Kauno apylinkės teismo sprendimas

2011-09-08 · Civilinė byla Nr. 2-897-752/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-09-08
Bylos Nr.
2-897-752/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-14769-2010-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Agurkienė
Ieškovas
V. B.
Atsakovas
UAB „Kompresorių centras“
Advokatai
Darius Mockūnas
Kategorijos
  • 11.9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-897-752/2011(Proceso Nr. 2-05-3-14769-2010-0)Procesinio sprendimo kategorija: 11.9.5.; 14.4.; 14.7.; 125.7.; 116.1. (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 8 d.Kaunas
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė,sekretoriaujant Jolitai Kazlauskaitei,dalyvaujant ieškovui V. B.,

atsakovo UAB „Kompresorių centras“ atstovams Nataliyai Dishkevichyenyei ir advokatui Dariui Mockūnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui UAB “Kompresorių centras“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir išeitinės išmokos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas V. B., patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė pripažinti jo atleidimą iš darbo UAB „Kompresorių centras“ projektų vadovo pareigų pagal LR DK 129 str. 2 d. neteisėtu; į darbą negrąžinti, nes gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti ir pripažinti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisti 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką – 7455 Lt; bylinėjimosi išlaidas (b.l. 14-16).

Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovė palaikė visus ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Ieškinyje ir teismo posėdyje ieškovas nurodė tokias faktines aplinkybes: kad 2007-03-13 buvo priimtas į darbą UAB “ Kompresorių centras“ projektų vadovu. Atsakovo įmonė prekiavo suspausto oro įrenginiais – kompresoriais, taip pat vamzdynų įrenginiais bei užsiėmė vamzdynų montavimo darbais. Priimant į darbą dėl konkretaus darbo susitarta nebuvo, tačiau jis buvo dirbęs prie vamzdynų montavimo, todėl su direktoriui susitarė, kad dirbs su vamzdynų montavimu ir jų įrenginių pardavimu susijusius darbus, teiks garantinį aptarnavimą, taip pat vykdys kitus atsakovo nurodytus darbus. Kiti atsakovo darbuotojai dirbo prie kompresorių. Pareiginių instrukcijų parengta nebuvo, visi dirbo kaip kas įsivaizdavo, pasitardamas su direktoriumi. Tikslas buvo pelnas. Pagal išsilavinimą jis statybos inžinierius. Pradėjus dirbti įmonė priklausė estų įmonei, kuri buvo vienintelis akcininkas. Jo darbo pradžioje, 2007 m., įmonės ekonominė padėtis buvo prasta. 2008 m. kiek pagerėjo, o 2009 m. buvo pats blogiausias periodas. Jo nuomone, taip atsitiko dėl to, kad buvęs atsakovo direktorius M. R. įsteigė savo įmonę „Svirla“, kuri vykdė analogišką veiklą. Toje įmonėje, kaip supranta, dirbo ir kiti atsakovo darbuotojai, todėl dalis užsakymų ir pajamų pereidavo į M. R. įmonę. Jis tai sužinojo atsitiktinai, 2010 m. kovo mėn., ir apie tai informavo UAB “ Kompresorių centras“ steigėjos direktorius Estijoje, kurie atvažiavę atleido direktorių, o likusiems darbuotojams pasiūlė pirkti įmonę. Atsakovo darbuotojai, kurie buvo lojalūs buvusiam direktoriui, sakė, kad ieškovas apie įmonės pirkimą net negalvotų, nes jis išdavė direktorių. Jis ir nepirko. Atsakovo įmonės savininkais tapo likę keturi atsakovo darbuotojai. 2010-08-03 atsakovo direktoriaus įsakymu jis buvo atleistas iš darbo pagal DK 129 str. 2 d., nesilaikant DK 130 str. nustatyto dviejų mėnesių įspėjimo termino. Atsakovas įspėjimo terminą skaičiavo nuo įspėjimo surašymo datos (2010-04-07), o ne tuo tada, kada tas įspėjimas jam buvo įteiktas pasirašytinai. 2011-04-07 atsakovo buhalterė Nataliya Dishkevichyenye jam pasakė, kad nori įteikti įspėjimą dėl atleidimo. Žinodamas, kokios jos pareigos ir kad direktoriumi tuo metu buvo vienas iš estijos įmonės (steigėjos) savininkų, ieškovas jos paklausė, kokiu pagrindu ji atstovauja atsakovą. Buhalterė pasakė, kad ji dabar direktorė, tačiau jokio tai patvirtinančio dokumento neparodė ir pasakė, kad įspėjimą jis gaus paštu. 2011-04-19 per kurjerę gavo įspėjimą. Įspėjime buvo nurodyta, kad iš darbo jis bus atleistas nuo 2010 m. birželio 8 d., dėl pablogėjusios įmonės finansinės padėties, tam, kad išlaikyti kitų darbuotojų darbo vietas. Jo nuomone, pagrindo nutraukti su juo darbo sutartį dėl įmonės sunkios finansinės padėties nebuvo, nes jo įspėjimo laikotarpiu, nuo 2010 m. pradžios įmonės finansinė padėtis buvo pradėjusi gerėti. Kitokių atleidimo priežasčių atsakovas nenurodė ir jų jam nepaaiškino. Tik teismo posėdyje sužinojo, jog atleistas už tai, kad dirbo nuostolingai. Tačiau jo vertinimu, ne tik jo, bet ir kitų darbuotojų darbas įmonei 2010 metų pirmą ketvirtį nenešė pelno. Todėl ne tik jo kaltė, kad įmonė tuo laikotarpiu turėjo nuostolių. 2010 m. montavimo darbų ir įrengimų pardavimų padaugėjo, jis turėjo konkrečių užsakymų ir atliko darbų už 84 000 Lt., tačiau į pateiktas pelno nuostolio ataskaitas neįtraukta visa jo uždirbtų pinigų suma, nes užsakovas susitarė su atsakovo direktoriumi apmokėti už jo atliktus darbus per 2 metus. Už šiuos jo atliktus darbus pelnas būtų buvęs 50-60 proc. nuo 84 000 Lt sumos, tačiau 2010 m. buvo sumokėta tik 42 000 Lt, kas ir atsispindi ataskaitose. Taip pat nurodė, kad 2010 metais jis buvo premijuotas, vadinasi, jo darbas negalėjo būti vertinamas kaip nuostolingas.

Per visą įspėjimo laikotarpį jam nebuvo pasiūlytas kitas darbas ir nesuteiktas laisvas nuo darbo laikas naujo darbo paieškoms. Neturėdamas lygiaverčio darbo, atsakovas galėjo jam pasiūlyti montuotojo darbą, nes jo įspėjimo laikotarpiu montuotojas kelis kartus buvo priimamas į darbą pagal terminuotą sutartį.

Šalies argumentai

Ieškovas taip pat nurodė, kad jeigu atsakovui reikėjo kažką atleisti, tai galėjo atleisti vieną iš mechanikų, nes jų pareigos dubliavosi. Jam dirbant, pareigybių sąrašų nebuvo. Pagal į bylą pateiktą pareigybių sąrašą dabartiniai servisų vadovai tuomet buvo mechanikai, remontuodavo kompresorius. Taip buvo žymima ir darbo laiko apskaitos žiniaraštyje.

Ieškovas į darbą grįžti nepageidauja, nurodė, kad jis ten yra nepageidaujamas, ką patvirtina ir jo atleidimo aplinkybės, todėl jam būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė Nataliya Dishkevichyenye teismo posėdyje paaiškino, kad tuo metu kai ieškovui buvo pateiktas įspėjimas, ji buvo direktorė. Estijos įmonės direktorius buvo davęs jai įgaliojimą, kadangi nuolat Lietuvoje jis nebūdavo. Visiems atsakovo darbuotojams buvo žinoma, kad buvęs įmonės direktorius M. R. buvo atidaręs savo įmonę, tai akcininkams pasakė jis pats, pasitraukdamas iš direktoriaus pareigų. 2010 m. balandžio mėn. pradžioje atvyko estijos įmonės (steigėjos) direktoriai. Jie žiūrėjo 2009-2010 metų buhalterinius dokumentus, kalbėjo su kiekvienu darbuotoju. Iš jos, kaip buhalterės, jokių dokumentų neprašė, kadangi jie ir taip turėjo ir galėjo matyti visus jos vedamos apskaitos duomenis pagal įmonėje įdiegtą vidaus apskaitos programą. Joje atsispindėjo kiekvieno darbuotojo pardavimai, pelnas, nuostolio ataskaitas. Po jų apsilankymo, jai buvo pateiktas vienintelio akcininko sprendimas dėl V. B. atleidimo. Prieš priimant tokį sprendimą, jos nuomonės nebuvo klausiama. Mano, kad akcininkai nusprendė atsisakyti vamzdyno montavimo darbų, nes pagrindinė įmonės veikla buvo kompresorių remontas, o vamzdynų montavimo sritis įmonėje buvo tik du metus ir ji buvo nuostolinga. Ji nežino, kokias skaičiuotes vertino akcininkas, nustatydamas, kad vamzdynų montavimo darbai nuostolingi, nes to jai nesakė, tačiau ji skaičiavo kiekvieno darbuotojo, tame tarpe ir ieškovo, pelną ir nuostolius pagal įdiegtą vietinę sistemą – ataskaitą ir matė, kad vamzdynų montavimo darbų sitis, už kurią ir buvo atsakingas ieškovas, atsakovo įmonei buvo nuostolinga. Jos vertinimu, akcininkai nusprendė atleisti ieškovą, o ne kurį kitą darbuotoją, nes kiti pas atsakovą likę darbuotojai uždirbo įmonei daugiau. Įspėdama ieškovą dėl atleidimo, ji, kaip laikinai einanti direktoriaus pareigas, veikė pagal vienintelio akcininko sprendimą. Gavusi vienintelio akcininko sprendimą, jai nekilo jokių abejonių, jog reikia atleisti ieškovą. Nors darbuotojus priimdavo ir atleisdavo direktorius, tačiau ji privalėjo vykdyti akcininkų sprendimą, nes taip nurodyta įstatuose. Rašant įspėjimą, jai užteko akcininko sprendimo, be to, kaip minėta, būdama buhaltere ji rengė pelno - nuostolio ataskaitas ir matė, kad ieškovo vykdyta veikla yra nuostolinga. Direktoriaus veikla taip pat buvo nuostolinga. Mano, kad įspėjime tinkamai nurodytos atleidimo priežastys. 2010-04-07 11:00 val. ji bandė įteikti įspėjimą ieškovui, tačiau jis nepriėmė, sakė nepasirašys, tada ji surašė aktą. Kitą dieną 8:40 val. įspėjimas ir aktas buvo išsiųsti į ieškovo namus. Ieškovas laiško neatsiėmė ir jis buvo grąžintas į įmonę. Tuomet ieškovas jį pasiėmė.

Atsakovo atstovė taip pat nurodė, kad laikas naujo darbo paieškoms ieškovui buvo suteiktas, tik nebuvo tai įforminta. Po įspėjimo ieškovas darė ką norėjo, savaitę laiko neatėjo į darbą. Ji sakė ieškovui, kad ieškotųsi darbo, todėl manė, kad tą savaitę jis jo ir ieškojo. Kad tokiu būdu, neforminant pravaikštų, ieškovui buvo suteiktas laisvas laikas naujo darbo paieškoms ji jo neinformavo ir suteikto laisvo laiko neįformino, nes to ieškovas neprašė. Po ieškovo atleidimo įmonės padėtis pradėjo gerėti. Šiuo metu įmonė laikosi, visi darbuotojai dirba pelningai. Daugiau nei vienas darbuotojas nebuvo atleistas, nebuvo priimta ir naujų.

Dirbant ieškovui, įmonėje buvo 5 darbuotojai. Jų pareiginių instrukcijų ji nėra mačiusi, todėl mano, kad jų nėra. Ką veikė Vilniaus skyriaus vadovas nežino, o du serviso vadovai, kai ieškovas dirbo, buvo mechanikai, jiems vadovavo direktorius. Jų darbo sutartys buvo pakeistos, nes keitėsi jų pareigybės. Kada pakeistos jų darbo sutartys negali pasakyti. Kito akto, be vienintelio akcininko sprendimo, dėl darbo organizavimo pakeitimų, nebuvo, darbuotojai apie tai nebuvo įspėti. Atleidus ieškovą, atsakovas vamzdynų montavimo darbų nevykdo. Ar internetiniame tinklapyje apie atsakovo vykdomą veiklą skelbiami duomenys yra pakeisti, nežino.

Ieškovui kitas darbas nebuvo pasiūlytas, nes atleidžiant ieškovą projektų vadovo darbo iš viso nebuvo. Montuotojo darbas nepasiūlytas, nes šis darbas, į kurį kelis kartus buvo priimtas ir atleistas Ž. V., buvo nenuolatinio pobūdžio.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas advokatas D. M. nurodė, kad ieškovas pagrįstai atleistas pagal LR CPK 129 str. 1 d. 2 p. Ieškovas pripažino, kad jam buvo žinoma, kad M. R. įsteigė savo įmonę, kad atsakovo įmonė dėl buvusio direktoriaus įmonės įsteigimo patyrė nuostolių. Todėl atsakovas, esant sunkiai finansinei padėčiai, kad išliktų rinkoje atleido ieškovą. Atleisti ieškovą nusprendė akcininkas, o direktoriui privaloma vykdyti akcininko sprendimą. Projekto vadovo pareigybė panaikinta, nes ieškovo vykdyta veikla buvo nuostolinga. Ar buvo sprendžiamas pirmenybių klausimas pasakyti negali.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2007-03-13 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 28 pagal kurią ieškovas priimtas dirbti pas atsakovą projektų vadovu. Darbo sutartis nutraukta 2010-08-03 atsakovo direktoriaus įsakymu Nr. 12P, pagal LR DK 129 straipsnio 2 dalį, išmokant trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Konkreti atleidimo iš darbo priežastis įsakyme nenurodyta. (b.l. 110).

Ieškovui atleidimo dieną buvo paskaičiuota 112,98 Lt darbo užmokesčio, 904,12 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 7456,86 Lt išeitinės išmokos, 186,40 Lt už nedarbingumo pažymėjimą, ir iš viso išmokėta 6598,65 Lt (b.l. 49-50).

Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovas V. B. iš darbo buvo atleistas darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, pagal DK 129 str. 2 d. Įsakyme konkreti atleidimo iš darbo priežastis nenurodyta, o įspėjime dėl atleidimo iš darbo nurodyta, kad jis atleidžiamas dėl smarkiai pablogėjusios įmonės finansinės būklės ir norint išlaikyti kitų darbuotojų darbo vietas. (b.l. 22, 110).

Kadangi neterminuotos darbo sutarties nutraukimo galimybė yra siejama su svarbių priežasčių buvimu (DK 129 str. 1 d.)., kilus ginčui dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo, darbdavys privalo įrodyti tų svarbių priežasčių, kuriomis jis grindžia darbo sutarties nutraukimą, buvimą, o teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, privalo įvertinti ar tos priežastys yra pakankamai svarbios, kad konkrečiu atveju būtų pagrindas nutraukti darbo sutartį (CPK 178 str.).

Atsakovas įspėjime ieškovo atleidimą iš darbo siejo su sunkia įmonės finansine padėtimi, teismui skirtuose procesiniuose dokumentuose nurodydamas, kad UAB „Kompresorių centras“ per 2008 metus gavo 222.374 Lt pelno, o 2009 metais patyrė 81.708 Lt nuostolių. Nuo 2010 m. sausio 01 d. iki 2010 m. kovo 31 d. patyrė 38.515,42 Lt nuostolių. Šiems teiginiams pagrįsti pateikė 2008 m., 2009 m. pelno (nuostolių) trumpas ataskaitas, taip pat 2010 m. ir 2010 m. pirmo ketvirčio pelno (nuostolių) ataskaitas (b.l. 54-58). Parengiamajame teismo posėdyje atsakovo atstovai, palaikydami atsiliepime išdėstytą poziciją teigė, kad svarbia priežastimi atleisti ieškovą iš darbo buvo pablogėjusi įmonės finansinė padėtis. Taip pat nurodė, kad nebuvo vamzdynų montavimo darbų, o ieškovo pagrindinis darbas buvo surasti objektą ir sumontuoti vamzdyną. (b.l. 69-71)

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovo atstovė Nataliya Dishkevichyenye nurodė, kad buvo pagrindas atleisti ieškovą, nes 2010 m. balandžio 6 d. vienintelis akcinkas buvo priėmęs sprendimą atleisti jį iš projekto vadovo pareigų ir nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį pagal DK 129 str. 2 d. Todėl jai nekilo jokių abejonių, jog ieškovą reikia atleisti. Be to, jai, kaip buhalterei ir laikinai einančiai direktoriaus pareigas, buvo žinoma, kad vamzdynų montavimo darbai, už kuriuos buvo atsakingas V. B., įmonei nuostolingi. Šiuos argumentus atsakovo atstovė grindė į bylą pateiktomis pelno – nuostolio ataskaitomis.

Iš atsakovo pateiktų pelno – nuostolių ataskaitų matyti, kad 2009 m. laikotarpiu, o taip pat ir 2010 m. pirmą ketvirtį UAB „Kompresorių centras turėjo nuostolių (b.l. 54-58). Tačiau vien ši atsakovo nurodyta ir teismo nustatyta aplinkybė nepagrindžia ieškovo atleidimo pagrįstumo ir teisėtumo, nes vien sumažėjęs įmonės pelnas ar patiriami nuostoliai savaime nėra priežastis atleisti konkretų darbuotoją dėl ekonominių ar finansinių priežasčių. Atsakovui tenka pareiga įrodyti ne tik pablogėjusią įmonės finansinę padėtį, bet ir konkrečią svarbią priežastį nutraukti darbo santykius su darbuotoju šiuo pagrindu.

Kaip minėta, nei įspėjime, nei įsakyme dėl ieškovo atleidimo iš darbo nebuvo nurodytos jokios konkrečios darbo sutarties nutraukimo priežastys, nenurodyti faktai, kuriems esant atsakovas sprendė apie atleidimo pagrįstumą.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė būtinybę dėl sunkios įmonės finansinės padėties atleisti ieškovą grindė tuo, kad ieškovo vykdoma veikla buvo nuostolinga, pateikdama objekto (taip dokumente) V. B. pelno ir nuostolių ataskaitą 2010-01-20 - 2010-06-30 periodu (b.l. 82), UAB „Kompresorių centras“ balansą 2011-07-19 dienai, už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-08-03 (b.l. 118-125).

Iš minėtų atsakovo pateiktų duomenų apie įmonės finansinę padėtį akivaizdu, kad finansiniai rodikliai itin pablogėjo ne ieškovo įspėjimo laikotarpiu, o žymiai anksčiau, 2009 metais. Tačiau nuostolingai pasibaigus minėtiems finansiniams metams atsakovas neatleido nei vieno darbuotojo. Vertintina, kad finansinių sunkumų sprendimams ieškota kitų būdų. Atleisti ieškovą ir taip išspręsti finansines problemas atsakovas nusprendė tik 2010 m. balandžio pradžioje, kai ieškovo teigimu įmonės padėtis pradėjo stabilizuotis, pradėjo daugėti užsakymų tiek vamzdynų montavimo, tiek pardavimų srityje. Teismo vertinimu, šios ieškovo nurodytos aplinkybės liko nenuneigtos, nes iš atsakovo pateiktos objekto (taip dokumente) V. B. pelno ir nuostolių ataskaitą 2010-01-20 - 2010-06-30 periodu matyti, kad dėl ieškovo vykdytos pardavimų veiklos atsakovas gavo 42 099,33 Lt, iš montavimo darbų paslaugų – 10 148,41 Lt., iš aptarnavimo paslaugų – 240 Lt, iš suteiktų transporto paslaugų – 30 Lt. (b.l. 82). Iš UAB „Kompresorių centras“ balanso 2011-07-19 dienai, už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-08-03 taip pat matyti, kad nors ataskaitiniu laikotarpiu įmonė turėjo 81 707,74 Lt nepaskirstyto nuostolio, tačiau gavo 304 191,75 Lt pajamų iš pardavimų, 34 269,05 lt iš aptarnavimo paslaugų, 12 604,22 Lt iš transporto paslaugų ir 6 365,18 iš montavimo darbų paslaugų, taip pat analogiškų pajamų turėjo ir 2010-01-01 - 2010-03-31 periodu (b.l. 57 -58, 118-125).

Kadangi atsakovas nepateikė analogiškų ataskaitų apie gautas pajamas ir patirtus nuostolius visais 2009 m. ketvirčiais, o tik pirmojo ketvirčio, teismas negali nustatyti ir palyginti, kaip kito atsakovo gaunamos pajamos iš teikiamų pardavimų ir paslaugų. Tačiau iš pateiktos 2009 m. pirmo ketvirčio pelno (nuostolio) ataskaitos matyti, kad šiuo laikotarpiu, lyginant su 2010 m. pirmo ketvirčio rezultatais, atsakovas iš vis neturėjo pajamų iš montavimo darbų, o taip pat mažesnes pajamas iš suteiktų paslaugų. 2010 m. pirmą ketvirtį ženkliai sumažėjo tik iš pardavimų gaunamos pajamos, į kurias, kaip paaiškino atsakovo atstovė, buvo įtraukiami ne tik ieškovo parduoti vamzdynų įrengimai, bet ir pajamos, gautos iš visų vykdytų pardavimų. Nepaisant šių aplinkybių, kaip nustatyta, atsakovo vienintelis akcininkas 2010 m. balandžio 6 d. priėmė sprendimą dėl smarkiai pablogėjusios įmonės padėties, esant didelei konkurencijai, labai sumažėjus darbų apimtims, kad išvengti įmonės bankroto ir išlaikyti kitų darbuotojų darbo vietas, atleisti Projektų vadovą V. B. ir nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį pagal DK 129 str. 2 d. Taip pat 2 punktu nurodė, kad atlikus įmonės ūkinės finansinės veiklos analizę nustatė, kad vamzdynų montavimo darbai, už kuriuos atsakingas Projekto vadovas V. B. neša įmonei nuostolį. Todėl nusprendė atsisakyti vamzdynų montavimo darbų ir panaikinti pareigybę „Projekto vadovas“ (b.l. 111).

Atsisakyti vykdyti tam tikrą įstatuose numatytą veiklą, steigti ar naikinti pareigybes neabejotinai yra atsakovo aukščiausiojo valdymo organo kompetencija. Tačiau kaip matyti iš vienintelio akcininko priimto sprendimo, tuo pačiu jis nusprendė atleisti konkretų darbuotoją – ieškovą, nurodydamas, kad tai daro tikslu išvengti įmonės bankroto ir išlaikyti kitus darbuotojus. Toks akcininko sprendimas vertintinas kaip nepalikęs jokios galimybės atsakovo direktoriui spręsti dėl konkretaus darbuotojo atleidimo, nors pagal įstatus tai yra direktoriaus kompetencija. Esant priimtam tokiam vienintelio akcininko sprendimui, atsakovo direktorius faktiškai net negalėjo vertinti, ar iš tiesų visa ieškovo vykdoma veikla (ne tik vamzdžių montavimas, kurių akcininkas nusprendė nebevykdyti) yra tiek nuostolinga atsakovui finansiškai, kad pateisintų jo atleidimą iš darbo, nepaliekant jam vykdyti kitų darbinių funkcijų, kurių vienintelis akcininkas nepanaikino.

Atsakovo atstovė pripažino, kad jai faktiškai užteko vienintelio akcininko sprendimo ir ji nedelsiant ėmėsi jį vykdyti, net neabejodama, kad turi įspėti ir atleisti būtent ieškovą.

Tačiau kaip matyti iš įspėjimo, atsakovo atstovė V. B. įspėjo jog jis bus atleistas ne dėl tų priežasčių, kurias nustatė vienintelis akcininkas. Įspėjime nėra nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis minėtu akcininko sprendimu, su juo ieškovas nesupažindintas, taip pat jam nepranešta, kad akcininko sprendimu panaikinta jo pareigybė, kad vykdomi darbo organizavimo pakeitimai ir atsisakyta vamzdynų montavimo darbų. Įspėjime tik nurodyta, kad ieškovas bus atleidžiamas dėl smarkiai pablogėjusios įmonės finansinės būklės ir norint išlaikyti kitų darbuotojų darbo vietas.

Todėl teismas vertina, kad toks įspėjimas ne tik neatitinka DK 130 str. 2 d. 1 p. keliamų reikalavimų, bet ir jame nurodyta ieškovo atleidimo priežastis - norint išlaikyti kitų darbuotojų darbo vietas - yra diskriminacinio pobūdžio ( DK 2 str. 1 d. 4 p.). Įspėjime nenurodyta, kodėl atsakovas siekia išlaikyti kitų darbuotojų darbo vietas, o atleisti ieškovą, ar tie kiti darbuotojai ieškovo atžvilgiu turi pirmenybės teises likti dirbti, išvardintas DK 130 str. 2 d.

Įspėjime nenurodžius aplinkybių, dėl kurių faktiškai ir buvo atleistas ieškovas, atsakovas iš jo atėmė galimybę įsitikinti jo atleidimo pagrindo buvimu ir pagrįstumu. Šios konkrečios darbo sutarties nutraukimo priežastys ieškovui nepraneštos ir vėliau, jo įspėjimo laikotarpiu, o įsakyme dėl atleidimo iš darbo iš viso nenurodyta atleidimo priežastis, tik nurodytas DK 129 str. 2 d., kurioje išdėstytos pavyzdinės, o ne konkrečios svarbios darbo sutarties nutraukimo priežastys.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad darbdavys gali atleisti darbuotoją tik dėl tos svarbios priežasties, kurią jis nurodė įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą, o atleidimas kiti pagrindu laikomas atleidimu iš darbo be įspėjimo (2004 m. kovo 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-144/2004).

Šiuo atveju, nustačius, kad atleidimo iš darbo priežastys buvo kitos, nei nurodyta įspėjime, o įspėjimas neatitinka jam keliamų reikalavimų, vien tai yra pagrindas ieškovo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu.

Be to, teismas vertina, kad nebuvo pagrindo atleisti ieškovą ir įspėjime nurodytu pagrindu - dėl įmonės sunkios finansinės padėties. Atleidimas tik šiuo pagrindu, nenurodant, kad darbo sutartis faktiškai nutraukiama dėl organizacinių ar struktūrinių pertvarkymų, apimančių tik atleidžiamo darbuotojo vykdomą veiklą, vertintinas kaip darbuotojų skaičiaus mažinimas visos įmonės mastu. Todėl atsakovas, prieš įspėdamas ieškovą, turėjo svarstyti dėl kiekvieno iš darbuotojų galimo atleidimo šiuo pagrindu, atsižvelgdamas į DK 135 str. nurodytus kriterijus ir įvertindamas jų kvalifikaciją ir turimas teises būti paliktiems dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius. Tačiau kaip pripažino atsakovo atstovai, tai nebuvo padaryta.

Atsakovas net nepateikė paskaičiavimų, kiek būtų sutaupyta kiekvieno iš darbuotojo atleidimo atveju, tik teigė, kad ieškovo vykdyti vamzdynų montavimo darbai, skirtingai nei kitų dirbančiųjų vykdoma veikla, nenešė pelno, o tik nuostolį. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė ir nepagrindė ir šios teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės.

Kaip matyti iš atsakovo pateiktos pelno (nuostolio) ataskaitos apie objektą ieškovą V. B. už 2010 m. pirmąjį ketvirtį, jis vykdė ne tik vamzdžių montavimo darbų paslaugas. Per šį laikotarpį ieškovas taip pat vykdė pardavimus, teikė aptarnavimo ir transporto paslaugas, bei montavimo darbų paslaugas. Išminusavus parduotų prekių ir atliktų darbų savikainą, jo gautas pelnas yra 17550,96 Lt. (b.l. 82).

Pažymėtina ir tai, kad atsakovas nepateikė analogiškų pelno (nuostolio) ataskaitų apie kitus darbuotojus, jų gautą pelną ir veiklos sąnaudas. Todėl spręsti, kad iš pelno atskaičiavus ieškovo veiklos sąnaudas tik jo vieno vykdyta veikla nešė nuostolį, o kitų darbuotojų – ne, jokio pagrindo nėra. Tuo labiau, kad visiškai nesuprantama tokių darbuotojo „veiklos sąnaudų“ apskaičiavimo tvarka, nes prie ieškovo veiklos sąnaudų įskaičiuotos ir tokios išlaidos, kaip pavyzdžiui, atsakovo turėtos teismo išlaidos (b.l. 82).

Kaip nustatyta, ieškovas, kaip projektų vadovas, vykdė ne tik vamzdžių montavimo darbus, kurie pasak atsakovo, nešė jam nuostolį, bet ir kitus darbus. Kaip matyti iš V. B. ir bendrų pelno (nuostolio) ataskaitų, šie darbai įėjo į bendrą įmonės pardavimo ir paslaugų skaičių ir sudarė nemažą gaunamo pelno dalį (neatskaičius įmonės veiklos sąnaudų). Todėl vertintina, jog atsakovas neturėjo jokios svarbios priežasties atleisti ieškovą kaip dirbantį išimtinai nuostolingai.

Pripažintina, kad atsakovas neįrodė tų aplinkybių, kuriomis rėmėsi tiek ieškinyje, tiek ir teismo posėdyje, t.y. neįrodė, kad buvo svarbi priežastis atleisti ieškovą.

Dėl įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą įteikimo

Teismas laiko neįrodytomis ieškovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovas jį atleido iš darbo nepasibaigus įspėjimo terminui, kadangi 2010-04-07 įspėjimas jam buvo įteiktas tik 2011-04-19, per pašto kurjerį. Atsakovas pripažino aplinkybę, jog apie tai, kad jam norima įteikti įspėjimą dėl atleidimo iš darbo sužinojo 2010-04-07 iš norinčios jį įteikti atsakovo darbuotojos, tačiau jo neėmė suabejojęs jos kompetencija. Atsakovo nurodyta atsisakymo priimti priežastis laikytina teisiškai nereikšminga, nes Darbo kodekse nėra įsakmiai nurodyta, jog įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą privalo darbuotojui įteikti tik direktorius. Nepagrįstas atsisakymas priimti įspėjimą prilyginamas jo gavimui. Todėl laikytina, kad įspėjimas ieškovui buvo įteiktas 2010-04-07 ir atsakovas įspėjimo termino nepažeidė.

Dėl laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms.

DK 130 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog per įspėjimo laikotarpį darbdavys turi duoti darbuotojui laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms. Šio laiko trukmė negali būti mažesnė negu dešimt procentų darbo laiko normos, tenkančios darbuotojui per įspėjimo terminą. Laisvas nuo darbo laikas suteikiamas darbuotojo ir darbdavio sutarta tvarka.

Kaip nustatyta, byloje nėra jokio šalių sudaryto susitarimo dėl ieškovui laisvo nuo darbo laiko suteikimo naujo darbo paieškoms. Taip pat nėra jokių duomenų apie faktiškai jam suteiktą laisvą nuo darbo laiką. Todėl teismas pripažįsta, kad atsakovas pažeidė DK 130 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Dėl kito darbo siūlymo

Nagrinėdamas bylą, kurioje darbuotojas ginčija neterminuotos darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, teismas turi patikrinti ir įvertinti ar darbdavys nepažeidė DK 129 str. 1 d. nuostatos, jog atleisti darbuotoją iš darbo leidžiama, jeigu negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą.

Ieškovas nurodė, kad jam nebuvo siūlomas kitas darbas. Atsakovo atstovė teigia, kad ieškovui kito darbo pasiūlyti negalėjo, nes jo nebuvo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) duomenys patvirtina, kad UAB „Kompresorių centras“ laikotarpiu nuo 2010-01-04 iki 2010-05-31 penkis kartus į darbą terminuotam laikui buvo priimtas ir atleistas Ž. V. (b.l. 113-116). Nors su šiuo darbuotoju buvo sudaromos terminuotos darbo sutartys, o ieškovo darbas buvo nuolatinio pobūdžio, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, jog darbuotojui gali būti siūlomas ir terminuotas darbas. Todėl vertinant formaliu požiūriu, ieškovo įspėjimo laikotarpiu atsakovas privalėjo jam tą darbą pasiūlyti. Tačiau nuo 2010-06-01 iki 2011-05-25 pas atsakovą nei terminuotam nei nuolatiniam darbui nebuvo įdarbintas nei vienas naujas darbuotojas. Todėl vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais pripažintina, kad kito darbo nepasiūlymas nėra reikšmingas, nes ieškovui jokių pasekmių nesukėlė, kadangi atleidimo metu to darbo nebuvo ir realiai į jį ieškovas negalėjo būti perkeltas.

Ieškovas grįžti į darbą nepageidavo, prašė pripažinus darbo sutarties nutraukimą neteisėtu laikyti, kad iš darbo jis atleista teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.

Kaip nustatyta, santykiai tarp darbo sutarties šalių konfliktiški, per bylinėjimosi laikotarpį nebuvo surastas kompromisinis ginčo sprendimas, nei viena iš jų nepageidauja tęsti darbo santykių, vertintina, kad grąžinti ieškovą į darbą netikslinga, nes jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Tokiu atveju pagrįstas ieškovo ieškinio reikalavimas laikyti, kad iš darbo jis atleistas teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

DK 297 str. 4 d. numatyta, kad pripažinus darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir negrąžinus darbuotojo į darbą, jam turi būti priteisiama DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Ieškovas tokius reikalavimus reiškia ir jie pripažintini pagrįstais. Tačiau atleidžiant ieškovą iš darbo pagal DK 129 str., jam jau buvo išmokėta 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į nepertraukiamą stažą darbovietėje (b.l. 49, 50). Todėl nustačius, kad ieškovui turėtų būti priteisiama analogiško dydžio išeitinė išmoka, kuri jau yra išmokėta, ši išeitinė išmoka dar kartą nepriteistina.

Iš pateiktos pažymos (b.l. 38) apie ieškovo darbo užmokestį matyti, jog ieškovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis – 2485,62 Lt (priskaityta suma), o dienos darbo užmokestis yra 116,50 Lt (priskaityta suma), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 32896,12 Lt (priskaityta suma) vidutinio darbo užmokesčio už 13 mėnesių ir 5 dienų priverstinės pravaikštos laiko, skaičiuojant už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos (2010-08-04) iki teismo sprendimo paskelbimo dienos (2011-09-08) imtinai, imant 21,2 vidutinį darbo dienų skaičių 2010 m., ir 21,1 vidutinį darbo dienų skaičių 2011 m., ir po 116,50 Lt (priskaityta suma) vidutinio darbo dienos užmokesčio už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną, esant penkių darbo dienų savaitei, už priverstinės pravaikštos laiką po teismo sprendimo paskelbimo (nuo 2011-09-09) iki jo įsigaliojimo dienos.

Sprendimas dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 2485,62 Lt (priskaityta suma) priteisimo ieškovui iš atsakovo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d.).

Ieškovas patyrė 1000 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai (b.l. 98). Iš esmės patenkinus ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Valstybei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 987,00 Lt žyminio mokesčio ir 18,82 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu paštu (CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 260 str., 264 str. – 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti, kad darbo sutartis tarp ieškovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo UAB „Kompresorių centras“, į.k. 110847888, atsakovo direktoriaus 2010-08-03 įsakymu Nr. 12P pagal LR DK 129 str. 2 d. nutraukta neteisėtai. Į darbą ieškovo negrąžinti. Nustatyti, kad minėta darbo sutartis nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

Priteisti iš atsakovo UAB „Kompresorių centras“, į.k. 110847888, buveinės adresas: Erdvilo g. 3, Kaunas, a.s. Nr. LT45 7300 0100 0008 0920, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, ieškovui V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 32896,12 Lt (trisdešimt du tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt šešis litus ir 12 ct, priskaityta suma) vidutinio darbo užmokesčio už 13 mėnesių ir 5 darbo dienų priverstinės pravaikštos laiko, skaičiuojant už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos (2010-08-04) iki teismo sprendimo paskelbimo dienos (2011-09-08) imtinai ir po 116,50 (vieną šimtą šešiolika litų 50 ct, priskaityta suma) vidutinio darbo dienos užmokesčio už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną, esant penkių darbo dienų savaitei, už priverstinės pravaikštos laiką po teismo sprendimo paskelbimo (nuo 2011-09-09) iki jo įsigaliojimo dienos, 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimą dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (2485,62 Lt (dviejų tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt penkių litų ir 62 ct), priskaityta suma) priteisimo ieškovui iš atsakovo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Kompresorių centras“, į.k. 110847888, buveinės adresas: Erdvilo g. 3, Kaunas, a.s. Nr. LT45 7300 0100 0008 0920, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, valstybei 987,00 Lt (devynis šimtus aštuoniasdešimt septynis litus 00 ct) žyminio mokesčio ir 18,82 Lt (aštuoniolika litų ir 82 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Vida Agurkienė