Kauno apygardos teismo nutartis

2011-10-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-33-120-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-21
Bylos Nr.
1A-33-120-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Majauskienė (pirm.), Arūnas Paštuolis, Romualdas Lincevičius
Nuteistasis
D. Č.
Civilinis ieškovas
IĮ „(duomenys neskelbtini )“
Pranešėja Regina Majauskienė Byla Nr.lA- 33-120/2011Teisėja Ramunė Kuzmienė Proc. Nr. 52-1-00761/2008-3Procesinio sprendimokategorija: 2.4.6.;(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUKaunas 2011 m. spalio 21d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Romualdo Lincevičiaus, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, Viktorijai Akelienei, Jurgitai Barauskaitei, Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajai D. Č., jos gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai, teismo posėdyje išnagrinėjo nukentėjusiojo - civilinio ieškovo IĮ „(duomenys neskelbtini )“ ir nuteistosios D. Č. apeliacinius skundus dėl 2010 m. spalio 6 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo D. Č. pripažinta kalta:

pagal BK 183 str. 1d. ir nubausta 10 MGL dydžio, t.y., 1300 lt. (vieno tūkstančio trijų šimtų) bauda;

pagal BK 222 str. 1d. - 20 MGL dydžio, t.y. 2600 lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų ) Lt bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str.1 d., 4 d. bausmės subendrintos prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir galutinė subendrinta bausmė paskirta -25 MGL dydžio, t.y. 3250 lt (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt) bauda.

Tenkintas civilinis ieškinys ir IĮ „(duomenys neskelbtini )“ padarytai turtinei žalai atlyginti iš D. Č. priteista 30 000 Lt.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, išklausiusi proceso dalyvių nuomonių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Č. pagal BK 222 str. 1d. ir 183 str. 1 d. nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-03-31 būdama IĮ „(duomenys neskelbtini )“, Vilniaus g. 21, Alytuje, įmonės kodas 149644165, vyr. buhaltere, pažeisdama 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 str., numatantį, kad vyriausiasis buhalteris atsako už buhalterinių įrašų teisingumą ir finansinės atskaitomybės pateikimą laiku; 12 str., numatantį, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, 16 str., numatantį, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 2000 m. vasario mėn. 17 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 19 p., numatantį, kad jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai pagal orderį neišmokėti, apgaulingai tvarkė įmonės apskaitą;

- netvarkydama buhalterinės apskaitos registrų;

- Didžiojoje knygoje perkeldama likučius iš 2008-01-31 - Debeto suma - 765286,24 Lt, Kredito suma - 765286,24 Lt - į 2008-02-01 surašydama neteisingus duomenis - Debeto suma –817798,03 Lt, Kredito suma - 817798,03 Lt, nepagrindė dokumentais 52511,79 Lt sumos;

- Didžiojoje knygoje 2008 m. vasario mėn. buhalterinės balansinės sąskaitos Nr. 48 „avansiniai“ 2008-02-01 likutį nurodžiusi 164 977,19 Lt, o R. T. avansinėje apyskaitoje - 187477,19 Lt, t.y., 22500 Lt didesnį nei Didžiojoje knygoje ir įrašų nepagrindė to dokumentais;

- 2007 m. balandžio mėn. R. T. buhalterinėje apyskaitoje Nr. 48 „avansiniai“ nepagrįstai buhalterinės balansinės sąskaitos grafoje „gryni pinigai“ 2007-04-18 įrašiusi 1200 Lt, išdidino R. T. avansinės apyskaitos balandžio mėn. pajamas ir likutį, ko pasėkoje ši suma nepagrįstai pervesta buvo Alytaus apskrities VMI;

- materialiai atskaitingo asmens R. T. avanso apyskaitoje įrašiusi, kad 2008 m. vasario mėn. jis iš kasos gavo 9000 Lt, nors iš kasos 2008 m. vasario mėn. tokia suma išmokėta nebuvo, vasario mėn. avanso apyskaitoje be operaciją pagrindžiančio dokumento nepagrįstai 9000 Lt išdidino pajamas ir likutį;

- 2007-03-07 pagamino netikrą dokumentą - kasos išlaidų orderį Nr. 4, surašydama fiktyvius duomenis, kad juo iš kasos išmokėta 15000 Lt. R. T., kad papildyti įmonės atsiskaitomą sąskaitą AB SEB Vilniaus banke, suklastojo įrašą tikrame dokumente - kasos knygoje įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie 15 000 Lt išmokėjimą, bei šiuos dokumentus panaudojo įmonės apskaitoje, pateisindama fiktyvų pinigų išmokėjimą, apskaitoje nesant šios pinigų sumos įnešimo į banko sąskaitą patvirtinančių dokumentų ir iš banko dokumentų matant, jog sąskaita papildyta buvo iš AB SEB Vilniaus banke esančios R. T. asmeninės sąskaitos;

- 2007-03-08 pagamino netikrą dokumentą - kasos išlaidų orderį Nr. 5, surašydama fiktyvius duomenis, kad juo iš kasos R. T. išmokėta buvo 5000 Lt kad papildyti įmonės atsiskaitomą sąskaitą AB Šiaulių banke ir jį pasirašydama, suklastojo tikrą dokumentą - kasos knygą, įrašydama joje tikrovės neatitinkančius duomenis apie 5 000 Lt išmokėjimą, bei šiuos dokumentus panaudojo įmonės apskaitoje, pateisindama fiktyvų pinigų išmokėjimą, apskaitoje nesant šios pinigų sumos įnešimą į banko sąskaitą patvirtinančių dokumentų ir iš banko dokumentų matant, kad sąskaita papildyta buvo iš R. T. asmeninėje sąskaitoje AB SEB Vilniaus banke buvusių lėšų;

- 2008-03-27 pagamino netikrą dokumentą - kasos išlaidų orderį Nr. 8, surašydama fiktyvius duomenis, kad juo iš kasos R. T. išmokėta 10000 Lt papildyti įmonės atsiskaitomą sąskaitą Šiaulių banke ir suklastojo tikrą dokumentą - kasos knygą, įrašydama joje tikrovės neatitinkančius duomenis apie 10000 Lt išmokėjimą, bei šiuos duomenis panaudojo įmonės apskaitoje, pateisindama fiktyvų pinigų išmokėjimą, apskaitoje nėra šios pinigų sumos įnešimą į banko sąskaitą patvirtinančių dokumentų, o iš banko dokumentų matosi, kad sąskaita papildyta buvo iš R. T. asmeninės sąskaitos AB Šiaulių banke;

tokiu būdu, nesant buhalterinės apskaitos registrų, Didžiojoje knygoje nustačius likučių neatitikimus juos perkeliant, atskaitingo asmens R. T. avanso apyskaitose esant neatitikimams su kasos knyga, nustatytu pajamų ir tuo pačiu likučio išdidinimu be pagrindžiančių dokumentų, nesant visoms finansinėms operacijoms pagrindžiančių dokumentų arba juose nesant atsakingų asmenų parašams, suklastojus dalį apskaitos dokumentų, negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Be to, ji būdama IĮ „„(duomenys neskelbtini )“ Vilniaus g. 21, Alytuje, vyr. buhaltere ir būdama atsakinga už kasininkės pareigas, laisvai disponuodama įmonės kasoje esančiais pinigais per laikotarpį nuo 2007 m. kovo 7 d. iki 2008 m. kovo 27 d. Alytaus m. Vilniaus g. 21 iš IĮ „„(duomenys neskelbtini )“ kasos pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą – IĮ „T„(duomenys neskelbtini )“ turtą - 30 000 Lt ir padarė įmonei 30 000 Lt turtinę žalą šiomis aplinkybėmis:

- 2007-03-07 surašiusi fiktyvų kasos išlaidų orderį Nr. 4, jame surašydama, kad iš kasos išmokėta 15000 Lt R. T. papildyti įmonės atsiskaitomą sąskaitą AB SEB Vilniaus banke, šių pinigų R. T. neperdavė ir juos pasisavino paimdama iš kasos;

- 2007-03-08 surašiusi fiktyvų kasos išlaidų orderį Nr. 5, jame surašydama, kad iš kasos išmokėta 5000 Lt R. T. papildyti įmonės atsiskaitomą sąskaitą AB Šiaulių banke, šių pinigų R. T. nemokėjo ir iš kasos pasisavino;

- 2008-03-27 surašiusi fiktyvų kasos išlaidų orderį Nr. 8, jame surašydama, kad iš kasos išmokėta 10000 Lt R. T. papildyti įmonės atsiskaitomą sąskaitą AB Šiaulių banke, šių pinigų R. T. nemokėjo ir iš kasos pasisavino.

Šalies argumentai

Skundu nukentėjusiojo - civilinio ieškovo atstovas prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. nuosprendį BPK 328 str. 2 punkto pagrindu pakeisti ir D. Č. paskirti bausmę atitinkančią jos asmenybę, nusikalstamos veikos sunkumą ir bylos aplinkybes bei iš D. Č. pagal pateiktus dokumentus priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidas turėtas per ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme laiką.

Nurodo, kad nors baudžiamos bylos aplinkybės atitinka nuosprendžio išvadas, tačiau teismo paskirta bausmė neatitinka padarytos nusikalstamos veikos sunkumo, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir nuteistosios asmenybės. Byloje esantys duomenys rodo, kad D. Č. jau buvo padariusi analogiškas nusikalstamas veikas, bet dėl jai taikyto įstatymo „Dėl amnestijos...“ , ji bausmės poveikio nepatyrė, nepasitaisė ir vėl padarė naujas nusikalstamas veikas. Nusikalstamomis veikomis įmonei ji padarė žymią žalą. Darydama nusikalstamą veiką D. Č. pasinaudojo atliekamomis kasininkės pareigomis. Teisme savo kaltę ji neigė, nors ikiteisminiame tyrime buvo prisipažinusi padariusi nusikalstamas veikas ir netgi nurodė, kad pasisavintus pinigus sunaudojo savo reikmėms. Be to, ji yra įtariama padariusi analogiškas nusikalstamas veikas kitoje įmonėje ir dėl to vyksta ikiteisminis tyrimas, įmonei dėl jos nusikaltimų padaryta buvo žymi žala, todėl jai turėjo būti paskirta prokuroro pasiūlyta laisvės atėmimo bausmė, kuri atitinka kaltinamosios asmenybę, nusikaltimo sunkumą ir bylos aplinkybes.

Skundu nuteistoji D. Č. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti Alytaus rajono prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui papildyti, nes apkaltinamasis nuosprendis jos atžvilgiu yra nepagrįstas, jai pareikšti kaltinimai nepasitvirtinę.

Nurodo, kad, dalyje dėl kaltinimų nevedus apskaitos registrų, ji apkaltinta nepagrįstai. 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 2 str. 2 d. apskaitos registru (toliau - registras) laiko remiantis apskaitos dokumentais parengtą ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinę, kurioje apibendrinti būna jų duomenys. Specialisto parodymuose bei išvadose ne kartą minima suvestinė ir yra apskaitos registrai. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 1 str apskaitos dokumentu laiko popierinį arba elektroninį liudijimą, patvirtinantį ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintį rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Liudytoja A. B. parodė, kad įmonėje elektroninė registrų versija buvo. Juos naudoti galima buvo nepriklausomai nuo to ar yra buhalterinė programa (nei vienas įstatymas nenumato privalomo buhalterinės programos naudojimo įmonės apskaitai). Visi registrai buvo vedami, buvo vedama ir Didžioji knyga (tai atspindi revizijos aktas), knyga sudaroma iš registrų-suvestinių. Kiek ji supranta iš specialisto išvados, tai revizijai pateikti buvo ne visi registrai, todėl mano, kad, atliekant reviziją specialistė privalėjo išsireikalauti iš įmonės vadovo reikalingus dokumentus, nes pagal BAPĮ 21 str. 2 dalį už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ne ji, bet ūkio subjekto vadovas.

Dalyje dėl jai keliamų kaltinimų klaidingai perkeliant likučius Didžiojoje knygoje, nurodo, kad visi Didžiosios knygos likučiai perkelti buvo teisingai, o teismui atsisakius prijungti prie bylos susijusius su šiuo kaltinimu papildomus buhalterinius dokumentus, jai buvo užkirsta teisė įrodyti savo nekaltumą.

Pagal LR Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles avansines apyskaitas pildyti turėjo atskaitingas asmuo, t.y. R. T., todėl jis ir yra atsakingas už teisingai užpildytas ataskaitas.

36-to verslo apskaitos standarto „Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinė apskaita ir finansinė atskaitomybė" 18 punktas nurodo, kad, įmonės, tvarkydamos apskaitą ir sudarydamos finansinę atskaitomybę, turi vadovautis įmonės, veiklos tęstinumo, periodiškumo, pastovumo, piniginio mato, kaupimo, palyginimo, atsargumo, neutralumo ir turinio svarbos principų. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 2 str. 7 punktas dvejybiniu įrašu laiko ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo būdaą kai kiekvienos ūkinės operacijos arba kiekvieno ūkinio įvykio vertė įrašoma į sąskaitos (sąskaitų) debetą, o jai lygi suma - į kitos sąskaitos (sąskaitų) kreditą. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 3 str. 4 punktas numato, kad, neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, tvarkydami apskaitą, vadovaujasi verslo apskaitos standartais tuo atveju, kai savo nuožiūra nusprendžia sudaryti finansines ataskaitas arba kai Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas įpareigoja jas sudaryti. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 str. 3 punktas numato, kad ūkio subjektai, tvarkydami apskaitą, daro dvejybinį įrašą. Specialistas dėl minėtų reikalavimų jokios patikrinimo išvados nepateikė, dokumentus prie bylos prijungė, kokiu būdu likučiai nesutinka, kur yra klaida ir kieno ji padaryta, nenustatė.

Jai inkriminuotas 2008 m. vasario mėn. materialiai atskaitingo asmens R. T. avanso apyskaitoje nepagrįstas 9000 Lt pajamų išdidinimas taip pat nepagrįstas. Avanso apyskaitas pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles pildo pats materialiai atsakingas asmuo, todėl už jų užpildymą yra atsakingas buvo pats R. T.. Nuo 2008 m. sausio 28 d. iki 2008 m. vasario mėn. 29 d. ji nebedirbo, Specialisto išvados punkte 2.2 nurodyta, kad R. T. 2008 m. vasario mėn. gavo iš kasos 4000 Lt, 2.3 punkte nurodyta, kad R. T. 2008 m. vasario mėn. gavo iš kasos 5000 Lt. Šioje dalyje ji mato specialisto nekompetenciją nesugebėjimą prie 4000 Lt pridėti 5000 Lt. ir gauti 9000 Lt, nematymą, kad materialiai atsakingas asmuo R. T. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, jog jis tuos pinigus vis dėlto atrado.

2007-03-07 kasos išlaidų orderis Nr.4 15000 Lt sumai išrašytas buvo LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574, 36-to verslo apskaitos standarto „Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinė apskaita ir finansinė atskaitomybė" pagrindais. Visi buhalteriniai įrašai atliekami dvejybiniu būdu, todėl neatitikimų Didžiojoje knygoje tarp debeto ir kredito nėra. Pagal Individualių įmonių įstatymą ir LR Civilinį kodeksą, individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Individuali (personalinė) įmonė neturi juridinio asmens teisių, jos turtas neatskirtas yra nuo įmonininko turto, todėl už įmonės prievoles įmonininkas atsako visu savo turtu, taip pat ir po įmonės likvidavimo. Tokios įmonės turtas ir pinigai yra neatsiejami nuo savininko. Individualios įmonės savininkas gali atlikti pinigų sukeitimą, t.y. iš įmonės kasos gauti pinigus grynais įnešimui į banką, o sąskaita papildyti iš savo asmeninės sąskaitos. Tuo R. T. ir naudojosi. Buhalterijoje tai atsispindi vienu dvejybiniu įrašu, priešingu atveju, jei buhalterijoje būtų ši operacija fiksuojama, kaip sąskaitos papildymas savininko lėšomis, būtų fiksuojamos kitos balansinės eilutės. Byloje revizorei nepateikus tiriamo laikotarpio Didžiosios knygos išrašų, jai buvo užkirstas kelias teismui įrodyti, kad 2007-03-07 15000 Lt, 2007-03-08 5000 Lt ir 2008-03-27 10000 Lt yra atspindėti įmonės buhalterijoje ir kad savininkas pasinaudojo savininko galimybe sukeisti pinigus.

R. T. ikiteisminio tyrimo metu yra nurodęs, kad 2007-12-05 tokiu pat pinigų sukeitimo būdu jis iš įmonės kasos buvo gavęs 12000 Lt ir šią sumą pervedęs iš savo asmeninės atsiskaitomosios sąskaitos banke. Tokia pati operacija buvo atlikta ir 2008-03-14 su 4000 Lt suma. Operacija su piniginių lėšų sukeitimu įmanoma tik individualioje įmonėje, dėl jos neribotos atsakomybės, ribotos atsakomybės juridiniams asmenims tokių pinigų judėjimų atlikti negalima, jie turėtų būti į buhalteriją traukiami, kaip paskola įmonei. Nnuo 2008 m. sausio mėn. 28 d. iki vasario mėn. 28 d. ji nebedirbo, nes sirgo, nuo 2008 m. kovo mėn. 1 d. iki balandžio mėn. 03 d. ji buvo kasmetinėse apmokamose atostogose. Pirmos instancijos teismas atmetė jos prašymus išreikalauti iš įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraščius, juos įvertinti byloje, iškviesti liudytojus, atlikti jos parašų ekspertizę, bei nustatyti kokiu būdu nedarbo laikotarpiu ant įmonės dokumentų atsirado jos parašai. Revizija atlikta atmestinai Įmonės buhalterinė apskaita vedama buvo vadovaujantis visa eile LR įstatymų ir norminių aktų, kurie atliekant reviziją, buvo ignoruoti. Nepateikiant prie bylos atitinkamo laikotarpio su keliamais kaltinimais susijusių buhalterinių dokumentų jai užkirstas buvo kelias teismui įrodyti nekaltumą. Pirmos instancijos teismo sprendimas priimtas yra remiantis abejotinais, prieštaraujančiais vieni kitiems R. T. parodymais apie tai, kad iškarto dingo 55000 Lt, po to 25000 Lt atsirado.

Atsakingas savo turtu savininkas kažkodėl tai metus laiko nepastebėjo pagal apyvartas milžiniškos sumos dingimo, nežinojo tikslios iš savo įmonės pasiimtos pinigų sumos, iš jos pradžioje reikalauta gražinti 55000 Lt suma nežinia kaip sumažėjo perpus iki 30000 Lt. Be papildomo tyrimo, papildomo dokumentų išreikalavimo, pagrindo ją pripažinti kalta, nėra, todėl nuosprendis turi būti panaikintas, o byla gražinta tyrimui papildyti.

Dėl D. Č. skundo

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Byla prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti perduota gali būti tik esant dėl to prokuroro prašymui. Šiuo konkrečiu atveju, tokio prašymo prokuroras nėra pareiškęs.

Prašydama teismo nuosprendį panaikinti, apeliantė teigia esanti baudžiamojon atsakomybėn patraukta ir nuteista nepagrįstai. Prašymą teismo nuosprendį panaikinti, ji grindžia teiginiais, kad, už apskaitos dokumentų pildymą, registravimą, apskaitą atsakyti privalo ne ji, bet įmonės vadovas R. T., turėjęs išsaugoti visus apskaitos dokumentus, kad, atliekant reviziją, jos atlikėjams visi dokumentai pateikti nebuvo, kad, ji pinigų nepasisavino, bet visus juos faktiškai išmokėjo R. T. ir, kad jai buvo užkirstas kelias pirmos instancijos teisme įrodyti savo nekaltumą.

Apeliantės skundo teiginiai, nepagrįsti. Jie apsiriboja vien tik Buhalterinės apskaitos įstatymo straipsnių citavimu, nemotyvuotais teiginiais, jog už jai inkriminuotas veikas atsakyti turi ne ji, bet įmonės vadovas R. T., niekuo nepagrįstais teiginiais, jog kažkieno tai kito buhalterinės apskaitos registras įmonėje buvo vedamas ir daromos suvestinės. Tokie josios skundo teiginiai deklaratyvūs, tad plačiau neanalizuojami.

Kolegija atkreipia pirmos instancijos teismo dėmesį į tai, kad šiuo konkrečiu atveju, skundžiamas nuosprendis surašytas yra pažeidžiant jo surašymui keliamus reikalavimus. Nuosprendyje D. Č. konstatuotų padarytais nusikaltimų kvalifikavimas pagal BK 222 str. 1 d. bei BK 183 str., nekonstatuotas, kvalifikavimą pagal minėtus straipsnius pagrindžiantys duomenys įstatymo nustatyta tvarka nenurodyti, kvalifikavimas faktiniais bylos duomenimis motyvuotai nepagrįstas. Šis teismo padarytas pažeidimas yra grubus. Šio pažeidimo ištaisymas reikalauja teismo nesurašyto veikų kvalifikavimo pagal BK 183 str. 1 d. konstatavimo ir motyvuotai pagrįstos kvalifikavimo pagal BK 222 str. 1 d. bei BK 183 str. 1 d. dalies surašymo, todėl kolegija, vykdydama Aukščiausiojo teismo nurodymus, minėtus teismo padarytus pažeidimus ištaiso konstatuodama konkrečiai jos padarytas nusikalstamas veikas atitinkančius BK straipsnius bei surašydama motyvuotą konstatuotų padarytomis nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 222 str. 1 d. bei 183 str. 1 d. pagrindimą. O būtent:

BK 222 str. prasme, - apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomas yra toks tvarkymas, kuris vykdomas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, o BK 183 str. prasme, - turto pasisavinimu yra laikomas patikėto ar esančio žinioje turto ar turtinės teisės neteisėtas neatlygintinis pavertimas savu turtu.

Buhalterine apskaita laikoma yra ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (ar) finansinei atskaitomybei sudaryti, todėl ir yra privalu visas ūkines operacijas ir visus ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais.

2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10, 11 ir 21 str. pagrindu, esant įmonėje vyr. buhalteriui (buhalteriui), už buhalterinių įrašų teisingumą ir finansinės atskaitomybės pateikimą laiku atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris), tais atvejais, kai įmonė turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą ar jos padalinį ir apskaitos paslaugas teikiančio įmonės specialistai, tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal su ja įmonės sudarytą sutartį.

Duomenys byloje rodo, kad 2003 m. birželio 2 d. įsakymo pagrindu D. Č. R. T. įmonėje priimta buvo ir dirbo vyr. buhaltere – kasininke, tad būtent ji šioje įmonėje ir buvo atsakinga už finansinės atskaitomybės pateikimą laiku ir už buhalterinių įrašų teisingumą, t.y, už buhalterinę apskaitą.

2008 m. spalio 20 d. ir 2009 m. birželio 26 d. specialisto išvadų aktais konstatuota yra daugumoje kasos išlaidų orderių pinigų gavėjo parašų nebuvimas, iš kasos paimtos pinigų sumos neatitikimai įneštai į banko sąskaitą pinigų sumai, išmokėtų pagal kasos pajamų orderius sumų neatvaizdavimas avanso apyskaitose, tokio atvaizdavimo nepatvirtinimas gavėjo parašais, neatitikimai kasos knygoje perkeliant likučius, likučių neatitikimai „Didžiojoje knygoje“, nepagrįstas dokumentais apyskaitose nustatytų išlaidų, pajamų ar likučių išdidinimas arba sumažinimas ir t.t. (t. 1, b.l. 77-83, t.2, b.l. 15-15).

Nustatyta yra ir tai, kad D. Č., neturėdama jokių tai patvirtinančių dokumentų, 2007 m. kovo 7 d. kasos knygoje padariusi įrašius apie išmokėjimą 15.000 lt R. T., 2007 m. kovo 8 d.- apie 5000 lt išmokėjimą R. T., 2008 m. kovo 27 d. – apie 10000 lt išmokėjimą R. T. ir t.t., fiktyviai pateisino jų išmokėjimą.

Būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą įmonėje, būdama ir praeityje padariusi tokias pat nusikalstamas veikas, D. Č. gerai žinojo, kad kiekvieną ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinti turi turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, apskaitos dokumentas ( sąskaita-faktūra, PVM sąskaita – faktūra, kasos pajamų orderis, kasos išlaidų orderis, pinigų priėmimo(mokėjimo) kvitas, kasos aparato kvitas, mokėjimo pavedimas ir kt.) bei, kad apskaitos registre turi būti visų tokių apskaitos dokumentų pagrindu parengtos ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinę apibendrinantys duomenys (Buhalterinės apskaitos įstatymo 1 str. 1 ir 2 punktai), tad, nesilaikydama Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, ji tai darė sąmoningai, tad, tvarkant įmonės buhalterinę apskaitą, apgaulės buvimas josios veiksmuose yra akivaizdus.

Specialisto išvadų aktu konstatuota yra ir tai, kad, šiuo konkrečiu D. Č. nepagrįstai be tai pagrindžiančių duomenų išdidinus pajamas bei likučius, IĮ „„(duomenys neskelbtini )“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros nustatyti negalima, todėl, dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo kilus tokioms pasekmėms, D. Č. veika šioje dalyje kvalifikuotina yra pagal BK 222 str. 1 d.

Bylos duomenimis patvirtinta yra ir tai, kad 2007 m. kovo 7 d. išrašytame kasos išlaidų orderyje apie 15.000 lt R. T. išmokėjimą iš kasos, 2007 m. kovo 8 d. išrašytame kasos išlaidų orderyje apie 5000 lt R. T. išmokėjimą iš kasos ir 2008 m. kovo 27 d. išrašytame kasos išlaidų orderyje apie 10000 lt R. T. išmokėjimą iš kasos, pinigų gavėjo parašais, nepatvirtinti. Minėtuose dokumentuose yra tik apeliantės parašai. R. T. pinigų, pagal minėtus kasos pajamų orderius jam išmokėjimą kategoriškai neigia. 2000 m. vasario 17 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo 19 p., kasos išlaidų orderyje ar mokėjimo žiniaraštyje pinigų gavėjo parašo nebuvimą laiko pinigų pagal tą dokumentą jam neišmokėjimu. Pinigus neva R. T. išdavusios D. Č. parašų tuose kasos išlaidų orderiuose buvimas bei tuose išlaidų orderiuose nurodytų pinigų sumų iš įmonės kasos išlaidavimo atspindėjimas kasos knygoje ir jų neįnešimas į įmonės sąskaitą banke, rodo, kad, šiuo konkrečiu atveju, dirbdama vyr. buhaltere-kasininke, D. Č., savo užimamų pareigų pagrindu teisėtame valdyme esančio turto atžvilgiu turėdama teisiškai apibrėžtus įgalinimus, kaip vyr. buhalterė - kasininkė turėdama įgaliojimus, per 3 kartus juos pasisavino ir padarė įmonei 30.000 lt turtinę žalą, todėl šioje dalyje D. Č. veika kvalifikuotina pagal BK 183 str. 1 d.

Dėl IĮ „(duomenys neskelbtini )“ skundo

Nukentėjusio – civilinio ieškovo skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Apeliantas nuteistajai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei kvalifikacijos neginčija, tad nuosprendis tikrinamas ir vertinamas tik apeliacinio skundo ribose.

Skundžiamu nuosprendžiu yra konstatuota, kad, parinkdamas ir paskirdamas nuteistajai baudos bausmes, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 str. 2 d. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais bei BK 55 str. nuostatomis, atsižvelgė ir į nuteistosios padarytų nusikalstamų veikų rūšis, ir į tai, kad praeityje nuteisus ją už analogiškas nusikalstamas veikas, ji amnestijos įstatymo pagrindu nuo bausmės atlikimo buvo atleista ir josios turėtas teistumas nuosprendžio priėmimo metu buvo išnykęs.

Apelianto prašymas paskirti D. Č. griežtesnę su laisvės atėmimu susijusią bausmę, grindžiamas yra teistumu už analogišką veiką, žymios žalos įmonei padarymu bei teigimu, kad D. Č. yra įtariama padariusi analogiškas nusikalstamas veikas ir kitoje įmonėje.

Šie skundo teiginiai pagrindo keisti nuteistajai paskirtą bausmę griežtesne, neduoda.

Už BK 222 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 4 metų.

Už BK 183 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki 3 metų.

D. Č. pripažinta kalta ir nuteista yra už 1 nesunkaus (BK 183 str. 1 d.) ir 1 apysunkio nusikaltimų padarymus (BK 222 str. 1 d.). Nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veikų padarymo metu josios turėtas teistumas buvo išnykęs, tad teismas pagrįstai ją laikė teisiama pirmą kartą, o pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai yra skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (BK 55 str.), tad teismas D. Č. už nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymus paskyręs su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes – baudas, įstatymų nepažeidė.

Pagrindo šias bausmes keisti laisvės atėmimu neduoda ir apelianto skundo teiginiai apie konstatuotomis nusikalstamomis veikomis žymios žalos įmonei padarymą bei apie nuteistajai pareikštus įtarimus dėl analogiškų veikų padarymo kitoje įmonėje. Nuosprendžiu žymios žalos IĮ „(duomenys neskelbtini )“ padarymas nekonstatuotas. Jokie tokį skundo teiginį pagrindžiantys duomenys nepateikti ir skundą nagrinėjusiai institucijai, tad šis apelianto skundo teiginys, deklaratyvus. Vien tik galimai esantis dėl analogiškų nusikalstamų veikų dar vieno įtarimo nuteistajai pareiškimas, nepatvirtinus jo įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pagrindo teigti, kad nuteistoji yra padariusi naujas nusikalstamas veikas, neduoda, tad šio teiginio pagrindu bausmės keitimas griežtesne, negalimas, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas.

Apelianto skunde išreikštas prašymas, pagal pateiktus dokumentus priteisti jam advokato teisinės pagalbos išlaidas (konkreti prašomų priteisti išlaidų suma nenurodyta), turėtas per ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme laiką, jokių tokį prašymą pagrindžiančių duomenų šios instancijos teismui nepateikus (jokie duomenys apie tai nebuvo pateikti ir 1 instancijos teismui), paliekamas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistosios D. Č. ir nukentėjusio-civilinio ieškovo IĮ „(duomenys neskelbtini ) “ apeliacinius skundus atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. nuosprendį apeliacinio skundo ribose palikti nepakeistą.

Teisėjai: Regina MajauskienėRomualdas LincevičiusArūnas Paštuolis