- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-09-09
- Bylos Nr.
- Iv-820-644/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00190-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- D. S.
- Atsakovas
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 16.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant Ingai Šagamogienei, dalyvaujant pareiškėjui D. S. , jo atstovui advokatui V. R. , atsakovo – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Ž. S. ,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundą palaikė ir prašė: 1) panaikinti 2013 m. sausio 30 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato įsakymą Nr. 64-TE-41 „Dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ panaikinimo policininkui D. S. “ ir 2013 m. sausio 30 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato įsakymą Nr. 64-TE-42 „Dėl policininko D. S. atleidimo iš vidaus tarnybos“; 2) grąžinti D. S. į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulio pareigas; 3) įpareigoti Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą išmokėti D. S. atlyginimą (darbo užmokestį) už priverstinės pravaikštos laiką, nuo 2013 m. sausio 31 d. iki grąžinimo į pareigas dienos, taip pat delspinigius, apskaičiuotus Vyriausybės nustatyta tvarka (b.l. 3-7).
Pareiškėjas ir jo atstovas skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad 2013-01-30 atsakovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau tekste ir – Marijampolės AVPK) priėmė įsakymą Nr. 64-TE-41, kuriuo nuo 2013-01-31 panaikino pareiškėjui D. S. , Marijampolės AVPK Kalvarijos PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patruliui, 2010-04-22 Marijampolės AVPK viršininko išduotą leidimą Nr. 64-IL-760 „dirbti su įslaptinta informacija“, žymimą slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. 2013-01-30 atsakovas Marijampolės AVPK taip pat priėmė įsakymą Nr. 64-TE-42, kuriuo nuo 2013-01-31 atleido pareiškėją D. S. iš vidaus tarnybos, o būtent iš Marijampolės AVPK Kalvarijos PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulio pareigų. Pareiškėjas D. S. iš vidaus tarnybos buvo atleistas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (toliau ir - Statutas) 53 str. 1 d. 17 p. (kai įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu).
Pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas yra 2013-01-30 Marijampolės AVPK įsakymas Nr. 64-TE-41, kuris buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 str. 1 d. 4 p. ir 16 str. 2 d. 13 p ir 17 p.
2013-01-30 Marijampolės AVPK įsakymas Nr. 64-TE-41, kuriuo nuo 2013-01-31 pareiškėjui buvo panaikintas 2010 m. balandžio 22 d. Marijampolės AVPK viršininko išduotas leidimas dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ priimtas tuo pagrindu, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 64-1-00713-12. Nurodė, kad minėtas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2012-06-06, o ginčijami įsakymai priimti tik 2013-01-30. Visą laiką nuo ikiteisminio tyrimo pradžios (2012-06-06) pareiškėjas pilnai dirbo, t.y. atliko savo tarnybines funkcijas ir atleistas buvo tik 2013-01-31. Be to, ginčijami įsakymai priimti tuo momentu, kai dar nebuvo baigtas ikiteisminis tyrimas ir pareiškėjo atžvilgiu joks apkaltinamasis teismo nuosprendis nebuvo priimtas, todėl tai negalėjo būti pagrindu atleisti pareiškėją iš Vidaus tarnybos, kadangi toks atleidimas neatitiko proporcingumo ir teisingumo principų.
Vidaus tarnybos statuto 28 str. numato pareigūno nušalinimą nuo pareigų, todėl pareiškėjo manymu, jis galėjo būti nušalintas nuo pareigų, iki bus patvirtinta (arba ne) jo kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, ir tai būtų laikoma proporcingu ir teisingu pareigūno tarnybinių nusižengimų suvaržymu nagrinėjamoje situacijoje.
Taip pat nurodė, kad 2013-02-18 Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius priėmė nutarimą Nr. KT-1907, kuriuo pareiškėjo D. S. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, todėl atsižvelgiant į tai, ginčijami įsakymai yra neteisėti ir nepagrįsti, dėl ko naikintini, o pareiškėjo pažeistos teisės gintinos grąžinant jį į eitas pareigas ir priteisiant atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką.
Atsiliepimas
Atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas patikslintame atsiliepime į skundą (b.l. 84-88) bei paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu, nurodė, kad 2013-01-25 Marijampolės AVPK įvyko Specialiosios ekspertų komisijos (toliau ir - SEK) posėdis, kurio metu svarstytas klausimas dėl D. S. išduoto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo. SEK komisijai buvo pateikta Marijampolės AVPK Imuniteto poskyrio 2013-01-16 vidinio patikrinimo medžiaga „Dėl „D. S. patikimumo dirbant su įslaptinta informacija“ (toliau ir - vidinis patikrinimas) ir Marijampolės AVPK Imuniteto poskyrio viršininko D. G. 2013-01-17 teikimas Nr. 64-1L-236 „Dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo“.
SEK posėdžio metu nustatyta, kad 2012-06-06 Marijampolės AVPK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 64-1-00713-12 Marijampolės AVPK Kalvarijos PK Viešosios policijos skyriaus (toliau ir - VPS) patrulių būrio patrulių A. G. ir D. S. atžvilgiu, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 225 str. 2 d. (Kyšininkavimas).
Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant nustatyti reikšmingas baudžiamajai bylai aplinkybes bei pareigūno D. S. duotų parodymų teisingumą, 2012-10-15 D. S. buvo pasiūlyta atlikti psichofiziologinį tyrimą (tyrimą poligrafu). D. S. sutiko atlikti psichofiziologinį tyrimą. 2012-12-04 Vadovybės apsaugos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos buvo atliktas D. S. psichofiziologinis tyrimas. 2012-12-21 gauta specialisto išvada Nr. 5-12-S-739. Tyrimą atlikęs specialistas padarė išvadą, kad D. S. duodamas atsakymus į dalį užduotų klausimų pateiktų atsakymų buvo neatviras, specialaus liudytojo D. S. psichofiziologinis tyrimo išvada yra neigiama. Atsižvelgiant į specialisto išvadą yra pakankamas pagrindas suabejoti pareigūno D. S. duotais parodymais dėl to, kad jis neėmė kyšio.
Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymo 10 str. 1 d. nustatyta, kad tyrimo išvada yra naudojama kaip papildoma informacija, apibūdinanti tiriamą asmenį ir jo aplinką. Jeigu asmens tyrimo išvada yra neigiama, taip pat asmeniui atsisakius tirtis poligrafu, atsižvelgiant į visą turimą informaciją apie tiriamą asmenį ir jo aplinką, šiam asmeniui gali būti neišduodamas ar panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
Ikiteisminio tyrimo metu 2013-01-15 D. S. įteiktas pranešimas apie įtarimą, įtariant jį padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 225 str. 2 d. Apklausiamas įtariamuoju D. S. kaltu neprisipažino ir pasinaudodamas savo kaip įtariamojo teisėmis, parodymus duoti atsisakė.
Ikiteisminio tyrimo metu renkant D. S. charakterizuojančią medžiagą nustatyta, kad 2011-03-23 D. S. būdamas valstybes tarnautoju - policijos pareigūnu 2011-03-23 yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. greičio viršijimą.
SEK posėdyje konstatuota, kad D. S. , būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, davęs priesaiką, atsiradus aplinkybėms dėl kurių iškilo grėsmė geram vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardui, turėjo imtis visų Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų priemonių siekiant pašalinti tokias aplinkybes. Tačiau iki SEK posėdžio dienos, D. S. prašymu inicijuoto ikiteisminio tyrimo pagal LR BK 236 str. (dėl melagingo įskundimo) nėra, po jam įteikto pranešimo apie įtarimą, D. S. parodymus duoti atsisakė, o tai rodo, kad D. S. nesiima visų įstatyme numatytų priemonių reabilituoti gerą pareigūno vardą, jei tokios nusikalstamos veikos, kurios padarymu jis yra įtariamas, nebuvo. D. S. turėjo pareigą pranešti policijos įstaigai apie padarytą nusikalstamą veiką, jeigu buvo melagingai įskųstas paėmus kyšį.
SEK nariai vienbalsiai konstatavo, kad D. S. nėra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija, o pareigūno tolesnis darbas su įslaptinta informacija gali kelti grėsmę tokios informacijos saugumui, todėl pasiūlė Marijampolės AVPK viršininkui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punktu, nes asmeniui dėl tyčinės nusikalstamos veikos yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, ir 17 punktu, nes nustatytos asmeninės ir dalykines savybės - nepatikimumas, nesąžiningumas bei nelojalumas Lietuvos valstybei, panaikinti Marijampolės AVPK Kalvarijos PK VPS Patrulių būrio patruliui D. S. išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.
Motyvuojamoji dalis
Taip pat nurodė, kad tai, jog pareiškėjo kaltumas dėl nusikalstamos veikos nėra įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, dar nereiškia, kad D. S. , būtinai yra vertas valstybės pasitikėjimo ir kad įstatymo įgaliotai valstybės institucijai negali kilti tam tikrų abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei, kurias sukelia ne nustatytas jo kaltumas padarius nusikalstamą veiką, o tam tikros faktinės aplinkybės, asmens veikla, savybės, reputacija, ryšiai ar kitos reikšmingos aplinkybės, susijusios su galbūt padaryta nusikalstama veika. Aplinkybės, sukeliančios abejonių dėl asmens, kuris siekia eiti ar eina pareigas valstybes tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei, gali būti susijusios ir su asmens galbūt padaryta nusikalstama veika. Nors ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjo yra nutrauktas, tačiau jis nėra reabilituotas pradėto ikiteisminio tyrimo prasme, be to, jo veiksmai, jų net nevertinant baudžiamosios teisės kontekste, sudarė pagrindą konstatuoti jo asmenines ir dalykines savybes - nepatikimumą, nesąžiningumą bei nelojalumą.
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 2013-01-30 atsakovas priėmė įsakymą Nr. 64-TE-41, kuriuo nuo 2013-01-31 panaikino pareiškėjui D. S. , Marijampolės AVPK Kalvarijos PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patruliui, 2010-04-22 Marijampolės AVPK viršininko išduotą leidimą Nr. 64-IL-760 „dirbti su įslaptinta informacija“, žymimą slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ (b.l. 71). 2013-01-30 atsakovas taip pat priėmė įsakymą Nr. 64-TE-42, kuriuo nuo 2013-01-31 atleido pareiškėją D. S. iš vidaus tarnybos, o būtent iš Marijampolės AVPK Kalvarijos PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulio pareigų (b.l. 70). Pareiškėjas D. S. iš vidaus tarnybos buvo atleistas vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto (toliau ir - Statutas) 53 str. 1 d. 17 p. (kai įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu).
Aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkte įtvirtintą teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jos taikymas siejamas su kito specialaus norminio teisės akto normų (kuriose yra nustatyti atitinkamų specialių teisių atėmimo pagrindai bei tokio atėmimo vykdymo procedūra) taikymu (pvz., 2010 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-938/2010; 2010 m. spalio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-788/2010). Nagrinėjamu atveju toks specialus teisės aktas yra 1999 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas Nr. VIII-1443 (akto redakcija galiojusi iki 2013-07-20), o teisiniais pagrindais, kurie buvo pritaikyti panaikinant pareiškėjui leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, laikytini šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punktas (yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar kriminalinės žvalgybos tyrimas), 17 punktas (piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas arba nustatomos kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija) bei 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas (leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas, jeigu atsiranda ar paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje).
Pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas yra 2013-01-30 Marijampolės AVPK įsakymas Nr. 64-TE-41, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Faktiniu šio įsakymo priėmimo pagrindu tapo tai, kad 2012-06-06 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 64-1-00713-12, kurioje pareiškėjui buvo pareikšti įtarimai dėl nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje, padarymo.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas iš esmės dėl to, ar pagrįstai pareiškėjui buvo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.
Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnio 2 dalis nustato, kad pretenduojantiems tarnauti tam tikrų vidaus reikalų įstaigų padaliniuose gali būti nustatyti atitinkami papildomi reikalavimai, siejami su, be kita ko, asmens moraliniu tinkamumu eiti tam tikras pareigas atitinkamuose padaliniuose. Taigi, paslapčių subjekto vadovas turi teisę nustatyti, kad statutiniai valstybės tarnautojai, užimantys atitinkamas pareigas, atitiktų specialųjį reikalavimą – turėtų Įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. D. S. ėjo Marijampolės AVPK Kalvarijos PK VPS patrulių būrio patrulio pareigas. Byloje nėra ginčo, kad vienas iš minėtai pareigybei keliamų reikalavimų buvo atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (pareigybės aprašymo 6.8 p., b. l. 67).
Nagrinėjamu atveju D. S. leidimas dirbti ar susipažinti su valstybės ar tarybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ buvo panaikintas atsižvelgus į 2013-01-29 Marijampolės AVPK Specialiosios ekspertų komisijos posėdžio protokolą (b.l. 21-23).
Komisariato specialiosios ekspertų komisijos 2013-01-29 posėdžio protokole nurodyta, kad svarstant dėl D. S. išduoto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ panaikinimo, komisija buvo supažindinta su Marijampolės AVPK Imuniteto poskyrio 2013-01-16 vidinio patikrinimo medžiaga bei šio poskyrio viršininko teikimu. Išnagrinėjusi šią medžiagą, komisija vienbalsiai konstatavo, kad D. S. nėra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija, o pareigūno tolesnis darbas su įslaptinta informacija gali kelti grėsmę tokios informacijos saugumui, todėl pasiūlė Marijampolės AVPK viršininkui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 ir 17 punktais, panaikinti išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, nes nustatytos D. S. asmeninės ir dalykinės savybės - nepatikimumas, nesąžiningumas bei nelojalumas Lietuvos valstybei.
Teismas, išnagrinėjęs Marijampolės AVPK Imuniteto poskyrio 2013-01-16 vidinio patikrinimo medžiagą bei šio poskyrio viršininko teikimą, konstatuoja, kad Specialioji ekspertų komisija pagrįstai nutarė, jog pareiškėjas dėl asmeninių savybių (nepatikimumas, nesąžiningumas bei nelojalumas Lietuvos valstybei) netinka darbui su įslaptinta informacija.
Iš pranešimo apie įtarimą, matyti, kad D. S. buvo įtariamas, tuo, kad jis 2012-05-18 kartu su kitu policijos pareigūnu A. G. , už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, iš V. T. priėmė 138 Lt kyšį (b.l. 48). V. T. aplinkybes, kad D. S. kartu su A. G. iš jo reikalavo kyšio ir vėliau degalinėje priėmė 40 eurų kyšį, patvirtino liudytojo apklausų, akistatos, parodymų atpažinimo metu (b.l. 33-35 ir prijungta baudžiamoji byla Nr. 64-1-00713-12). Apklausiamas įtariamuoju D. S. kaltu neprisipažino ir pasinaudodamas savo kaip įtariamojo teisėmis, parodymus duoti atsisakė.
Ikiteisminio tyrimo metu siekiant nustatyti reikšmingas baudžiamajai bylai aplinkybes bei pareigūno D. S. duotų parodymų teisingumą (D. S. neprisipažino, kad ėmė kyšį), D. S. buvo pasiūlyta atlikti psichofiziologinį tyrimą (tyrimą poligrafu). Vadovybės apsaugos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos buvo atliktas D. S. psichofiziologinis tyrimas ir surašyta 2012-12-05 specialisto išvada (b.l. 43-48). Tyrimą atlikęs specialistas padarė išvadą, kad D. S. duodamas atsakymus į dalį užduotų klausimų pateiktų atsakymų buvo neatviras, specialaus liudytojo D. S. psichofiziologinio tyrimo išvada yra neigiama. Pažymėtina, kad D. S. neginčijo šios išvados ir nesikreipė į kitą tyrimo subjektą su prašymu atlikti pakartotinį tyrimą (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugpjūčio 29 d. Poligrafo naudojimo įstatymo Nr. VIII-1906 (akto redakcija galiojusi iki 2013-01-01) 9 str. 2 d.
Poligrafo naudojimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis numato, kad tyrimo tikslas – patikrinti šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų ir jų suteiktos arba atitinkamų valstybės institucijų surinktos informacijos, susijusios su šiame straipsnyje nurodytais asmenimis ir jų aplinka, patikimumą. Pagal minėto įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punktą asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, tyrimas gali būti atliekamas tiriant nusikaltimus, kitus teisės pažeidimus, įskaitant drausminius nusižengimus, kurių padarymu įtariami šie asmenys, jei tiriamos veikos yra susijusios su nustatytos darbo, susipažinimo su įslaptinta informacija ar tokios informacijos naudojimo bei saugojimo tvarkos pažeidimu. Poligrafo naudojimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalis numato, kad asmens tyrimas atliekamas, tiriamajam asmeniui sutikus raštu. Iš 2012-10-15 sutikimo dėl psichofiziologinio tyrimo taikymo matyti, kad D. S. sutiko atlikti psichofiziologinį tyrimą, nors pasirašyti ant sutikimo atsisakė (prijungta baudžiamoji byla Nr. 64-1-00713-12, b.l. 131). Teismo posėdžio metu, pareiškėjas pripažino, kad jis sutiko tikrintis poligrafu, o pasirašyti sutikimą atsisakė tik dėl to, kad nedalyvavo jo gynėjas. Dėl šių priežasčių teismas vertina, kad Poligrafo naudojimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostata iš esmės nebuvo pažeista.
Poligrafo naudojimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis numato, kad tyrimo išvada yra naudojama kaip papildoma informacija, apibūdinanti tiriamą asmenį ir jo aplinką. Jeigu asmens tyrimo išvada yra neigiama, taip pat asmeniui atsisakius tirtis poligrafu, atsižvelgiant į visą turimą informaciją apie tiriamą asmenį ir jo aplinką, šiam asmeniui gali būti neišduodamas ar panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas, jeigu atsiranda ar paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje. Pagal 16 straipsnio 2 dalies 17 punktą tokiomis aplinkybėmis pripažįstamos tai, kad asmuo piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas arba nustatomos kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija.
Teismo nuomone, įvertinus D. S. vidinio patikrinimo medžiagą ir joje nustatytus duomenis apie jo asmenį, neigiamą psichofiziologinio tyrimo poligrafu išvadą, asmeniui, kuriam suteikiama teisė susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, keliamus reikalavimus, susijusius su jo patikimumu bei lojalumu, pagrįstai nutarta panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. liepos 7 d. nutarime pažymėjo, kad vykdyti teisingumą, inter alia pripažinti asmenį kaltu padarius nusikalstamą veiką, yra išimtinė teismų funkcija. Tačiau tai, kad asmuo nėra laikomas kaltu padarius nusikalstamą veiką, kol jo kaltumas dėl tokios veikos nėra įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, dar nereiškia, kad asmuo, siekiantis eiti ar einantis pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, būtinai yra vertas valstybės pasitikėjimo ir kad įstatymo įgaliotai valstybės institucijai negali kilti tam tikrų abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei, kurias sukelia ne nustatytas jo kaltumas padarius nusikalstamą veiką, o tam tikros faktinės aplinkybės, asmens veikla, savybės, reputacija, ryšiai ar kitos reikšmingos aplinkybės, inter alia susijusios su galbūt padaryta nusikalstama veika. Taigi aplinkybės, sukeliančios abejonių dėl asmens, kuris siekia eiti ar eina pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei, gali būti susijusios ir su asmens galbūt padaryta nusikalstama veika. Vertindama šias aplinkybes, įstatymo įgaliota valstybės institucija nevykdo teisingumo ir nesprendžia asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką klausimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas atmeta pareiškėjo argumentą, kad atsakovas negalėjo panaikinti jo leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kol jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. 2013-02-18 Kauno apygardos prokuratūros nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas prieš pareiškėją (nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę, b.l. 11-13), tačiau teismo vertinimu, ši aplinkybė neturi jokios reikšmės ginčo santykiams, kadangi Leidimas buvo panaikintas remiantis ta aplinkybe, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, o tai yra pakankamas pagrindas Leidimo panaikinimui (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 13 punktas, 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Konstatavus, kad D. S. 2013-01-30 Marijampolės AVPK įsakymu Nr. 64-TE-41 pagrįstai buvo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, teismas teisėtu laiko ir 2013-01-30 Marijampolės AVPK įsakymą Nr. 64-TE-42, kuriuo nuo 2013-01-31 atleistas pareiškėjas D. S. iš vidaus tarnybos, kadangi pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu.
Pareiškėjas savo skunde įrodinėdamas, kad atsakovo įsakymas atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos yra neproporcinga priemonė, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-10-05 nutartimi administracinėje byloje Nr. A7-481/2005 suformuluotomis teisės aiškinimo nuostatomis, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-22 nutartimi (administracinė byla Nr. A14-642/07).
Teismas su tokiais pareiškėjo motyvais nesutinka.
Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą, teisės normas turi taikyti pirmiausia atsižvelgdamas ir įvertindamas nustatytas konkrečios bylos faktines aplinkybes, todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės normų aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartyje buvo pateiktas ne Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkto ir 28 straipsnio 3 dalies nuostatų aiškinimas (akto redakcija galiojusi iki 2013-07-01), o Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 11 straipsnio 2 dalies 6 punkto ir 24 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų aiškinimas proporcingumo principo aspektu. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad būtent Statute vartojama sąvoka ,,tarnybos pareigūnas gali būti atleidžiamas“ reiškia ne tik pareigūną priėmusio į tarnybą asmens teisę atleisti jį iš tarnybos, bet ir pareigą vertinti taikomos vidaus administravimo priemonės atitikimą konstituciniams teisinės valstybės principams, šiuo atveju – proporcingumo principui. Tuo tarpu šioje byloje taikytino Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkte įtvirtinta nuostata dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos nėra tapati ta prasme, kad šioje teisės normoje nėra formuluotės ,,gali būti“, taigi įstatymų leidėjas nesuteikė vidaus reikalų įstaigos vadovui pasirinkimo teisės atleisti tokį pareigūną iš tarnybos, ar jo neatleisti. Be to, Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog, jeigu tarnybos pareigūnas traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jis nušalinamas nuo pareigų visą baudžiamosios bylos tyrimo ir nagrinėjimo laikotarpį, kai tuo tarpu Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 3 dalyje (akto redakcija galiojusi ginčo metu) yra nustatyta tik galimybė pradėjus ikiteisminį tyrimą nušalinti pareigūną nuo pareigų Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka (t.y. pagal Baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsnį tai nutartimi gali padaryti ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, ir tam tikram terminui). Tokios nuomonės laikosi Vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką (2011-04-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-997/2011).
Kitoje Vyriausiojo administracinio teismo nutartyje (t. y., 2007 m. birželio 22 d., administracinėje byloje Nr. A14-642/07, kurią savo skunde mini pareiškėjas), nors ginčui spręsti ir buvo taikytas Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktas, tačiau savo faktinėmis aplinkybėmis ta byla nuo nagrinėjamos skiriasi iš esmės. Toje byloje apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas prokuratūros nutarimas nutraukti baudžiamąją bylą nustačius, kad asmuo nepadarė nusikalstamos veikos. Nagrinėjamoje byloje Kauno apygardos prokuratūros 2013-02-18 nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas prieš pareiškėją, kaip nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę.
Taip pat nepagrįstas pareiškėjo aiškinimas, kad atsakovas negalėjo vadovautis psichofiziologinio tyrimo išvada, kadangi šis tyrimas buvo atliktas ikiteisminio tyrimo medžiagoje (Poligrafo naudojimo įstatymo 5 str. 3 d. 3 p.), todėl jo metu gauti duomenys negalėjo būti panaudoti sprendžiant klausimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo ar panaikinimo, kai yra pagrindo manyti, kad asmuo nuslėpė arba pateikė melagingus biografijos faktus ar kitus duomenis apie save ir savo aplinką ar įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atliekant asmens tarnybinį patikrinimą, vidinį ar kriminalinės žvalgybos tyrimą (Poligrafo naudojimo įstatymo 5 str. 3 d. 3 p.). Pažymėtina, kad tyrimas poligrafu ir vidinis patikrinimas (vidinio patikrinimo medžiaga rėmėsi SEK, svarstydama klausimą dėl D. S. tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija), buvo atliktas iš esmės dėl to paties fakto, t.y. dėl galimo pareiškėjo kyšio priėmimo, siekiant patikrinti pareigūno D. S. duotų parodymų teisingumą, jo sąžiningumą.
Teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, kad atliekant psichofiziologinį tyrimą ar Specialiajai ekspertų komisijai sprendžiant klausimą dėl D. S. tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija, būtų iš esmės pažeista procedūra, lėmusi nepagrįstos komisijos išvados priėmimą ar specialisto išvados davimą.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad atsakovo 2013 m. sausio 30 d. priimti įsakymai Nr. 64-TE-41 ir Nr. 64-TE-42 yra teisėti, todėl pareiškėjo D. S. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. - 87 str., 88 str. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.