kuo prarado nekaltybę. Nematė I. reakcijos. Buvo situacija prieš įvykį, kai skolinosi iš A. A. pinigų, kurių dalį (300 Eur) grąžino, dabar skolinga 200 Eur. Susitarė, kad lieka skoloje, pykčių su A. A. neturėjo. Po to įvykio nebendravo su A. A.. Tyrėja pasakė, kad A. A. buvo sulaikytas. Nesidomėjo, kokį jis turtą turėjo. D. jai (R. N.) pervedė 50 eurų už pieno mišinėlius. Ji nereikalavo D. už pagalbą pinigų.

Liudytojas A. D. parodė, kad žino tik tai, ką pasakojo dukra I. D.. Susisiekė su juo (A. D.) vaiko teisių darbuotojos, pasakė, kad įvyko toks dalykas. Pokalbis su I. buvo po to, kai sužinojo, kad vyksta ikiteisminis tyrimas. I. apie įvykius papasakojo 2022 m. pavasarį ar vasarą, kai buvo apsistojusi apie porą savaičių. Dukrą klausinėjo, dukra blogai jautėsi, nenoriai pasakė, kas įvyko, t. y. kad A. A. santykiavo su ja ar lindo, detalių nepasakojo. I. sakė, kad A. A. prie jos lindo, bandė prievartauti. Suprato, kad A. A. bandė dukrą prievartauti. Sakė, kad vieną kartą buvo glamonėjimas - lindimas. I. akyse matė baimę. Ji gal bijojo jo (A. D.) reakcijos. Dukra jis tiki. Močiutei V. D. I. irgi papasakojo. V. D. jam (A. D.) pasakė, kad kalbėjo su I.. I. V. D. pasakojo, kad A. A. lindo prie jos, bandė prievartauti. Tyrėjai davė tikslesnius parodymus. Tarp pokalbių su I. ir tyrėja, buvo gal 2-3 mėn. skirtumas. Retokai su dukra matosi, pabendrauja telefonu. Šiuo metu bendrauja labai retai, nes dukra užsidariusi. Su dukros mama jokių ryšių nepalaiko. I. pasakojo, kad A. jai nepatiko, konkrečiai nesakė, kodėl. Negali pasakyti, kada toks pokalbis vyko. Kai I. mokėsi 5 klasėje, ji apie puse metų gyveno pas jį (A. D.). Nežino, kur D. tuo metu gyveno. D. N. gyveno, I. buvo pas D. tėvus, bet seneliai išvyko į (duomenys neskelbtini) gyventi. I. močiutė pasakė, kad jiems reikia išvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ir nėra, kur vaiko padėti. Nepavyko susisiekti su D., todėl I. apsigyveno pas jį. I. sakė, kad nežino, kur mama. Kai D. jau gyveno su A. A., D. nieko nepranešusi atvažiavo ir išsivežė I.. Tvirtino ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugsėjo 7 d. duotus parodymus (3 t., b. l. 136-137).

Liudytoja D. P. parodė, kad apie situaciją žino tik iš D.. Kai D. su šeima buvo išsikrausčiusi, panašiai gruodžio mėnesį D. sakė, kad nori I. nuvežti patikrinti pas ginekologą. I. tada buvo gal 12 metų. D. neklausinėjo, kodėl; D. nieko nepasakojo apie sūnaus priekabiavimą. D. sakė, kad į (duomenys neskelbtini) pas mergaičių ginekologą važiavo: A., I. ir D.. I. reikėjo pas ginekologą, sakė, kad skausmus jautė. Vėliau D. sakė, kad viskas I. gerai. A. su I. draugiškai bendraudavo. A. A. nuveždavo I., kai paprašydavo. I. daugiau rūpinosi D.. D. paskambino telefonu ir pranešė, kad A. sulaikytas už priekabiavimą prie I.. Buvo šokas. Su I. bendraudavo, stalo žaidimus žaisdavo. Nebuvo I. seksualizuoto elgesio. I. labiau norėjo pasiekti savo. I. sudužo telefonas, paprašė nupirkti naują, bet buvo nepatenkinta, kad ne tokį nupirko ir tas naujas telefonas vėl kažkaip sudužo, nes jai nepatiko. Iš telefono išvaizdos galėjo įtarti, kad I. specialiai jį sudaužė. Klausė, kaip taip greitai naujas telefonas sudužo, ji nuraudo ir sakė, kad jai nepatinka ir jį sudaužys. Nepastebėjo, kad I. nemėgo A.. Nebuvo požymių, kad D. su A. stokotų pinigų. Kai A. buvo sulaikytas, skambino A. advokatas ir pranešė, kad A. automobilį nori kažkas neteisėtai paimti. A. pasiėmė automobilį, kai jį paleido iš suėmimo. Tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (3 t., b. l. 106-107).

Liudytoja J. A. parodė, kad dirba gydytoja akušere – ginekologe. Iš įrašų gali pasakyti, jog 2021 m. gruodžio 17 d. paskambino moteris (D. mama ar anyta), prašė skubaus priėmimo moteriai po gimdymo. D. D. priėmė, apžiūrėjo. D. D. išeidama, paklausė, ar apžiūri mergaites, nes įtaria savo dukros (amžių greičiausiai pasakė, nes pranešime ji (J. A.) nurodė 11 metų) seksualinį išnaudojimą. Buvo tikrai tas žodis pavartotas. Klausė, kodėl kreipėsi į gydymo įstaigą, o ne į teisėsaugą, ir moteris apsiašarojo. Nurodė, kad gali kreiptis į K. J. Kaune, kuri dirba su seksualiai išnaudojamomis moterimis; pasakė, kad pirma turi kreiptis į teisėsaugą. D. D. apsiverkė, kaip suprato, kad ji bijo, nes klausė, ar matosi, kad verkė. D. sakė – „bijau“ ar „prisibijau“. Nematė, kad ją būtų kas atlydėjęs. Suprato, kad ją kažkas turėjo pasitikti. Kelių dienų laikotarpyje susisiekė su D., bet ji neatvyko. Norėjo įsitikinti, ar D. kažkur kreipėsi, kad žinotų, ar galima jai padėti. D. sakė, kad ateis, susiskambino, bet paskirtą dieną ji nebeatvyko. Gal tai susiję su tuo, kad ji (J. A.) susisiekė su vaiko teisių apsaugos specialistais, kurie pasakė, kad reikės parašyti pranešimą. Viską pranešime ji (J. A.) nurodė. D. tikrai neturėjo priežasties išsigalvoti. D. nebuvo jokios priežasties atvykti į gydymo įstaigą. Tvirtino ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 13 d. duotus parodymus (3 t., b. l. 112-113).

Liudytoja R. B. parodė, kad dukra D. su A. A. turi sūnų. Jie susipažino (duomenys neskelbtini), supažindino R., kuri yra sesers dukra. A. A. neprisistatė, nepasakė pavardės, kur gyvena, kur jo tėvai, neturėjo jokių socialinių tinklų, todėl nepatiko, buvo įtarimai. Kai atvažiavo į (duomenys neskelbtini), jautė, kad kažkas negerai, vėliau sužinojo, kad jis yra vedęs ir žmona laukiasi. Atrodė, kad jis slepia savo tapatybę. Iki šiol A. A. nėra artimas žmogus. Jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini), išsinuomojo namą kartu su D., gal pusmetį pragyveno. Paskui išvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir jo nebematė. I. į mokyklą ėjo V. miestelyje. Nebendravo beveik su A. A.. Su D. buvo susipykę dėl bendravimo su A., nes jis turėjo šeimą, žmoną. Su I. geras ryšys. I. labai pavydėjo, kad mama susirado draugą, dėmesio mažiau mama jai skyrė. Ji sakė, kad nori, jog mama su tėte gyventų. I. daugiausia su D. būdavo, o paskui ji daugiau dėmesio skyrė A. A.. Kai jie gyveno (duomenys neskelbtini), I. sakė, kad jei kas bus negerai, ar A. A. ją muš, skriaus, kad skambintų, sakytų. Pernai per Velykas, kuomet D. paprašė pagyventi pas juos, D. pasakė, kad I. jai (D.) pasiskundė, kad A. A. priekabiauja. D. pasakė, kad parašė pareiškimą, jog A. A. siejamas su I. priekabiavimu, daugiau nieko nepasakojo. Tik prieš I. apklausą buvo pokalbis su I., tačiau I. nespaudė kalbėti, daugiau tos temos nelietė. Klausė I., kodėl jiems neskambino. I. sakė, kad gal ir nieko nebuvo. Tada I. paaiškino, kad per apklausą sakytų tik teisybę; pasakė, ką reiškia atsakomybė; kad jei ji meluoja, kad taip nedarytų. I. yra mėgėja pameluoti, manipuliuoti. Kai būdavo pas tėvą, sakydavo, kad tėvas blogas, geria, neprižiūri. Kai pas mamą būdavo, sakydavo, kad mama su A. A. geria. Kai su jais (seneliais) būdavo, I. sakydavo, kad ji (R. B.) bloga. Jeigu I. nepatinka kažkas, tuomet ji dažnai išsigalvoja. I. gali telefoną sudaužyti, jei jai nepatinka. D. su A. A. buvo (duomenys neskelbtini), tada I. pasiprašė gyventi pas savo tėvą. Tą vasarą I. pasisakė, kad nori gyventi pas tėvą, bet neminėjo, kad A. A. priekabiauja, tik sakė, kad griežtai elgiasi, žodį garsiau pasako. I. tėvas pasiėmė I. iš (duomenys neskelbtini). D. tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Tuo laiku su D. nebendravo ir jai nepranešė, kad I. pas tėvą gyvens. Nesakė ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kad I. nelinkusi meluoti. I. per apklausą tiksliai nepasakė, kad taip, bet ir nepasakė, kad ne. Klausė I., ar A. jos nemušė, tai I. nepasakė nei taip, nei ne.

Dėl ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. liepos 7 d. duotų parodymų (3 t., b. l. 145-146) parodė, kad aplinkybės nurodytos teisingai. Neatsimena, kad A. A. pavadino pedofilu. Prašė D. nekalbėti su I. apie tai, kas I. nutiko. Ji (R. B.) tik aiškino I., kas yra melas. Kai paklausė I., ar kas buvo, I. neatsakė tiksliai - ne, ir nesakė, kad tiksliai - taip. Nepatiko, kad viskas susiję su R. N. ir jos dukra. R. N. yra nepatikimas žmogus, ji padarė didžiulę įtaką D.. I. bendravo su R., R. galėjo I. įtaką padaryti. R. pinigai yra viskas. Bijo, kad nebūtų R. įsikišusi dėl pinigų. Dėl to suabejojo I. pasakymu, paprašė I. pasakyti teisybę tiems, kas ją apklausinės. Niekas negirdėjo jos (R. B.) pokalbio su I.. D. nežinojo, kad kalbėjo su I.. I. bendravo su K.. I. sakė, kad K. nusiminusi, depresuota. Siūlė I. nebendrauti su K.. K. nepažįsta. I. sakė, kad K. gali meluoti, sakė, kad K. labai daug meluoja. I. nėra melagė. D. minėjo, kad kai parašė pareiškimą policijai, atvažiavo R., klausinėjo apie A. turtą ar pinigus, mašiną, D. dėl to buvo susinervinusi. Suprato, kad R. D. reikalavo A. turto.

Liudytoja D. D. parodė, kad visa šeima, išskyrus ją (D. D.), ypač I., nemėgo A. A.. Kilo abejonių ir dėl to viskas prasidėjo. 2011 metais gal gruodžio viduryje, I. buvo 11 ar 12 metų, I. susižeidė koją. Jai (D.) nepatiko, kad A. I. tepė koją. Nepamena, kuri kojos vieta buvo sužeista, I. buvo su drabužiais, su šortais, jos kojos buvo apnuogintos. I. sėdėjo prie rašomo stalo, o A. A. buvo atsiklupęs. Tą vakarą nekalbėjo su I.. Su I. kalbėjo gal kitą dieną po kojos tepimo. I. klausė, gal A. prie jos lenda, ji atsakė – gal. Tai sustiprino jos (D. D.) vidinį įsitikinimą, todėl norėjo nuvažiuoti pas ginekologą ir įsitikinti pati. Tuo laikotarpiu su A. A. nuomojosi butą, (duomenys neskelbtini). Po to įvykio sapnavosi visokie sapnai, yra jautri, tada buvo dar jautresnė. Intuityviai jautė, kad kažkas yra ne taip. Visų, kurie pažįsta I., klausė, ar kažko I. jiems nesakė, ieškojo informacijos. Kalbėjo su V., I. močiute, nes I. pusę metų gyveno pas ją. V. sakė, kad viskas gerai, kad I. nieko nesakė. Ir R. N. buvo užsiminusi. Telefonu R. sakė, kad A. yra pedofilas. R. papasakojo apie I. kojos tepimą, daugiau nieko nesakė. Skambino A. A. mamai pasiteirauti ginekologės numerio. Kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ginekologę. Pas ginekologę ėjo žinodama, dėl ko eina, sakė jai, kad eina ne dėl savęs, bet ji pasiūlė apžiūrėti. Buvo dideli skausmai, bet ne dėl to kreipėsi į ginekologę. Sakė ginekologei, kad nori pažiūrėti, ar jos dukra neturėjo lytinių santykių. Susigraudino, baisu buvo vien apie tai pagalvojus. Ginekologė padrąsino, sakė kovoti, gal ir sakė kreiptis į policiją. Norėjo pati viską išsiaiškinti iš artimos aplinkos, nes I. atsakė – „gal“, intuicija buvo, kad gali taip būti. Ginekologė rašė, skambino, kvietė susitikti dėl įvykio. Ginekologė nurodė (duomenys neskelbtini) daktarę. A. A. ją su I. vežė į (duomenys neskelbtini). Neatsimena, ar A. A. žinojo, kokiu tikslu važiuoja. I. per pilvą echoskopu pažiūrėjo. Daktarė pasakė, kad reikia kreiptis į (duomenys neskelbtini) psichologus.

Buvo nurimus, kad viskas gerai, iki 2022 m. balandžio 5 d. vakaro, kai apie 21-22 val. R. dukra K. pradėjo kalbėti, kad prie jos lenda A., kad gnybtelėjo, graibė už krūtinės. K. pasakodama verkė, I. buvo rami, nieko nesakė. Kai I. klausė dėl tos situacijos, I. buvo rami, o ji (D. D.) sureagavo, pradėjo verkti. R. seniau buvo užsiminusi, kas buvo, ir tą patį vakarą su R. kalbėjo. A. A. balandžio 5 d. buvo atvažiavęs per pietus, o K. vakare pradėjo pasakoti. Ji (D. D.) turėjo abejonių dėl I., motiniškai ieškojo, kur galėtų išsiaiškinti, ir tas abejones sustiprino įvykis su K. ašaromis. Kilo daug minčių, galvojo, kad A. A. yra iškrypėlis, lindo prie mergaičių, kad jos buvo išnaudojamos. Tuo metu tikėjo, kad taip yra, todėl 2022 m. balandžio 6 d. kreipėsi į pareigūnus. Tą patį vakarą nesikreipė, nes reikėjo laiko pasitarti. Pareiškimą rašė po K. kalbos, o pas daktarę dukrą I. vežė iki kreipimosi pas pareigūnus. Balandžio 5 d. vakarą ji išvažiavo, o I. paliko pas R., nes išsigando. K. su I. bendraujančios buvo. Tą patį vakarą atvažiavo R. draugas D.. D. ir R. pradėjo klausinėti apie mašinas, apie turtą, pasakė, kad tokioje situacijoje jai (D. D.) nieko nereikia, kad gali viską pasiimti. R. yra svarbūs pinigai. Sutarė su R. susitikti kitą dieną su, bet pirma turėjo nuvykti pas daktarę. Susitiko prie konsultacinės poliklinikos. A. A. mamai paskambino balandžio 6 d. ir sakė, kad daktaro reikia asmeniškai. Nepamena, kada pasakė pirmą kartą A. A. mamai apie įtarimus. R. atvažiavo prie poliklinikos ir važiavo pas asmenį, kurio nepažįsta. D. su R. paliko ją (D. D.) ir jie važiavo pasitarti su asmenimis. Važiavo netoli I. mokyklos, į privatų namą, prie (duomenys neskelbtini). Ėjo kartu į privatų namą ir palaukė, kol R. su kažkuo pasikalbės. Tame name laukė, o jie išvažiavo. Sakė, kad su pareigūnais susitiks ar su tyrėja pažįstama, kad pasitars. Paskui su R. važiavo į policiją. R. sakė, kad važiuotų rašyti pareiškimo, bet ir pati norėjo važiuoti. Policijoje bendravo su moteriške, rašė pareiškimą. Pasakojo iš savo žodžių. R. tuo metu buvo kartu. R. liepė palaukti už durų. Dėl žaginimo viską pareiškime išdėstė. Gal ne visai viską pasakė pareigūnams, ką R. liepė. Nežino, ar pirmoje apklausoje viskas yra melas. Nepamena, ką R. liepė sakyti. R. nesiskundė, kad bijo A. A.. R. yra pasakojusi, kad A. A. yra šovęs į lubas, todėl baisu pasidarė. Tai ne iš jos (D. D.) išgyvenimų, o iš R. pasakojimų. Balandžio 6 d. R. su draugu nuvažiavo pasitarti su pažįstama prokurore ar pareigūnais, kaip geriau padaryti, kad A. pasodintų. Tą dieną, kai rašė pareiškimą, buvo vien emocijos, pyktis ant A. A.. Klausė R. patarimų sakyti, kad A. A. su I. buvo nuogi lovoje. R. darė įtaką. Išeina, kad aplinkybes ji (D. D.) išsigalvojo, prikalbėjo pareigūnams neteisybės. Apklausos metu gegužės 10 d. gal ir ne dėl visko buvo įspėta, bet buvo baisu sakyti teisybę, bijojo gauti baudą, jei skirsis parodymai nuo tų parodymų, kuriuos davė pirmą kartą. Gal sekantį kartą norėjo pasakyti teisybę, bet tyrėja sakė, kad joms neįdomu apie R., sakė, kad įdomu tai, kas susiję su mergaite. Kai I. pameluoja, paskui visada pasako teisybę. Kai tyrimo metu vežė I. į apklausą į (duomenys neskelbtini), ji prašė I. sakyti tiesą. Kalbėjo po I. apklausos. I. jai pasakė, kad psichologė sakė, kad A. prisipažino. I. nustebusi klausė, kodėl jis prisipažino, sakė: „gal jis „durnas“. I. nustebo, nes nieko nebuvo. Vėliau I. buvo apžiūrėta ginekologės, viskas buvo gerai ir I. minėjo, kad jai viskas gerai. Pasikeitė dabar nuomonė, mano, kad nieko nebuvo. Nebuvo I. su A. pasilikę paromis vieni, kai ji gimdė. Kai A. buvo sulaikytas, jam daug laiškų rašė. Tyrėja klausė, ar taip buvo su šepečiu. Eidavo ir su vaiku ant rankų, gal taip tyrėjai pasakė, tiesiog nekreipė dėmesio. Neatsiminė tikslai įvykio. Tyrėja sakė, kad A. A. jai (D. D.) apie tai pasakė. Įvykio apie šepetį nebuvo. Gal yra sapnavusi, nes labai ryškūs sapnai buvo. Buvo kažką I. užsiminusi, kad K. apie tą atvejį meluoja. I. močiutei yra pasakojusi, kad K. meluoja. Neprašė tėvų paveikti I..

Liudytoja D. D. dėl 2022 m. balandžio 6 d. pareiškimo protokolą (1 t., b. l. 5-6) parodė, kad pareiškimas surašytas iš jos žodžių.

Liudytoja D. D. dėl 2022 m. balandžio 6 d. apklausos protokolo (1 t. b. l. 171-173) parodė, kad I. sėdėjo prie rašomojo stalo, A. klūpėjo prie jos, I. buvo su drabužiais. Nematė tiksliai, bet jis sakė, kad tepė koją. Taip nebuvo, kad A. galva tarp I. kojų buvo. Sakyti, kad jie nuogi, patarė R.. Ji (D. D.) tai sugalvojo. Nebuvo grasinimų, I. niekada nesakė apie lytinius santykius, nesakė, kad A. bijo. Taip parodė, nes buvo apimta emocijų, norėjo, kad A. A. uždarytų. K. verkė, todėl patikėjo, kad A. A. lindo prie dukros. Išgalvojo, kad A. lindo prie I., patirštino, kad A. kišo lytinį organą. Apie tai I. jai nebuvo sakiusi. Pagalvojo, kad tuo metu buvo ligoninėje ir kad A. galėjo žaginti I.. Šioje apklausoje melavo tyrėjai. Neatsimena, ar buvo išaiškinta atsakomybė dėl melagingų parodymų davimo, bet pati viską suprato. Važiuodamos mašinoje, tarėsi su R., ką kalbės pareigūnams. Teko matyti šautuvą. Spintoje šautuvas laikomas. Nebijo A. A.. A. A. nėra grasinęs. Be žodžio „gal“ I. daugiau nieko nekonkretizavo, to užteko.

Liudytoja D. D. dėl 2022 m. gegužės 10 d. parodymų (1 t., b. l. 176-178) parodė, jog šios apklausos metu jau buvo nusiraminusi. Tvirtino pirminius parodymus, nes suprato, kad yra atsakomybė. Tuo metu tvirtino parodymus, bet neteisybę tvirtino. Teisme pakeitė parodymus, nes negalima sakyti neteisybės, kad ir kaip bepyktum ant žmogaus. Šioje apklausoje yra neatitikimų. Tikriausiai mama kalbėjo su I., bet tuo metu iš tėčio girdėjo. Teisybė yra ta, kad tėtis sakė I., jog negalima apkaltinti žmogaus. Sakė I., kad sakytų tiesą apklausoje, čia irgi teisybė. Tyrėja buvo užsiminusi, kad nušalins ją (D. D.) nuo bylos, todėl bijojo sakyti tyrėjai, kad I. kažką yra sakius. Tyrėja sakė, kad gali paimti I., baisu pasidarė. Kad grįždamos su I. nieko nekalbėjo, čia jau melas. Ta situacija apie plaukų šepetį yra neteisybė. Gal prisisapnavę yra apie šepetį, negali tiksliai teigti, mano, kad taip su šepečiu nebuvo. Nėra su dukra kalbėjusi apie tokius dalykus. Tyrėja klausė, ar A. pasakė apie šepetį, ar čia teisybė, ji ir pasakė, kad teisybė. Tyrėja pakišo mintį, bet to nebuvo. A. jai (D. D.) to nėra sakęs. Buvo su naujagimiu, gal kažko neišgirdo. Norėdavo greičiau išeiti iš apklausos, niekada neskaitydavo parodymų. Nesakė, kad kišo šepetį, bet patvirtino. Tyrėja pakišo mintį dėl šepečio, todėl rašė A. A. laiške. Gal jis buvo rašęs apie tai, neatsimena. Apie (duomenys neskelbtini) žiūrėtus pornografijos filmus, tai to iš mamos nėra girdėjusi. I. nėra sakiusi, kad ją išprievartavo. Ji sakė, kad lindo ar dar kažką. Nežino, kodėl protokole tai įrašyta. Dėl išvykimo į (duomenys neskelbtini) parodymai teisingi. Šitas aplinkybes ji (D. D.) nurodė, tyrėja nebepakišinėjo minčių. Niekada A. ji, dukra nebijojo. Parodymuose parašyta, kad kai A. bus paleistas iš suėmimo, kad jis galės apsistoti pas ją (D. D.). Sakė tyrėjai, kad jis niekad negalėtų apsistoti pas ją, nes jos tėvai nepriimtų. Tyrėja sakė: „tai gal parašom taip“, o ji (D. D.) sutiko.

Liudytoja A. U. parodė, kad ji atliko ikiteisminį tyrimą. V. I. dirbo operatyvinėje grupėje, priėmė pareiškimą, apklausė liudytoją D. D.. Tyrimo pradžioje atėjo motina streso būsenoje, ieškanti pagalbos dėl to, kad galimai yra išžaginta jos dukra bei galimai dėl tvirkinamųjų sugyventinio veiksmų nukentėjusi ir jos pusseserės dukra. Kai buvo ruošiamasi I. apklausai, D. pati savo iniciatyva atėjo, drebėdama iš baimės, klausdama, ar paleis A. A., ar nepaleis, nes A. A. susidoros su ja (D. D.). Ramino D., sakė, kad užtikrins pagalbą. Tai buvo iki I. apklausos, kai A. A. buvo tik suimtas. D. emocijos buvo tikros, to neįmanoma suvaidinti. Tos D. D. emocijos buvo iki papildomos apklausos ir iki I. apklausos pas teisėją. Gal pirmas toks atvejis buvo, norėjo D. padėti, ramino, sakė, kad padės. Tyrimo eigoje I. per apklausą pradėjo neigti tai, ką motinai buvo pasisakiusi, t. y. ką jos atžvilgiu atlikinėjo A. A.. I. paneigė, kad buvo lytinis aktas su A. A.. Tai įdomesnis ir išskirtinesnis atvejis, nes pats A. A. prisipažino, kad tai padarė. Vėliau A. A., išgirdęs I. apklausą, paneigė savo parodymus. A. A. apklausinėjo ji (A. U.). D. D. apklausa atlikta jau po I. apklausos, kai I. viską paneigė. Tyrimo pradžioje buvo matyti, kad D. D. reikia pagalbos, o po I. apklausos D. D. jau buvo rami, sakė, kad nebebijo A. A., kad viską sutirštino, kad taip nėra. Nors prieš tai D. D. sakė: „darykit ką nors, nes jis šautuvą turi“; sakė, kad A. A. neprognozuojamas, kad gali ją nušauti ir padaryti, kad tai atrodys kaip savižudybė, ji purtėsi, verkė; prašė kratą daryti, nes bijojo, kad A. A. su ja susidoros, vaiką atims. Po I. apklausos pas teisėją D. emocinė situacija pasikeitė, atėjo atsipalaidavusi, rami, sakė: „gal perdėjau, gal taip nebuvo, sutirštinau, nei jis grasino, priimčiau kartu, jei iš suėmimo paleis“. D. D. sakė, kad įsitikino, jog taip nebuvo, I. patvirtino, kad nieko nebuvo, ir D. A. A. pasidarė nebaisus. Kažkurioje apklausoje D. D. buvo atsinešusi kūdikį. Gali būti, kad du kartus su vaiku buvo atėjusi. Vaikas pakankamai ramus buvo, nebuvo, kad verktų ištisai, susišnekėjo su D. ir nebuvo ilgos apklausos. Protokolus surašė iš D. žodžių, D. skaitė apklausų protokolus. Negrasino atimti iš D. vaiką, sakė, kad gali būti taip, kad bus nušalinta ir I. bus paskirtas kitas atstovas. Iš D. pareiškimo sužinojo apie priekabiavimą prieš K.. R. N. išsikvietė apklausai, ją matė pirmą kartą. R. N. patvirtino tą faktą. Įtarimas A. A. buvo greitai pareikštas, gal dar R. N. nebuvo apklausta. Nekilo minčių, kad R. N. sako neteisybę ir K. fantazuoja. R. patvirtino, kad matė, kaip A. A. grybštelėjo K. už šono, tai R. N. sukėlė įtarimą. R. N. girdėjo, kaip pati K. šnekėjo verkdama, kad tai ne pirmas kartas, kad ją A. A. liečia. Vėliau abi motinos ir abi mergaitės buvo apklaustos. Vėliau D. D. sakė, kad R. N. rūpi pinigai, domisi automobiliais. Apie automobilius niekas nesakė, apart D., dar A. A. buvo užsiminęs. R. nieko apie automobilius nesakė. Areštų nebuvo. R. pasakė aplinkybę, kad sekančią dieną, kai važiavo rašyti pareiškimo, R. vežė I., automobilyje R. N. klausė I., ar tikrai A. A. lindo, nes daktarai tikrins ją. I. patvirtino, kad taip buvo, sakė, kad tegul daktarai tikrina. R. sakė, kad yra įsitikinusi, kad nėra jokio pagrindo netikėti vaiku.

Liudytoja A. U. parodė, kad A. A. per apklausas jautėsi labai ramiai. Pradžioje neigė atvejį apie lytinius santykius, patvirtino faktą, ką nurodė ir D., t. y. kad kambaryje ant lovos tikrino, ar I. yra lytinių organų uždegimas, bet lytinius aktus neigė. Po kelių dienų A. A. prisipažino dėl dviejų lytinių aktų. A. A. pats laisvai, labai ramiai papasakojo, kur ir kiek kartų lytiškai santykiavo. Parodė, kad smurto, prievartos nenaudojo, kad viskas vyko I. iniciatyva. A. A. turėjo gynėją L. B., apklausoje buvo trise. Nebuvo jokio spaudimo A. A.. Kai A. A. prisipažino, pareigūnas I. Š. apklausoje nedalyvavo. Ji (A. U.) nustebo, kad A. A. prisipažino, nes tokie atvejai retesni. Apie šepetį pirmas užsiminė A. A., kai prisipažino, kad vyko lytiniai santykiai, t. y. kaip papildomą aplinkybę nurodė, kad matė, kaip vonioje I. šepečio kotą susikišo į lytinius organus; nurodė, kad šią aplinkybę pasisakė D., kuri nepatikėjo jo žodžiais. Ji, (A. U.) žinodama tą aplinkybę, D. klausė, ar A. A. minėjo apie tai, kad I. buvo šepetį susikišusi į lyties organus. D. nebuvo nustebusi, davė suprasti, kad toks pokalbis tarp jų buvo. A. A. klausė apie pornofilmus, jis minėjo, kad buvo užtikęs I. tokius filmus žiūrint. D. D. motina lyg ir šią aplinkybę minėjo. Vėliau po A. A. prisipažino procese dalyvavo samdyti advokatai. Po įvykio A. D. sakė, kad I. yra atsipalaidavusi, jam buvo keista. Sakė, kad I. turi naują telefoną, galvojo, ar vaikas nepaveiktas. I. gal su tėvu buvo atviresnė, nes jam pasisakė, tėvas bandė paklausti I., nenuleido rankų.

Liudytoja V. D. parodė, kad žino, jog buvo konfliktas su A., A. bandė išprievartauti I. ir, anot I., išprievartavo. I. sakė, kad ją išprievartavo. Tas I. pasakymas buvo prieš pusę metų, t. y. 2022 metais, gal baigiantis vasarai. Su I. kalbėjo sūnaus A. D. namuose. I. tada buvo atostogos, ji tada buvo ilgesnį laiką pas sūnų A. D.. Galima sakyti, kad I. tada prižiūrėdavo. Buvo dviese su I., I. paklausė: „kaip čia mamos draugas tave išprievartavo?“. Ji sako: „Taip, močiute“. Drebėdama išdrįso paklausti: „I., jis tau kišo?“ Ji sako: „Taip, močiute“. Nedrįso daugiau klausinėti. I. nenorėjo kalbėti apie tai, ji paskui sakė: „Ai, močiute, nepasakosiu“. I. buvo psichologiškai pasimetusi, pasėmė telefoną, nuėjo į kambarį, daugiau kalbos nebuvo niekada. Nenorėjo pati nervintis ir tęsti pokalbio. Pasibaisėjo po pokalbio su I., jai tai buvo tragedija. I. būsenoje nieko ypatingo nepastebėjo. 90 proc. gal daugiau patikėjo, kad I. sako tiesą. Visada lieka kažkiek abejonių, bet atmetė fantazavimo galimybę. I. nieko daugiau nesakė, tik tą vienintelį faktą. Žinojo, kad tyrimas atliekamas, sūnus apie tai pasakė, iš to ir sužinojo, kad išprievartavo ir D. pusseserės dukrą. I. paskambindavo retai, paklausdavo, kaip sekasi, ji sakydavo, kad viskas gerai. Kai I. atsiliepia, kalba, girdisi sufleravimas, balsas, iš šnabždesio negali atskirti. Supranta, kad kažkoks žmogus yra šalia. Mano, kad I. truputį linkusi meluoti, kai būdavo su ja, ji su mama angliškai ar norvegiškai kalbėdavo. I. sakė, jog A. jai nepatinka, o kodėl, neaiškino.

Liudytoja K. J. parodė, kad yra gydytoja akušerė - ginekologė, dirba (duomenys neskelbtini) klinikose, klinika (duomenys neskelbtini). Atėjo mama su dukra, vizito tikslas buvo dėl lytinių santykių, ambulatorinėje kortelėje parašyta. Kadangi šioje srityje yra tarp labiausiai patyrusių ginekologių, todėl surašė kortelėje smulkiai. Atsimena, kad vaikas nekalbėjo visai, kalbėjo mama. Buvo prašoma patikrinti, ar turėjo lytinius santykius. Paprastai aiškinasi, kodėl mamai kyla tokių įtarimų. Pasiliko su vaiku kabinete viena ir paklausė, ar nori pasikalbėti, bet mergaitė visai nekalbėjo. Mergaitę žiūrėjo ultragarsu, bandė kalbėti, bet vaikas nieko nekalbėjo. Niekada vaikų neapžiūrinėja ginekologinėje kėdėje, nebent tikrai žino, jog yra nukentėję nuo lytinio akto. Žino, kad pokalbio eigoje įtarimas buvo, kad galėjo būti kažkokie santykiai. Tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (3 t., b. l. 121-122). Mama pasirodė nelinkusi bendradarbiauti, truputėlį arogantiška, nenorėjo detalizuoti, atsakinėti į klausimus. Mergaitė buvo tyli ir nebendraujanti, konsultacijos metu mama dominavo.

Iš I. D. ambulatorinės asmens sveikatos istorijos kopijos matyti, kad vizitas pas gydytoją ginekologę K. J. įvyko 2021-12-21. I. D. apžiūrėta echoskopu; įrašuose nurodyta, jog konsultuojama mamos prašymu, norint išsiaiškinti, ar mergaitė nėra turėjusi lytinių santykių; nerimauja, kad galėjo turėti prievartinius santykius, tačiau aplinkybių nenori detalizuoti; pati mergaitė jokių skundų neišsako; motinai paaiškinta, kokia yra tvarka, įskaitant galimą smurtą; nukreipta į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 59-63).

Liudytoja V. I. parodė, kad dėl įvykio tą pačią dieną surašė tarnybinį pranešimą, surašė tai, ką pati mergaitė pasakojo. Buvo atvykusi D. D. su dukra ir dar buvo D. D. draugė ar giminaitė su dukra. Tai draugei sakė, kad nelauktų, nes užtruks, kol supildys dokumentus. Pasiliko D. D. su dukra. Paklausė, kas nutiko. Buvo paimtas pareiškimas ir vykdoma D. D. apklausa. D. D. apklausos metu buvo šiek tiek pasimetusi, jai buvo sunku suvokti, kas įvyko, gailėjo šiek tiek to vyro. Po apklausos sakė, kad jai gaila įtariamojo, nes turi bendrą vaiką. Tuo pačiu bijojo, kad kreipėsi į policiją, nes jei jis sužinos, kad rašė pareiškimą, tai jis gali kažką negero joms padaryti. Ta giminaitė ar draugė (R. N.) trumpai situaciją pasakė, kad D. sugyventinis prie mergaičių priekabiauja, kad lindo bučiuotis, kad pačios mergaitės išsipasakojo D. ir tai giminaitei. Pareiškimą surašė iš mamos (D. D.) paaiškinimų, ką jai sakė mergaitė. Nekilo abejonių dėl mamos psichinės būklės. Supažindino D. D. su teisėmis, ji pasirašė įspėjimą dėl melagingų parodymų davimo, suprato ir pasirašė. D. D. skaitė protokolą. Apklausos metu kūdikio nebuvo, kūdikį D. D. kažkam paliko saugoti. Tuo metu neatrodė, kad meluotų mama ar dukra. Buvo panašu, kad iš tikro tai įvyko. Kalbėjo su mergaite (I. D.), klausė, kas atsitiko. Neatsimena tiksliai, ką mergaitė sakė. Mergaitė neneigė mamos parodymų. Nebuvo, kad viena vienaip pasakotų, o kita kitaip. Neatsimena, ar mergaitė buvo patalpoje per mamos apklausą. Pačioje pradžioje abi buvo pasikvietusi į kabinetą, po to mergaitė, gal kabinete laukė, neatsimena tiksliai. Turbūt, kad mergaitė nebuvo kartu su mama, kai D. D. pareiškimą rašė. Pareiškimą surašė iš mamos žodžių. Pradžioje pabendravo kartu su mama ir mergaite, jų parodymai nesiskyrė. Su pačia nukentėjusiąją I. D. tik bendravo, bet jos neapklausinėjo.

Iš 2022-04-06 tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių matyti, jog vyresnioji tyrėja V. I. pranešė, jog 2022-04-16 14.00 val. buvo gautas pranešimas, jog pranešėjos R. N. pusseserės vaikas buvo išprievartautas jos pusseserės sugyventinio, nuo kurio nukentėjo ir pranešėjos dukra. D. D. pranešė, kad 2021 m. lapkričio mėn., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis A. A., naudodamas jėgą tris ar keturis kartus lytiškai santykiavo su jos mažamete dukra I. D., gimusia (duomenys neskelbtini); I. D. paaiškino, kad 2021 m. lapkričio mėnesį, kai mama gulėjo ligoninėje, jos patėvis „kišo“ savo lytinį organą jai į makštį; I. D. paaiškino, kad patėvis naudojo jėgą prieš ją ir su ja lytiškai santykiavo, kokius tris ar keturis kartus. Taip pat R. N. paaiškino, kad A. A. priekabiavo prie jos dukros K. G., gim. (duomenys neskelbtini). R. N. nurodė, kad A. A. liesdavo jos dukrą, tačiau jos neprievartavo, nežagino (2 t., b. l. 17).

Liudytoja A. Ž. parodė, kad dirba Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje vyr. specialiste - budėtoja. 2021 m. gruodžio 28 d. dirbo su kolege J. Z.. Gavo pavedimą reaguoti į gautą anoniminį pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, t. y. kad nepilnametė I. D. galimai patiria seksualinį išnaudojimą. Nuvyko nurodytu adresu. Rado nepilnametę ir jos motiną. Kolegė bendravo su motina, o ji - su I.. Išsiaiškino, kad tėvai gyvena skyriumi. Namuose nepriežiūros neužfiksavo, I. buvo rami, drąsiai bendravo, nebuvo susinervinusi. Sakė, kad su mama jos sutaria gerai, jos neskriaudžia, nemuša. Nurodė, kad kartu gyvena ir mamos draugas. Ji nurodė, kad santykiai su juo geri, jie sutaria, kad draugas jos nemuša, bausmių neskiria. Problemų neįvardino, sakė, kad yra saugi, patinka gyventi su mama. I. sakė, kad pati savo noru gyveno pas tėtį Elektrėnuose, norėjo pasižiūrėti, kaip jai seksis gyventi su tėčiu. I. nepatiko ir nori gyventi tik su mama, nurodė, kad tėtis vartoja alkoholį. Jokių problemų neįvardino. Neužfiksavo naudotos prievartos. Užbaigė pranešimo nagrinėjimą, nes nematė duomenų, patvirtinančių galimą seksualinį išnaudojimą.

Liudytoja J. Z. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje vyr. specialiste - budėtoja. Dirbo su kolege A. Ž.. 2021 m. gruodžio pabaigoje gavo užduotį reaguoti į galimą vaiko teisių pažeidimą. Anonimas informavo vaiko teisių apsaugos skyrių, kad I. D. galimai šeimoje patiria seksualinį išnaudojimą. Buvo pranešta, kad jos mama galimai pati bijo to asmens galimo smurto. Nuvyko į šeimos namus. Namuose buvo mama, dukra I. ir kūdikėlis. Informavo įstatyminę atstovę apie vizito tikslą, ji buvo labai nustebusi, klausė, iš kur disponuoja tokia informacija. Bendravo su mama, kolegė bendravo su dukra. Tiek mama, tiek dukra paneigė tą informaciją, buvo nustebę ir teigė, kad nieko panašaus nevyksta šeimoje, nenustatė tą dieną galimų vaiko teisių pažeidimo. Įstatyminės atstovės sugyventinio tuo metu namuose nebuvo. 2022 m. balandžio mėn. el. paštu, nakties metu, gavo pranešimą iš policijos, kad kreipėsi moteris į policiją ir pranešė, kad jos dukra ir jos pusseserės dukra galimai yra išžagintos, o tas asmuo, kuris galimai išžagino, jos ieško ir turi šautuvą. Pranešta buvo, kad ji vyksta į policijos komisariatą. Pranešta, kad kreipėsi D. D., kad jos sugyventinis galimai seksualiai išnaudojo jos dukrą. Įvykis registruotas dienos metu, o pranešimą gavo po vidurnakčio. Užregistravo pranešimą registre. Atsižvelgdami, kad namuose yra kūdikis, nakties metu į šeimą nevyko ir aplinkybių neišsiaiškino, perdavė kolegėm, kurios dirbo dienos metu.

Iš 2021-12-28 Informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog vaiko teisių apsaugos specialistės A. Ž., J. Z. lankėsi D. D. namuose 2021-12-28 16.30 val. Pavedime buvo nurodyta, kad 2021-12-28 el. paštu buvo gautas anonimu norėjusio išlikti asmens pranešimas, kad asmuo turi informacijos, jog D. D. dukra galimai patiria seksualinį išnaudojimą galimai artimoje aplinkoje; galimai D. D. pati bijo galimai smurtaujančio asmens smurto. D. D. susipažinusi su vizito tikslu, paaiškino: „apie tą situaciją primą kartą girdžiu, su dukra kalbamės apie lytinius santykius, ji su manimi atvirauja, tačiau nieko panašaus man nėra pasakojusi, bet su mergaite reikia labiau pakalbėti“. (2 t., b. l. 145-151).

Liudytoja E. V. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos tarnyboje. Buvo gautas panešimas iš policijos, kad prieš mergaitę lyg ir naudojamas seksualinis smurtas, bet kas buvo informacijoje, neatsimena. Su mergaite kalbėjo atskirai kambaryje. Mergaitė buvo nedrąsi, kalbėjo ramiai. Tuo metu mergaitė sakė, kad nei sutaria, nei nesutaria, bet daug nebendrauja su patėviu. Vertino šeimos bendrą gyvenimo aplinką. Stengėsi surašyti, ką sako avaikas, vaiko žodžiais. Tuo metu surašė teisingas aplinkybes.

Liudytoja R. S. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vaiko teisių vyr. specialiste - budėtoja. 2022 m. balandžio 7 d. atvyko į darbą ir kartu su E. V. gavo užduotį važiuoti į šeimą, reaguoti į vaiko teisų pažeidimą. Bendravo su vaiko mama, o kolegė E. V. bendravo su nepilnamete. Pranešime buvo nurodyta, kad vyko dėl seksualinės prievartos. Mama nieko pasakoti nenorėjo, nieko nenurodė, teigdama, kad viską papasakojo policijai ir nieko nekomentuos. Motina buvo nusiteikusi priešiškai, nenorėjo bendradarbiauti, pasirašyti dokumentų, nesakė, kodėl, bet paskui pasirašė. Motina sakė, kad savo dukros elgesyje nieko nebepastebėjo, kad su dukra pašnekėjo ir mergaitė papasakojo tiek, kiek norėjo. Joms (pareigūnėms) nieko neaiškino, nei tvirtino, nei neigė seksualinės prievartos atvejį; sakė, kad negali patikėti, kad jos sugyventinis taip pasielgė ir nori, kad jis atsakytų pagal įstatymą. Klausė, ar ji kalbėjo su dukra, ji sakė, kad kalbėjo, bet nekomentavo apie ką kalbėjo. Mama teigė, kad jos dukra su sugyventiniu nesutarė, nebendraudavo. Sugyventinio tuo metu nebuvo. Su mergaite nebendravo.

Iš 2022-04-07 Informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. (duomenys neskelbtini), informacijos apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog vaiko teisių apsaugos specialistės R. S., E. V. lankėsi D. D. namuose 2022-04-07 17.50 val. Buvo bendrauta su D. D., I. D.. I. pažymėjo, kad su A. ji nesutaria, nes jis jai nelabai patinka, dėl ko nepatinka, nežino; jis ant jos nerėkia, nieko jai nesako, bet dėl ko jis nepatinka, ji nežino („aš nežinau“); namuose jaučiasi gerai, yra saugi; „aš pasišneku su mama, galiu jai pasipasakoti apie sunkumus, sulaukiu paguodos, patarimų“. D. D. daugiau informacijos nepateikė, teigdama, jog jai šiuo metu yra šokas ir visą informaciją pateikė policijai; teigė, kad dukros I. elgesyje jokių pokyčių nepastebėjo; I. niekada nebuvo artima su sugyventiniu, nors bendrauja jau 4 metus; kad vyras galėtų taip pasielgti, niekada negalėjo pagalvoti; sužinojusi iš karto parašė policijai; su dukra apie tai, kas nutiko pakalbėjo, mergaitė pasakojo tiek, kiek ji norėjo; teigė, kad pateikė pareiškimą policijoje ir nori, kad sugyventinis dėl savo poelgių atsakytų (2 t., b. l. 117-144, 152-153).

Liudytoja I. J. parodė, kad nuo 2016 m. yra psichologė. Turėjo konsultaciją su I. D., kuri vengė bendrauti. Psichologinis vertinimas vyksta iš dviejų dalių: psichologinių ypatumų ir galimos seksualinės prievartos. I. elgesyje nustatytas nejaukumas, susidrovėjimas, ji bandė užbaigti temą apie lytiškumą. Iš I. bendravimo susidarė nuomonė, kad I. nutylėjo tikrai labai daug. Vaikas paprastai bendrauja spontaniškai, o pas I. to nebuvo nei konsultacijų metu, nei užduodant klausimus konkrečiai. Daugeliu klausimų I. reakcijos buvo labai aptakios, ji nelabai norėjo eiti į kontaktą. I. pateikė idealizuotą šeimos vaizdą. Ji pasakojo, kaip viskas yra tobula ir gerai. Tokie pasakymai sukelia įtarimą, nes kai vaikas negali nieko pasakyti, kas yra negerai šeimoje, tai sukelia abejonę, kad vaikas kažką nuslepia. Vaikai paprastai pateikia tokį vaizdą, kai šeimoje yra labai daug siaubo. Jų psichika suveikia taip, kad parodo labai gražų paveikslą. Tai rodo norą nuslėpti kažką, tai nebūtinai sąmoningas noras. Tai nebūtinai susiję su seksualine prievarta, tai gali būti kiti baisūs dalykai, kitos smurtinės ar grėsmės patirtys. Išvadoje nerašė, bet yra prielaida, kad buvo ir šiek tiek seksualizuoto elgesio, nes I. įdomiai apsirengdavo, per apklausą liemenėlė matėsi, marškinėliai buvo trumpi, ji rankas kilnodavo, o tai nėra įprasta. I. elgesys - tai jau kažkokia „raudona vėliavėlė“, kad kažkas ne taip, kažkas nutylima, kažkas nepasakoma. Dėl raidos ypatumų nebuvo nieko, bet pas I. buvo labai daug atsijungimo nuo savęs, atsiribojimo. Įvardijo kaip disociacinę būseną. Kai paaugliai sako, kad niekada nematė nuogo žmogaus, tai kyla klausimas, kad vaikas tiesiog nesako, nes paprastai paaugliai buitinėse situacijose jau būna matę nuogą žmogų. Mama pasakojo, kad mergaitė buvo atvira, vėliau tapo uždara, gyveno (duomenys neskelbtini), psichologo pagalbos atsisako, mama įtaria, kad ji pavyduliauja dėl naujo vyro. Mama teigė, kad I. su patėviu nelabai sutaria, nes mergaitė norėjo gyventi pas tėvą, tada grįžo į Lietuvą. Ji (I. J.) pasižymėjo, kad mergaitė nelabai nori dalyvauti apklausoje, nenori pasakoti. I. reikalingas ilgalaikis tęstinis santykis su specialistu. Vaiko galvoje tam tikra informacija, kuri užima daug erdvės, savaime traumuoja psichiką, vaikas savaime turi poreikį tą paslaptį atskleisti, tik tai yra labai sunku padaryti.

Iš Vaiko, galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos įvertinimo išvados (tyrimo datos: 2022-04-25, 2022-04-26, 2022-04-27) matyti, jog I. D. emocinės reakcijos kalbantis lytiškumo tema, leidžia kelti įtarimą apie galimai patirtą seksualinę prievartą; reikalingas ilgalaikis, tęstinis santykis su specialistu, kuriame I. jaustųsi saugi atsiverti (2 t., b. l. 54-56).

Liudytoja P. M. parodė, kad dirba Sunkių nusikaltimų tyrimų valdyboje vyr. tyrėju. Datos nepamena darbo pabaigoje gavo pranešimą iš komisariato tyrėjų, kad yra atėjusi pareiškėja dėl seksualinių veiksmų prieš mažametę dukrą. Komisariate buvo tyrėja, kuri registravo pranešimą, ir pareiškėja. Pareiškėja buvo labai susijaudinusi, apsiverkusi, išsigandusi, įtariamąjį apibūdino labai iš blogosios pusės - aiškino, kad įtariamasis grasino ją nušauti, sakė, kad užsienyje pareigūnų sulaikytas ne kartą, kad nuo pareigūnų pabėgo. Įtariamasis pareiškėjai labai skambinėjo. Pareiškėjai atsiliepus, įtariamasis domėjosi, kur ji, kodėl ilgai išėjus, liepė grįžti, norėjo privažiuoti jos pasiimti, buvo agresyvus, reiklus, įsakmus, pakeltas balso tonas. Pareiškėja buvo išsigandusi, norėjo nutraukti pokalbį, nes kelis kartus prieš tai neatsiliepė. Pareiškėja nenorėjo kalbėti, pokalbis buvo trumpas. Pareiškėja įjungė garsiakalbį, kad pareigūnai girdėtų, susidarė nekoks vaizdas. Pareiškėja pasakojo, kad mergaitė jai aiškino apie galimus lytinius santykius su įtariamuoju, dar pareiškėja paminėjo, kad pati buvo kažkuriuo momentu užėjusi ir matė, kaip įtariamasis apžiūrinėjo dukros lytinius organus. Pagal pirminę informaciją žinojo, kad galimai įtariamasis turi ginklą, buvo kalba apie grasinimus ginklu. Nukentėjusios mergaitės nematė. Buvo nuspręsta imtis veiksmų ir vykdyti įtariamojo sulaikymą. Kolega nuvažiavo prie įtariamojo gyvenamosios vietos, kad stebėtų įtariamąjį. Judant link to adreso gavo iš kolegos pranešimą, kad įtariamasis sėda į automobilį ir važiuoja, pasakė, kad kolega stebėtų, kur jis važiuoja. Įtariamasis pats sustojo prie (duomenys neskelbtini) poliklinikos, buvo sulaikytas ir pristatytas į komisariatą. Sulaikė jis (P. M.), I. Š. ir A. L.. Apžiūrėjo įtariamojo automobilį dėl galimo ginklo turėjimo, pristatė įtariamąjį į komisariatą. Pirminis pareiškėjos nupieštas įtariamojo vaizdas nuo sulaikymo metu sulaikyto asmens skyrėsi. Įtariamasis elgėsi ramiai, neiššaukiančiai, viską suprato, sutiko, atrodė kitas žmogus nuo to, ką išgirdo iš pareiškėjos ir ką girdėjo telefoninio pokalbio metu. Įtariamajam paaiškino, kas vyksta, išaiškino, kad yra priimtas pareiškimas dėl atitinkamų veiksmų prieš nepilnametę, jis neišsakė jokios pozicijos. Įtariamajam negrasino, nebaugino, jam paaiškino, kad sulaikomas 48 val. ir kad toliau teismo sprendimu bus paskirta kardomoji priemonė. Buvo nuėjęs pas įtariamąjį prieš įtarimų pareiškimą ir pirminę apklausą į areštinę dėl gynėjo. Įtariamasis iš viso neišsakė, kad pageidautų atstovo. Įtariamojo apklausoje nedalyvavo. Gavo iš areštinės pranešimą, kad įtariamasis nori, jog atvyktų tyrėjas. Dar prieš kitą apklausą, įtariamasis savo iniciatyva išsikvietė tyrėją. Įtariamasis norėjo, kad būtų suorganizuota papildoma apklausa. Nepatarinėjo su įtariamuoju, kokią poziciją pasirinkti ir ką kalbėti. Nepamena jo pozicijos dėl įtarimo. Apsilankymo metu kaltinamasis elgėsi visą laiką ramiai, neiššaukiančiai, bendravo mandagiai.

Liudytoja I. Š. parodė, kad dirbo Sunkių nusikaltimų tyrimų valdyboje vyr. tyrėju. Kaltinamąjį sulaikinėjo ir vieną kartą su tyrėja dalyvavo kaltinamojo apklausoje. Buvo iškviestas į policijos komisariatą (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur verkė mergina, su ja buvo draugai ar vyras su žmona. Operatyvinės grupės pareigūnai dirbo su pareiškėja. Pareiškėja pastoviai verkė, dejavo, kad ją muša, skriaudžia, vaiką skriaudžia, kad įvykis yra su vaiku, iš jos pasisakymų pasirodė, kad jos draugas ar vyras – labai baisus žmogus. Pareiškėja sakė, kad įtariamojo nepagaus, kad jį (duomenys neskelbtini) kažkas gaudė. Tuo metu įtariamasis pastoviai jai skambino. Pareiškėja kalbėjo telefonu kelis kartus. Pareiškėja buvo įjungusi telefono garsą tam, kad pareigūnai girdėtų. Įtariamasis rėkė, klausė, kur ji yra, kad ji pas „mentus“, kad skundžiasi, gąsdino, kad pagaus ją. Pareigūnai liepė pareiškėjai nebeatsiliepti, ji dar kartą atsiliepė, jis vėl ją gąsdino. Telefonas nuolatos skambėjo ir skambėjo. Ikiteisminio grupė pasakė, kur įtariamasis gali būti. Įtariamąjį prie (duomenys neskelbtini) gatvės poliklinikos sulaikė. Įtariamasis buvo išsigandęs. Kai pareiškėja sakė, kad visus užmuš, kad policijos nebijo, sulaikymo metu pagalvojo, kad tai yra ne tas žmogus. Neatsimena pokalbio, vykusio sulaikymo metu, turinio. Įtariamasis nedaug kalbėjo, buvo tylus, ramus. Aplinkybes žinojo tiek, kiek pareiškėja papasakojo. Įtariamojo nepažinojo, jokio nusiteikimo prieš jį neturėjo. Įtariamajam negrasino.

Liudytoja A. L. parodė, kad dirba Panevėžio kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimų valdybos vyr. tyrėju. Į darbo pabaigą buvo gautas viršininko nurodymas, kad galimai reikės sulaikyti įtariamąjį dėl seksualinio nusikaltimo prieš mažametį asmenį. Pareiškėja buvo policijos įstaigos patalpoje, (duomenys neskelbtini). Jis gavo pirminę informaciją, kad asmuo turi ginklą, pareiškėja išgyvena, kad jis gali priešintis, jį nupiešė kaip labai pavojingą, baiminosi, kad įtariamasis asmuo gali jai kažką padaryti. Pareiškėjos asmeniškai nematė. Su pareiškėja bendravo P. M., I. Š.. Vyko prie įtariamojo namų, kad jis nepasišalintų. Įvažiavo į kiemą, pastebėjo, kad išvažinėja automobilis, kuriuo naudojosi įtariamasis, pranešė kolegoms, kad jis važiuoja ties (duomenys neskelbtini) ir sustoja prie poliklinikos. Privažiavo pirmas, prisistatė ir pasakė, kad yra sulaikomas. Tada privažiavo P. M., I. Š.. Įtariamasis nesipriešino, nieko nesakė, nebuvo nustebęs, buvo ramus. Kolegos minėjo, kad jis gali priešintis, kad ginklą gali turėti, apžiūrėjo mašiną vizualiai. Pristatė jį į komisariatą. Įtariamojo mašiną paliko aikštelėje. Niekas įtariamajam negrasino, spaudimo nedarė, jis komisariate nebendravo, sakė, kad nieko nežino, nieko nedarė.

Liudytoja J. Š. parodė, kad A. A. buvo atlikti vertinimai 4 instrumentais ir jų rezultatai rodo tam tikras tendencijas, kurios surašytos išvadoje. Rekomendacija atlikti A. A. kompleksinę psichologinę-psichiatrinę ekspertizę, išplaukia iš to, kad jos atlikti vertinimai nėra galutiniai, bet tendencijos yra pakankamai ryškios. Buvo kreiptasi dėl to, ar A. A. asmenybinės savybės turi polinkį pasiduoti spaudimui, ar jis gali stresinėje situacijoje pasielgti priešingai situacijai, sakykim, kad spaudžiamas jis gali sakyti netiesą, norint išvengti stresinės situacijos. Tie keturi instrumentai rodo tokią tendenciją, kad jis stresinėje situacijoje gali elgtis neadekvačiai, kad vengdamas nemalonių emocijų, norėdamas grįžti į savo aplinką, kur nepatiriamas spaudimas ir stresas, gali sutikti su tuo, ko nėra padaręs, gali prisiimti svetimą kaltę. Čia ne tik konkrečiu atveju, jis apskirtai gyvenimiškose situacijose nelinkęs kovoti, linkęs pasiduoti, gal tai asmenybės sutrikimas, tą pasakytų psichiatrai. Ne kiekvienam asmeniui būdinga taip elgtis stresinėse situacijose, yra dvi gynybinės strategijos – vienas ginasi, kitas pasiduoda be kovos. Ekspertai turėtų ištirti A. A. gebėjimą atsispirti daromam spaudimui, ar jis turi sutrikimų, ar jis neturi adaptacijos sutrikimo. A. A. poros valandų pokalbio metu pasakė apie tai, kad davė parodymus neatitinkančius realybės vien dėl to, kad jis patyrė pareigūnų spaudimą ir sutiko prisipažinti tą, ko nėra padaręs dėl to, kad galėtų kuo greičiau išeiti į laisvę. Pasakojo apie savo išgyvenimo istorijas, kad jis ir ankščiau taip elgdavosi, prisiimdavo svetimų žmonių kaltę. A. A. reikėjo įrodymo teismui, kad jis turi asmenybinių problemų, kad juo patikėtų. A. A. sakė, kad iš pradžių neprisipažino, paskui prisipažino, vėl pakeitė parodymus, jam reikėjo dokumento, kuris jį kaip ir apgintų, kad jo asmenybė gali taip elgtis tam tikrose situacijose. A. A. neatėjo su tikslu užpildyti klausimynus sau palankia linkme, jis atėjo juos užpildyti ir gauti faktinį rezultatą, viso interviu metu nebuvo iš jo prašymų, paklausimų, kaip geriau padaryti, kad gauti geresnį atsakymą. Be to, etikos kodeksas neleidžia taip elgtis. Iš bendro rezultato suprato, kad A. A. yra paveikus, ASEBA klausimynas nustato nerimastingumo ir depresiškumo skalę. ASEBA klausimyną sudaro 126 teiginiai, yra melo skalė, kurią sunku apgauti. Vertinimas rodo, kad žmogus nėra agresyvus ir nėra linkęs pažeidinėti tvarką ir įstatymus, o tas depresiškumas rodo, kad jis turi savybių, kad jis yra bailus, kad jam trūksta pasitikėjimo savimi, tai sukelia jam nepalankios gyvenimo situacijos stresą, iš kurio jis nori kuo greičiau pabėgti. Ji dirba VGTP tarnyboje. A. A. ieškojo specialisto, kuris gali parašyti išvadą teismui. Ji išvadą pateikė kaip privatus psichologas. Naudoja VGTP tarnybos blanką dėl kontaktinių duomenų. Konsultacija vyko VGTP tarnybos patalpose. Kilo įtarimai dėl kaltinamojo psichinės būklės. Psichiatras turėtų atsakyti į klausimą, ar neturi A. A. asmenybės sutrikimų, nes psichiatras nustato diagnozę. Tyrė tik tą laikotarpį, kai A. A. buvo sulaikytas.

Iš 2023-05-18 Psichologinio tyrimo išvados matyti, jog psichologė J. Š. konstatavo, jog dėl tam tikrų asmenybinių savybių A. A. yra linkęs pasiduoti spaudimui; jam rekomenduojama skirti teismo kompleksinę psichiatrinę – psichologinę ekspertizę (6 t., b. l. 115-118).

Liudytoja M. Š. parodė, kad A. A. yra jo draugas, kartu dirba, remontuoja mašinas. A. A. sakė, kad D. nėščia gulėjo ligoninėje. Nepamena konkrečiai, tačiau būdavo, kad A. A. nakvodavo pas jį (M. Š.). A. A. užvažiuodavo mašiną tvarkyti, pasilikdavo miegoti. Tada buvo gal lapkričio pabaiga. A. A. ne vieną dieną miegojo pas jį (M. Š.). Kai gimdė D., A. buvo atvažiavęs, tvarkė mašiną, liko nakvoti. Kitą dieną A. A. išvažiavo D. pasiimti iš ligoninės. A. A. prieš gimdymą nakvojo, o kai vaikas gimė, išvažiavo ir tikrai pas jį nenakvojo. Negali prisiminti, kiek naktų iki vaiko gimimo A. A. nakvojo. Nakvojo, gal 2-3 dienas, būdavo, kad A. A. išvažiuoja. Nebūdavo taip, kad A. A. kasdien nakvoja.

Ekspertė E. K. tvirtino atlikto specialaus tyrimo išvadas ir paaiškino, jog yra teismo vaikų ir paauglių psichiatrė-ekspertė, atsakė į – 1, 2, 8, ir 14 klausimus (I. D. ekspertizė). Dėl ekspertizės 8 punkte nurodytos išvados paaiškino, jog seksualizuotą elgesį daugiau matė ekspertė-psichologė, bet pati I. pasakojo, kad eina į santykį be ribų, tai galima vertinti kaip ryškėjantį seksualizuotą elgesį. Kai vaikams pasireiškia seksualizuotas elgesys, tai yra vienas iš požymių, kad yra patirta seksualinė prievarta. Darant ekspertizės akto 8 p. nurodytą išvadą, duomenys yra D. P. išvados. Tą elgesį, apie kurį I. šneka ir kaip I. eina į santykį su kitais visai nepažįstamais žmonėmis, galima vertinti kaip seksualizuotą elgesį. I. D. yra pažeidžiamesnė, ji gali patekti į tokias situacijas ir vėl gali būti seksualiai išnaudota. Išvadą dėl seksualizuoto elgesio padarė iš I. betarpiško ėjimo į santykį su suaugusiu ir (duomenys neskelbtini) išvadų. I. nelabai jaučia ribų bendraudama su nepažįstamu suaugusiu žmogumi. Neteigia, kad tai prievartos pasekmė, neteigia, kad buvo prievarta, sako, kad tai yra galimai. Tirdama nukentėjusiąją rėmėsi visa bylos turėta medžiaga: liudytojų parodymais, (duomenys neskelbtini) išvadomis, medicinine medžiaga. I. buvo labai gynybiška, labai neigė patyrusi bet kokią seksualinę prievartą, labai demonstravo pozityvią nuotaiką, pozityvius dalykus ir dėl to gynybiškumo medicininėje dokumentacijoje nefiksuota jokių požymių ir kliniškai nesiekia jos įtampa, nerimas psichikos sutrikimo, dėl to nebuvo nustatytas sveikatos sutrikdymas. I. nuotaika neatrodė natūrali, nors ji sakė, kad viskas gerai, viskas nuostabu, jokių sunkumų nepatiria. Demonstratyvus gynybiškumas. I. nuotaika buvo labai gynybiška, nes visose srityse ji problemų neišsakė, taip retai būna, kad būtų viskas gerai. Su I. bendravo vieną dieną, tyrimas užtrunka nuo 1-1,5 val. iki 2 val. Bylos duomenyse nefiksuota, kada pasireiškė seksualizuotas elgesys. Seksualizuoto elgesio nesieja tiesioginiu priežastiniu ryšiu su šiuo konkrečiu atveju, tai yra galimas dalykas. Neatmeta, kad gali būti susiję su kitu atveju. Dėl I. nekalbėjimo ir nepasakymo negali įvardinti tiesiogiai, kad tai tikrai yra pasekmė to įvykio. Tiesioginio priežastinio ryšio ir psichikos sutrikimo I. nekonstatavo. Buvo stebėti I. kalbos barjerai, nes ji (duomenys neskelbtini) gyveno ilgai; pati išsakė, kad jai sunkiau su lietuvių kalba. Nemano, kad kalbos barjeras gali būti reikšmingas I. užsidarymui. Smalsumo nesieja su seksualizuotu elgesiu.

Ekspertė E. K. tvirtino specialaus tyrimo K. G. atžvilgiu išvadas ir paaiškino, jog ji surašė išvados 1, 2, 7 punktus. Rėmėsi medicinine dokumentacija, bendravimu su nukentėjusiąja, kitos reakcijos į stiprų stresą tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su kaltinamuoju. Nenustatyta psichikos sutrikimų dėl kurių negalėtų duoti parodymų. Buvo žinoma K. G. ankščiau gydėsi. Tiriamoji apie ankstesnį priekabiavimą nekalbėjo ir medicininėje dokumentacijoje apie tai nebuvo paminėta, bet tai ją padarė pažeidžiamesnę, tikimybė vėl patirti pakartotinę seksualinę prievartą padidėjo ir taipogi pažeidžiamesnė jautriau reaguoti į bet kokias papildomas psicho traumas. Kadangi tiriamoji bendravo atvirai, kalbėjo apie kaltinamąjį, apie patirtus neigiamus įvykius, tai jos emociniame fone pasikeitimas ir ji pati išsakė, kad patiria įvairiausius psichologinius sunkumus, kurie siejami su patirtais nagrinėjamais įvykiais. K. G. nukentėjo nuo įvykių, kurie nagrinėjami byloje, tai yra priekabiavimas iš kaltinamojo pusės. Patirti priekabiavimo veiksmai: liesdavo kojas, krūtinę, norėdavo pabučiuoti, tai yra seksualinė prievarta. K. G. diagnozė buvo nustatyta 2019 m., 2022 m. liepos mėn., nustatė naują diagnozę, iš reikšmingų med. duomenų, kai 2022 m. gegužės mėn. K. G. gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninėje dėl nualpimo ir skyriuje konsultavusios psichologės pastebėta pažeminta nuotaika, nerimastingumas, pasitikėjimo savimi stoka. Tie duomenys buvo reikšmingi diagnozuojant reakcijas į stresą. Bendraujant su nukentėjusiąja, kalbant apie byloje nagrinėjimus įvykius reikšmingai pasikeitė jos emocinė reakcija, išryškėjo nepasitikėjimas, ji kalbėjo apie patiriamas panikos atakas, valgymo sutrikimus ir tai leido susieti tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kaltinamuoju. K. G. nesirgo laikinu ir lėtiniu psichikos sutrikimu. 7 p. išvada yra kategoriška, kad kaltinamojo veiksmai tai lėmė. Ankstesni gydymai ir kt. įtakos turėjo tiek, kad ji bet kokiam papildomam psichotraumavimui reaguoja jautriau, jos patirtys praeityje ją padaro pažeidžiamesnę ir patyrusi psichotraumuojantį įvyki ji gali greičiau susirgti psichikos sutrikimu. K. linkusi išsikrauti, nepasisako tuo metu, kai kyla jai liūdesys, skausmas. Ji nepasisako saugiems asmenims, kad jai yra blogai, ji kaupia emocijas ir linkusi į destruktyvų emocijų nukreipimą, t. y. save žalojantis elgesys ar protrūkiai.

Ekspertė D. P. tvirtino atliko specialaus tyrimo išvadas ir paaiškino, jog atsižvelgiant į I. didelį gynybiškumą, jos parodymus reikia vertini kritiškai, nes ji galimai neigia patirtą seksualinį išnaudojimą. Dėl jos gynybiškumo nesant gero kontakto yra sunku pilnavertiškai įvertinti požymius. Kalbant apie seksualizuotą elgesį, tai yra labiau nevalingas elgesys – I., būdama 13 metų amžiaus, su sau nepažįstamais suaugusiais žmonėmis bendrauja betarpiškai, nesilaiko ribų. Vertinant tokio amžiaus raidos paauglius, šis elgesys yra vertintinas kaip padidintai seksualizuotas. Kalbant apie artimiausių šeimos narių parodymus, tai yra tam tikras suinteresuotumas, kad nebūtų nubaustas žmogus. Tai yra svarbios pasekmės visai šeimai, dėl kurių nukentėjusioji I. labai pergyvena, prisiima daug atsakomybės dėl finansinių dalykų, kaip mama jaučiasi ir pan. Išvada dėl rūpesčio mamos finansine padėtimi padaryta remiantis bendravimu su nukentėjusiąja. Jos gynybiškumas, ką ji sako žodžiais (ką sako (duomenys neskelbtini)), ką ji demonstruoja kūnu, tai yra neatitikimai. I. aiškiai ekspertizės metu kalba apie pasekmes, su kuriomis ji susidūrė ir kurių nesitikėjo prasidėjus ikiteisminiam tyrimui. Cituoja išvadą: „Jis buvo kalėjime, mama liūdėjo dėl to, ji niekada ankščiau taip neliūdėjo, ji buvo ne tokia laiminga, mažiau tvarkėsi namuose, aš jai padėjau, laiškais jie bendravo...“ Būdama paauglė, jautri, I. numano, kas vyksta su mama, todėl prisiima atsakomybę. Tai nereti atvejai, kad vaikai patyrę seksualinę prievartą atsiima parodymus, juos keičia. I. aktualu, ji pergyvena, mato ir finansinį pasikeitimą bei mamos liūdesį, mato, kad mamai reikia rūpintis mažuoju broliu, todėl ji prisiima atsakomybę už tai. Kalbama apie patį artimiausią žmogų, su kuriuo I. gyvena, kuriam yra jautriausia, nuo kurio yra labiausiai priklausoma. Pagrindinį vaidmenį turi mama ir jos pozicija, ką ji kalba.

Ekspertė D. P. paaiškino, kad I. negali įvardinti konkrečių priežasčių, kodėl nemėgo kaltinamojo. Citata: „A. energija man nepatinka, jis tiesiog man nepatinka“. I. svarbiausia tik mama, šeima, ji nenorėjo, kad jie būtų kartu. Tai neatitinka su jos raidos poreikiais, nes 12-13 metų paauglėms paprastai tėvai nueina į antrą planą, jiems svarbiau kurti santykį už tėvų ribų. I. nepaaiškina kaltinamojo nepatikimo, nes ji labai gynybiška, jos argumentai abstraktūs, nedetalūs. Jos gynybiškumas, šeimos pateikimas nerealistiškai idealizuotai, kad viskas yra tik gerai, neatitinka jos kūno kalbos, t. y. I. kalbėdama sunarina rankas, rausta, viso pokalbio metu nervingai judina koją ir nunarina rankas, nepalaiko akių kontakto. Apie jos tą patį kalbėjimo ir elgesio neatitikimą pažymėta (duomenys neskelbtini). I. parodymus reikia vertinti kritiškai. Byloje buvo duomenys apie I. močiutę R. B., kuri I. sakė: „tu žinok, kas laukia tavęs, kad jis gali sėsti į kalėjimą, kad nekaltas žmogus“. Vertinant R. B. parodymus: „Norėjau tik teisybės ir nenorėjau, kad į kalėjimą būtų pasodintas nekaltas žmogus, todėl vienos vakarienės metu I. pasakiau, kad vyks jos apklausa, ją apklaus psichologai, gražiai pasakiau, kad ji sakytų tik teisybę, nes jei ji ir K. meluoja, fantazuoja, nekaltas gali būti pasodintas į kalėjimą“, matyti, jog tai jau stresą kelianti situacija. Mano, jog tai kad būtų galima vertinti kaip spaudimą. Galimai I., stengdamasi išvengti pasekmių, nekalba apie galimą seksualinį išnaudojimą. Jai nelengva atlaikyti apklausas ir papildomus paaiškinimus ekspertizės metu ir jos kūnas tai labai transliuoja. Jai sunku išbūti visą tyrimą ir išlikti gynybiškai, todėl atsiranda tos versijos, kad ji pamelavo. Tuo atveju yra lengviau apkaltinti kitą žmogų – K.. Jei ji galimai patyrė tuo metu seksualinį išnaudojimą, bet dėl viso to jos gynybiškumo ir galimo nekalbėjimo apie tai, kas ten galėjo atsitikti, negalima įvertinti I. buvusio suvokimo, kaip viskas prasidėjo, kada vyko, kiek ji suvokė tuo metu apie tai, kas čia vyksta. Galimai I. negalėjo suprasti reikšmės, kas vyksta tuo metu ir tai galėjo apsunkinti jos savalaikį atsiskleidimą apie tai. Jeigu I. galimai buvo mamos užtikta su kaltinamuoju dviprasmiškoje situacijoje ir buvo aktyviau klausinėjama, tuomet jai galėjo būti stimulas atsikleisti. I. mato pasekmes ir susiduria su jomis tiesiogiai, jau gali paaiškinti, kas yra seksualinis išnaudojimas, kas gali grėsti tam, kuris tą daro, tų žinių ji natūraliai įgauna procese. Jos suvokimas yra geresnis. Dėl jos gynybiškumo ir neatsiskleidimo negali įvertinti, koks tuo metu suvokimas buvo. Nepaisant to, kad I. žodynas skurdesnis, bet jis nėra tiek skurdus, kad negalėtų papasakoti faktinių aplinkybių, neturi sutrikimų, dėl kurių negalėtų suvokti faktinių aplinkybių, įsiminti ir pateikti netgi apklausiama praėjus ilgesniam laikui po įvykio.

Ekspertė D. P. tvirtino specialaus tyrimo atlikto nukentėjusiosios K. G. atžvilgiu rezultatus ir paaiškino, jog ekspertizės metu nenustatė priežasčių nesiremti K. G. parodymais. Nenustatė kitų asmenų poveikio K. G.. Buvo lengviau K. G. vertinti ekspertizės metu, nes ji buvo mažiau gynybiška. Buvo atsižvelgta ir į jos paaiškinimus, jos charakteristikas. K. G. parodymai atitinka jos vartojamą žodyną, ji buvo nuosekli, duodama paaiškinimus ekspertizės metu. K. G. emocinė būsena adekvati pasakojimo turiniui, ji jaudinasi, pakankamai realistiškai pagal situaciją ir savo amžių kalba apie atsiskleidimą. Šalia buvusi pusseserė pasidalino, kad jai buvo panašiai, tai K. G. buvo lengviau atsiskleisti. Tai atitinka jos amžių, emocinį brandumą, gyvenimišką patirtį. Byloje nagrinėjamų įvykių metu K. G. suprato galimai atliktų veiksmų pobūdį ir reikšmę. Ji yra vyresnė už I., pagal amžių ir intelektą žinių turėjo, bet aktyviau jiems priešintis negalėjo dėl kitų priežasčių. K. G. galėjo suprasti, kad tie veiksmai nebuvo tinkami jos atžvilgiu. Kai yra vyresnis žmogus ir yra artimas šeimai, tai nukentėjusiems nėra lengva atsikleisti. Tikėtina, kad ji galėjo būti pasimetusi ir nepuolė kalbėti iš karto dėl menkos savo gyvenimiškos patirties, kuri trukdo greitai priimti sprendimus. Dėl kilusių jausmų, ką pati K. G. minėjo, jai buvo gėda ir nedrąsu sakyti, ją glumino toks elgesys. Kaltinamojo elgesys, jos žodžiais, pasikeitė, jai tai buvo neįprasta. Jai kėlė jausmus, kuriuos sunku buvo suvokti. Ji kalba apie gėdą, nedrąsumą atsiskleisti. Pagal savo intelektą, amžių K. G. galėjo suprasti ribas tarp to, kas priimtina, koks yra tėviškas elgesys ir kas nebetelpa į tas ribas. Ji galėjo atskirti, kad liesti krūtinę nėra tinkamas elgesys.

Iš 2023-04-25 teisės psichologijos specialistų (S. A., A. S., F. A.) išvados matyti, jog tyrimo objektas buvo teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šias išvadas tirti pateikė kaltinamojo gynėjas A. Šukaitis. Tyrimui buvo keliami klausimai dėl paminėtų ekspertizių aktų tyrimo metodų, informacijos patikimumo ir objektyvumo ir kt. Pateikti atsakymai, jog ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimo metu naudoti metodai yra nurodomi iš dalies, nėra pateikiama informacija apie konkrečius vertinimo instrumentus ar metodikas; psichologinio įvertinimo metodikos nėra parašomos, todėl jų metu gauti rezultatai ir jais grindžiamos išvados yra abejotinos kokybės; nėra pateikiamas stebėjimo protokolas, stebėjimo įrašai, pusiau struktūruoto pokalbio (interviu) įrašas, transkriptas, todėl nėra galimybės įvertinti užduotų klausimų kokybės, nėra žinoma, ar vaiko atsakymai nebuvo klaidingai interpretuojami; ekspertizės akte (duomenys neskelbtini) pateikiamos informacijos patikimumas yra abejotinas; negalima atmesti galimybės, kad ekspertizėje pateikiama informacija nėra objektyvi dėl galimų kognityvinių šališkumų; ekspertizės akte (duomenys neskelbtini) yra pastebėti trūkumai, dėl kurių ekspertizės aktas iš dalies neatitinka Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje pateikiamų nurodymų; analogiški atsakymai į pateiktus klausimus nurodyti ir dėl ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 119-131).

Specialistas A. S. tvirtino atlikto specialaus tyrimo išvadas ir paaiškino, kad užduotį formulavo advokatas, tyrimo tikslas buvo išanalizuoti pateiktas teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizes, iš esmės ištirti jų kokybę. Ekspertizėse naudojami tyrimo metodai nepakankamai aprašyti. Ekspertas atliko stebėjimą ir kitas psichologines metodikas. Tos metodikos nėra įformintos, tiek vienoje, tiek kitoje ekspertizėje, yra visiškai neaišku, kaip tų metodikų duomenys saugomi, rezultatai neaprašyti. Du paminėti kiti metodai, tai yra apklausa ir stebėjimas. Tam, kad tai būtų laikoma ekspertiniais metodais, turi vadovautis atitinkama metodologija. Apklausa, tai reiškia, kad ekspertai turi būti iš anksto paruošę klausimus, kuriuos apklausos metu užduos tyrimo dalyviams, apklausa leidžia būti ekspertui lanksčiam, apklausos metu užduoti papildomus klausimus. Tie klausimai turi būti iš anksto paruošti, detaliai aprašyti. Pačios apklausos, ypač mažamečių, turi būti filmuojamos, tokios pasaulinės rekomendacijos, arba bent jau daromas garso įrašas tam, kad esant poreikiui, būtų galima peržiūrėti, kad būtų aišku, ar savo klausimais nepaveikė mažamečio. To nėra, galima kelti prielaidą, kad įrašų niekas nedaro. Abiejose ekspertizėse minima, kad buvo atliktas stebėjimas, tačiau tam, kad tai būtų laikoma metodu, privalo būti stebėjimo protokolas. Stebėjimo protokolas turi būti iš anksto paruoštas, ekspertai turi fiksuoti stebėjimą. Jeigu nėra stebėjimo protokolo, bet kokios išvados nėra ekspertinės išvados, tai yra tiesiog stebėjimo išvados. Metodai yra neaiškūs, nepakankamai aprašyti, išvados, remiantis tais rezultatais, nėra aiškios. Ekspertizėse yra aprašyta, kad buvo stebima kūno kalba, tuo pagrindu buvo įžvalgos, kad kūno kalba neatitinka tam išsakytam turiniui, apie kurį kalba mergaitės. Yra pagrindas manyti, kad ekspertės, ar kiti darbuotojai, tai atliko be išankstinio pasiruošimo, tai labai neobjektyvu, tai tik interpretacijos. Antroji išvada, kadangi metodai nėra aiškūs, ekspertizės išvados yra nepatikimos. Trečioji išvada, kad ekspertai nesilaikė ekspertams keliamų reikalavimų; tyrimas atliktas iš esmės neišsamiai. Ekspertų veikla reglamentuojama įstatymų, kuriuos aiškiai nurodyta, kad jie turi laikytis mokslinių tyrimų metodų, skaidrumo principų, privalo saugoti duomenis, pateikti tuos duomenis kažkuriai šaliai prašant. Skaitant ekspertizes, jaučiamas eksperčių šališkumas, jos surašytos labai šališkai, iš visų joms prieinamų duomenų yra išrinkti tik tie epizodai, kurie kažkiek patvirtina išankstinę hipotezę, kad smurtas vyko. Ekspertas turi tikrinti mažiausiai dvi hipotezes: šiuo atveju, kad smurtas įvyko, ir kad smurtas neįvyko. Ekspertai greičiausiai nieko nefiksavo įrašuose, jie savo klausimų neaprašo, bet iš tam tikrų liudytojų pasisakymų matyti, kad klausimai buvo uždaro tipo, gaunami, tik patvirtinus atsakymus, arba nemaža dalis klausimų buvo formuluojami pasitvirtinti smurtinę hipotezę. Remiantis tais duomenimis, kurie aprašyti ekspertizėje, galimybė patikrinti nukentėjusiąsias yra nulinė. Ekspertinis tyrimas turėtų būti arba tapatus moksliniam tyrimui, arba dar aukštesnių standartų. Ekspertai turi teisę pasirinkti metodikas, taip nurodyta jų reglamente. Įstatymas numato, kad privaloma nurodyti ekspertizės akte metodikas, ekspertizės įstatyme yra punktai apie išsamumą ir skaidrumą. Ekspertas privalo aprašyti savo darbą taip, kad ne ekspertui nekiltų klausimų. Tam, kad žmogus imtųsi ekspertinio darbo be išankstinių nuostatų, tai neįmanoma, bet yra galimybės riboti kažkokią tai informaciją, kad ekspertas būtų kiek įmanoma mažiau šališkas. Ekspertai neturi būti supažindinti su kaltinamuoju aktu. Seksualizuotas elgesys, tai toks elgesys, kuriuo mažamečiai rodo savo suinteresuotumą seksualine sritimi, domisi tiek savo, tiek kitų asmenų intymiomis vietomis, domisi galimybe gauti prieigą prie seksualizuotos medžiagos, tai yra nuotraukos, video medžiaga, patys elgiasi seksualizuotai. Seksualizuotas elgesys, tai būtent elgesys, orientuotas į seksualinius veiksmus. Šiuo atveju tai, ką aprašo ekspertė, su seksualizuotu elgesiu neturi nieko bendro.

Ekspertė A. Š. dėl specialisto A. S. išvados (6 t., b. l. 181-183) paaiškino, jog ekspertai privalo vadovautis jiems keliamais reikalavimais, kokybiškais teismo ekspertizės atlikimo standartais, remtis įstatymais. Atlikdami ekspertizę, ekspertai užsirašo tiriamojo žodžius, kai taikomos metodikos, yra specialūs protokolai. Vėliau, kai jau yra analizuojami šie rezultatai, jie daugiau apibendrinti yra surašomi į ekspertizės aktą. Nėra keliamas reikalavimas detaliai aprašinėti, nes, jei toks reikalavimas būtų keliamas, ekspertas atliktų dvi ekspertizes per mėnesį. Pusiau struktūruotas interviu reiškia, kad privaloma susipažinti su bylos medžiaga ir susidaryti įspūdį apie tiriamą asmenį. Bylos medžiaga ir medicininė dokumentacija leidžia tinkamai pasiruošti ekspertizės atlikimui. Ekspertai turi teisę ir tai yra jų individuali atsakomybė pasirinkti metodikas, psichologinio įvertinimo testus, kurie leis dirbti operatyviai. Pusiau struktūruotas interviu ir yra apie specialiąsias žinias. Pusiau struktūruotas interviu gali turėti griežtą formą ir lanksčią formą. Jų darbe tai yra lanksti forma. Filmavimas nėra reglamentuotas įstatymiškai, ekspertizė nėra apklausa. Ekspertai yra prisiekę ir įspėti už melagingų išvadų davimą ir dirba sąžiningai pagal vidinį įsitikinimą, ekspertinę patirtį. Šiuo atveju pateiktos išvados yra pakankamai aiškios ekspertiniu požiūriu, atitinka visus reikalavimus.

Iš 2023 m. gruodžio 14 d. – 2024 m. sausio 12 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog byloje tiriamų įvykių metu I. D. nebūtų galėjusi suprasti jos atžvilgiu galimai atliekamų kaltinamojo veiksmų esmės (net jei turėjo žinių apie jų pobūdį, negalėjo suprasti jų reikšmės); dėl to bei dėl situacinių santykio su kaltinamuoju ypatumų I. D. nebūtų buvusi pajėgi pasipriešinti jos atžvilgiu galimai atliekamiems veiksmams; I. D. nenustatyta tokių (įskaitant protinio išsivystymo lygmenį, individualius psichologinius bei amžiaus, kalbos) ypatumų, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvokti faktinių byloje tiriamų aplinkybių, jų įsidėmėti bei atgaminti praėjus kuriam laikui apklausų metu; nepaisant to, I. D. negalėjo ir vis dar negali būti liudytoja nagrinėjamoje byloje dėl patiriamojo artimos aplinkos (ypatingai – mamos) poveikio, todėl tiek jos 2022-04-27 duotus parodymus, tiek ekspertizių metu išsakytus paaiškinimus rekomenduojama vertinti kritiškai; nors padidintas įtaigumas I. D. taip pat nenustatomas, tačiau pažymima, kad dėl sutrikusio prieraišumo su mama ji jautri mamos nuomonėms bei emocijoms, yra linkusi jas perimti, saugoti mamos emocinę būseną; padidintas polinkis fantazuoti (painioti vaizduotės produkciją su realiai įvykiais) I. D. nenustatytas; šiuo metu I. D. psichikos sutrikimas, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs byloje tiriama nusikalstama veika, nekonstatuojamas, todėl sveikatos sutrikdymas nevertinamas; pažymėtina, kad šiuo metu įvertinti, kokį poveikį I. D. psicho emocinei būsenai galėjo turėti tiriami kaltinamojo A. A. veiksmai nėra galimybės dėl stipriai išreikšto tiriamosios priešiškumo, gynybiškumo (dėl patiriamojo artimos aplinkos (ypatingai – mamos) poveikio) kalbėti apie byloje tiriamus įvykius (7 t., b. l. 8-17).

Iš 2022-05-03 specialisto išvados matyti, jog I. D. apžiūros metu lytinių organų, išangės srityje sužalojimų nenustatyta; negalima atmesti galimybės, kad kišant varpą, pirštus ar pan., galėjo būti nepažeistas mergystės plėvės vientisumas, tam neprieštarauja I. D. mergystės plėvės anatominiai ypatumai; I. D. apžiūros metu sužalojimų nenustatyta, todėl sveikatos sutrukdymo mastas nekvalifikuojamas (1 t., b. l. 55).

Teismas, išnagrinėjęs visus įrodymus baudžiamojoje byloje ir juos sugretinęs tarpusavyje, konstatuoja:

Kad kaltinamasis A. A. nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytomis ir bylos įrodymais nustatytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 153 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 4 dalyje, patvirtina teismo ištirti bei nuosprendyje nurodyti įrodymai. Kaltinamojo A. A. parodymų, kuriuos jis davė teisme, nepatvirtina surinkti įrodymai, o priešingai nukentėjusios K. G., liudytojų R. N., D. D. ikiteisminio tyrimo, iš dalies ir teisme metu duoti parodymai, liudytojų A. U., V. I., P. M., I. Š., V. D., A. D., J. A., K. J., I. J. parodymai, ekspertizės aktai, teismo medicinos specialistų išvada, eksperčių A. Š., D. P., E. K. paaiškinimai teisme kaltinamojo A. A. parodymus paneigia ir leidžia teismui teigti, kad kaltinamasis A. A. padarė visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Nors kaltinamasis A. A. neigia atlikęs nukentėjusios K. G. atžvilgiu kokius nors neteisėtus seksualinio pobūdžio veiksmus, tačiau nukentėjusioji K. G. skirtingu laiku, skirtingiems asmenims pasakojo analogiškai, t. y. viso proceso metu davė vienodus, nuoseklius, esminėse detalėse sutampančius parodymus, kuriuos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Nėra pagrindo abejoti nukentėjusios K. G. parodymais, kadangi tiek Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), tiek ekspertės D. P. paaiškinimais nustatyta, jog nukentėjusiajai K. G. nenustatytas padidintas įtaigumas, mąstymo sutrikimai, dėl kurių ji painiotų vaizduotės turinį su realia patirtimi, todėl nukentėjusios parodymais galima tikėti ir teismas, įvertinęs bylos įrodymų visetą, jais remiasi, priimdamas sprendimą šioje byloje. Ekspertė D. P. teisme patvirtino duotas išvadas ir teismas neturi pagrindo abejoti ekspertės kompetencija ir patirtimi, kuria remdamasi ji konstatavo, jog K. G. elgesys byloje nagrinėjamu laikotarpiu visiškai atitinka jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos būseną bei situacines aplinkybes. Ekspertizės aktu abejoti nėra jokio objektyvaus pagrindo, nes jame konstatuotas aplinkybes atitinka ir kiti bylos įrodymai. Liudytoja R. N. nuo pat tyrimo pradžios nurodė, jog po to, kai pamatė kaltinamojo A. A. grybštelėjimą už dukros K. šono, sėdmenų šono, dukra pasisakė apie atvejus, kada kaltinamasis A. A. atliko kitus tvirkinimo veiksmus. Ekspertė D. P. akcentavo aplinkybę, jog nukentėjusiajai K. G. buvo lengviau atsiskleisti, kai pusseserė I. D. atsiskleidė, tai K. G. sudarė saugumo jausmą kalbėti. Nukentėjusioji K. G. nuosekliai, t. y. nurodydama tas pačias įvykių aplinkybes, pateikė informaciją apie A. A. prieš ją atliktus veiksmus, jų pobūdį, vietas ir laiką, tiek liudytojoms R. N., tiek liudytojai D. D., tiek apklausoje ikiteisminio tyrimo teisėją, tiek ekspertizės atlikimo metu. Be to, K. G. analogiški paaiškinimai dėl kaltinamojo A. A. veiksmų fiksuoti ir vaiko teisių apsaugos specialisčių Informacijoje apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 155-157), vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 158-171), o būtent: „šią vasarą A. elgesys pasikeitė, t. t. elgėsi ne kaip su vaiku, bet kaip su moterimi; iš pradžių mamai nieko nesakiau, jo vengdavau; kai atvykdavo, stengiausi būti su mama“. Teismas daro išvadą, jog tai patvirtina nukentėjusios K. G. parodymų apie konkrečias A. A. padarytas nusikalstamas veikas tikrumą ir patikimumą. Nukentėjusios K. G. amžius ir brandai būdingas elgesys, nukentėjusios asmenybę apibūdinantys duomenys nepaneigia jos duotų parodymų patikimumo. Ekspertizės akte konstatuota, jog nėra nustatyta priežasčių (taip pat ir kitų asmenų poveikio), dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis K. G. parodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius įrodymus – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, grindžiant kaltę netiesioginiais įrodymais, svarbu, kad tais įrodymais būtų nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungtos nuoseklia, logiška grandine. Nukentėjusios K. G. parodymus apie tvirkinimo veiksmus jos atžvilgiu taip pat patvirtina liudytojų R. N., iš dalies ir D. D. parodymai.

Nuosprendyje minėta ekspertizės akto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertės D. P. paaiškinimais teisiamojo posėdžio metu (6 t., b. l. 102-104) nustatyta, kad K. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas kaltinamojo A. A. veiksmais. Tyrimą atlikusiems ekspertams nekilo jokių abejonių, jog nukentėjusiajai K. G. diagnozuoti sveikatos sutrikimai yra susiję su patirtais tvirkinimo veiksmais. Atlikto specialaus tyrimo – kompleksinės teismo psichologinės – teismo psichiatrinės ekspertizės – išvados, ne tik nepaneigia A. A. kaltės įvykdžius nusikaltimus, bet priešingai patvirtina jo kaltę, kadangi buvo padaryta išvada, jog nukentėjusios K. G. būsena rodo buvus tvirkinimo veiksmus. Minėtame ekspertizės akte nurodyta, jog kalbėdama apie bylai reikšmingas aplinkybes bei galimus A. A. veiksmus, K. G. pasakoja nuosekliai, stebima įtampa, pasakojimo metu keičiasi nuotaika nepaisant pastangų sukontroliuoti kylančias emocijas (3 t., b. l. 49). Nukentėjusios emocinė būsena atitinka byloje nagrinėjamą situaciją ir, išanalizavus nukentėjusios K. G. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, matoma, jog jie iš esmės sutampa su ekspertizės metu bei ekspertės teismo metu apibūdintomis įvykio aplinkybėmis; nukentėjusiajai nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvokti konkrečiais faktines reikšmingas byloje aplinkybes ir duoti apie tai parodymus; iš esmės nukentėjusioji ekspertizės metu pakartoja anksčiau duotus parodymus. Be to, liudytojos R. N., D. D. vienodai apibūdino nukentėjusios K. G. būseną, pasakojant įvykių aplinkybes – nukentėjusioji K. G. pasakodama verkė.

Nors byloje yra duomenų apie konstatuotus ankstesnius psichinės sveikatos sutrikimus (kiti emocijų sutrikimai vaikystėje ((duomenys neskelbtini)), adaptacijos sutrikimai ((duomenys neskelbtini)), nepatikslintas mišraus elgesio ir emocijų sutrikimas ((duomenys neskelbtini))) nukentėjusiajai K. G., tačiau iš bylos aplinkybių nematyti, kad ji būtų sirgusi lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. Nėra pagrindo daryti priešingas išvadas nei jos padarytos ekspertizės akte, jog K. G. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą ((duomenys neskelbtini)) tiesioginiu priežastiniu ryšiu kilusios dėl A. A. veiksmų. Teismas pripažįsta, jog eksperčių konstatuotą nesunkų sveikatos sutrikdymą lėmė nukentėjusiosios K. G. patirtas tvirkinimas. Teismų praktikoje pripažįstama, jog priežastinis ryšys išlieka ir tuomet, jei tam tikrus padarinius lemia ne vienas, bet daugiau veiksnių; jei kaltininkui inkriminuojama sąlyga taip pat daro įtaką padarinių kilimui, jis turi atsakyti. Tai, kad nukentėjusiosios K. G. psichinei būsenai reikšmę turi ir ankstesnė traumuojanti patirtis, priežastingumo su nukentėjusiosios K. G. patirta psichine trauma dėl kaltinamojo A. A. veiksmų nepaneigia.

Nukentėjusioji K. G. aplinkybes dėl kaltinamojo A. A. nusikalstamų veiksmų papasakojo savo motinai liudytojai R. N., taip pat liudytojai D. D.. Liudytoja R. N., o taip pat iš dalies ir liudytoja D. D. teisme patvirtino nukentėjusios K. G. parodymus. Ekspertizės atlikimo metu K. G. paaiškinimus dėl nusikalstamų A. A. veiksmų patvirtino ir ekspertėms. Atsižvelgiant į šiuos įrodymus, kaltinamojo A. A. teisme duotus parodymus dėl kaltinimo prieš K. G. teismas pripažįsta siekiu sušvelninti jam kylančią teisinę atsakomybę ir daroma išvada, jog nuosprendžio nustatomojoje dalyje išvardintų A. A. veiksmų atlikimas byloje yra įrodytas. Nors kaltinamasis A. A. pačios pirmos apklausos metu parodė, jog K. (duomenys neskelbtini) metų, tiksliai nežino (5 t., b. l. 15), teisme teigė, jog K. pažįsta, su ja tiesiogiai nėra bendravęs, gal du kartus ją yra matęs (6 t., b. l. 137), tačiau šioje dalyje labai svarbūs yra liudytojos R. N. parodymai (daug metų pažįstami su kaltinamuoju, nukentėjusios mergaitės prie kaltinamojo A. A. užaugo, visi bendravo kaip draugai, K. G. laikydavo kaltinamąjį kaip tėtį (6 t., b. l. 37)), taip pat nukentėjusios K. G. parodymai (A. A. jai pinigų duodavo per gimtadienį; iki tų prisilietimų A. A. jai būdavo kaip tėtis, tačiau po 2021 metų vasaros jo elgesys pasikeitė (2 t., b. l. 39)), kurie paneigia A. A. parodymus, jog jis nežinojo K. G. amžiaus. Akivaizdu, jog A. A., būdamas suaugęs, subrendęs, pakaltinamas asmuo, žinodamas, kad nukentėjusioji K. G., gimusi (duomenys neskelbtini), yra jaunesnė negu šešiolikos metų, suvokė, kad liesdamas jos krūtinę, sėdmenis, koją, lįsdamas prie jos bučiuotis, sakydamas, kad K. G. užaugo, graži jos figūra, kad paaugo jos krūtinė, klausdamas, ar ji turi draugą, o jai tai paneigus, siūlydamas su juo drauguti, taip kėsinasi į jos seksualinį neliečiamumą. A. A. veikė tiesiogine tyčia – jis suvokė daromų pavojingų nusikalstamų veikų pobūdį bei to norėjo. Taigi, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis A. A. žinojo, kad nukentėjusioji K. G. yra jaunesnė negu šešiolikos metų ir jo įvykdytos nusikalstamos veikos įrodytos ir teisingai kvalifikuotos pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį.

Bylos įrodymais nustatyta, jog po to, kai liudytoja R. N. pamatė kaltinamojo A. A. veiksmus prieš nukentėjusiąją K. G., apie prievartą pasisakė ir nukentėjusioji I. D.. Šios aplinkybės nustatytos nukentėjusios K. G., liudytojų R. N., D. D. parodymais. R. N., D. D. tolimesni veiksmai procese fiksuoti dokumentuose ir juos tvirtina liudytojai policijos pareigūnai. Liudytoja R. N. parodė, jog ji, D. ir I. balandžio 6 d. nuvažiavo rašyti pareiškimo. Liudytojos V. I. parodymai teisme, jos surašytas tarnybinis pranešimas (2 t., b. l. 17) visiškai atitinka liudytojos R. N. parodymus teisme, kad kai policininkė apsiklausė I., tada policininkė išėjo ir pasakė, kad galima važiuoti, nes ilgai užtruks; policininkė apklausinėjo I., nes I. išėjus iš kabineto sakė, kad policininkė klausė, ar nemeluoja; I. buvo nustebus, kad policininkė jos taip paklausė. Taip pat ir liudytojai P. M., I. Š. patvirtino aplinkybes apie pirminius liudytojos D. D. skundus, jos stipriai išreikštą baimę dėl A. A.. Šiais bylos įrodymais nustatyta įvykių eiga atitinka ir pirminiuose liudytojos D. D. parodymuose fiksuotas aplinkybes bei iš dalies kaltinamojo A. A. duotus parodymus 2022-04-07. Taip pat kaltinamojo A. A. rašytų laiškų turinys atitinka liudytojos D. D. pirminius parodymus apie prieš I. D. naudotą prievartą.

Kaltinamasis A. A. viso proceso metu davė nenuoseklius parodymus.

Pačios pirmos apklausos, vykusios 2022-04-07, metu parodė, kad I. D. nežagino, su ja neturėjo lytinių santykių; 2022 m. gruodžio mėnesį I. kambaryje apžiūrėjo pačios I. apnuogintą makštį dėl I. nusiskundimo apie makšties perštėjimą, išskyras iš makšties, makšties jis nelietė; taip bežiūrint į kambarį įėjo D. D., kuriai pasakė, kad I. skundžiasi, jog jai peršti lyties organai (5 t., b. l. 15); 2022-04-13 apklausiamas A. A. pripažino du kartus turėjęs lytinius santykius su I. 2021 m. lapkričio mėnesį, kai D. buvo ligoninėje gimdymui (5 t., b. l. 19-20).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu bei vėlesnių ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metu (2022-05-11, 2022-06-01, 2022-10-13) kaltinamasis A. A. neigė tyrėjai A. U. 2022-04-07 duotus parodymus ir 2022-04-13 duotus parodymus, kai jį gynė advokatė L. B., motyvuodamas, tuo, jog jo tikslas buvo išeiti į laisvę ir jis sakė tai, ką pareigūnai papasakojo iš kitų bylų, parodymai sugalvoti jo paties, pareigūnų ir iš tyrėjos klausimų. Taip pat A. A. teismui akcentavo aplinkybes dėl prieš jį vartoto pareigūnų psichologinio smurto. Tokie teisminio nagrinėjimo metu duoti A. A. parodymai paneigti liudytojų A. U., L. Š., P. M. parodymais. Iš paminėtų A. A. apklausų protokolų (5 t., b. l. 15-20) matyti, jog jokių pastabų apie tai, kad dėl sveikatos būklės ar kitų aplinkybių jis negali duoti parodymų, nėra. Teisme A. A. parodė, jog jis pačios pirmos apklausos metu neatsisakė gynėjo, tačiau A. A. pasirašytas teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokolas (5 t., b. l. 10) tokį jo paaiškinimą paneigia. Liudytoja A. U. parodė, jog A. A. pats laisvai, labai ramiai papasakojo, kur ir kiek kartų lytiškai santykiavo; antros apklausos metu turėjo gynėją, apklausoje buvo trise, nebuvo jokio spaudimo A. A., taip pat netvirtina A. A. parodymų apie jo teisių pažeidimus iki teisminio tyrimo metu. Todėl teisme dėstoma kaltinamojo A. A. pozicija dėl jo teisių pažeidimų, poveikio darymo teismo vertinama siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi akivaizdu, jog 2022-04-13 apklausos metu gynėja dalyvavo, ji buvo parinkta valstybės institucijos ir šios advokatės bei A. A. parašai protokoluose tai liudija. A. A. subjektyvus vertinimas, jog advokatė jam tinkamos teisinės pagalbos nesuteikė, nėra pagrindas šios apklausos nevertinti ar pripažinti ją neteisėta. Kadangi ypatingai svarbu yra tai, jog aukščiau paminėtoje kaltinamojo A. A. apklausoje užfiksuoti ne tik tie duomenys, kurie objektyviai atitiko D. D. 2022-04-06 (1 t., b. l. 5) pareiškime fiksuotus duomenis apie I. D. išžaginimą, bet ir vėlesniais tyrimo veiksmais nustatytas faktines bylos aplinkybes, kurios tuo metu tyrimo pareigūnų dar nebuvo atskleistos. Todėl kaltinamojo A. A. tvirtinimas, jog jis tyrimo pradžioje davė išgalvotus, neteisingus parodymus, ir tik po to, kai pasikeitė gynėja, kuri užvedė ant teisingo kelio, paaiškino, kad nereikia pataikauti pareigūnams, jau jis davė teisingus parodymus, nėra pagrindas pirminėmis įtariamojo A. A. apklausomis visiškai nesivadovauti. Juolab, kad ir kaltinamojo A. A. nurodomų kaip teisingų apklausų metu (2022-05-11, 2022-06-01) jis jokių aplinkybių apie prieš jį vartotą prievartą nenurodė (5 t., b. l. 23-24, 27-28, 35). Teismas kaltinamojo poziciją, jog pirminiai jo parodymai duoti nedalyvaujant gynėjui, taip pat dalyvaujant gynėjai L. B., yra dirbtinai sukurti pareigūnų arba yra išgalvoti A. A., atmeta ir vertina siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Liudytojų pareigūnų parodymai apie A. A. parodymų davimo aplinkybes atitinka kiti bylos įrodymai. Be to, tik pats įvykiuose dalyvavęs asmuo galėjo nurodyti konkrečių aplinkybių, detalių. Todėl spręsti, priešingai nei fiksuota byloje, o teisme nurodo kaltinamasis A. A., teismas neįžvelgia jokio objektyvaus pagrindo. Teismui pateikta pažyma (7 t., b. l. 91) apie tyrėjo P. M. lankymąsi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje 2022-04-12 nuo 09.18 iki 09.45 val. patvirtina liudytojo pareigūno P. M. parodymus apie paties A. A. iniciatyvą dėl jo papildomos apklausos suorganizavimo (6 t., b. l. 154). Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktų duomenų apie pareigūnų lankymosi areštinėje datas, laiką matyti, jog pareigūnai lankėsi išsiaiškinti dėl gynėjo (P. M., 2022-04-07 nuo 09.04 iki 09.16 val.), įteikti pranešimą apie įtarimą ir A. A. apklausa (A. U., I. Š. 2022-04-07 nuo 14.09 iki 15.18 val.); A. A. papildoma apklausa (A. U., gynėja L. B. 2022-04-13 nuo 13.24 iki 15.07); A. A. papildoma apklausa (A. U., gynėja E. M. 2022-05-11 nuo 10.22 iki 12.09); A. A. papildoma apklausa (A. U., gynėjas A. Šukaitis 2022-06-01 nuo 14.27 iki 16.30 val.) (6 t., b. l. 167). Šios pažymos ne tik, kad nepatvirtina neteisėto poveikio A. A. buvimą, bet, kaip nurodė ir pats kaltinamasis A. A., tvirtina aplinkybes apie jo paties norą bendradarbiauti su pareigūnais, gauti pareigūnų palankumą, kadangi nenorėjo būti uždarytas (6 t., b. l. 135). Liudytojai policijos pareigūnai paneigė kaltinamojo A. A. parodymus apie naudotą psichinę prievartą. Nors teismui kaltinamasis A. A. teikė psichologinio tyrimo išvadą (6 t., b. l. 115-118) apie jo polinkį pasiduoti spaudimui, tačiau akivaizdu, jog šio tyrimo rezultatais, kurie teismo vertintini kaip abstraktūs, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo vadovautis. Visų pirma, nėra aišku, kokiomis teisės normomis vadovavosi psichologė J. Š., atlikdama šį tyrimą, kurio išvadas, kaip ji pati nurodė teikė, kaip privatus psichologas. Tačiau iš bylos matyti, jog tiek kaltinamąjį A. A. konsultavo, tiek dokumentą surašė, naudodamasi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patalpomis, blankais. Antra, J. Š. pateiktas asmenybinių įsitikinimų vertinimas nurodo į tendencijas, galimai taikytinas ne tik kaltinamojo A. A. atžvilgiu, tačiau ir atitinkamai kitiems asmenims, esant sulaikymo ar kitomis panašiomis sąlygomis, t. y. suvokiant kaltinimų rimtumą, gresiančią atsakomybę. J. Š. išvados nėra pagrindas manyti, jog A. A. davė išgalvotus, neteisingus parodymus. Akivaizdu, jog situacija, kokioje buvo pirmųjų apklausos metu A. A. natūraliai yra sukelianti nerimą, jaudulį ir kitus neigiamus pojūčius, todėl teismas, vertindamas A. A. nurodomas aplinkybes dėl apklausos, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju jo įvardijamą būseną lėmė žinojimas atliktų veiksmų nusikalstamą pobūdį bei už tai gesiančią baudžiamąją atsakomybę. Be to, A. A. ranka rašytame apeliaciniame skunde dėl suėmimo skyrimo nurodė aplinkybę, kad BK 149 straipsnio 4 dalį pripažįsta iš dalies, nes nieko prieš I. D. valią nedarė (4 t., b. l. 144), taip pat iš 2022-04-21 teismo posėdžio protokolo, kada buvo svarstomas jo apeliacinis skundas dėl suėmimo skyrimo, kaltinamasis A. A. trijų teisėjų kolegijai pripažino turėjęs lytinius santykius su I. D., o būtent: jie buvo ne prieš jos valią, o su jos sutikimu, tikrų lytinių santykių nebuvo; I. norėjo; pastoviai žiūrėdama pornografiją internete, kaip suprato, ji norėjo gal išbandyti kažką tokio, „kaip per apklausą aš rašiau, taip buvo“ (4 t., b. l. 148-150). Akivaizdu, jog kaltinamasis A. A. ikiteisminio tyrimo metu pripažinęs lytinius santykius su nukentėjusiąja I. D., vėliau juos neigdamas, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau susipainiojo.

Kaltinamojo A. A. parodymus, jog jis dėl prieš jį vartoto psichologinio smurto elgėsi neadekvačiai, save apkalbėjo, teismas atmeta, kadangi jo rašytų laiškų turinys aiškiai tokius jo parodymus paneigia ir nurodo, kad kaltinamasis A. A. pakankamai suvokė ikiteisminio tyrimo eigą ir kitas su tuo susijusias aplinkybes.

Iš A. A. ir D. D. susirašinėjimo laiškais, A. A. laiško motinai D. P., 2022-10-05 siunčiamų ir gaunamų laiškų tikrinimo protokolo matyti šie duomenys:

1. 2022-04-14 Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) 5 lapai, A. A. laiško kopija, rašyta D. D., kuriame yra teksto dalys:

- „04-13“;

- „Aš labai Gailiuos, kad pasidaviau tiems I. žaidimas dabar skaudžiai mokų, bet ant nieko nepykstu“;

- „O aš tai prisipažinau tai ką esu padaręs“;

- „04-14“.

2. 2022-04-26 Nr. (duomenys neskelbtini) – 5 lapai, A. A. laiško kopija, rašyta D. P., kuriame yra teksto dalys:

- „04/25“;

- „Labas mama. Noriu, kad žinotum, dėl visos šitos situacijos, aš tikrai nenaudojau jokio fizinio smurto ar aplamai kažkokio smurto! Tiesiog isivėliau į I. žaidimus gal dėl to kad buvom geri draugai, o dėl D. puseserės mergaitės tai esu 100% įsitikinęs, kad nori pinigų tokiu būdu prisiteisti…..“;

- „Bet aš tave labai myliu su A., net ir I. myliu kad ir kaip įsivėliau durnai ir kvailai…“;

3. 2022-05-02 Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 lapai, D. B. laiško kopija, rašyta A. A., kuriame yra teksto dalys:

- „2022-04-27“;

- „Mes labai daug pykomės, nes aš kai mačiau tada tave su I. kai man kylo daug klausimų. I. ginekologės visada atsisakė, ji bijo jos, tai jeigu ginekologės bijo tai manau tikrai nieko nebuvo, tai džiaugiuosi dėl to.“;

4. 2022-04-28 Nr. (duomenys neskelbtini) – 3 lapai, D. B. laiško kopija, rašyta A. A., kuriame yra teksto dalys:

- „2022-04-25“;

- „Tau tikriausiai ten protas susisuko tikiu, bet viskas bus gerai, nes kaip ir sakei R. man daug pripasakojo apie tave, aš buvau labai pikta ir ji žinojo apie mūsų pykčius ir kad aš turėjau abejonių dėl to įvikio prieš Kalėdas, bet mes vežėm I. pas ginekologę ir t.t. ….“;

5. 2022-04-28 Nr. (duomenys neskelbtini) – 5 lapai, A. A. laiško kopija, rašyta D. B., kuriame yra teksto dalys:

- „04/28“;

- „Gaila, kad su advokatu pavėluotai gavosi, bet ką padarysi. Man čia galva buvo visai susisukusi, tai ir kažką parašiau ne savo naudai, ….“;

6. 2022-05-04 Nr. (duomenys neskelbtini) – 5 lapai, A. A. laiško kopija, rašyta D. B., kuriame yra teksto dalys:

- „Tau reikia susirasti advokatą gerą, kad tau padėtų visa šitą reikalą susitvarkyti! Nes tada advokatai galės tarpusavį bendrauti jei supranti… Su jo pagalba galėtum viską pasakyti tyrėjai kaip viskas ištikruju buvo! Nes manau reikia visą teisybę pasakyti dėl R. keršto man ir kad tave apmokė ir patarė ką sakyti! Nes jei tu verkiai ir būvai labai išsigandusi pas tyrėją, tai gal jie tave prigązdino ir vertė taip padaryti? Nes aš gyvenime nieko nesu gazdinęs, kad nušausiu ir taip toliau …. “;

- „O tu tikrai su advokatu geru pasitark kaip geriau viską padaryti, nes manau turi visą teisybę pasakyti apie R. planą dėl ko tu … padarei ir pasielgei, nes čia ka tu pasakei tyrėjai tai man net baisu …“;

- „Na bet sakau aš nepykstu ir tikiu tavimi, kad ištaisysi savo klaidas, nes aš tikrai taip nenusipelniau!“, „...gerai viską pagalvoki ką per apklausą pasakysi, nes tau reikės paaiškinti kodėl tu taip viską pasakei, verkiai, buvai išsigandusi pas tyrėją ….“;

- „Gali pasakyti kad klausinėjo apie mane visko, tardė tave, gazdino, kad jei išsiskirsime mes tai vaikas pas mane liks! Nes mano pavardė ir taip toliau …“;

„… bet tau tai tikrai reikės savo pareiškimą paaiškinti, kodėl viską sakei taip, o dabar viskas pasikeitė, bet juk tikėti ką sako tavo vaikas tai nėra nusikaltimas! Dar po gimdymo tu labai jautri į viską įtikino tave R. ir apmokė pasinaudojusi proga.“;

„Man advokatė sakė kad jei nėra nukentėjusio asmens tai ir byla nebenukeliauja į teismą! Tai prisipažino kad melavo ir nėra nukentėjusi!“;

„Tarkis su advokatu kas ten reikalinga pasakyti, o kas ne kad dar blogiau nebūtu“;

7. 2022-05-10 Nr. (duomenys neskelbtini) – 7 lapai, A. A. laiško kopija, rašyta D. B., kuriame yra teksto dalys:

- „05/10“;

- „Manau tau tikrai reikia prisipažinti, kad melavai apie mane dėl tų grąsinimų kad nušausiu visus, juk tu pati žinai, kad nebuvo taip! Ir kam taip reikėjo perdėti!? Pasitarki su advokatu kaip daryti, nes čia tiek primelavai apie mane tai baisu, …..“;

- „A. tykriausiai jau pamiršo, kad turi Tėti, gaila man labai dėl to, bet čia mamos pasirinkimas toks, aš nieko negalėjau padaryti!“;

8. 2022-05-13 Nr. (duomenys neskelbtini) – 3 lapai, D. B. laiško kopija, rašyta A. A., kuriame yra teksto dalys:

- „2022-05-10“;

- „Labas Katinėli, Buvau šiandien apklausoje, tai užglaičiau melą apie barnius mūsų, tai dėl to ramu“;

- „Dar klausė dėl plaukų šepečio, sakiau kad esi man sakęs, bet aš tavimi netikėjau….“; „Parašyk, kas ir kaip dėl K.? Kuo daugiau parašyk. Ji man verkė ir tt, kiek daug visko teko išgirsti, suprask ir mane + mūsų pykčiai“;

9. 2022-05-16 Nr. (duomenys neskelbtini) – 3 lapai, D. B. laiško kopija, rašyta A. A., kuriame yra teksto dalis:

„Iš psichologų ir expertų geri rezultatai“;

10. 2022-05-18 Nr. (duomenys neskelbtini) — 2 lapai, D. B. laiško kopijos, rašyta A. A., kuriame yra teksto dalys:

- „2022-05-12“;

- „Jeigu pameni čia prieš kalėdas buvo, kai tu man pasakojai apie plaukų šepetį ir porno. Tai aš pagalvojau, kad kažkas buvo ir pameni sakiau tau, kad vešiu i. pas ginekologę. Aš tau melavau, kad ginekologė sakė man, kad mato, kad kažkas buvo, ji net nesutiko, nes sirgo menesinėmis, mes buvom tada (duomenys neskelbtini) pameni. Aš tave prigazdinau, kad čia kažkas buvo, nes sapnavau, kažkokias nesamones ir I. man to net, nesakė aš pasakojau tą ką mačiau sapne.“;

11. 2022-05-18 Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 lapai, D. B. laiško kopijos, rašyta A. A., kuriame yra teksto dalis:

- „I. nėra man sakiusi to, jei supranti apie ką aš, o ginekologės reikėjo patikrinti dėl to šepečio jeigu pameni. Painu viskas.“;

12. 2022-05-23 Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 lapai, A. A. laiško kopija, rašyta D. B., kuriame yra teksto dalis:

- „Kaip nors viską sutvarkys advokatas, tu tik būki protinga! Ir nieko be advokato nedarytki!!!“;

- „O dėl to ką aš išsigalvojau tyrėjai juk sakiau dėl ko aš taip padariau, galvojau atsikratė manimi, nei tų porno nei šepečių juk niekada ir nebuvo! .. tų mano išsigalvojimų, juk supranti kaip aš jaučiausi tuo metu!“;

- „Aš juk tau sakiau, kad melavau dėl tų saulių, pornų, ir šepečių. O kai būvau paskutinį kartą pas tyrėja, tai paaiškinau, kodėl melavau ir fantazavau dėl parodymų. Mano advokatė buvo kartu. “ (4 t., b. l. 1-71, 72-75).

Paminėti bylos įrodymai, prieš tai nurodytai argumentai, teismui leidžia teigti, jog nėra pagrindo nesivadovauti tais ikiteisminio tyrimo metu duotais kaltinamojo A. A. parodymais dėl lytinių santykių su nukentėjusiąja I. D., todėl teismas kaltinamojo A. A. pirminiais parodymais remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems bylos įrodymams.

Bylos įrodymai patvirtina, jog nukentėjusios I. D. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui yra siekis nepakenkti savo motinai D. D., šeimos situacijai. Tačiau nors nukentėjusioji I. D. neigė su ja atliktus nusikalstamus veiksmus, tačiau ikiteisminio tyrimo teisėjui patvirtino, jog savo motinai D. D. pasisakė apie A. A. nusikalstamus veiksmus, o būtent: „iš tikrųjų nieko neįvyko, viską pasakiau tam, kad mama su juo nebegyventų“ (2 t., b. l. 26), o tai atitinka pirminius liudytojos D. D., taip pat visus liudytojos R. N. parodymus, jog I. D. joms pasisakė apie jos atžvilgiu kaltinamojo A. A. atliktus nusikalstamus veiksmus. Nukentėjusios K. G. parodymai, jog „tą dieną, kai man A. A. įgnybė į šoną, I. man, mamai ir jos mamai papasakojo, kad ją A. A. lietė; konkrečiai I. pasakė, kad „tai dar nieko tokio, ką A. A. man padarė“ - taip pat jungiasi į nuoseklią ir logišką grandinę, leidžiančią tvirtini, kad A. A. nusikalto prieš nukentėjusiąją I. D.. Be to, liudytoja V. D. teismui patvirtino, jog I. jai pasisakė, kad kaltinamasis ją išprievartavo (6 t., b. l. 87). Liudytojo A. D. parodymai patvirtina V. D. parodymus bei nurodo į tai, kad I. D. jam (A. D.) taip pat pasisakė apie neteisėtus kaltinamojo A. A. veiksmus jos atžvilgiu.

Nukentėjusios I. D. parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui prieštarauja bylos įrodymų visetai, yra prieštaringi bei nelogiški. Vien tai, jog apie jos pasisakymą dėl kaltinamojo A. A. neteisėtų veiksmų parodymus davė liudytojos D. D., R. N., nukentėjusioji K. G., o I. D. parodė, jog su K. G. apie A. A. nėra kalbėjusi, nekalbėjo ir su K. sese, ar jų mama, kalbėjosi tik jų mamos (2 t., b. l. 28), rodo nukentėjusios I. D. parodymų neatitikimą kitų proceso dalyvių parodymams. Be to, nukentėjusioji I. D. ikiteisminio tyrimo teisėjui apklausos pradžioje nurodė, jog iš tikrųjų nieko neįvyko, viską pasakė tam, kad mama su A. A. nebegyventų (2 t., b. l. 26), tačiau vėliau į prokurorės klausimą atsakė, kad apie tai, ką išsigalvojo, nieko niekam nesakė, t. y. akivaizdžiai davė prieštaringus parodymus, kurie yra paaiškinti specialių tyrimų metu, t. y. atliekant dvi ekspertizes Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ekspertė D. P. patvirtino, jog Ekspertizės akto išvados 11 lape įrašyta aplinkybė, jog pati I. D. ekspertei patvirtino, jog mamai pasakė, kad ją išprievartavo A. („Mamai papasakojau, kad mane išprievartavo A.“) yra tiesioginiai I. žodžiai; papildomai I. daugiau kažko neaiškino; nepaisant to, kad šiuo metu nukentėjusioji supranta, kas yra lytiniai santykiai ir gali atskirti, kas yra seksualinis išnaudojimas, kažkiek žinių jau turi apie pasekmes, patiria tas pasekmes, mato, kad vyksta apklausos, tyrimas, kad gali būti nubaustas įtariamasis, tai ji suvokia labiau tą reikšmę ir kas tokiais atvejais yra daroma.

Ekspertė D. P. patvirtino nukentėjusios I. D. ryšį su savo motina D. D., jos svarbą I. D. gyvenime ir iš to išeinančią I. D. poziciją dėl parodymų nedavimo, t. y. ekspertė paaiškino, jog jau ekspertizės metu I. aiškino, kiek bando prisitaikyti prie mamos būsenų, prie jos poreikių; ji bando toliau prie to prisitaikyti, ji nuo to priklauso, žmonės jai yra svarbūs ir ji tame turi gyventi; I. pateikė tik vieną savęs vaizdą, kažko labai nepasakojo, ji vengė kalbėti apie neigiamas patirtis, net jei visiškai nesusiję su byla, pvz., kad su mama pasiginčija, tai jai atrodo, kad turi laikyti viską ir pateikia tik vieną savęs vaizdą ir sunkiau pamatyti jos kitas puses; I. kartojo tuos pačius žodžius, konkrečiai nenurodė argumentų, kodėl A. A. jai nepatinka, jei pajunta įtampą, tada sako, kad neprisimena; tampa vengianti, užsidariusi arba kaltina, kad išsigalvoti tą išprievartavimą buvo kito idėja; Vaikui - paaugliui, kuris yra priklausomas nuo šalia gyvenančių suaugusiųjų, yra labai reikalingas palaikymas dėl psichologinės pagalbos; kai šeimoje galimai yra pozicija, kad viskas turi praeiti ir susitvarkyti, kad šeima ramiai gyventų, tai yra galimas užsislopinimas, nekalbėjimas, gyvenimas taip, lyg nieko neatsitiko, tai nėra neįprastas dalykas; tyrimai ir klinikinė praktika rodo, kad vaikai apie seksualinę prievartą gali nekalbėti daug metų ir neprabilti iki kol nesuauga; ne visi gali iš karto pamatyti, kas jos viduje vyksta, juo labiau, kai negauna psichologinės pagalbos.

Taip pat bylos įrodymai nurodo į poveikį nukentėjusiajai I. D., kadangi tiek liudytoja R. B., tiek liudytoja D. D. patvirtino, kad I. D. seneliai, t. y. D. D. tėvai, kalbėjo su I. D. apie šią situaciją, ikiteisminio tyrimo pasekmes, parodymų svarbą. Ekspertės D. P. paaiškinimai dėl poveikio I. D. (I. D. dėl poveikio nedavė parodymų, viską neigė, tačiau jos emocinė būsena transliavo jos pažeidžiamumą, tai, kad ji patyrusi psichotrauminę patirtį; I. D. neigimas transliuoja negatyvines psichotraumines patirtis, tas labai aiškiai matoma; labai aišku, kodėl I. D. nedavė parodymų) tokią teismo išvadą tik sustiprina. Be to, iš liudytojos R. N. parodymų bei jos pateiktos medžiagos (7 t., b. l. 26-30) matyti, kad teismui net ir uždraudus neieškoti ryšių ir nebendrauti tiesiogiai ar per kitus asmenis, taip pat elektroninėmis ryšių priemonėmis bei laiškais su D. D., I. D., R. N., K. G., kaltinamasis A. A. teisminio proceso metu (pagal liudytojos R. N. parodymus 2023 m. spalio 5 d.) toliau bendravo tiek su D. D., tiek su nukentėjusiąja I. D.. Šios aplinkybės tik dar labiau sustiprina teismo išvadą, jog šioje byloje nukentėjusioji I. D. nedavė parodymų apie prieš ją įvykdytus kaltinamojo A. A. veiksmus dėl patiriamos artimos aplinkos (ypatingai – mamos) poveikio. Teismas nukentėjusios I. D. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, tiek ekspertizių metu vertina kritiškai.

Nukentėjusios I. D. motina D. D. teismui teigė, jog dukrai nepatiko kaltinamasis, tačiau tuo pačiu D. D. nurodė, jog ji I. yra labai svarbi, labai prisirišusi prie jos (D. D.), todėl kai atsirado A., I. buvo šokas; I. buvo sunku, kai sužinojo, kad ji (D. D.) laukiasi. Iš (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro 2023-01-27 pagalbos plano Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog I. D. nurodo, jog su mama nuo vaikystės yra geriausios draugės; mamai viską pasako, jaučiasi saugiai namuose, kartu su mama važiuoja visur keliaujam mama ja ir broliu rūpinasi (6 t., b. l. 91-95). Bylos įrodymai patvirtina, jog nukentėjusiajai I. D. yra ypač svarbus ryšys su motina D. D., ir akivaizdu, jog nukentėjusioji motinai pasisakydama apie kaltinamojo nusikalstamą elgesį, suprato, jog santykiai šeimoje gali pasikeisti. Vėliau įtakojama močiutės R. B., bei neduodama parodymų apie įvykius, taip siekė švelninti situaciją šeimoje. Liudytoja D. D. teisme parodė, kad girdėjo, jog jos (D. D.) tėtis sakė I., kad negalima meluoti; kalbos pradžios negirdėjo, buvo kalbama, kad negražu meluoti pareigūnams, kad „už tai kalėjime sėdėsi“, kad nekaltų žmonių negalima į kalėjimą; ji pati (D. D.) nieko nesakė savo tėvams, sakė labai nekalbinti I. apie įvykius; I. sakė seneliui, kad nieko nebuvo. Bylos įrodymais nustatytos šios paminėtos aplinkybės dar labiau sustiprina teismo išvadą, jog nukentėjusioji I. D. apie jai skausmingus dalykus neduodama patikimų parodymų, siekia nepakenkti savo motinai D. D., su kuria gyvena ir kuri ja rūpinasi. Visiškai pagrįstai nuo 2022-09-07 buvo nutarta D. D. nebeleisti dalyvauti šiame procese kaip įstatyminei nukentėjusios I. D. atstovei (2 t., b. l. 66), kadangi byloje esančių D. D. parodymų visetas nurodo į tai, jog ji neatstovauja I. D. interesams, tačiau akivaizdu, jog D. D. dalyvavimas procese kaip I. D. įstatyminei atstovei iki 2022-09-07 nutarimo priėmimo ir būtent dalyvavimas I. D. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją (2 t., b. l. 25), turėjo reikšmės nukentėjusios I. D. pozicijai dėl parodymų nedavimo. Teisme D. D. nurodydama aplinkybes dėl I. D. charakterio (6 t., b. l. 86), t. y. kad nuo mažens tenkinamos I. įvairios užgaidos, kad I. yra pasitikinti savimi, bendraujanti laisvai, smalsi, mėgsta užduoti daug klausimų, pameluoti, akivaizdžiai bandė derinti parodymus prie bylos duomenų, nes ekspertės nurodė priešingai. I. ekspertėms yra nurodžiusi, kad neturi gero kontakto su klasiokais, yra susipykusi, neturi draugų; konstatuotas I. D. atsiskyrimas, saviizoliacija (6 t., b. l. 100). Teisme apklausta psichologė I. J. taip pat liudijo apie I. D. saviizoliaciją, jos būseną įvardijo kaip disociacinę (6 t., b. l. 133). Taigi, liudytojos I. J., eksperčių paaiškinimai, ekspertizių išvados leidžia teigti, jog liudytoja D. D. teikė subjektyvius duomenis apie I. D., juos derindama prie bylos duomenų, nagrinėjamų aplinkybių. Be to, vaiko teisių apsaugos atstovė Jolita Klingaitė 2023-03-13 teismo posėdyje (6 t., b. l. 86) paaiškino, jog atvejo vadybos posėdis įvyko 2023 m. sausio 27 d., peržiūrėtas planas (6 t., b. l. 91-95) su įpareigojimais šeimai dėl 2022 m. rugsėjo 30 d. pranešimo, kuomet motina nesugebėjo užtikrinti nepilnametės mergaitės interesų ir poreikių; D. D. yra palikusi vaiką be priežiūros yra inicijuotas vadybos procesas. Nukentėjusios I. D. pozicija dėl parodymų nedavimo šioje byloje paaiškinama ne tik D. D. parodymais apie jų (motinos ir dukros) ryšį, taip pat ir vaiko teisių specialistų pateikta medžiaga (6 t., b. l. 91-95). Nors 2023-08-07 (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro pateiktoje medžiagoje (6 t., b. l. 197-204) nurodoma, kad I. yra drąsi, bendraujanti, pozityviai nusiteikusi, namuose ir mokykloje jaučiasi gerai, turi daug draugų, viskuo aprūpinta, tačiau šie duomenys nepaneigia ekspertizių rezultatų, eksperčių paaiškinimų, jog I. D. parodymus reikia vertinti kritiškai ir tik sustiprina teismo poziciją dėl I. D. gynybiškumo.

Ištirti bylos įrodymai leidžia teigti, jog nukentėjusiosios I. D. motina D. D. yra aiškiai nusiteikusi konfliktą užglaistyti ir užsistoti kaltinamąjį A. A.. Iš bylos duomenų matyti, jog D. D. keitė parodymus. D. D. parodymų pakeitimo motyvai, jog ji įsitikino, kad I. D. nieko nenutiko, o R. N. pasinaudojo jos (D. D.) tuometine emocine būkle ir patarė, ką sakyti tyrėjams, atmetami kaip prieštaraujantys bylos įrodymų visetui. Liudytojos D. D. parodymų nenuoseklumo argumentai apie tai, jog kai tyrėja sakė, kad nušalins ją (D. D.) nuo bylos, kad bus paimti jos vaikai, todėl tyrėjai nebepasakė svarbių aplinkybių (pvz. I. K. liepė meluoti, nes I. nemėgsta A. A. ir pan.), o tvirtindavo ankstesnius parodymus, taip pat atmetami, kadangi prieštarauja tiek pačios D. D. pirminiams parodymams, tiek liudytojų R. N., A. U., V. I., P. M., I. Š. parodymams. D. D. ir kaltinamojo A. A. laiškų turinys taip pat leidžia teigti, jog kaltinamasis ir D. D. derino pozicijas šiame ikiteisminiame tyrime (pvz. A. A. D. D.: „Tarkis su advokatu kas ten reikalinga pasakyti, o kas ne kad dar blogiau nebūtu“ „...gerai viską pagalvoki ką per apklausą pasakysi, nes tau reikės paaiškinti kodėl tu taip viską pasakei, verkiai, buvai išsigandusi pas tyrėją ….“; „Gali pasakyti kad klausinėjo apie mane visko, tardė tave, gazdino, kad jei išsiskirsime mes tai vaikas pas mane liks! Nes mano pavardė ir taip toliau …“ ir kt.). Labai svarbūs yra liudytojos J. A. parodymai apie tai, jog D. D. dar 2021 metų gruodžio mėnesį įtarė savo dukros seksualinį išnaudojimą, tačiau kreiptis į policiją bijojo, vėliau nebekontaktavo, todėl apie galimą prievartą būtent liudytoja dar 2021-12-28 pranešė vaiko teisių apsaugos pareigūnams. Taip pat ir liudytoja K. J. patvirtino tas aplinkybes, apie kurias pirminius parodymus davė D. D., t. y. jog 2021-12-21 D. D. atvyko su dukra I. D. patikrinti, ar dukra turėjo lytinius santykius. Šių liudytojų parodymai visiškai atitinka pačios D. D. pirminius parodymus apie jos įtarimus dėl A. A. neteisėtų veiksmų I. D. atžvilgiu, t. y. dar 2021 m. gruodžio mėn. („dukra gulėjo praskėtusi kojas, o mano sugyventinis buvo taip pat šalia mano dukros ant lovos, ropom, t. y. jo galva buvo mano dukros tarpukojyje; aš nemačiau, ką jis darė, tačiau mačiau, kad mano dukros lytiniai organai, t. y. makštis matėsi, kadangi šortai ties klynu buvo pastumti į šoną“ (1 t., b. l. 171), apie šias aplinkybes D. D. parodė ir teismui (buvo gal gruodžio vidurys; I. buvo su drabužiais, bet su šortais ir kojos apnuogintos; I. sėdėjo prie rašomo stalo, o A. A. buvo atsiklupęs; I. paklausė, gal A. prie jos lenda, ji atsakė – gal) (6 t. b. l. 63-64).

Nors bylos duomenimis neatmestinas I. D. nusistatymas prie kaltinamąjį A. A., tačiau toks priešiškumas, atsižvelgiant į paties kaltinamojo A. A. elgesį, be kita ko ir seksualinę prievartą, yra suprantamas, ir pirmiau pateiktų bylos įrodymų viseto dėl A. A. kaltės vertinimo nekeičia.

Byloje esantys ekspertizės aktai Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 37-52), Nr. (duomenys neskelbtini) (7 t., b. l. 8-17) viena kitai neprieštarauja, todėl teismas, priimdamas sprendimą vadovaujasi šiomis išvadomis bei eksperčių E. K., D. P., A. Š. paaiškinimais, kadangi šie ekspertizės aktai, o taip ir ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 46-52) atliktas K. G. atžvilgiu neprieštarauja kitiems bylos įrodymams, kurių visuma remdamasis teismas daro išvadas dėl įrodytomis pripažintų bylos aplinkybių. Teisminio bylos nagrinėjimo metu gynyba teikė Teisės psichologijos specialistų A. S., F. A., S. A. išvadas (6 t., b. l. 119-131), (7 t., b. l. 63- 71), kuriose kritikuojama prieš tai paminėtų ekspertizių aktų atlikimo metodikos, dėstyti trūkumus, ir tuo pačiu kėlė abejones dėl ekspertizių aktų kokybės, pateiktos informacijos patikimumo, eksperčių šališkumo. Dėl šių aplinkybių apklausta ekspertė A. Š. (6 t., b. l. 185-186) pagrįstai išdėstė argumentus dėl atliekamų tyrimų metodikų taikymo, pagrįstai atkreipė dėmesį į tai jog ekspertizei nėra taikomi moksliniam tyrimui keliami reikalavimai, tvirtino, jog minėti ekspertizės aktai visiškai atitinka jiems keliamus reikalavimus. Teismas nenustatė pagrindo Teisės psichologijos specialistų išvadomis vadovautis ir pripažinti, jog byloje dalyvavusios ekspertės buvo šališkos ar kitaip esmingai pažeidė joms keliamus kaip ekspertėms reikalavimus, todėl A. S. paaiškinimais ir minėtomis Teisės psichologijos išvadomis nesivadovauja, priimdamas šį nuosprendį.

Kaltinamojo A. A. parodymai, jog D. D. gimdymo laikotarpiu nuomojamame bute nenakvojo, nėra patvirtintas bylos įrodymai. Kaltinamojo A. A., taip pat ir D. D. teisme duoti parodymai, jog kai gimdė (duomenys neskelbtini) ir 2-3 dienas prabuvo ligoninėje ir tuo metu kai buvo ligoninėje dukra sakė, kad A. A. buvo pas M. ir namuose nenakvojo, prieštarauja pirminiams D. D. parodymams. Taip pat ir liudytojas M. Š. negalėjo konkrečiai nurodyti, ar visomis dienomis kaltinamasis A. A. nakvodavo pas jį namuose D. D. gimdymo laikotarpiu. Nukentėjusioji I. D. parodė, jog tuo metu, kol mama buvo ligoninėje, kaltinamasis A. A. tik nakvoti išvykdavo pas savo draugą M., o ji iki vakaro jis būdavo namuose. Vertinant D. D. pakeistų parodymų motyvus, taip pat tai, jog liudytojas M. Š. yra kaltinamojo draugas, teismas atmeta kaip nepagrįstą kaltinamojo A. A. pateiktą versiją dėl jo nebuvo namuose kaltinime nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 21 d. iki 2021 m. lapkričio 24 d. Juolab, kad tikslus nusikaltimo, numatyto BK 149 straipsnio 4 dalyje, padarymo laikas nurodomame laikotarpyje nebuvo nustatytas, o liudytojas M. Š. patvirtino, kad kaltinamasis A. A. išvažiuodavo bei pats kaltinamasis neneigė, jog D. D. prašymu nuveždavo maisto I. D..

Liudytojos D. D., kaltinamojo A. A. bandymas menkinti liudytojos R. N. parodymus, akcentuojant šios liudytojos siekį pasipelnyti, nėra pagrįsti. Visų pirma šio liudytojos parodymai nuo pirmų procesinių veiksmų atlikimo, o taip pat ir paaiškinimai vaiko teisų apsaugos specialistėms pirminių lankymųsi metu buvo vienodi („pamačiau, kad pusseserės sugyventinis netinkamai prisilietė prie mano dukros; pamatęs mano žvilgsnį, jis iš karto išvažiavo; tada su dukra kalbėjome; aš pasiteiravau, ar tai buvo pirmas kartas, K. pradėjo verkt ir papasakojo, kad tai buvo ir anksčiau“) (2 t., b. l. 155-163). Nėra jokio pagrindo netikėti nuosekliais liudytojos R. N. parodymais, kurie atitinka ir kitus bylos įrodymus. Nepaneigia bylos įrodymais nustatytų aplinkybių liudytojos D. D. parodymai apie tai, jog kažkada davė R. pinigų, nes buvo reikalavimas už R. įvardintą pagalbą, yra pervedusi 50 eurų, daugiau pinigų nėra pervedusi. Kadangi liudytoja R. N. logiškai paaiškino 50 eurų pervedimo aplinkybes, o liudytojos D. D. parodymų visetas leidžia teigti, jog ši liudytoja dėl visų aplinkybių duodama parodymus siekė švelninti A. A. padėtį. Liudytojos D. D. nekonkretūs parodymai, jog R. sakė, kad žino, kad A. turi pinigų ir jai nedavė; nežino atvejo, kad A. yra skolines pinigų R., teismo išvadą, jog liudytoja D. D. siekia švelninti kaltinamojo padėtį tik sustiprina. Liudytojos D. D. parodymai apie tai, jog jos santykiai su R. N. nutrūko dėl 2 tūkst. eurų ir mašinų reikalavimų, niekuo nepagrįsti, be to nenuoseklūs, nelogiški. D. D. davė parodymus apie R. N. piniginius reikalavimus, tačiau pati nurodė, jog konkrečios sumos nebuvo; bandė apgaulingu būdu gauti automobilį BMW, o jos draugas D. - automobilį Peugeot. Apie kreipimosi į policijos pareigūnus aplinkybes liudytoja R. N. davė nuoseklius parodymus, juos atitinka liudytojos V. I. parodymai, taip pat pareigūnų L. Š., P. M., A. U. parodymai apie pirminę šios bylos tyrimo situaciją, D. D. emocinę būseną. Be to, nė vienoje apklausoje R. N. nenurodė aplinkybių, kurios nebūtų pasitvirtinusios ar būtų aiškiai neteisingos, R. N. nekaltino A. A. jokiais sunkiais nusikaltimais prieš jos dukrą K. G., o jos tikslas buvo kreiptis į pareigūnus tam, kad būtų apginti tiek jos dukros K. G., tiek ir I. D. interesai, todėl tiek kaltinamojo A. A., tiek liudytojos D. D. parodymai apie liudytojos R. N. suinteresuotumą jį nepagrįstai apkaltinti yra atmetami.

Visuma teismo ištirtų ir aukščiau aptartų bei įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamasis A. A. padarė nusikaltimą numatytą BK 149 straipsnio 4 dalyje. Kadangi nukentėjusiajai I. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), nusikalstamų veiksmų (išžaginimo) atlikimo metu buvo 12 metų, ji nesuprato su ja atliekamų veiksmų pobūdžio, todėl A. A. veiksmai vertinami, kaip atlikti pasinaudojant bejėgiška nukentėjusios būkle dėl mažametystės. O tai atitinka BK 149 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų požymius. Iš kaltinamajam A. A. pareikšto kaltinimo šalintina aplinkybę, jog jis žaginimo veiksmus atliko panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiosios I. D. atžvilgiu, t. y. laikydamas nukentėjusiąją ir neleisdamas pabėgti iš kambario bei suduodamas jai ranka, nes neabejotinų įrodymų dėl šių aplinkybių byloje nėra.

Nukentėjusios K. G. atstovė reiškė 7 000 eurų neturtinės žalos civilinį ieškinį bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir jį grindė tuo, kad dėl kaltinamojo A. A. nusikalstamų veikų nukentėjusioji K. G., kuriai įvykių metu buvo tik 15 metų, patyrė stiprų emocinį šoką, kurio liekamieji reiškiniai pasireiškia iki šiol (6 t., b. l. 23-24). Ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) K. G. konstatuota kitos reakcijos į stiprų stresą ((duomenys neskelbtini)), tiesioginiu priežastiniu ryšiu kilusios dėl A. A. veiksmų; jai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismo posėdyje nukentėjusios K. G. atstovė papildomai paaiškino, kad K. G. pasidarė nervingesnė, jautresnė, dukra ir taip jautri, uždara; dukra gėrė raminančius žolelių, homeopatinius vaistus, nes A. A. sukėlė jai stresą; dukrai pradėjo labai slinkti plaukai, važiavo pas dermatologus, kurie sakė, kad tai yra dėl nervų; kai K. buvo pradinukė prie jos priekabiavo mikroautobuso vairuotojas, dėl to važiavo į Kauno klinikas pas psichologus; viskas buvo aprimę, dvejus metus nebuvo priepuolių, o įvykiai su A. A. sukėlė stresą iš naujo. K. G. buvo padaryta žala. K. savo noru mokykloje lankėsi pas psichologę, kuri sakė, kad yra stresinė situacija; kai K. G. pasipasakojo, jai palengvėjo; ji šiuo metu atsigauna, jai yra geriau, bendrauja su bendraamžiais; dukra nori, kad A. A. būtų nubaustas pagal jo nuopelnus.

Iš bylos duomenų matyti, jog K. G. 2021 metų spalio – gruodžio mėnesiais lankė psichologo konsultacijas (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 181), 2022 m. gegužės mėn. jai buvo sutekta viena psichologo konsultacija (duomenys neskelbtini) rajono pedagoginėj psichologinėje tarnyboje (3 t., b. l. 84); K. G. 2022-05-03 – 2022-05-06 gydyta (duomenys neskelbtini) ligoninėje Vaikų ligų skyriuje dėl staigaus nualpimo, skyriuje konsultuota psichologės; psichodiagnostika: subjektyviu savo nuotaikos vertinimu HAD skale (N/D) priskiria sau vidinius nerimastingumo simptomus (9/5); stebimas polinkis į užsisklendimą savo išgyvenimų ir patyrimų rate; sunkumai įvardinant ir įsisąmoninant jausmus ir emocijas“ (3 t., b. l. 48). Bylos įrodymai leidžia teigti, jog dėl kaltinamojo A. A. nusikalstamų veikų nukentėjusiajai K. G. buvo padaryta neturtinė žala – ji patyrė psichologinių išgyvenimų, todėl padaryta neturtinė žala turi būti atlyginta. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, į dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus. Nustatant neturtinės žalos, kurią patyria mažamečiai, nepilnamečiai, dydį reikia atsižvelgti į nukentėjusiųjų amžių, socialinę brandą, suvokimo laipsnį, reakciją į prieš jį padarytą nusikalstamą veiką, jos įtaką nukentėjusiojo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi, asmenybės formavimuisi. Šios bylos duomenys patvirtina, jog nukentėjusioji K. G. iki šiol jaučia nusikaltimų padarinius, jos sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, todėl neturtinės žalos civilinis ieškinys turi būti priteistas. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo A. A. kaltę – padaryti tyčiniai nusikaltimai, į tai, jog kaltinamasis nuteisiamas ilgalaike laisvės atėmimo bausme, turtinės žalos civilinis ieškinys nepareikštas. Pagal BPK 53 straipsnio 2-4 dalis, jei žmogaus amžius, socialinė branda, psichinės sveikatos būklė neužtikrina reikiamo baudžiamo proceso eigos supratimo ir procesinių teisių panaudojimo savo interesams apginti, toks asmuo savo teises įgyvendina per atstovą pagal įstatymą ir visais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamojo naudai. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nukentėjusios K. G. neturtinės žalos civilinis ieškinys yra pagrįstas 3 000 Eur sumai ir iš kaltinamojo A. A. nukentėjusiajai K. G. priteistina 3 000 Eur.

Nukentėjusios I. D. atstovas A. D. raštu reiškė 10 000 Eur neturtinės žalos civilinį ieškinį ir jį grindė tuo, kad dėl kaltinamojo A. A. nusikalstamų veikų nukentėjusioji I. D., kuriai įvykių metu buvo tik (duomenys neskelbtini) metų, patyrė dvasinius išgyvenimus, gėdą, baimę, pažeminimą; įvykis nukentėjusiajai sukelia neigiamas emocijas, nerimauja dėl tėvų, visi veiksniai riboja jos normalų vystymąsi, laisvė gyventi taip, kaip gyveno iki įvykio; nemalonu, kad reikėjo lankytis policijoje, teisme, duoti parodymus, dalyvauti procesiniuose veiksmuose (5 t., b. l. 106-108). Teismo posėdžio metu A. D. parodė, kad civiliniame ieškinyje ne jo suma nurodyta; tyrėja su ieškiniu supažindino ir jis pasirašė; dukrai buvo padaryta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta. Nors nukentėjusios I. D. motina parodė, jog nukentėjusioji I. D. jaučiasi gerai, nemano, jog ji yra nukentėjusioji ir kad I. padaryta kokia nors žala (6 t., b. l. 63), o įstatyminis atstovas A. D. išsamesnių aplinkybių dėl nukentėjusios I. D. išgyvenimų nepateikė, tačiau teismas atsižvelgdamas į visetą bylos įrodymų, konstatuoja, jog nukentėjo mažametė, lengvai pažeidžiama mergaitė, kuriai nusikaltimo padarymo metu, buvo vos dvylika metų ir pripažįsta, jog dėl kaltinamojo A. A. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai I. D. buvo padaryta neturtinė žala – ji patyrė ir šiuo metu patiria psichologinių išgyvenimų, todėl padaryta neturtinė žala turi būti atlyginta. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, į dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus. Nustatant neturtinės žalos, kurią patyria mažamečiai, nepilnamečiai, dydį reikia atsižvelgti į nukentėjusiųjų amžių, socialinę brandą, suvokimo laipsnį, reakciją į prieš jį padarytą nusikalstamą veiką, jos įtaką nukentėjusiojo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi, asmenybės formavimuisi. Šios bylos duomenys patvirtina, jog nukentėjusioji I. D. lankėsi pas psichologus, šeimai buvo teikiamos socialinės priežiūros paslaugos. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo A. A. kaltę – padarytas tyčinis nusikaltimas, į tai, jog kaltinamasis nuteisiamas ilgalaike laisvės atėmimo bausme, turtinės žalos civilinis ieškinys nepareikštas. Pagal BPK 53 straipsnio 2-4 dalis, jei žmogaus amžius, socialinė branda, psichinės sveikatos būklė neužtikrina reikiamo baudžiamo proceso eigos supratimo ir procesinių teisių panaudojimo savo interesams apginti, toks asmuo savo teises įgyvendina per atstovą pagal įstatymą ir visais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamojo naudai. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nukentėjusios I. D. neturtinės žalos civilinis ieškinys yra pagrįstas 5 000 Eur sumai ir iš kaltinamojo A. A. nukentėjusiajai I. D. priteistina 5 000 Eur.

Kaltinamojo A. A. atsakomybę dėl visų nusikalstamų veikų lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę A. A., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį – padarytos veikos priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 149 straipsnio 4 dalis), apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 153 straipsnio 1 dalis) ir nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 138 straipsnio 1 dalis), visos veikos tyčinės, baigtos. Šiais nusikaltimais sukeltos pasekmės sunkios – A. A. tyčiniais veiksmais buvo išžaginta mažametė I. D. bei atlikti tvirkinimo veiksmai nepilnametės K. G., kuriai nesunkiai sutrukdyta sveikata, atžvilgiu. Kaltinamasis A. A. nusikalto būdamas neteistu, ankstesnis teistumas išnykęs (5 t., b. l. 66-70), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (5 t., b. l. 84-89). Kaltinamasis nurodė, jog dirba kitoje valstybėje (5 t., b. l. 71, 6 t., b. l. 13), nevedęs, su D. D. yra susilaukęs sūnaus (5 t., b. l. 158). Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų matyti, jog (5 t. b. l. 134, 142). A. A. lankėsi psichikos sveikatos centre (5 t., b. l. 134), tačiau jam skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (5 t., b. l. 115). Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. A. nuo 2024-02-09 iki 2024-03-08 buvo gydytas (duomenys neskelbtini), diagnozė: trumpalaikė depresinė reakcija (adaptacijos sutrikimas), vėliau (duomenys neskelbtini) (7 t., b. l. 53, 58, 82). Teismo posėdžio metu (2024-04-04) apklaustas teismo psichiatras ekspertas V. D. paaiškino, jog pagal A. A. nustatytą diagnozę, skirtų vaistų pobūdį matyti, jog sveikatos sutrikimai trumpalaikiai ir ekspertizę jam skirti nereikalinga (7 t., b. l. 84). Kaltinamasis A. A. viso proceso metu nei pats, nei per artimuosius nesiėmė jokių priemonių nusikaltimo pasekmėms sušvelninti – neatlygino nė dalies padarytos žalos, neatsiprašė nukentėjusiųjų, nėra jokių atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių bei prieina prie išvados, kad kaltinamajam A. A. už labai sunkų nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė už nusikaltimą, numatytą BK 149 straipsnio 4 dalyje, nustatytina artima vidurkiui, tačiau ne didesnė nei vidurkis, o už nesunkų (BK 138 straipsnio 1 dalis) ir apysunkį (BK 153 straipsnio 1 dalis) nusikaltimus skirta švelnesnė bausmės rūšis – areštas, kurio trukmė nustatyta, atsižvelgiant į BK 49 straipsnio nuostatas. Švelnesnė bausmės rūšis už paminėtas nusikalstamas veikas skiriama todėl, jog kaltinamasis A. A. nusikalstamų veikų metu buvo neteistas, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo atliktų veiksmų pobūdį, nusikaltimu padarytą žalą. Teismo išvada ta, kad tokios bausmės pasieks BK 41 straipsnyje numatytus tikslus.

Teismui buvo pateikti sprendimai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusioms K. G., I. D. (6 t., b. l. 30, 59), taip pat valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos (6 t., b. l. 161-164, 7 t., b. l. 33-41, 72-80, 86-90), iš kurių matyti, jog nukentėjusioms K. G., I. D. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir šios pagalbos išlaidos atitinkamai yra 1830 Eur ir 951,26 Eur. Teismas pripažįsta šias išlaidas proceso išlaidomis ir daro išvadą, jog šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo A. A. valstybei.

BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu (kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 151 straipsnio 6 dalis)) įtariamajam arba pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinasis nuosavybės teisės apribojimas. Byloje iš dalies tenkinami nukentėjusiųjų K. G., I. D. atstovų pateikti civiliniai ieškiniai. Atsižvelgiant į tai, jog ir tai, jog ikiteisminio tyrimo metu A. A. sulaikymo metu buvo paimti jo pinigai - 271,53 Eur, 53 JAV doleriai, 1550 Danijos kronos, kurie saugomi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje (kvitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl civiliniams ieškiniams užtikrinti šiam turtui skirtinas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 303 straipsniais, 308 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

BK 153 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį areštu 60 parų;

BK 138 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį areštu 50 parų;

BK 149 straipsnio 4 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu šešeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir A. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą šešeriems metams.

Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2022 m. balandžio 6 d. iki 2022 m. birželio 6 d. (įskaitytinai).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. A. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų – asmens tapatybės kortelės (Nr. (duomenys neskelbtini)), Lietuvos Respublikos piliečio paso (Nr. (duomenys neskelbtini)) – paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki pradėjus bausmės vykdymą.

Nukentėjusios K. G. 7 000 Eur neturtinės žalos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. A. nukentėjusiajai K. G. 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo šioje dalyje dienos. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki nukentėjusios K. G. pilnametystės paskirti jos atstovę pagal įstatymą R. N..

Nukentėjusios I. D. 10 000 Eur neturtinės žalos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. A. nukentėjusiajai I. D. 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki nukentėjusios I. D. pilnametystės paskirti jo atstovą pagal įstatymą A. D..

Išieškoti iš A. A. valstybei 951,26 Eur išlaidas nukentėjusios I. D. atstovės advokatės paslaugoms apmokėti.

Išieškoti iš A. A. valstybei 1830 Eur išlaidas nukentėjusios K. G. atstovo advokato paslaugoms apmokėti.

Paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. A. pinigams, kurie buvo paimti 2022-04-06 jo sulaikymo metu - 271,53 Eur, 53 JAV doleriams, 1550 Danijos kronoms, kurie saugomi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje (kvitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), ir taikyti iki nuosprendžio įvykdymo civilinio ieškinio dalyje.

Nuosprendžio nuorašą išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.