Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Pabrėžtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 30 d. nutartimi (b. l. 16-17) atsisakė priimti skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 1D-9703 (11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“, o likusioje dalyje priėmė V. G. skundą.

3. Pareiškėjas skundą iš esmės grindžia nesutikimu su Laikinuoju įstatymu, jo 4 ir 15 straipsniais, remiasi, be kita ko, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme (2011 m. spalio 25 d. nutarimu), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (b. l. 1–10). Pabrėžtina, kad pareiškėjas savo 2015 m. rugsėjo 10 d. prašyme (b. l. 32-33) informavo teismą, kad jam žinoma apie Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimą, tačiau jis, vadovaudamasis Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniais, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnio 1 dalimi, prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

1.1. Pareiškėjui nuo 2007 m. gruodžio 1 d. neterminuotai paskirta valstybinė pensija (Ministerijos 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimas „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo V. G.“ Nr. 11SP-3459 (b. l. 21)), kuri nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį (Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. gruodžio 19 d. pažyma Nr. 11DP(P)-6525 „Apie 2010–2013 m. pensijos dydį“ (b. l. 12-13, 24-25)).

1.2. Ministerija, atsakydama į pareiškėjo 2014 m. lapkričio 11 d. prašymą dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies išmokėjimo (b. l. 22), 2014 m. gruodžio 23 d. sprendime Nr. 1D-9703(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ nurodė, kad jog pareiškėjo valstybinė pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo mažinta pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, taip pat pabrėžė, kad pareiškėjui vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį 2013 m. liepos 18 d. buvo išmokėta 3320,4 Lt pensijos dalis, susidariusi taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnį (b. l. 11, 23).

2. Teismas pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijai; Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011 m. gruodžio 20 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) neprieštaravo Konstitucijai, todėl pareiškėjo skundas, kuris grindžiamas tik Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų antikonstitucingumu, atmestinas kaip neturintis teisinio pagrindo. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo argumentai, pateikti jo 2015 m. rugsėjo 10 d. prašyme (b. l. 32-33) nėra teisiniai. Teismas ypač atkreipia dėmesį, jog valstybinės pensijos yra tam tikras valstybės apdovanojimas asmeniui už jo tarnybą, o galimo dalinio kompensavimo mechanizmo nustatymo plačią diskreciją turi valstybė. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjui vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį 2013 m. liepos 18 d. buvo išmokėta 3320,4 Lt pensijos dalis, susidariusi taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnį (b. l. 11, 23). Todėl pareiškėjo teisės negali būti laikomos pažeistomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.