- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-02
- Bylos Nr.
- e2S-1950-640/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18064-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- K. S.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė – Jankūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo K. S. ieškinį atsakovei A. S. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama byla pagal ieškovo K. S. ieškinį atsakovei A. S. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti jo siūlomą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. S. tvarką. Pateiktu teismui ieškiniu ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką:K. S. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi K. S. kas antrą mėnesio savaitgalį, paimdamas vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos, o jei atitinkamą dieną vaikas nebus atvykęs į ugdymo įstaigą – iš vaiko gyvenamosios vietos 18.00 val., ir pristatydamas į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį vakare iki 19.00 val.K. S. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi K. S. kiekvieną darbo savaitės trečiadienį, paimdamas sūnų iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos po užsiėmimų ir grąžindamas kitą dieną (ketvirtadienį) į ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Tuo atveju, jeigu vaikas nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos, vaiko tėvas jį paima iš vaiko gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžina kitą dieną į gyvenamąją vietą iki 10.00 val.K. S. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi K. S. tris savaites vasaros sezono metu (ne iš eilės): birželio mėn. pirmą savaitę, liepos mėnesio pirmą savaitę ir rugpjūčio mėnesio pirmą savaitę. Vaikas paimamas iš gyvenamosios vietos prieš bendravimo savaitę einančios savaitės sekmadienį 18.00 val. ir grąžinamas bendravimo savaitės sekmadienį 18.00 val.
Nurodė, kad atsakovė piktnaudžiauja motinos valdžia ir vaiko tėvui (ieškovui) trukdo bendrauti su sūnumi. Atsižvelgiant į tai, kol bus išspręstas tarp šalių kilęs ginčas dėl bendravimo tvarkos nustatymo, ieškovas prašė teismo nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką.Atsakovė atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė ieškovui su nepilnamečiu leisti matytis tik be nakvynės ieškovo priežiūroje, t.y. nustatyti, kad:K. S. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi K. S. pirmą, antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį, paimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos 10.00 val. ir pristatydamas į vaiko gyvenamąją vietą šeštadienį vakare iki 20.00 val.;K. S. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi K. S. savaitės trečiadienį, paimdamas sūnų iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos po užsiėmimų ir grąžindamas tą pačią dieną į vaiko gyvenamąją vietą vakare iki 20.00 val. Tuo atveju, jeigu vaikas nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos, vaiko tėvas jį paima iš vaiko gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžina tą pačią dieną į vaiko gyvenamąją vietą vakare iki 20.00 val.Bendravimo tvarka darbo dienomis netaikoma A. S. atostogų metu apie kurias ji iš anksto informuoja K. S..Nurodė, kad ieškovas netinkamai prižiūri vaiką. 2017 m. balandžio 7 d. įvyko incidentas, nes ieškovas bendravimo su vaiku metu šventė su draugais, o ne prižiūrėjo sergantį, ambulatoriškai gydomą, antibiotikus vartojantį vaiką. Ieškovas vaiko priežiūrą pavedė R. M. – U.. Faktas, kad vidurnaktį (23.30 val.) nepilnamečiai vaikai, tame tarpe šalių mažametis sūnus, kuriam yra dveji metai, laiką leidžia alkoholį vartojančių suaugusiųjų kompanijoje, kelia abejones ne tik dėl tinkamos mažamečio vaiko priežiūros, dėl tėvo atsakomybės pavedant savo vaiko priežiūrą kitiems asmenims ir galiausiai dėl nuoširdaus taip deklaruojamo noro bendrauti su sūnumi. Nurodytas incidentas ne išimtis, o taisyklė ieškovui leidžiant savaitgalius kartu su vaiku. Tuokart bet kokios pastangos atkreipti ieškovo dėmesį į svarbius ir aktualius vaiko priežiūros niuansus, ieškovas įvardija kaip tariamą kliudymą jam bendrauti su mažamečiu vaiku.Išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Skyriaus nuomone, atsižvelgiant į tai, jog tarp tėvų kilo ginčas dėl bendravimo su vaiku, tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Išvadą byloje teikianti institucija Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, jog ieškovas gyvena jo motinai nuosavybės teise priklausančioje sodyboje svečių name, kuriame yra du kambariai su reikalingais baldais, namų apyvokos daiktais bei visi patogumai, sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti ir pilnaverčiai vystytis. Tėvo teisė nuolat ir maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu vaiku bei dalyvauti jo auklėjime yra prigimtinė, todėl tėvas neturi pareigos įrodinėti tokią teisę turįs, o motinai siekiant minėtą teisę apriboti ar suvaržyti tenka pareiga įrodyti, jog tai geriausiai atitinka vaiko interesus ir yra būtina jiems apsaugoti. Skyrius neturi duomenų apie tai, jog ieškovui yra apribota tėvo valdžia vaiko atžvilgiu ir duomenų apie tėvo valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams. Byloje taip pat nėra objektyvių duomenų leidžiančių nustatyti minimalią vaiko bendravimo su tėvu tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 8 d. nutartimi tenkino ieškovo K. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nustatė laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku Kęstučiu sugintu tvarką, numatant, kad ieškovas su vaiku bendrauja:Kas antrą mėnesio savaitgalį, paimdamas vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos, o jei atitinkamą dieną vaikas nebus atvykęs į ugdymo įstaigą – iš vaiko gyvenamosios vietos 18 val., ir pristatydamas į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį vakare iki 19 val.;Kiekvieną darbo savaitės trečiadienį, paimdamas sūnų iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos po užsiėmimų ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą iki 20 val. Tuo atveju, jei vaikas nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos, ieškovas jį paima iš gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžina tą pačią dieną iki 20 val.;Tris savaites vasaros sezono metu (ne iš eilės): birželio mėn. pirmą savaitę, liepos mėnesio pirmą savaitę ir rugpjūčio mėnesio pirmą savaitę. Vaikas paimamas iš gyvenamosios vietos prieš bendravimo savaitę einančios savaitės sekmadienį 18 val. ir grąžinamas bendravimo savaitės sekmadienį 18 val.;Ieškovo bendravimo su vaiku darbo dienomis tvarka netaikoma atsakovės kasmetinių, ne ilgesnių nei 28 kalendorinės dienos (arba 20 darbo dienų), atostogų metu, apie kurias ji įpareigojama iš anksto informuoti ieškovą.Nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. sprendimu, kuriuo buvo patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su ieškove bei numatyta teisė vaiko tėvui netrukdomai bendrauti su vaiku. Vaiko teisių apsaugos skyriuje nėra duomenų apie ieškovo netinkamą tėvo valdžios panaudojimą. Nurodė, kad vien aplinkybė, kad ieškovas neatsižvelgė į jos prašymą užtikrinti sirgusiam vaikui ramią namų aplinką, pati savaime negali būti pagrindu riboti ieškovo bendravimą su vaiku. Byloje nėra duomenų apie tai, kad vaikas vis dar sirgo, kaip matyti iš nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, ieškovas pasirūpino jo priežiūra, vaikas, nors ir vėlyvu metu, buvo ruošiamas miegui, todėl nėra galimybės daryti išvadą, kad vaiko teisė ir teisėti interesai buvo iš esmės pažeisti. Byloje nėra duomenų apie nuolatinę vaiko nepriežiūrą ar netinkamą priežiūrą bei ieškovo, kaip tėvo, pareigų įgyvendinimą, todėl nėra pagrindo riboti jo bendravimą su vaiku ir neleisti ieškovui bendrauti su vaiku šiam pasiliekant pas ieškovą nakvoti. Vaiko bendravimas su tėvu pasiliekant pas jį nakvoti, atitinka šalių lygiateisiškumo principą, ypač atsižvelgiant į tai, kad šalys gyvena skirtinguose miestuose ir dėl to galimybės pakankamai bendrauti pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną jį grąžinant yra ribotos. Teismas atsižvelgdamas į tai, jog ieškovo namuose vaikui sudarytos tinkamos sąlygos sprendė tenkinti ieškovo prašymą nustatyti jo bendravimo su vaiku tvarką kas antrą savaitgalį kartu su nakvynėmis pas ieškovą.Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas gyvena Trakų rajone, o atsakovė Utenoje ir tai, kad vaikui reikalingas pilnavertiškas poilsio rėžimas, teismas tenkino atsakovės prašymą nustatyti, jog ieškovas bendrauja su vaiku kiekvienos savaitės trečiadieniais pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą iki 20 val. Toks ieškovo bendravimas su vaiku užtikrins vaiko teisę bendrauti su abiems tėvais darbo dienomis.Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių vaikas negalėtų nepertraukiamai savaitę atostogauti pas tėvą, todėl nustatė laikiną jo bendravimo tvarką su vaiku vasaros atostogų metu, pagal kurią jis pasiima vaiką savaitei birželio pirmą savaitę, liepos pirmą savaitę bei rugpjūčio pirmą savaitę.Teismas pažymėjo, kad byloje yra duomenys kad atsakovė studijuoja, tačiau, kad ji dirba – duomenų nėra. Atsižvelgiant į tai, nustatymas, kad laikina bendravimo tvarka netaikoma visų atsakovės atostogų metu neproporcingai pažeistų ieškovo ir vaiko bendravimo teisę. Esant tokioms aplinkybėms, teismas nustatė, kad laikina bendravimo darbo dienomis tvarka netaikoma atsakovės kasmetinių, ne ilgesnių nei 28 kalendorinės dienos (arba 20 darbo dienų), atostogų metu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantė A. S. atskiruoju skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį ir nustatyti laikiną ieškovo ir sūnaus bendravimo tvarką, pagal kurią:K. S. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi K. S., pirmą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį, paimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos 10.00 val. ir pristatydamas įvaiko gyvenamąją vietą šeštadienį 20.00 val.K. S. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi K. S. trečiadieniais, paimdamas sūnų iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos po užsiėmimų ir grąžindamas tą pačią dieną į vaiko gyvenamąją vietą 20.00 val. Tuo atveju, jeigu vaikas nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos, vaiko tėvas jį paima iš vaiko gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžina tą pačią dieną į vaiko gyvenamąją vietą iki 20.00 val.Bendravimo tvarka darbo dienomis netaikoma A. S. atostogų metu apie kurias ji iš anksto informuoja K. S..Nurodė, kad neprieštarauja, jog ieškovas bendrautų su sūnumi, tačiau su teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka nesutinka. Atsakovė pageidavo, kad bendravimo tvarka būtų nustatoma be nakvynės ieškovo priežiūroje. Toks pageidavimas iš esmės grindžiamas atsakovo nesuderinamu su geriausiais vaiko interesais elgesiu bei įvertinus šalių nepilnamečio vaiko amžių.Perfrazuojant teismo nutartyje išdėstytus motyvus, kad nesant ieškovo veiksmuose administracinio nusižengimo požymių dėl tėvų valdžios nepanaudojimo ar panaudojimo priešingai vaiko interesams, kas paprastai jau būtų vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimas, vaiko bendravimas su tėvu pasiliekant pas jį nakvoti, atitinka šalių lygiateisiškumo principą. Su tokia teismo išvada atsakovė nesutinka, nes 2017 m. balandžio 7 d. įvykis aiškiai iliustruoja ieškovo deklaratyvų siekį praleisti kuo daugiau laiko su sūnumi. Kaip alternatyva maksimaliam tėvo ir sūnaus bendravimui buvo pasiūlyta ne kas antro, o trijų mėnesio šeštadienių dienas praleisti ieškovui su sūnumi kartu. Juolab, kad bendravimas savo esme ir turiniu gali būti įgyvendintas būtent diena, o ne naktį. Tuokart argumentas, kad vaiko bendravimas su tėvu pasiliekant pas jį nakvoti, atitinka šalių lygiateisiškumo principą, ypač atsižvelgiant į tai, kad šalys gyvena skirtinguose miestuose ir dėl to galimybės pakankamai bendrauti pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną jį grąžinant yra ribotos, teismo nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos kontekste, yra prieštaringas. Pažymėtina, kad atsakovė ne prašo riboti tėvo ir sūnaus bendravimo, o prašo parinkti ir pati teikia siūlymą dėl bendravimo tvarkos, kuri pirmiausiai geriausiai atitinka vaiko interesus. 2017 m. balandžio 7 d. įvykis liudija ieškovo socialinių įgūdžių ir atsakomybės stoką, nors, kaip nurodoma skundžiamoje nutartyje - atsakovės prašymų dėl vaiko priežiūros nepaisymas nėra pagrindas riboti ieškovo ir sūnaus bendravimo. Nors atsakovės prašymai dėl poilsio ir namų rėžimo vaikui ieškovui leidžiant savaitgalį su vaiku buvo sąlygoti vaiko sveikatos būklės, kai vos prieš savaitę šalių nepilnametis vaikas dėl ūmaus bronchito antrąkart buvo skirtas gydymas antibiotikais.Nagrinėjamu atveju sprendžiamas bendravimo tvarkos nustatymas su mažamečiu - dvejų metų vaiku, kuriam dėl jo amžiaus yra reikalinga didesnė globa ir priežiūra. Pažymėtina, kad sprendžiamas ne nuolatinės bendravimo tvarkos nustatymas, o laikinos, t.y. iki bus išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo pareikštą reikalavimą, bendravimo tvarkos nustatymas. Ieškovo deklaratyvus noras bendrauti atskleistas tiek 2017 m. balandžio 7 d. įvykiu, tiek ir šios dienos susiklosčiusia situacija kai ieškovas neatvyko mažamečio vaiko pasiimti iš ugdymo įstaigos, nors skundžiamąja nutartimi nustatytas ieškovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka vykdytina skubiai.Ieškovas K. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atsakovės A. S. atskirąjį skundą palikti nenagrinėtu, nes jis neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, o apeliacinės instancijos teismui nusprendus jį nagrinėti - atmesti jį kaip nepagrįstą ir nepaneigiantį pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų.Nurodė, kad atsakovės skundas neatitinka reikalavimų, t.y. už ji nėra sumokėtas žyminis mokestis, jis adresuotas ne Vilniaus apygardos teismui, o Vilniaus miesto apylinkės teismui. Taigi, su trūkumais paduotas atskirasis skundas turi būti paliktas nenagrinėtu.Ieškovo nuomone, teismas nutartyje atsižvelgė ne į tėvų norus bei ambicijas, o išimtinai į nepilnamečio šalių vaiko K. S. interesus ir pagrįstai sudarė galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką. Tuo tarpu atsakovės pozicija yra be svarių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, bei grubiai pažeidžia skyrium gyvenančio tėvo bendravimo ir dalyvavimo vaiko auklėjime lygiateisiškumo principą, kurį skundžiamoje nutartyje akcentavo pirmosios instancijos teismas.Savo atskirajame skunde atsakovė siūlo ieškovui bendrauti su sūnumi savaitgalį (šeštadieniais) ištisą dieną Utenos mieste. Pagrįstai kyla klausimas, ar teikdama tokį pasiūlymą, vaiko mama galvoja apie vaiką ar apie save. Vaiko tėvas K. S. neturi Utenos mieste nei gyvenamojo būsto, nei artimų giminių, todėl visą dieną leisti laiką su mažamečiu vaiku, neturint galimybės tenkinti elementarių vaiko maitinimo, poilsio ir kitų poreikių, kaip siūlo vaiko mama, yra mažamečio interesų požiūriu neracionalu ir neprotinga, žymiai blogiau nei atsakovės atskirajame skunde nurodytu ir perdėm sureikšmintu atveju.Tėvą ir berniuką sieja itin šiltas ir stiprus emocinis ryšys, užsimezgęs nuo vaiko gimimo, todėl tik maksimalus tėvo ir vaiko bendravimas gali užtikrinti šio ryšio išsaugojimą bei stiprinimą. Susitikę jie suranda daug įvairių bendrų veiklų, tėvas ir sūnus mėgaujasi leisdami laiką ne tik dieną, bet ir vakarais. Šios aplinkybės yra puikiai žinomos ieškovei, todėl jomis naudodamasi vaiko mama savanaudiškai ir nepagrįstai siekia riboti dviejų artimų žmonių bendravimą. Negalima nepaminėti ir to, kad vaiko tėvo gyvenamosios aplinkos sąlygos yra tinkamos bendravimui su vaiku, juolab, kad berniukui ši aplinka yra pažįstama nuo gimimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas iš esmės nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartis, kuria nustatytos laikinosios apsaugos priemonės - laikina tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, yra pagrįsta ir teisėta.Pagal CK 3.170 straipsnį, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Teismas, nustatydamas ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaiku tvarką, atsižvelgia į jo teisę bendrauti ir matytis su vaiku, į tai, kad vaikas turi teisę bendrauti su savo tėvu, kad nuolatinis ir tiesioginis bendravimas su ieškovu atitinka vaiko interesus. CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus.Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismas kiekvieną kartą turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri atitiktų konkrečią situaciją. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimu suformuota teismų praktika taip pat orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susietas su vertinamosiomis sąlygomis, kurias teismas kiekvienu individualiu atveju turi įvertinti, atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus. Skiriant laikinąsias apsaugos priemones, būtina atsižvelgti ne vien į būtinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymą kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).Apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovo ir jo nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka, prašė ją pakeisti nustatant, kad vaikas nepasilieka pas ieškovą nakvoti, t.y. ieškovas kas antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį bendrauja su vaiku nuo 10 val. iki 20 val. Tokį savo prašymą atsakovė iš esmės grindžia ieškovo socialinių įgūdžių trūkumu ir atsakomybės stoka, kurią neva patvirtina 2017 m. balandžio 7 d. įvykis, kai ieškovas išsivežė sergantį vaiką pas savo draugus, kur buvo vartojamas alkoholis, o vaiko priežiūra rūpinosi ieškovo draugo žmona. Dėl šio įvykio, atsakovė prašymu ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl netinkamos tėvo valdžios vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šiuo atveju apeliantė pateikė identiškus argumentus tiems, kurie buvo išdėstyti atsiliepime į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikiną ieškovo bendravimo su vaiku tvarką. Pirmosios instancijos teismas minėtus argumentus išsamiai ištyrė ir nurodė, kad vaiko teisių apsaugos skyriuje nėra duomenų apie ieškovo netinkamą valdžios panaudojimą, o byloje nėra duomenų apie tai, kad vaikas 2017 m. balandžio 7 d. vis dar sirgo. Teismas pažymėjo, kad iš nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną matyti, jog ieškovas pasirūpino vaiko priežiūra, vaikas, nors ir vėlyvu metu, buvo ruošiamas miegui, todėl nėra galimybės daryti išvadą, kad vaiko teisė ir teisėti interesai buvo iš esmės pažeisti. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo riboti ieškovo bendravimą su vaiku ir neleisti ieškovui bendrauti su vaiku šiam pasiliekant pas ieškovą nakvoti, nes byloje nėra duomenų apie nuolatinę vaiko nepriežiūrą ar netinkamą priežiūrą bei ieškovo, kaip tėvo pareigų įgyvendinimą.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad šalių sūnus nenorėtų bendrauti su tėvu (ieškovu), jų tarpusavio santykiai būtų įtempti/komplikuoti ar ieškovas nesudarytų tinkamų vaikui gyvenimo sąlygų savo namuose, dėl ko reiktų riboti vaiko bendravimo su vaiku galimybę. Be to, kaip pastebėjo ir pats ieškovas, tokia bendravimo tvarka, kai vaikas su ieškovu bendrauja tik šeštadieniais nuo 10.00 val. iki 20.00 val. neatitinka geriausių vaiko interesų, nes vaiko tėvas neturi Utenos mieste nei gyvenamojo būsto, nei artimų giminių, todėl visą dieną privalėtų leisti kažkur mieste, be galimybės patenkinti elementariausius vaiko poreikius (maistiniams, poilsis ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovės prašoma nustatyti ieškovo bendravimo su vaiku tvarka, prieštarauja geriausių vaiko interesų užtikrinimo principui.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos nutarčiai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina galioti.Pažymėtina, kad už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl Civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 80 str. 5 d.). Atsižvelgiant į tai, kad viena iš tokių Civiliniame kodekse numatytų laikinųjų apsaugos priemonių yra laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatytas, teismas nurodo, kad atsakovė šiuo atveju neturėjo pareigos mokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą.
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.