Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1-883-269/2022 (toliau-byla), kurioje J. V. (J. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), neturintis Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės pilietybės, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (Nr. LT 7418729), profesinio išsilavinimo, vedęs, neteistas, dirbantis UAB „Stiltransa“ (vairuotojas), deklaruojantis gyvenamąją vietą ir gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ir transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, o būtent:

jis, 2022 m. sausio 3 d., apie 07.30 val., Vilniaus rajone, Sužionių seniūnijoje, vairuojamu krovininiu automobiliu „Mercedes Benz 815“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas vienintele savo judėjimo krypties kelio Nr. 5215 („Nemenčinė-Sužionys-Jonėnai“) eismo juosta nuo Nemenčinės pusės link Sužionių kaimo, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 127. punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, tai yra, pasirinkdamas saugų vairuojamo automobilio važiavimo greitį, užtikrinantį stabilų kryptingą transporto priemonės judėjimą ir jos valdymo kontrolę, jis neatsižvelgė į dėl apledėjusios dangos slidžią kelio važiuojamąją dalį, dėl ko kelio Nr. 5215 ruože ties 10 (dešimtu) kilometru, ties Raistelio viensėdžiu, jis prarado kryptingo judėjimo stabilumo netekusio automobilio valdymo kontrolę, kuris, nevaldomai pakeitęs judėjimo kryptį į kairę pusę, įvažiavo į kelio priešingos eismo krypties juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu B. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., vairuojamu automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu B. L. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata (b.l. 62-63, 105).

Kaltinamasis J. V. (toliau-kaltinamasis), apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo pripažįsta pilnai. Parodė, kad 2022 m. sausio 3 d., apie 07.20-7.30 val., vairuojamu krovininiu automobiliu ,,Mercedes Benz 815", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš Nemenčinės miestelio ir keliu „Nemenčinė – Sužionys – Jonėnai“ važiavo kryptimi link Sužionių. Važiavo apie 45-50 km/h greičiu. Kelias buvo apledėjęs, o smėlis buvo pabarstytas tik „kur ne kur“. Kritulių nebuvo. Važiavo atsargiai, automobilio „nemėtė į šonus“. Kai pakilo kelyje buvusia įkalne, jis staiga pajuto, kad jo vairuojamas automobilis dėl slidžios kelio dangos tapo nevaldomas. Pakeitęs judėjimo trajektoriją, automobilis pradėjo čiuožti kairiau link kairiojo važiuojamosios dalies krašto. Matė priekyje priešinga eismo kryptimi važiuojantį lengvąjį automobilį. Tuo metu tarp jų buvo apie 100 metrų atstumas. Bandydamas išvengti susidūrimo, jis stabdė savo automobilį, be to, pasuko vairą į dešinę, tačiau automobilis ir toliau buvo nevaldomas. Kitą momentą jo automobilis priekiniu kairiuoju kampu trenkėsi į minėto, priešpriešiais važiavusio lengvojo automobilio priekinę dalį. Iškart po to, jis išlipo iš savo automobilio ir nuskubėjo prie lengvojo automobilio. Pamatė, kad automobilio vairuotojo vietoje sėdi moteris. Pastaroji buvo šoke. Daugiau automobilyje žmonių nebuvo. Pasiteiravus vairuotojos sveikatos būkle, ji nurodė, kad jai nieko neskauda. Nežiūrint į tai, ji toliau liko sėdėti savo vietoje. Paskambino bendrajam pagalbos centrui ir pranešė apie įvykį. Po kiek laiko į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnai ir medikai. Moteris iš automobilio išlipo prižiūrima medikų. Po to, ji medikų buvo išvežta į ligoninę. Jo kaltė pareiškė tuo, kad nesugebėjo gerai įvertinti oro sąlygų. Labai gailisi, kad taip atsitiko. Atsiprašė nukentėjusiod, ji jam atleido, jie pasirašė susitaikymo protokolą. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius (b.l. 64, 67, 73-74, 114, 115-120).

Nukentėjusioji B. L. (toliau-nukentėjusioji) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jai padaryta žala atlyginta pilnai tiek už automobilį tiek už sveikatos sutrikdymą. Jokių pretenzijų kaltinamajam neturi ir neturės. Pasirašė su kaltinamuoju susitaikymo sutartį. Sutinka, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta jiems susitaikius. Kaltinamasis jos atsiprašė, buvo atvažiavęs pas ją į namus, ji atsiprašymą priėmė ir jam atleido (b.l. 42, 45, 114, 115-120).

Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (b.l. 115-120).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo J. V. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais (b.l. 3-4, 7-8, 10-18, 19-25, 26, 27-29, 31-34, 35, 36, 37-38, 48, 49, 53-56, 72, 79-90).

Dėl veikos kvalifikavimo ir BK 38 straipsnio nuostatų taikymo

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. V. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 127. punkto reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių keldamas pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios B. L. sveikata. Kaltinamojo kaltė padarius neatsargų nusikaltimą byloje įrodyta ne tik jo prisipažinimu ir parodymais, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurių pagrindu teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Taigi, kaltinamojo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Teismas, nagrinėjamoje byloje atsižvelgdamas į netyčinį nusikalstamos veikos pobūdį, J. V. elgesį po padarytos nusikalstamos veikos, teisiamajame posėdyje duotus parodymus, nukentėjusios poziciją dėl susitaikymo, daro išvadą, kad yra pagrindas spręsti dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo kaltinamajam.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

J. V. padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai. Taigi jis teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei yra kitos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos. Kaltinamasis nuoširdžiai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, žala nukentėjusiajai atlyginta, susitaikė su nukentėjusiąja. Be to, J. V. anksčiau nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka, padaryta neatsargi nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio. Taigi, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos atleisti J. V. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja B. L.. Spręsdamas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teismas vertina ir kitas reikšmingas aplinkybes, t. y. tai, kad jis, bylos duomenimis, charakterizuojamas tik teigiamai, dirba. Esant aptartų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra tikslinga taikyti BK 38 straipsnio nuostatas J. V., atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko ir bylą nutraukti.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos neatsargų, atsitiktinį pobūdį, į tai, kad įvykio metu J. V. buvo blaivus, anksčiau nėra teistas ir baustas administracine tvarka, teismo vertinimu, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – būtų pernelyg griežta nagrinėjamu atveju. Pats eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas žmogus, įvykęs procesas, suteikia pagrindą manyti, kad J. V. padarys atitinkamas išvadas dėl neatsargumo kelyje, vairuojant automobilį, kaip padidinto pavojaus šaltinį. Taip pat, vėl gi, atsižvelgiant į J. V. asmenybę, ne tyčinį nusikalstamos veikos pobūdį, šiuo atveju netikslinga skirti ir BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (b.l. 70-71, 77, 114).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. V. (J. V.) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalį jam kaip kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius BK 38 straipsnio pagrindu ir baudžiamąją bylą Nr. 1-883-269/2022 nutraukti.

Patvirtinti kaltinamojo J. V. (J. V.) ir nukentėjusiosios B. L. 2022-06-12 susitaikymo (taikos) sutartį:

1.1. Visiškai pripažįsta savo kaltę pagal pareikštą jam 2022-05-17 kaltinamąjį aktą;

1.2. Atsiprašo ir susitaiko su nukentėjusiąja.

2.1. Priima Kaltininko atsiprašymą ir su juo susitaiko.

2.2. Pareiškia, kad jai padaryta žala atlyginta pilnumoje.

2.3. Palaiko Kaltininko prašymą Teismui dėl susitaikymo ir šios baudžiamosios bylos užbaigimo nutraukimo BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu bei tvarka.

1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.