Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2008-01-31 · Civilinė byla Nr. 2A-76-159/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-01-31
Bylos Nr.
2A-76-159/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Eugenija Morkūnienė (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Žydrūnas Bertašius
Ieškovas
A. G.
Atsakovas
UAB „Skuodo komunalinis ūkis“
Advokatai
Virginija Pargaliauskienė
Kategorijos
  • 11.9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja E. Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-76-159/2008Teisėjas H. A. Markavičius Procesinio sprendimo kategorijos11.9.5; 11.9.7; 44.2.4.2; 121.21.(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. sausio 31 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Žydrūno Bertašiaus, sekretoriaujant Eglei Venckienei, dalyvaujant ieškovei A. G., jos atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei, atsakovės atstovei Virginijai Skiudulienei, viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. G. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2007-10-05 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-123-646/2007 pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovei UAB „Skuodo komunalinis ūkis“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė A. G. 2007-02-27 pateikė ieškinį atsakovei UAB „Skuodo komunalinis ūkis“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio ir 10 000 Lt neturtinės žalos priteisimo. Prašė pripažinti atsakovės 2007-01-27 įsakymą Nr. P1-002 dėl 1998-05-28 darbo sutarties nutraukimo neteisėtu ir nustatyti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį – 984 Lt už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2007-01-27 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1998-05-28 darbo sutartimi buvo priimta dirbti atsakovės viešbučio „Apuolė“ budinčiąja administratore. Jai darbo sutartimi buvo nustatytas minimalus darbo užmokestis ir priedas už naktinį darbą. 2007-01-27 įsakymu buvo atleista iš viešbučio „Apuolė“ administratorės pareigų nuo 2007-01-27 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 str. 2 d. 2006-09-25 jai buvo įteiktas įspėjimas, kad dėl įmonės ekonominių priežasčių nuo 2007-01-27 bus nutraukta darbo sutartis. Apie atleidimą iš darbo ji buvo įspėta prieš 4 mėnesius, nes augina du nepilnamečius vaikus. Per visą įspėjimo laiką jai nebuvo pasiūlyta kita darbo vieta, tik po atleidimo, t.y. 2007-01-30, jai buvo įteiktas 2007-01-26 pasiūlymas Nr. S6-016 dėl darbo sutarties pratęsimo, siūlant eiti tas pačias pareigas. Ji buvo atleista iš darbo 2007-01-27, t.y. paskutinę nemokamų atostogų dieną, o tai draudžia LR DK 131 str. 1 d. 1 p., be to, nebuvo jokios ekonominės būtinybės ją atleisti iš darbo, kadangi administratorės pareigybė nebuvo panaikinta, vietoje jos administratore dirba kita darbuotoja. Grįžti į darbą nenori, nes yra susidarę įtempti santykiai su atsakove, gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patyrė dvasinių išgyvenimų, sukrėtimą, stresą, emocinę depresiją ir materialinių nepatogumų, dėl to prašė priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1-3).

Žemesnės instancijos teismas

Skuodo rajono apylinkės teismas 2007-10-05 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, perkėlė ieškovės atleidimo iš darbo datą į 2007-02-19, priteisė iš atsakovės ieškovei 863,06 Lt vidutinio darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2007-01-27 iki 2007-02-19, priteisė iš atsakovės ieškovei 450 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš atsakovės – 34,39 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, iš – ieškovės 8 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad ieškovė buvo priimta į viešbučio „Apuolė“ budinčiosios administratorės pareigas neterminuotam laikui, 2006-09-22 sprendimu atsakovės valdyba nusprendė sustabdyti viešbučio veiklą dėl sunkios finansinės-ekonominės padėties ir atleisti viešbučio darbuotojus, išmokant jiems priklausančias išeitines kompensacijas. 2006-09-25 ieškovė pasirašytinai buvo supažindinta su 2006-09-22 įspėjimu, kad dėl viešbučio uždarymo ji bus atleista nuo 2007-01-27 išmokant išeitinę pašalpą. Atleidimo iš darbo data sutapo su paskutine ieškovės nemokamų atostogųdiena. 2007-01-24 buvo priimtas sprendimas pratęsti viešbučio „Apuolė“ veiklą. 2007-01-26 pasiūlymas tęsti darbo santykius ieškovei įteiktas tik 2007-01-30, ta data ji ir pasirašė, kad susipažino su pasiūlymu. 2007-01-30 ieškovei buvo išmokėti pinigai pagal 2007-01-26 kasos išlaidų orderį, kurį ji pasirašė atgaline data. 2007-01-30 ieškovei įteiktas susipažinti 2007-01-27 įsakymas apie atleidimą iš darbo nuo 2007-01-27, ant kurio ieškovė pasirašė, kad susipažino 2007-01-27. Ieškovė negalėjo būti atleista iš darbo 2007-01-27, nes tai buvo paskutinė jos nemokamų atostogų diena, įspėjimo terminas turėjo būti pratęstas 20 kalendorinių dienų, t.y. nemokamų atostogų laikui, jei darbuotojas atleidžiamas nepasibaigus įspėjimo terminui, tai atleidimo iš darbo data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas. Teismas atmetė reikalavimą dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nes nustatė, kad ieškovė pati sutiko būti atleidžiama (b. l. 112-115).

Dėl minėto sprendimo ieškovė A. G. 2007-11-05 padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, netinkamai pritaikytos materialinės ir procesinės teisės normos. Teismas neteisingai taikė ir aiškino LR DK 129 str. 2 d., nes įstatymas neterminuotos darbo sutarties nutraukimo galimybę, kai nėra darbuotojo kaltės, sieja su svarbių priežasčių buvimu. Sprendžiant apie atleidimo teisėtumą, darbdavys privalo įrodyti tų svarbių priežasčių buvimą. Nutraukiant darbo sutartį šalių susitarimu, būtina sąlyga pagal LR DK 125 str. 1 d. yra ta, kad viena darbo sutarties šalis raštu pasiūlytų kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Ji tokio pareiškimo nerašė ir neaišku, kodėl teismas nusprendė, kad buvo abipusis susitarimas nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 str. 2 d. Ji buvo įspėta apie atleidimą iš darbo dėl ekonominių priežasčių, tačiau viešbučio, kurio administratore ji dirbo, veiklą 2007-01-24 buvo nuspręsta pratęsti, taigi išnyko juridinis pagrindas nutraukti darbo sutartį. Be to, ji buvo atleista paskutinę nemokamų atostogų dieną, t.y. 2007-01-27. Į jos vietą priimta kita darbuotoja. Visus dokumentus ji pasirašė atgaline data, tokie skuboti atsakovės veiksmai parodo, kad nebuvo abipusio susitarimo nutraukti darbo santykius. Teismo išvada apie abipusio susitarimo buvimą paremta tik liudytojų, kurie susiję su atsakove darbo santykiais, parodymais. Nepagrįstai atmestas ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes dėl to, kad darbdavys ją neteisėtai atleido, buvo padaryta neturtinė žala (b. l. 117-119).

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Skuodo komunalinis ūkis“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ginčijamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Priėmus sprendimą pratęsti viešbučio veiklą, 2007-01-26 ieškovė buvo atvykusi pas direktorę ir jai buvo paaiškinta, jog pasikeitė aplinkybės ir ji gali dirbti toliau, tačiau ieškovė pati pradėjo prašytis atleidžiama, nes pasikeitė asmeninės aplinkybės. Teismas padarė teisingą išvadą, jog ieškovė iš darbo buvo atleista šalių susitarimu. Tik ieškovei pareiškus ieškinį teisme, paaiškėjo, kad pasiūlymą tęsti darbo santykius ji pasirašė atgaline data. Tokie jos veiksmai rodo, kad ji veikė nesąžiningai. Neaišku, kodėl ieškovė atsisakė pasiūlymo dirbti toliau, jeigu šis darbas jai buvo labai svarbus ir dėl to ji patyrė moralinę žalą. Viso bylos nagrinėjimo metu jai buvo siūloma grįžti į darbą (b. l. 126-128).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 1998-05-28 UAB „Skuodo komunalinis ūkis“ su A. G. sudarė darbo sutartį, pagal ją A. G. nuo 1998-05-29 buvo priimta į viešbutį „Apuolė“ budinčiąja administratore neterminuotam laikui ir jai buvo nustatyta minimali mėnesio alga, mokant priedą už darbą naktį (b. l. 4). 2006-09-22 UAB „Skuodo komunalinis ūkis“ valdyba priėmė nutarimą, juo vienbalsiai nutarė atleisti iš darbo kavinės „Kiemelis“ ir viešbučio „Apuolė“ darbuotojus ir jiems apie atleidimą pranešti raštu (b. l. 80). Remiantis šiuo UAB „Skuodo komunalinis ūkis“ nutarimu, 2006-09-25 A. G. buvo pasirašytinai supažindinta su darbdavio 2006-09-22 įspėjimu Nr. S6-139 apie darbo sutarties nutraukimą nuo 2007-01-27 ir išeitinės išmokos išmokėjimą pagal LR DK 140 str. (b. l. 103).

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės A. G. apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad pagal 2003-12-29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 44 „Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniaciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 str.), taikymo praktikoje“ 4.3 p. darbo sutarties nutraukimas dėl ekonominių priežasčių turi būti pagrįstas ekonomine būtinybe-nuolatiniu apyvartos mažėjimu, nuolatinių nuostolių buvimu. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad ieškovės įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva metu atsakovės verslas buvo nuostolingas (b. l. 140-143), pagal UAB „Skuodo komunalinis ūkis“ įstatų 41 str. visuotinis akcininkų susirinkimas turėjo teisę priimti sprendimą dėl bendrovės pertvarkymo (b. l. 148), todėl kolegija mano, kad darbdaviui buvo pagrindas įspėti A. G. apie numatomą su ja darbo sutarties nutraukimą, tačiau 2007-01-24 UAB „Skuodo komunalinis ūkis“ valdyba priėmė nutarimą tęsti viešbučio „Apuolė“ ir kavinės „Kiemelis“ veiklą (b. l. 81), todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliantės A. G. apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, jog išnykus faktiniam pagrindui nutraukti darbo sutartį administracijos iniciatyva, neteko galios įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą ir atsakovė nebeturėjo teisės ieškovės atleisti iš darbo pagal LR DK 129 str. 2d.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliantės A. G. apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad išnyko ekonominės priežastys, dėl kurių ji prieš keturis mėnesius buvo įspėta apie atleidimą iš darbo darbdavio iniciatyva, nes 2007-01-24 UAB „Skuodo komunalinis ūkis“ valdyba priėmė nutarimą tęsti viešbučio „Apuolė“ ir kavinės „Kiemelis“ veiklą (b. l. 81). Apeliantės teigimu, jos atleidimo iš darbo dieną, t.y. 2007-01-27, viešbutis „Apuolė“ toliau tęsė savo veiklą, todėl ji galėjo atlikti darbo sutartimi prisiimtas funkcijas, nes tokios funkcijos buvo vykdomos, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino ir nepasisakė dėl LR DK 129 str. 2 d. taikymo šioms aplinkybėms.

Teisėjų kolegija sutinka su tokiu apeliantės apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, nes bylą nagrinėjęs teismas teisingai nustatęs faktines bylos aplinkybes, t.y., jog pasiūlymas tęsti darbo santykius A. G. buvo įteiktas 2007-01-30, tą pačią dieną jai buvo išmokėti pinigai pagal 2007-01-26 kasos išlaidų orderį ir įteiktas susipažinti 2007-01-27 įsakymas dėl jos atleidimo iš darbo nuo 2007-01-27, ant kurio ji pasirašė, jog susipažino 2007-01-27, neteisingai šias aplinkybes įvertino kaip abipusį šalių susitarimą nutraukti darbo sutartį pagal LR DK 129 str. 2 d, t.y. A. G. paėmus išeitinę išmoką bei atsisakius atsakovės pasiūlymo tęsti darbo santykius, nes LR DK 125 str. numato savarankišką darbo sutarties nutraukimo pagrindą šalių susitarimu. Šios bylos atveju nebuvo aplinkybių, sudariusių pagrindą pirmosios instancijos teismui konstatuoti apie darbo sutarties nutraukimą šalių susitarimu.

Apeliantės A. G. teigimu, jai būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti pas atsakovę, todėl ji nepriėmė jos pasiūlymo sugrįžti dirbti.

Esant šiems įrodymams bei aplinkybėms Skuodo rajono apylinkės teismo 2007-10-05 sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas pripažinti UAB „Skuodo komunalinis ūkis“ 2007-01-27 įsakymą Nr. P1-002 dėl 1998-05-28 darbo sutarties nutraukimo su A. G. pagal LR DK 129 str. 2 d. neteisėtu, panaikintina. Šis ieškinio reikalavimas tenkintinas, ieškovės A. G. atleidimas iš darbo pagal LR DK 129 str. 2 d. pripažintinas neteisėtu ir nustatytina, kad darbo sutartis su ja nutrauktina apeliacinės instancijos teismo nutartimi nuo jos įsiteisėjimo dienos, t.y. nuo 2008-01-31, nes teisėjų kolegija sutinka su apeliantės apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, jog jai būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl ji į pirmesnį darbą negrąžintina (LR DK 297 str. 4 d., LR CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai konstatavo, kad A. G. negalėjo būti atleista iš darbo nuo 2007-01-27, nes ši diena buvo paskutinė jos nemokamų atostogų diena, todėl pagrįstai nurodė, jog įspėjimo terminas turėjo būti pratęstas 20 kalendorinių dienų, t.y. nemokamų atostogų laikui, tačiau pagal šioje nutartyje nustatytas aplinkybes sprendime nepagrįstai nurodė, kad A. G. atleista iš darbo nuo 2007-02-19 (LR DK 130 str. 8 d., 131 str. 1 d. 1 p.). Bylą nagrinėjęs teismas, vadovaudamasis LR CPK 417 str., pagrįstai iš atsakovės ieškovei priteisė 863,06 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2007-01-27 iki 2007-02-19, tačiau apeliacinės instancijos teismui pripažinus apeliantės A. G. atleidimą iš darbo pagal LR DK 129 str. 2 d. neteisėtu, pagal LR DK 297 str. 4 d. nuostatas apeliantei turėtų būti priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t.y. nuo 2007-02-19 iki 2008-01-31 už 11 mėnesių ir12 kalendorinių dienų. Iš kasos išlaidų orderio Nr. 024 nustatyta, kad atsakovė su ieškove iki galo atsiskaitė ir išmokėjo ieškovei 2 834,49 Lt, tarp jų ir keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, kuri įskaitytina į priteistiną vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikšos laiką. Taigi, apeliantei A. G. pagal minimą kasos išlaidų orderį išmokėta, o pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista už priverstinės pravaikštos laiką iki 2007-02-19. Apeliacinės instancijos teismui A. G. pripažino, kad nuo 2007 m. spalio mėnesio ji yra įrašyta į Darbo biržos apskaitą ir iki šiol gauna apie 500 Lt bedarbio pašalpą. Esant šiems įrodymams bei aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl apmokėjimo už priverstinės pravaikštos laiką naikintina, šis ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies bei, atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovės priteistinas 3 674,33 Lt dydžio vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2007-06-19 iki 2007-10-01, t.y už keturis mėnesius ir 11 dienų (ieškovės vidutinis darbo užmokestis 810,70 Lt, b. l. 104, o vienos dienos vidutinis darbo užmokestis 39,23 Lt, 810,70 Lt x 4=3 242,80 Lt; 39,23 Lt x 11=431,53 Lt) (LR CPK 326 str. 1 d. 3p.).

LR DK 250 str. nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t.y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus. Pagal teismų formuojamą praktiką, darbuotojui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančių ir išgyvenimų, tai yra nenaudingą poveikį asmeniui.

Apeliantė A. G. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo patenkinti jos ieškinio reikalavimą dėl 10 000 Lt neturtinės žalos priteisimo, nes į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jos atsakovė apeliantę atleido iš darbo tendencingai, todėl neteisėti darbdavio veiksmai sukėlė jai dvasinių išgyvenimų, nestabilumo dėl darbo santykių jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi. Šios bylos atveju buvo nustatyta, jog atsakovė neteisėtai atleido ieškovę A. G. iš darbo, tačiau tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme apeliantė atsisakė sugrįžti į darbą, nepateikė svarbių prašomos priteisti 10 000 Lt dydžio neturtinės žalos nustatymo kriterijų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį ieškinio reikalavimą, nes vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas nereiškia ir neturtinės žalos padarymo. Šios bylos atveju nustatyta, kad tam tikrų nepatogumų ieškovei sukėlė jos atleidimo iš darbo dieną darbdavio pasiūlymas sugrįžti į darbą, nesutarimai su darbdaviu dėl apmokėjimo už viršvalandinius darbus, tačiau 2006-12-28 atsakovės įsakymu Nr. V2-001 išmokėtas darbuotojams, jų tarpe ir A. G., 50 proc. darbo užmokesčio priedas nepatvirtina apeliantės teiginių, jog darbdavys ją tendencingai atleido iš darbo ar su ja susidorojo(b. l. 156).

Esant šiems įrodymams bei aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino šio A. G. ieškinio reikalavimo, todėl nėra pagrindo naikinti šio teismo sprendimo dalies, kuria šis ieškinio reikalavimas buvo atmestas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Šiuo sprendimu iš UAB „Skuodo komunalinis ūkis“ valstybei priteistos 34,39 Lt bylinėjimosi išlaidos padidintinos iki 144 Lt (109,40 Lt + 34,39 Lt), o iš atsakovės ieškovei priteistos 450 Lt išlaidos advokatės pagalbai apmokėti padidintinos iki 650 Lt (LR CPK 93 str. 4 d).

Iš dalies patenkinus A. G. apeliacinį skundą, jai iš atsakovės priteistina 650 Lt išlaidų advokatės pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo surašymą bei dalyvavimą apeliacinės instancijos teisme (b .l. 130-132).

Kitos Skuodo rajono apylinkės teismo 2007-10-05 sprendimo dalys, kuriomis atmestas A. G. ieškinio reikalavimas dėl 10 000 Lt neturtinės žalos priteisimo, iš atsakovės ieškovei priteistas 863,06 Lt vidutinis darbo užmokestis, iš ieškovės valstybei priteista 8 Lt pašto išlaidų, paliktinos nepakeistos (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

1. Skuodo rajono apylinkės teismo 2007-10-05 sprendimo dalis, kuriomis atmestas ieškinio reikalavimas pripažinti UAB „Skuodo komunalinis ūkis“ 2007-01-27 įsakymą Nr. P1-002 dėl 1998-05-28 darbo sutarties nutraukimo su A. G. pagal LR 129 str. 2 d. pripažinti neteisėtu ir kad A. G. atleista iš darbo UAB „Skuodo komunalinis ūkis“ nuo 2007-02-1, panaikinti. Patenkinti šį ieškinio reikalavimą ir nustatyti, kad darbo sutartis su A. G. nutraukta apeliacinės instancijos teismo nutartimi nuo jos įsiteisėjimo dienos, t.y. nuo 2008-01-31.

2. Skuodo rajono apylinkės teismo 2007-10-05 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2007- 01-27 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, panaikinti. Šį ieškinio reikalavimą tenkinti iš dalies. Priteisti iš UAB „Skuodo komunalinis ūkis“, įmonės kodas , A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 3 674,33 Lt (privalomieji mokesčiai neišskaičiuoti) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2007-06-19 iki 2007-10-01.

3. Skuodo rajono apylinkės teismo sprendimu iš UAB „Skuodo komunalinis ūkis“ priteistas valstybei 34,39 Lt bylinėjimosi išlaidas padidinti iki 144 Lt. o iš atsakovės ieškovei priteistas 450 Lt išlaidas advokatės pagalbai sumokėti padidinti iki 650 Lt.

4. Priteisti iš UAB „Skuodo komunalinis ūkis“ A. G. 650 Lt išlaidų advokatės pagalbai apmokėti už apeliacinio skundosurašymą bei dalyvavimą apeliacinės instancijos teisme.

5. Kitas Skuodo rajono apylinkės teismo 2007-10-05 sprendimo dalis, kuriomis atmestas ieškinio reikalavimas dėl 10 000 Lt neturtinės žalos priteisimo, iš atsakovės ieškovei priteistas 863,06 Lt vidutinis darbo užmokestis, iš ieškovės valstybei priteista 8 Lt pašto išlaidų, palikti nepakeistas.

Kolegijos pirmininkė Eugenija MorkūnienėKolegijos teisėjai Danguolė MartinavičienėŽydrūnas Bertašius