Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Zita Romanovaitė Baudž. byla Nr. 1A–424-174/2008 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.; 2.4.6.3.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2008 m. lapkričio 6 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. K. ir E. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-08-22 nuosprendžio, kuriuo:

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį (už V. J. automobilio vagystę) – vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal Lietuvos BK 178 straipsnio 2 dalį (už D. Š. automobilio vagystę) – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal Lietuvos BK 187 straipsnio 2 dalį (už V. J. automobilio sugadinimą) – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, ir paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ši bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-07-29 nuosprendžiu paskirta bausme, ir nustatyta galutinė subendrinta trejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-07-29 nuosprendžio vykdymo pradžios. Į bausmės laiką įskaičiuota bausmė, atlikta pagal 2008-01-18, 2008-05-08 nuosprendžius, ir A. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2007-10-24 iki 2007-10-25.

E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Remiantis LR BK 63 str. 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi ši bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-12-19 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė trejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo E. B. sulaikymo dienos.

E. B. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje – palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

iš D. I. ir A. K. solidariai O. J. naudai 1 500 litų, D. Š. naudai 2 350 litų.

Nuteistiesiems neturint lėšų civiliniams ieškiniams atlyginti, priteistas sumas išieškoti nuspręsta iš jų atstovų pagal įstatymą lėšų ar turto.

Daiktinius įrodymus nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta sunaikinti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir D. I., bet jis nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su D. I. (D. I.), pagrobė automobilį, tai yra jie 2007-10-15 naktį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti automobilį, kol E. B. stovėjo prie parduotuvės IKI, esančios (duomenys neskelbtini), ir stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikaltimą, D. I. turėtu rakteliu atrakino automobilio „Mazda 626“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės durelių spynelę, tuo pačiu rakteliu užvedė automobilio variklį ir nuvažiavo. Tokiu būdu D. I. ir E. B. pagrobė 2 000 litų vertės automobilį „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame buvo šie daiktai: 10 litų vertės rankinė, 15 litų vertės rankinė, 162 litų vertės kailiniai, 10 vienetų bendros 150 litų vertės vyriškos kelnės, 8 vienetai bendros 80 litų vertės moteriškų kelnių, 9 vienetai bendros 135 litų vertės džemperių, 9 vienetai bendros 270 litų vertės striukių, 14 vienetų bendros 98 litų vertės vyriškų marškinių, 10 vienetų bendros 80 litų vertės moteriškų marškinių, automobilio bagažinėje buvusius daiktus: 3 vienetus bendros 300 litų vertės sulankstomų stalų, 100 litų vertės sulankstomą pakabą rūbams, 8 vienetus bendros 120 litų vertės sportinių švarkų, 12 vienetų bendros 120 litų vertės kelnių, 10 vienetų bendros 60 litų vertės marškinių. Iš viso pagrobė A. Č. priklausančio turto už 3 700 litų.

A. K. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su D. I., pagrobė automobilį, tai yra jie 2007-10-19, apie 22.00 val., veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti automobilį, atėjo prie (duomenys neskelbtini), kur D. I. stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų, A. K. turėtu automobilio rakteliu atrakino automobilio „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės dureles, užvedė automobilį ir nuvažiavo. Tokiu būdu A. K. ir D. I. pagrobė V. J. priklausantį 1 500 litų vertės automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Be to, A. K. ir D. I. 2007-10-22, apie 22.00 val., veikdami kartu , turėdami tikslą pagrobti automobilį, atėjo prie (duomenys neskelbtini), kur D. I. stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų, A. K. turėtu automobilio rakteliu atrakino automobilio „Mazda 626“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės dureles, tuo pačiu rakteliu užvedė automobilį ir nuvažiavo. Tokiu būdu D. I. ir A. K. pagrobė D. Š. priklausantį 1 500 litų vertės automobilį „Mazda 626“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame buvo 600 litų vertės magnetola „Sony“, 250 litų vertės kilimas. Iš viso pagrobė D. Š. priklausančio turto už 2 350 litų.

Be to, A. K. sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, tai yra jis 2007-10-20, nakties metu, tikslus laikas nenustatytas, prie garažų šalia (duomenys neskelbtini), žiebtuvėliu uždegė pavogto V. J. priklausančio automobilio „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinę keleivio sėdynę ir apdailą ties pavarų perjungimo svirtimi, taip visuomenei pavojingu būdu sugadino V. J. priklausantį 1 500 litų vertės automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Nuteistasis E. B. ir jo gynėjas bei nuteistojo A. K. gynėjas prašo apeliacinius skundus tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo A. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 328 straipsnio 4 punktas).

Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nuteistiesiems E. B. ir A. K. atitinka BK 54 str. reikalavimus. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodyti teiginiai dėl aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo nepagrįsti. Skirdamas bausmes nuteistiesiems, apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistųjų asmenybes, jų kaip bendrininkų dalyvavimo darant nusikalstamas veikas formą ir rūšį, teismo nustatytą jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Taip pat atsižvelgta į BK 91 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumus.

Apeliantai E. B. ir A. K. padarė tyčinius nusikaltimus nuosavybei, kurie priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nuteistieji E. B. ir A. K. anksčiau neteisti, nusikalstamas veikas padarė būdami nepilnamečiai. Nustatyta apeliantų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jie nusikaltimus padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Turtinė žala nukentėjusiesiems nėra atlyginta. Pagrobta transporto priemonė „Mazda 626“ grąžinta nukentėjusiajam A. Č..

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Apylinkės teismas teisingai parinko apeliantams laisvės atėmimo bausmės rūšį. Parinkdamas laisvės atėmimo bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad nors E. B. ir A. K. nusikalstamas veikas padarė būdami nepilnamečiai ir veikų padarymo metu nebuvo teisti, tačiau tuo metu dėl jų jau buvo pradėti keli ikiteisminiai tyrimai dėl kitų jų nusikalstamų veikų padarymo, už kurias vėlesniais nuosprendžiais jie buvo nuteisti, o dėl E. B. viena byla tuo metu jau buvo perduota į teismą. Tačiau apeliantai žinodami apie galimas nusikalstamos veikos pasekmes ir toliau intensyviai elgėsi nusikalstamai, nekreipdami dėmesio į daromos žalos mastą bei jų atstovams pagal įstatymą – tėvams - taikomas administracinio poveikio priemones. Byloje yra duomenų, kad A. K. darė nusikaltimus iki to momento, kol jam nebuvo paskirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė, o E. B., būdamas laisvėje, nevykdė jam 2007-12-19 nuosprendžiu BK 92 straipsnio pagrindu paskirtų įpareigojimų. Visų šių duomenų visuma rodo, kad apeliantai linkę nusikalsti, ir yra pagrindas manyti, jog kitos rūšies bausmės nepakanka jų nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Apylinkės teismas, parinkdamas apeliantams laisvės atėmimo bausmės rūšį, tinkamai įvertino bylos duomenis ir atsižvelgė ne tik į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, bet ir į BK XI skyriaus, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatas. Apeliantams paskirta reali laisvės atėmimo bausmė nustačius, kad kitos bausmės nebus pakankamai efektyvios jų nusikalstamiems polinkiams pakeisti ir jiems nebus apribota galimybė vėl nusikalsti. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo nustatyti, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantams atskirai paskirtos bausmės yra aiškiai per griežtos. Paskirtos bausmės neperžengia BK 61 str. 2 d. įtvirtintų nuostatų, jos yra mažesnės už sankcijoje numatytą paskirtų bausmių vidurkį, todėl nelaikytinos aiškiai per griežtos ir dar labiau jų švelninti nėra teisinio pagrindo.

Tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas, 2008 m. rugpjūčio 22 d. priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, tai yra neteisingai nustatė A. K. galutinės subendrintos bausmės trukmę. Skundžiamu nuosprendžiu A. K. paskirta subendrinta bausmė treji metai laisvės atėmimo, 2008-07-29 nuosprendžiu jis nuteistas 40 parų arešto, šios bausmės iš dalies sudėtos, ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta treji metai ir trys mėnesiai laisvės atėmimo. Teismas pagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio l dalies, 4 dalies, 9 dalies ir BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu A. K. paskirtą bausmę su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-07-29 nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, tačiau neteisingai nurodė galutinę subendrintą bausmę, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas, ir A. K. galutinė subendrinta bausmė nustatytina treji metai ir 20 dienų laisvės atėmimo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis E. B. nurodo, kad apylinkės teismas jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką be pagrindo nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tik tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nustatoma bent viena iš šių aplinkybių: 1) kaltininkas nuoširdžiai gailisi; 2) padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) padėjo išaiškinti joje dalyvavusius asmenis. Prisipažinimas yra situacija, kai kaltininkas savo noru, o ne verčiamas byloje surinktų įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Byloje yra duomenų, kad nusikaltimo bendrininkai D. I., A. K. ir E. B. buvo sulaikyti policijos pareigūnų, kai jie važiavo vogtu automobiliu „Mazda 626“, todėl E. B. prisipažinimą lėmė objektyvios aplinkybės, ir apylinkės teismas pagrįstai šių aplinkybių nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Skirdamas bausmę apeliantui E. B., apylinkės teismas tinkamai įvertino jo vaidmenį pagrobiant svetimą turtą kartu su kitais nuteistaisiais. Nors nuteistasis E. B. neatliko tiesioginių A. Č. priklausančio automobilio „Mazda 626“ vagystės veiksmų, jis taip pat laikomas svetimo turto grobimo vykdytoju. Vykdytoju laikomas asmuo, padaręs veiką, nurodytą BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje. E. B. kartu su nusikaltimo bendrininku D. I. padarė svetimo turto grobimą, jie kiekvienas atliko tam tikrus veiksmus, nes buvo pasiskirstę vaidmenimis. Į šias aplinkybes teismas atsižvelgė ir už automobilio „Mazda 626“ vagystę apeliantui E. B. paskyrė vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o šio nusikaltimo bendrininkui D. I. – vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Apeliantas A. K. skunde nepagrįstai nurodo, kad teismas jam paskyrė griežčiausią bausmę todėl, kad jis buvo susikivirčijęs su bylą nagrinėjusia teisėja. Nors byloje yra duomenys, kad A. K. teisminio proceso metu teisėjos buvo įspėtas dėl netinkamo elgesio, o vėliau pašalintas iš teismo posėdžių salės dėl posėdžio tvarkos pažeidimų (t. 3, b. l. 148), tačiau ši aplinkybė visiškai neturėjo įtakos skiriant bausmę. Be to, jeigu A. K. kilo abejonės dėl bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo, jis galėjo pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatyme numatyta nušalinimo teise, tačiau šia savo teise nepasinaudojo ir nušalinimo teisėjai nepareiškė. Skundžiamu nuosprendžiu A. K. paskirtų laisvės atėmimo bausmių pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 2 dalį, dydis neperžengia BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų, bausmės yra mažesnės už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, artimos jos minimumui, todėl nelaikytinos aiškiai per griežtos. Bausmės paskirtos išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus bylos aplinkybes, tinkamai įvertinus jo asmenybę ir jo kaip bendrininko vaidmenį nusikaltimo padaryme.

Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo švelninti skundžiamu nuosprendžiu apeliantams už nusikalstamas veikas atskirai paskirtas bausmes, nes jos paskirtos nepažeidžiant BK 54 straipsnyje reglamentuotų bausmės skyrimo pagrindų ir XI skyriaus nuostatų. Paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydis neperžengia BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų, bausmės yra mažesnės už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, artimos jos minimumui, todėl nelaikytinos aiškiai per griežtos, atitinka bausmės paskirtį, todėl nešvelnintinos.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-08-22 nuosprendį pakeisti:

Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi ir BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, A. K. paskirtą subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-12-19 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 40 parų arešto bausme, iš dalies jas sudedant, ir nustatyti galutinę trejų metų ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.