Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos byloje VšĮ „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“ atstovui S.Liekiui,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. R. pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu, suinteresuoti asmenys L. R., J. K., institucija teikianti išvadą byloje - VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras.

Byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui L. R. nedalyvaujant.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai paaiškino, kad mama 100 proc. neįgali, nevaikšto, pati neatsigeria ir nepavalgo. Jis ja nuolat rūpinasi, mama jį ne visada atpažįsta. Kai jis būna darbe jo mama padeda pasirūpinti sesuo su vyru. Prašė teismo tenkinti jo prašymą, pripažinti jo motiną L. R. neveiksnia bei tuo pačiu sprendimu paskirti jį globėju ir turto administratoriumi.

3. Pareiškėjo atstovė advokatė Lina Tamošaitienė teismo posėdžio metu visiškai palaikė pareiškėjo prašymą. Nurodė, kad pareiškėjas nuolat visapusiškai rūpinasi mama ir galės tinkamai atlikti globėjo ir turto administratoriaus pareigas. Prašė teismo tenkinti prašymą pilnai ir pripažinti L. R. neveiksnia teismo psichiatrijos akte nurodytose srityse. Psichologinės ekspertizės aktas 2023 m. balandžio 12 d. - balandžio 26 d. patvirtina, kad nėra nei vienos srities, kurioje L. R. galėtų savimi pasirūpinti. Taip pat advokatė išreiškė prašymą esant galimybei tuo pačiu sprendimu paskirti neveiksnios L. R. globėju ir turto administratoriumi pareiškėją A. R..

5. Teismo posėdyje suinteresuoto asmens L. R. atstovas advokatas Kęstutis Kanišaukas prašė tenkinti pareiškimą ir pripažinti L. R. neveiksnia visose asmeninių turtinių ir neturtinių santykių srityse, kadangi tai nurodyta teismui pateiktame ekspertizės akte. Taip pat, paskirti globėju bei turto administratoriumi L. R. sūnų A. R..

7. Išvadą teikiančios institucijos byloje VšĮ „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“ atstovas Saulius Liekis teismo posėdžio metu pareiškėjo prašymą visiškai palaikė. Nurodė, kad atliktos ekspertizės išvados patvirtina, kad L. R. dėl ligos tapo visiškai neveiksni, praradusi visus įgūdžius save atstovauti visose srityse. Prašo tenkinti pareiškėjo prašymą, pripažinti L. R. neveiksnia visose civilinių turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse bei tuo pačiu sprendimu paskirti globėją ir turto administratorių. Sutinka, kad globėju ir rūpintoju būtų paskirtas A. R..

8. Suinteresuotas asmuo L. R. teismo posėdyje nedalyvavo dėl savo sunkios psichinės būklės. Įvertinus tai, teismas bylą išnagrinėjo jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis).

10. Sprendžiant asmens veiksnumo ribojimo klausimą vienodai svarbūs yra abu veiksnumo vertinimo – medicininis ir teisinis – kriterijai, kurie turėtų būti taikomi integraliai. Nustatant asmens neveiksnumą psichikos ligos ar sutrikimo sunkumo vertinimas labiau sietinas su teisinių kriterijų nustatymu, t. y. asmens neveiksnumui svarbus klausimas, ar asmens negalėjimas suprasti savo veiksmus ar juos valdyti yra tokio sunkaus laipsnio, kad tokiam asmeniui būtina globa. Tais atvejais, kai yra inicijuojamas teisminis procesas dėl asmens neveiksnumo nustatymo, konkretaus asmens veiksnumas turėtų būti nustatomas įvertinant konkretų teisinio kriterijaus (gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ar tuos veiksmus valdyti) laipsnį, kuris galėtų būti apibrėžiamas konkrečiomis asmens gyvenimo sritimis, kuriose toks asmuo gali veikti savarankiškai.

11. Pagal šiuo klausimu formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, atsižvelgiant į proceso dėl asmens pripažinimo neveiksniu teisines ir socialines pasekmes asmeniniam šio asmens savarankiškumui ir laisvei, byloje turi būti nustatytos ir įvertintos visos aplinkybės, siekiant teismui susidaryti objektyvią nuomonę apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, psichinę būklę bei gebėjimą suvokti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti ir taip patikrinti byloje surinktos medžiagos, taip pat ir teismo psichiatro eksperto išvados, kuri teismui nėra privaloma (CPK 218 straipsnis), tikrumą bei tinkamai įvertinti juridinį asmens neveiksnumo kriterijų. Tai reiškia, kad vien tik medicininė diagnozė neturėtų būti pakankama veiksnumui riboti, būtina analizuoti psichinio sutrikimo poveikį asmens socialiniams gebėjimams, apie kuriuos teismas turėtų spręsti iš byloje surinktų įrodymų visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013), tame tarpe, asmens, kurio veiksnumo ribojimo klausimas sprendžiamas, paaiškinimų (jei tai įmanoma), jo aplinkos, socialinių darbuotojų, ekspertų išklausymo ir kt.

12. Byloje pateiktas VšĮ „Klaipėdos universitetinės ligoninės“ 2018 m. birželio 11 d. medicininis išrašas, kuriame pateikiamas Tyrimų / konsultacijų plano aprašymas: Na - 141, CREA - 61,9, K - 4,7, ŠT: LEU - 1, BAK - 2, SG - 1,009. Galvos smegenų KT: yra atrofiniai degeneraciniai smegenų pakitimai, skilvelių sistema išplėsta, VLS dislokacijos nėra, hemoragijos, išemijos nematyti, kaulų lūžimų nematyti. Okulisto k-ja: diagnozė nurodyta. Ūmios patologijos nėra.

13. Iš 2021 m. balandžio 28 d. Specialiųjų poreikių nustatymo pažymos Nr. SP- 1026 nustatyta, kad L. R. nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki neterminuotai nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

14. Byloje pateiktas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritorinis skyriaus 2021 m. balandžio 28 d. Nr. STS-1387 Sprendimas, kuriuo L. R. buvo neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis.

15. Byloje esančiu 2023 m. balandžio 12 d. – balandžio 26 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 85TPK-65/2023 teismui pateikta eksperto išvada, kad L. R. diagnozuojama įgyta silpnaprotystė - (F01.8) kita kraujagyslinė demencija. Dėl įgytos silpnaprotystės (kitos kraujagyslinės demencijos) L. R. šiuo metu negali suprasti, įvertinti informacijos, nuosekliai ir savarankiškai paaiškinti savo sprendimų motyvų ir esmės bei savarankiškai atlikti nuoseklių kryptingų veiksmų, t. y. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti įgydama bei realizuodama savo civilines teises ir pareigas visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse nurodytose nutartyje. L. R. dėl aukščiau išvardintų priežasčių negali teismo posėdžio metu suteikti adekvačios informacijos apie save ir savo sveikatą, jos dalyvavimas teisme netikslingas.

16. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos VšĮ „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“ atstovas nurodė, jog L. R. nesugeba savimi pasirūpinti, yra praradusi tiek socialinius, tiek buitinius įgūdžius, nesiorientuoja gyvenimo aktualijose ir įvykiuose, jai būtina nuolatinė globa.

17. Asmens teisinio veiksnumo atėmimas yra ypač sunkus Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių apribojimas, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) ir kituose Konvencijos straipsniuose įtvirtintų teisių apribojimas, todėl asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tik ypatingais atvejais – psichinis sutrikimas turi būti „tokio pobūdžio ar laipsnio“, kad pateisintų šios priemonės taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2007).

18. Naujausioje kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad būtent asmens psichikos sutrikimo pobūdis ir intensyvumas bei to nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti lemia asmens veiksnumo ribojimo mastą, o ne hipotetinis svarstymas, kurios iš gyvenimo sričių asmeniui, negalinčiam suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, būtų aktualios ar neaktualios. Tik tais atvejais, kai teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės. Asmens veiksnumo ribojimas gali būti pripažintas neproporcingu tik tada, kai teismui kyla abejonių, ar asmuo iš tikrųjų yra visiškai neveiksnus, nors tai patvirtina medicininiai neveiksnumo nustatymo kriterijai, ar vis dėlto, įvertinus ir teisinius neveiksnumo nustatymo kriterijus, teismas nusprendžia, kad tam tikrose santykių srityse asmuo gali suprasti tam tikrų savo veiksmų prasmę ir juos valdyti. Tačiau jei iš byloje pateiktų įrodymų visumos aišku, kad asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti visose srityse, minėta, teismas sprendimu gali pripažinti asmenį neveiksniu visose srityse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019).

19. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtintas Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus nustatymo tvarkos aprašas, kurio 10 punkte įvardintos rekomenduojamos turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių sritys, kuriose socialinis darbuotojas atlieka asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus tam tikroje srityje vertinimo procedūrą. Šis sąrašas nėra baigtinis ir nėra privalomas teismui priimant sprendimą.

20. Teismas, įvertinęs proceso dalyvių paaiškinimus, atsižvelgęs į teismo ekspertų išvadą, kitus byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad L. R. šiuo metu negeba suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti realizuodama savo civilines teises ir pareigas. Todėl pareiškimas tenkintinas.

21. CPK 468 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priėmęs sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje, teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, siekdamas nesuvaržyti asmens teisių daugiau nei būtina, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas pripažinti L. R. neveiksnia visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Dėl globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo

22. CPK 468 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti kartu išsprendžiami ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai šio Kodekso XXX skyriuje nustatyta tvarka. Byloje pateiktas pareiškėjo prašymas teismui pripažinus L. R. neveiksnia konkrečiose srityse, tose srityse nustatyti globą, jo globėju bei turto administratoriumi paskirti jį, sūnų, A. R..

23. Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalis).

24. Byloje pateiktas VšĮ „Klaipėdos Jūrininkų sveikatos priežiūros centro“ 2023 m. gegužės 23 d. medicininis pažymėjimas, kuris patvirtina, kad A. R. dėl sveikatos būklės gali būti globėju. Nustatyta, kad šiuo metu jis rūpinasi savo mama, ją prižiūri ir globoja. A. R. sutinka ir toliau rūpintis bei globoti savo motiną L. R., todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas.

25. K. L. R. gauna valstybines išmokas tai jos turto administratoriumi skirtinas A. R. (CK 3.245 straipsnis).

26. Globėjui ir turto administratoriui išaiškintinos jo teisės ir pareigos.

27. Globėjas ir rūpintojas yra savo globotinių ir rūpintinių atstovai pagal įstatymą ir gina neveiksnių tam tikroje srityje ar ribotai veiksnių tam tikroje srityje asmenų teises ir interesus be specialaus pavedimo. Globėjas turi teisę sudaryti atstovaujamo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje (CK 3.240 straipsnio 1, 2 dalys).

28. Globėjų veiklą prižiūri globos institucijos (CK 3.241 straipsnio 1 dalis). Globėjas gali būti atleistas nuo pareigų, jeigu jų negali atlikti dėl savo artimųjų giminaičių ligos, turtinės padėties pablogėjimo ar kitų svarbių priežasčių, taip pat jei jis netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais (CK 3.246 straipsnio 2, 3 dalys). Jeigu globėjas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo globėjo pareigų. Jeigu šiais globėjo veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui, globėjas privalo ją atlyginti. Kreiptis į teismą dėl globėjo nušalinimo turi teisę globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras (CK 3.246 straipsnio 2, 3 dalys). Globėjas privalo informuoti globos instituciją apie gyvenamosios vietos pasikeitimą (CK 3.243 straipsnio 5 dalis).

29. Neveiksnaus asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas turi naudoti išimtiniai neveiksnaus asmens interesais. Sandoriams, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti yra būtinas išankstinis teismo leidimas. Visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės. Globėjas, jų artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jei tai atitinka globotinio interesus (CK 3.244 straipsnis). Neveiksnaus asmens globėjui draudžiama dovanoti neveiksnaus asmens turtą pastarojo vardu, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vieno minimalaus gyvenimo lygio dydžio sumos. Neveiksniam asmeniui skirtas dovanas turi teisę priimti tik jo globėjas, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vieno minimalaus gyvenimo lygio dydžio sumos (CK 6.470 straipsnio 1, 2 dalys).

30. Teismo sprendimai dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdomos skubiai (CPK 496 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 468 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

pripažinti L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini), neveiksnia visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Paskirti L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą, nuolatiniu globėju ir turto paprastuoju administratoriumi paskirti A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Teismo sprendimas dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdomas skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo sprendimo duomenis pateikti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.