Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Henricho Jaglinskio, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Langausta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Šalčstatas“ ieškinį atsakovui UAB „Langausta“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo BUAB „Monotrans“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Šalčstatas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino ir prašė priteisti iš atsakovo 4 277,90 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių 2016-08-03 buvo sudaryta rangos sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti rostverko betonavimo darbus objekte „Daugiabučių gyvenamųjų namų kompleksas, Salotės kaimas, Vilniaus miestas“. Ieškovas darbus atliko laiku ir tinkamai, tačiau atsakovas atsisakė juos priimti, teigdamas, jog darbai atlikti nekokybiškai. Nors atsakovas teigia, kad betonavimo darbai buvo atlikti nekokybiškai, tačiau pats pridavė darbus užsakovui kaip kokybiškus ir gavo už tai pinigus. Atsakovas nesumokėjo ieškovui pagal 2016-09-01 sąskaitą-faktūrą. 2016-09-23 atsakovas vienašališkai nutraukė rangos sutartį. 2016-09-16 BUAB „Monotrans“ parašė garantinį raštą, kad atsiskaitys už UAB „Langausta“ iki 2016-09-23, tačiau to nepadarė. Ieškovo teigimu 4 277,90 Eur suma turi būti priteista iš UAB „Langausta“, o ne iš BUAB „Monotrans“, kadangi rangos sutartis sudaryta su atsakovu, skolos ir įsipareigojimų perleidimo sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo. Atsakovas UAB „Langausta“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas atliko darbus nekokybiškai, todėl atsakovas vykdydamas įsipareigojimus objekto statytojui UAB „DTC International“ pagal rangos sutartį, ištaisė ieškovo padarytus darbų trūkumus. Iš 2016-09-16 susitarimo sąlygų matyti, jog įvyko prievolės šalies pasikeitimas dėl įsipareigojimų pagal 2016-08-03 rangos sutartį perkėlimo UAB „Monotrans“. Dėl minėtos priežasties atsakovas 2016-09-23 informavo ieškovą apie sutarties nutraukimą. Nurodė, kad vadovaudamasis 2016-09-16 susitarimu ieškovas atliktų darbų aktu rostverko betonavimo darbams perdavė, o BUAB „Monotrans“ priėmė ieškovo atliktus darbus pagal 2016-08-03 rangos sutartį. Taip pat pagal nurodytą darbų atlikimo aktą ieškovas pateikė UAB „Monotrans“ apmokėti sąskaitą-faktūrą. Dėl to, visos teisės ir pareigos, kylančios pagal 2016-08-03 rangos sutartį, tenka ieškovui ir trečiajam asmeniui UAB „Monotrans“. Pažymėjo, kad pagal 2016-09-16 susitarimą ieškovas ir trečiasis asmuo yra versle dalyvaujantys asmenys, jiems žinoma sudaromų sandorių teisinė reikšmė. Trečiasis asmuo BUAB „Monotrans“ atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priimdamas sprendimą, teismas nustatė, kad atsakovas nuo ieškinio ginasi nurodydamas, kad jis nėra atsakingas prieš ieškovą, kadangi 2016-09-16 garantiniu raštu, kurį atsakovas laiko skolos perkėlimo sutartimi, įsipareigojimus prieš ieškovą prisiėmė UAB „Monotrans“, o ieškovas su tuo sutiko. Nagrinėjamu atveju, teismas vertino, ar ieškovas išreiškė aiškų sutikimą, kad visus įsipareigojimus jam prisiimtų naujas skolininkas, t. y. ar ieškovo valia pasirašant 2016-09-16 garantinį raštą su UAB „Monotrans“ buvo atleisti pirminį skolininką – UAB „Langausta“ nuo įsipareigojimų vykdymo. Šalių paaiškinimais teismas nustatė, kad ginčo susitarimo (2016-09-16 garantinio rašto) tarp UAB „Šalčstatas“ ir UAB „Monotrans“ tekstą parengė ieškovo vadovė. Pažymėjo, jog ieškovo vadovė teigė niekuomet nesutikusi, kad būtų nutraukta sutartis su atsakovu UAB „Langausta“ ir tuo atveju, jei už atsakovą įsipareigojimų UAB „Monotrans“ neįvykdys, ji toliau reikalaus skolos iš UAB „Langausta“. Teismas nurodė, kad tokią nuoseklią jos poziciją patvirtina tai, jog ji parengusi ginčo susitarimą, ji pavadino jį būtent garantiniu raštu, o dar 2016-09-19 atsakydama į atsakovo pretenziją dėl darbų savalaikiškumo ir kokybės, pakartojo, kad UAB „Monotrans“ neįvykdžius prievolės už atsakovą, šis turi pareigą skolą sumokėti. Tokią ieškovo poziciją dėl pasirašyto susitarimo turinio iš esmės patvirtina ir atsakovo elgesys siunčiant 2016-09-23 pranešimą dėl sutarties nutraukimo, kas patvirtina, kad net ir po aptariamo garantinio rašto pasirašymo, jis pats nebuvo tikras dėl savo tolesnių įsipareigojimų prieš ieškovą, Teismas pažymėjo, kad 2016-09-16 garantinis raštas iš esmės atitinka terminuotos garantijos sampratą LR CK 6.90 - 6.92 str. prasme, todėl padarė išvadą, kad jis savaime nepanaikina UAB „Langausta“ įsipareigojimų pagal bylos šalių sudarytą sutartį. Teismas pažymėjo, kad atsakovas 2016-09-07 pareiškęs pretenziją ieškovui, o pastarajam su ja nesutikus, atsakovas jokių papildomų veiksmų galimiems darbų defektams užfiksuoti nesiėmė. Vien tik atsakovo į bylą pateikta pretenzija bei prie jos pridėtos nuotraukos, teismo vertinimu, nelaikytinos pakankamu įrodymu, sudarančiu pagrindą išvadai, jog už atliktus darbus atsakovas ieškovui sumokėti neturi. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių ieškovo atliktų darbų defektus ir/ar atsakovo patirtus nuostolius atsakovas, gynęsis nuo ieškinio tuo, jog skola perkelta kitam skolininkui, neteikė.Atsižvelgdamas į nustatytas byloje aplinkybes bei pateiktus įrodymus, teismas konstatavo, kad atsakovas, profesionalus statytojas, buvo nepakankamai atsakingas ir rūpestingas, siekdamas užfiksuoti ir įrodyti ieškovo galimai padarytus darbų trūkumus, todėl turi prisiimti atsakomybę už dėl to kilusius padarinius. Atsakovui neįrodžius, kad ieškovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, sprendė, kad jis turi sumokėti ieškovui sutartyje suderėtą kainą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas UAB „Langausta“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. sprendimo ir prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir bylą išnagrinėti iš esmės- ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu pats ieškovas pripažino, jog parengė susitarimo tekstą ir sutiko, kad įsipareigojimus apmokėti darbus perimtų trečiasis asmuo. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2016-09-16 susitarimas tarp ieškovo ir trečiojo asmens atitinka terminuotos garantijos sampratą LR CK 6.90-6.92 str. prasme. Kaip nurodyta LR CK 6.90 str. 1 d. garantija yra laikomas vienašaliu sandoriu. Šiuo atveju 2016-09-16 ieškovo ir trečiojo asmens sudarytas susitarimas yra dvišalis. Dar daugiau, sutarties tekstas parengtas paties ieškovo ir pasirašant, kad sutinka su prievolės perkėlimu. Be to, atsakovo manymu, prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė garantija, šiuo atveju išvis buvo negalima, kadangi faktiškai buvo įvykęs juridinis faktas nuo kurio pradžios teoriškai galėtų pradėti galioti garantija, o tai dar kartą įrodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius.Taip pat atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas kvalifikuodamas 2016-09-16 ieškovo ir trečiojo asmens sudarytą susitarimą kaip garantiją pažeidė LR CPK 12 str. įtvirtintą rungimosi principą, kadangi šį susitarimą pripažino garantija ex officio, o ne ieškovo prašymu. Ieškovo ir trečiojo asmens sudarytas susitarimas kvalifikuotinas, kaip skolos perkėlimas pagal LR CK 6.115-6.116 str. Ieškovas UAB „Šalčstatas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas bylos nagrinėjimo metu vadovavosi LR CPK 12 str. įtvirtintu rungimosi principu, suteikė šalims vienodą teisę įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remia savo reikalavimą bei atsikirtimus. Pats atsakovo UAB „Langausta“ direktorius dalyvavo teismo posėdyje, teismas jam išaiškino, kad turi būti pateikti visi įrodymai dėl ieškovo netinkamai atliktų darbų kokybės, kuriuos įmonė UAB „Langausta“ yra įforminusi ir neva yra ištaisiusi už ieškovą. Tokie įrodymai pateikti nebuvo. Apeliaciniame skunde atsakovas tvirtina, kad teismas turėjo traktuoti susitarimą tarp ieškovo ir trečiojo asmens, kaip skolos perkėlimo sutartį, o ne garantiją ir atsakovas turėjo būti atleistas nuo prievolės įvykdymo. Sprendime aiškiai pasisakyta, kad atsakomybė atsirado iš sutartinių santykių, nėra jokių įrodymų, kad ieškovas netinkamai vykdė įsipareigojimus, nėra pateikta surašytų aktų dėl atliktų darbų defektų. Dėl tinkamo atsakovo teismas aiškiai nustatė, kokia buvo tikroji šalių valia, ieškovas niekada neatsisakė nuo prievolės įvykdymo iš atsakovo, teisme ieškovo direktorė aiškiai patvirtino, kad niekada nenorėjusi nutraukti statybos rangos sutarties, sudarytos su atsakovu ir visuomet buvo tikslas išieškoti skolas iš atsakovo, todėl nebuvo sudaryta skolos perkėlimo sutartis. Ieškovo manymu, apeliacinis skundas yra paduotas vilkinant teismo sprendimo įvykdymą, nes iš viso abejotina atsakovo veikla, jis tiesiog pasisavina iš užsakovų gautas lėšas. Trečiasis asmuo BUAB „Monotrans“ atsiliepimo į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Atsakovo nurodytą aplinkybę, jog bylos nagrinėjimo metu pats ieškovas pripažino, jog parengė susitarimo tekstą ir sutiko, kad įsipareigojimus apmokėti darbus perimtų trečiasis asmuo, ieškovas neigia. Pateiktame ieškininiame pareiškime ieškovas nurodė, kad nebuvo pasirašyta tarp šalių sutartis dėl skolos ar įsipareigojimų perleidimo, todėl atsakovo teigimas, kad susitarimu ieškovas sutiko, jog tretysis asmuo perimtų įsipareigojimus apmokėti pagal rangos sutartį, yra nepagrįstas. Tarp ieškovo ir trečiojo asmens BUAB „Monotrans“ 2016 m. rugsėjo 16 d. pasirašytas garantinis raštas prie rangos sutarties, kuriuo tretysis asmuo įsipareigoja sumokėti pinigus , pasirašyti sąskaitą- faktūrą ir atliktų darabų aktus už UAB „Langausta“ , leidžia daryti išvadą, kad šiuo raštu tretysis asmuo įsipareigojo už atsakovą atlikti jo pareigą, tačiau šio rašto pavadinimas- garantinis raštas, leidžia daryti išvadą, kad tai buvo papildomas įsipareigojimas ieškovui , nurodant mokėjimo datą, tačiau ne sutikimas su tuo, jog nuo pareigos apmokėti už darbus atleidžiamas rangos sutarties užsakovas – UAB „Langausta“. Iš rašto teksto galima daryti išvadą, kad juo tretysis asmuo prisiėmė atsakovo pareigą ieškovui apmokėti už darbus kaip garantiją, kad už darbus bus sumokėta. Nesant susitarimo, kad atsakovas atleidžiamas nuo pareigos pagal rangos sutartį vykdymo, ieškovas pagrįstai reikalauja vykdyti įsipareigojimus pagal rangos sutartį, sudarytą tarp šalių. CK 6.90 str. 1 d. garantiją laiko ne vienašaliu sandoriu, o vienašaliu garanto įsipareigojimu, todėl ta aplinkybė, kad garantiją pasirašo ir asmuo, kuriam suteikiama garantija, t.y. tuo patvirtina, kad prievolės įvykdymas ir kito asmens, garantavusio už turintį prievolę, nereiškia, kad garantiniu raštu prisiima pareigas ir asmuo, kuriam suteikiama garantija. Tokio garantinio rašto patvirtinimu asmeniui, turinčiam reikalavimo teisę, suteikiama teisė, o ne pareiga, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad garantiniu raštu ieškovas prisisėmė įsipareigojimą nereikalauti prievolės įvykdymo iš turinčio įsipareigojimus jo atžvilgiu asmens. Ieškovo ir trečiojo asmens sudarytas susitarimas negali būti kvalifikuojamas kaip skolos perkėlimas, numatytas pagal LR CK 6.115-6.116 str. nes garantiniame rašte nėra teigimo apie skolos perkėlimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.