Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Daiva Jankauskienė, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Sabaičiui, gynėjams advokatams R. G. (G. B.) ir Jonui Kvaraciejui (Z. G.), vertėjai Violetai Dobrovolskienei, neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. B., gim. (duomenys neskelbtini) a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, neteistas, dirbantis PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini),

kaltinamas pagal LR BK 300 str. 1 d., 223 str. 1 d. ir 164 str. ir

Z. G., gim. (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijoje, a.k. (duomenys neskelbtini) čečėnas, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. 1996 m. spalio 30 d., būdamas Lietuvių jaunimo bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“, įm. Kodas (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini), valdybos pirmininku ir būdamas atsakingu už bendrijos buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpyje tarp 2006 m. gegužės 10 d. – 2009 m. vasario 02 d., bendrijos apskaitos registruose (kasos knygoje ar avanso apyskaitose) neapskaitydamas G. B. į atsiskaitomąją sąskaitą banke įneštų grynųjų pinigų 2006 05 10 – 18 litų, 2006 06 28 – 10 litų, 2008 11 05 – 150 litų ir atsakingosios sekretorės E. M. 2006 07 24 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tarpininkui sumokėtų 120 Lt, už 2006 ir 2007 metus nesudaręs finansinės atskaitomybės ir jos nepateikęs Valstybinei mokesčių inspekcijai, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6-to straipsnio ,,apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 16 straipsnio 1- punkto ,,Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ 12 straipsnio 4-o punkto ,,apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės – Lietuvių jaunimo bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ įm. K. (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą.

G. B. kaltės nepripažino ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog buhalterinę apskaitą buvo pavesta tvarkyti G. B. žmonai E. M.. Kadangi ji turėjo daugiau žinių nei G. B., todėl jis deramai tų dalykų nekontroliavo. Mano, jog nustatyti pažeidimai yra mažareikšmiai – nėra nukentėjusiųjų, vėliau VMI pateiktos visos ataskaitos ir jie pretenzijų LJB ,,(duomenys neskelbtini)“ neturėjo, nebaudė nei bauda, nei delspinigiais. Konsultavosi su ,,Rimes“ audito specialistais, kurie nurodė, jog viską galima nustatyti ir LJB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikė VMI ataskaitas, jokių baudų nebuvo skirta. E. M. buhalterinę apskaitą tvarkė, jai neliepė neapskaityti G. B. įneštų pinigų 18, l0 ir 150 litų. Taip pat neliepė, kad E. M. neįtrauktų į apskaitą iš ,,(duomenys neskelbtini)“ gautų 120 litų.

Liudytoja E. M. nurodė, jog yra kaltinamojo G. B. sutuoktinė. Su G. B. susituokė (duomenys neskelbtini). Lietuvių bendruomenė ,,(duomenys neskelbtini)“ gaudavo pajamas iš geradarių, mecenatų, labdaros organizacijų ir t.t. E. M. tuo metu redagavo laikraštį ir padėjo bendruomenės buhalterijoje, geranoriškumo visuomeniniais pagrindais. Apskaitą tvarkė nuo 2004 metų iki dabar. Gaunamą paramą bendrijai fiksuodavo ji. G. B. perduodavo pirminius dokumentus ir, pasibaigus mėnesiui ar ketvirčiui, ji suvesdavo į registrus. Taip pat pildė bendrijos kasos knygą, kurioje atspindėdavo tas lėšas, kurias turėdavo. Mano, jog bendrija turėjo atsiskaitomąją sąskaitą banke. Ataskaitas apie bendrijos finansinę veiklą teikdavo ji. G. B. neduodavo jokių nurodymų, kaip pildyti buhalteriją, nes jis nieko buhalterijoje nesupranta. 2006 m. – 2008 m. ,,(duomenys neskelbtini)“ jokio turto, įsipareigojimų bei nuosavo kapitalo neturėjo. 2006-2007 m. nebuvo sudaryta atskaitomybė, nes praktiškai finansinė veikla nebuvo vykdoma, teigdavo apie tai ataskaitą. Gali būti, kad ataskaitai pateikti terminas buvo praleistas ir ją pateikė tik 2009 m., po operatyvaus patikrinimo. Neapskaityti 18, 10 ir 150 Lt, buvo reikalingi banko paslaugų kortelės keitimui, juos sumokėjo G. B. iš savo kišenės, todėl jų neapskaitė. G. B. nereikalavo grąžinti šių sumų, nes nebuvo iš ko. Dėl ko buvo įnešta 150 Lt – neprisimena. Banko sąskaitos išraše matėsi įnešimai pinigai. Tų pinigų įnešimą turėjo nurodyti avansinėje apyskaitoje, gal būtų išsiaiškinusi, kaip tai padaryti, tačiau nespėjo. Banko išraše matėsi, kas įnešė: vardas, pavardė, laikas ir suma. 120 Lt sumokėjo ,,(duomenys neskelbtini)“ tarpininkams. Šie pinigai nebuvo apskaityti, todėl neatsispindėjo. Nesuprato, kad reikia žymėti, jog tai asmeniniai pinigai. Tai nebuvo rodoma, kaip bendrijos paskola. Bendrijoje ,,(duomenys neskelbtini)“ E. M. nebuvo įdarbinta.

Specialistė G. A. nurodė, jog LJB ,,(duomenys neskelbtini)“ bendrijoje savalaikiai duomenys nebuvo vedami ir neteikiamos ataskaitos kurias reikėjo teikti VMI, deklaruoti apie gautą paramą. Nevedama finansinė atskaitomybė. Kuomet G. B. įnešė į banką savo asmeninius pinigus, jis turėjo įrašyti į avanso apyskaitą ir nurodyti, kad bendrija jam skolinga, tačiau tų dokumentų nėra. Teisingai specialisto išvadoje nurodyta, kad G. B. nesudarė finansinės atskaitomybės ir neteikė valstybinei mokesčių inspekcijai. Dėl šių pažeidimų negalima nustatyti LJB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, kadangi tyrimui nepateikti apskaitos registrai, kuriuose tiriamojo laikotarpio pradžiai būtų apskaityti Kauno AVMI priskaityti mokesčiai, baudos ir delspinigiai bei kitas turtas ar įsipareigojimai susidarę iki tiriamojo laikotarpio pradžios, neįrašyti keturi pinigų mokėjimo kvitai ir duomenys apie bendrijos gautą ir panaudotą paramą, savalaikiai nesurašyti apskaitos dokumentai ir registrai apie pinigų panaudojimą, nesudarytos metinės finansinės atskaitomybės už 2006, 2007 metus ir nepateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai. Išvadoje aprašyta kas buvo pateikta nuo 2006 metų iki 2008 m. Negalima nustatyti, ar įnašai buvo įnešami, nes nepateikti registrai. Buhalterinę apskaitą toje bendrijoje tvarkė E. M., pagal 2004 m. akcininkų susirinkimo protokolą, jai buvo suteiktas įgaliojimas. Ji turėjo tvarkyti buhalterinę apskaitą. Jei buhalterija netvarkoma – atsako įmonės vadovas. 2008 m. 12 mėn. surašyta E. M. avansinė apyskaita už tris metus, joje atsispindi, kiek buvo pinigų gauta ir kiek buvo išleista. Pajamose apskaityti iš banko gauti pinigai ir įmokėta į banką 130 Lt. Nebuvo apskaityta 18, 10 ir 150 litų, nors banko išraše matėsi, kad B. įnešė tuos pinigus, tačiau iš kur tie pinigai – neaišku, jie neatsispindi apskaitoje. Turėjo būti pildomas kasos kvitas, kuriame matyti, už ką tie pinigai. E. M. sudarė avansinę apyskaitą, ten yra tik E. M. parašas, faktiškai turėjo būti surašyta G. B. vardu. Tarp pateiktų dokumentų buvo rastas kvitas, kad E. M. sumokėjo ,,Granitui“ 120 litų, tame kvite B. parašo nėra ir tie 120 litų apyskaitoje nebuvo nurodyti. Iki 2006 04 28 jų sąskaita buvo nulinė ir tada jie įnešė pinigų, kad galėtų bankas aptarnauti jų sąskaitą.

Specialisto išvadoje dėl Lietuvių Jaunimo bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų nurodyta, jog bendrijos apskaitos registruose (kasos knygoje ar avanso apyskaitose) neapskaityta G. B. į atsiskaitomąją sąskaitą banke įneštų grynų pinigų 2006 05 10 – 18 Lt, 2006 06 28 – 10 lt, 2008 11 05 – 150 Lt ir atsakingos sekretorės E. M. 2006 07 24 UAB-ei ,,(duomenys neskelbtini)“ tarpininkai sumokėtų 120 Lt. Specialistas padarė išvadą, jog bendrija gavo ir naudojo veikloje neapskaitytus pinigus. Taip pat LJB ,,(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas G. B. tyrimui nepateikė bendrijos apskaitos registrų tiriamojo laikotarpio pradžiai, tiriamuoju laikotarpiu į apskaitos registrus neįrašė į banką įneštų 178 litų, paslaugų atlikėjui sumokėtų 120 litų bei gautos ir perduotos paramos dokumentų už 2006 ir 2007 metus nesudaręs finansinės atskaitomybės ir jos nepateikęs Valstybinei mokesčių inspekcijai nesivadovavo LR BAĮ (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6- to straipsnio ,,apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 16 straipsnio 1- punkto ,,Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ 12 straipsnio 4-o punkto ,,apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, nuorodomis ir atsako pagal šio įstatymo 21 straipsnio ,,atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimo“ 1-o punkto ,,Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir 2-o punkto ,,Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ nuorodas (1 t., 89 b.l.).

Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.). Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada. Už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą atsako asmuo, kuris yra atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą, tarp jų ir buhalteris (Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnis). BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas padaromas tik neatsargia kaltės forma.

Teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog G. B., būnant LJB ,,(duomenys neskelbtini)“ pirmininku, bendrijos apskaitos registruose (kasos knygoje ar avanso apyskaitose) neapskaityta į atsiskaitomąją sąskaitą banke įnešti grynieji pinigų, atsakingos sekretorės E. M. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tarpininkai sumokėti 120 Lt, taip pat tyrimui nepateikta bendrijos apskaitos registrų, į apskaitos registrus neįrašė į banką įneštų 178 litų, paslaugų atlikėjui sumokėtų 120 litų, nesudarė 2006-2007 metų laikotarpio finansinės atskaitomybės ir jos nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Tai, jog šie veiksmai nebuvo atlikti neginčija ir gynyba, tačiau teigia, buhalterinę apskaitą tvarkyti buvo įgaliota E. M., todėl ji ir atsakinga už šių veiksmų atlikimą.

Toks gynybos teiginys nepagrįstas. Remiantis G. B. inkriminuojamos veikos metu galiojusiu Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 str. (2007 06 07 įstatymas Nr. X-1178 (nuo 2007 06 21) Žin., 2007, Nr. 68-2654) ūkio subjekto apskaitą tvarko: ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris); pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė. Remiantis šio įstatymo 11 str., už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą (Individualios įmonės apskaitą gali tvarkyti tos įmonės savininkas; ūkininko ūkio apskaitą – pats ūkininkas arba ūkininko partneriai; gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, apskaitą – pats gyventojas). Nors 2004 12 28 vykusiame JLB ,,(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkime (protokolas Nr.01) dalyvavę nariai vienbalsiai nutarė įgalioti E. M. visuomeniniais pagrindais tvarkyti LJB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir suteikė įgaliojimus atstovauti LJB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikiant buhalterinius dokumentus valstybės institucijoms, pasirašant prašymus bei kitus dokumentus, susijusius su šiuo įgaliojimu“ (1 t., 160 b.l.), tačiau remiantis buhalterinės apskaitos įstatymu, tokiais pagrindais buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo negali būti nusikaltimo, numatyto LR BK 223 str. 1 d., subjektas, o remiantis minėto buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsniu, už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, t.y. G. B..

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus šias aplinkybes teismas daro išvadą, jog G. B. veikoje yra visi LR BK 223 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymiai. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog inkriminuojamu laikotarpiu LJB ,,(duomenys neskelbtini)“ praktiškai nevykdė veiklos, bendrijos apskaitoje neapskaitytos itin mažos pinigų sumos 298 litai), finansinė atskaitomybė vis tik buvo pateikta, ši G. B. veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, jog būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas. Todėl teismas laikosi nuomonės, jog G. B. veika šioje konkrečioje situacijoje mažareikšmė ir jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, vadovaujantis LR BK 37 str.

G. B. inkriminuota veika organizuojant dokumento suklastojimą ir Z. G. inkriminuota veika suklastojant dokumentą

G. B. ir Z. G. buvo kaltinami tuo, jog 2009 01 26 apie 20 val. Lietuvių jaunimo bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ personalinės įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), nurodydamas Z. G. 2006 07 24 priėmimo-perdavimo akto grafoje ,,vardas, pavardė, data, vieta, parašas“ pasirašyti vietoje C. G. bei kitoje grafoje ,,vardas, pavardė, data, vieta, parašas“ pasirašyti vietoje M. G., Z. G. 2006 07 24 priėmimo-perdavimo akto grafoje ,,vardas, pavardė, data, vieta, paraštas“ pasirašius vietoje C. G. bei kitoje grafoje vardas, pavardė, data, vieta, parašas“ pasirašius vietoje M. G., G. B. organizavo, o Z. G. realizavimo 2006 07 24 priėmimo perdavimo akto suklastojimą.

G. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog 2005 m. LJB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarė bendradarbiavimo sutartį su šeimos vaikų namais ,,(duomenys neskelbtini)“ ir teikė įvairiausią socialinę pagalbą. Dalis vaikų gyvena Grozne ir Kaune. Susipažinęs su G. pamatė, kad gali padėti jiems savo galimybių ribose ir teikė įvairiausią pagalbą. 2006 m. rėmėjai iš Suomijos ir Norvegijos nusprendė G. nupirkti papildomas patalpas ir Karmėlavoje nupirko pusę namo. Tas namas buvo remontuotinas trūko baldų, indų. Projekto koordinatorė A. B. nusprendė, kad reikia atgabenti humanitarinės labdaros pagalbos siuntą iš Norvegijos. Buvo surinkta virtuvės įrangos, dėvėtų drabužių, naudotų baldų, kompiuterių - praktiškai siuntoje buvo visi būtiniausi daiktai, kurie buvo skirti naujai atvykstantiems vaikams. M. G. kreipėsi ir prašė, kad minėta siunta būtų apiforminta pagal LR įstatymus. Šeimos vaikų namai ,,(duomenys neskelbtini)“ nėra registruota Lietuvoje, ji negalėjo būti paramos gavėja. Remiantis bendradarbiavimo sutartimi tarp LJB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir Šeimos vaikų namai ,,(duomenys neskelbtini)“, G. B. pasikonsultavus su teisininkais ir buhalteriais, paaiškėjo, kad labdaros siuntą apiforminti gali ,,(duomenys neskelbtini)‘‘, kuri yra labdaros gavėja ir perduoti atvežtus daiktus vaikams. 2006 m. viduryje, minėtas sunkvežimis atvyko iš Norvegijos. Iškrovus daiktus, tuoj pat juos perdavė G.. Neužilgo vaikai atvyko ir naudojosi gautos siuntos daiktais. 2008 m. rudenį M. G. buvo sulaikytas, jam inkriminuota prekyba žmonėmis, grasinimas nužudyti. 2006 m. viduryje daiktai buvo perduoti, siekiant apiforminti perdavimą, buvo sudarytas 2006 m. viduryje aktas, atliktas to akto vertimus į rusų ir anglų kalbas. Jį turėjo pasirašyti M. ir C. G.. Tačiau tuo metu su M. G. šeima gyveno ir Z. G. su šeima, kuris yra jaunesnysis M. G. brolis. Z. G. kaip tik su šeima turėjo Karmėlavoje prižiūrėti iš Čečėnijos atvykstančią naują grupę vaikų. Jis užsiėmė Karmėlavos pusės namo patalpų remontu, vykdydavo kitus M. ir C. G. pavedimus. Tuo metu kaip tik C. G. buvo Čečėnijoje ir nebuvo aišku ar ji atvyks į Lietuvą iki humanitarinės siuntos gavimo. M. G. dažnai verslo reikalais išvykdavo į Baltarusiją, todėl su jais buvo sutarę, kad humanitarinės siuntos reikalus tvarkys Z. G.. Aktas buvo pasirašytas 2006 m. atvykus humanitarinės labdaros siuntai. Humanitarinė pagalba buvo perduota realiai. G. gavo tuos daiktus. Jokių nei teisminių, nei šiaip ginčų dėl humanitarinės siuntos, kad ji negauta – nebuvo. Ginčo su M. G., kad jiems neperduota labdara, nebuvo. Tuo metu labdaros siunta buvo iškraunama trijose vietose, kas konkrečiai pasirašė šį aktą. G. B. teigia, jog negali pasakyti. Teigia, jog 2009 m. akto neklastojo, nes labdara buvo perduota 2006 m. Neprisimena, jog apklausoje būtų nurodęs aplinkybė, jog Z. G. priėmimo aktą pasirašė 2009 m. Mano, jog galimai ne taip buvo suformuluotas klausimas. 2009 03 02 įtariamojo metu duotų parodymų, kur yra nurodęs, jog ,,nesu įsidėmėjęs, kad Z. būtų man palikęs M. ir C. G. išduotą įgaliojimą pasirašyti 2006 07 24 priėmimo-perdavimo aktą, Z. G. ant man apklausos metu pateikto 2006 07 24 priėmimo-perdavimo akto vietoje C. G. pasirašė 2009 01 26, kokiose patalpose pasirašė – neprisimenu (3 t., 64 b.l.) – neprisimena.

M. ir C. negalėjo 2009 m. pasirašyti akto, nes po sulaikymo aš patyriau stresą ir daugelį aplinkybių galėjau išdėstyti ne taip ir netiksliai ir bijojau, kad mano žmonos nesuimtų.

2010 05 07 apklausoje davė teisingus parodymus, kadangi stresinė situacija, kurią buvo patyręs dėl suėmimo, buvo praėjusi. Aktas buvo parengtas pagal Norvegų atsiųstą faksą. Z. G., daugelį darbų atlikdavo, kai jo brolis būdavo išvykęs, kažkoks įgaliojimas turėjo būti išduotas Z. G., nes Chadižat buvo tuo metu Čečėnijoje, M. turėjo verslo reikalų. M. ir Ch. G. pretenzijų dėl daiktų nereiškė, jie turėjo matyti pasirašytą aktą, es jiems buvo paliktas egzempliorius rusų kalba. Priėmimo perdavimo aktas buvo skirtas pateikti LJB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterijai, kitas gavėjas buvo šeimos vaikų namai ,,(duomenys neskelbtini)“ ir trečias adresatas – Misijų asociacija, kuri tą siuntą siuntė. Įvykis buvo 2006 m. jokio suinteresuotumo nebuvo, tokį aktą suklastoti 2009 m. Viskas buvo atlikta tais pačiais 2006 m. gauta siunta perduoti daiktai. Priėmimo aktas įtrauktas į 2006 m. buhalteriją.

Kaltinamasis Z. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog jis prižiūrėjo Karmėlavoje iš Čečėnijos atvykusius vaikus, kada jo brolio ir jo žmonos (M.ir Ch. G.) nebuvo. 2006 m. buvo atvažiavęs vilkikas ir jis pats padėjo iškrauti siuntą, kurioje buvo baldai, praustuvai, lovos. Tam turėjo M. G. išduotą įgaliojimą. Ar 2009 m. pasirašė 2006 m. aktą – neprisimena. 2006 m. atvyko sunkvežimis ir tuo metu jis, t.y. Z. G., vietoje brolio pasirašė aktą. Vėliau jo žmona rado brolio išduotą įgaliojimą, jo neapsiteikė ikiteisminiame tyrime, kadangi tik dabar išgirdo, kad to įgaliojimo reikia.

Liudytoja E. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog 2005 ar 2006 m. buvo įgytas namas Karmėlavoje ir per Norvegijos misijų asociaciją buvo atvežta labdara. G. B. padėjo G. sutvarkyti labdarą. ,,(duomenys neskelbtini)“ priėmė siuntą savo vardu ir perdavė G.. Jiems buvo perduoti daiktai, juos iškrovus vairuotojas išvažiavo, atrodo, kad tuo metu jau buvo paruoštas perdavimo aktas. Perdavimo aktą rašė 2006 metais. Akto pasirašymo aplinkybių nežino, nes nedalyvavo kraunant daiktus. Po labdaros perdavimo bendravo su M. ir K. G.. Jie nesiskundė dėl tos siuntos, jie buvo laimingi, niekada nekalbėjo, kad kažkas ten suklastota. Atrodo, jog priėmimo perdavimo aktą rašė iš anksto, nes vieną egzempliorių vairuotojui reikėjo perduoti į Norvegiją. Tuo metu, kai buvo priimama labdara, atrodo, jog M. ir K. nebuvo. Perdavimo priėmimo aktą rašė vieną kartą.

Kaltinimas šioje dalyje buvo grindžiamas šiais duomenimis.

2006 07 24 priėmimo-perdavimo akto dviem egzemplioriais (1 t., 17-22 b.l.)

Laisvaisiais Z. G. rašysenos pavyzdžiais (1 t., 31-40 b.l.), lyginamaisiais pavyzdžiais (3 t., 128 b.l., 1 t., 24-30 b.l.) bei specialisto išvada ( 1 t., 11-13 b.l.).

Įtariamojo Z. G. apklausomis, kur jis nurodė, jog neprisimena ar pasirašė dokumentuose, kadangi lietuvių kalbos nemoka (3 t., 120-123 b.l.).

Įtariamojo G. B. apklausa, kurioje jis nurodė, jog priėmimo-perdavimo aktą pasirašyti Z. G. jis pateikė 2009 01 26, įgaliojimo Z. G. nepateikė, aktą G. B. pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus pareigūnams (3 t., 61-65 b.l.).

Specialisto išvada Nr. 20-4-(863)-IS1-925 nustatyta, jog tikėtina, kad tirti pateiktuose Lietuvių jaunimo bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ 2006 07 24 priėmimo perdavimo aktuose (pirmasis egzempliorius ir antrasis egzempliorius) antrame lape, skiltyse ,,C. G.“, ,,M. G.“ esančius parašus, atliktus ,,C. G.“ ir ,,M. G.“ vardais pasirašė Z. G. (1 t., 11-13 b.l.).

Teisiamojo posėdžio metu Z. G. pateikė 2006-07-12 pasirašytus įgaliojimus, išduotus M. G. ir Ch.G., kuriuose Z. G. įgaliotas atstovauti Šeimos vaikų namus ,,Gimtoji šeima“ Kauno teritorinėje muitinėje, kitose įstaigose ir organizacijose priimant labdaros siuntą iš Norvegijos misijų asociacijos, įskaitant dokumentų pasirašymą (4 t., 119 b.l.).

Siekiant nustatyto šio įgaliojimo amžių, teisiamojo posėdžio metu buvo paskirta ekspertizė, kurią atlikus akte nurodyta, jog nustatyti ar tyrimui pateikti dokumentai – 2006 07 12 įgaliojimai – yra pagaminti dokumentuose nurodytu laiku ar kitu laikotarpiu negalima. Įgaliojimuose esantys atspaudai nėra kopijuoti, o yra atspausti antspaudo reljefine kliše. Nustatyti, ar jie atspausti dokumente nurodytu laiku ar kitu laikotarpiu negalima, kadangi nepateikti dokumentuose nurodyto, nei kitų laikotarpių atspaudų pavyzdžiai. Kitų metodikų leidžiančių pagal rašto medžiagų senėjimo procesus nustatyti atspaudų atlikimo datą, nėra (5 t., 55-57 b.l.).

LR BK 300 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro, ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 300 str. yra padaromas tik esant tiesioginei tyčiai. Dokumentas laikomas suklastotu, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, kurio turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys. Dokumento pagrindinė funkcija (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-118/2007) yra visuomenei ar jos atskiriems nariams svarbių, teisinę reikšmę turinčių, aplinkybių ar faktų įvertinimas, įvairių teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo fiksavimas bei visų kitų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įtvirtinimas.

Įvertinus tai, jog teisiamojo posėdžio metu neginčijamai nustatyta, jog Z. G. 2006-07-24, t.y. kaltinime nurodyto priėmimo perdavimo akto pasirašymo metu turėjo M. G. ir Ch.G. įgaliojimus veikti jų vardu priimant labdaros siuntą, laikyti, jog Z. G. pasirašytame priėmimo perdavimo akte įtvirtinti objektyvios tiesos neatitinkantys duomenys – nėra pagrindo. Nors kaltinime teigiama, jog aktą, G. B. prašymu Z. G. pasirašė ne nurodyto įvykio metu, bet 2009 metais, objektyvių ir neginčijamų šias aplinkybes patvirtinančių duomenų teismui nepateikta. Pats Z. G. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme negalėjo pasakyti, ar pasirašinėjo ir kada pasirašinėjo priėmimo perdavimo aktus, tokie jo parodymai visiškai tikėtini, kadangi pirmą kartą dėl šių aplinkybių jis buvo apklausiamas 2009 03 06, t.y. praėjus beveik trejiems metams, po akto pasirašymo. Tai, jog aktus 2009 metais jam pateikė pasirašyti G. B., taip pat nepatvirtinta jokiais objektyviais ir neginčijamais duomenimis, išskyrus G. B. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kurių jis teisme nepatvirtino. Tai, jog aktas buvo pasirašomas turint įgaliojimą taip veikti, nors ir netiesiogiai, patvirtina tai, jog abiejuose tyrimui pateiktuose egzemplioriuose grafose vardas, pavardė, data, vieta parašas, C. G. ir M. G. vardais atlikti parašai yra iš esmės vienodi (1 t., 19, 22 b.l.), t.y. asmuo, pasirašęs vietoje minėtų asmenų nesistengė šių asmenų parašų imituoti, pasirašė tikru savo parašu (kas matyti iš Z. G. eksperimentinių ir laisvųjų lyginamųjų pavyzdžių).

Net jeigu būtų neginčijamai nustatyta, jog 2007 07 24 priėmimo-perdavimo akte Z. G. pasirašė 2009 metais, teigti, jog šis aktas suklastotas nebūtų teisinio pagrindo, kadangi LR BK 300 str. reikalauja, jog asmuo suvoktų tokio elgesio pobūdį, numatytų galimus padarinius ir jų norėti, t.y. veiktų tyčia. Kaip nustatyta teisminio nagrinėjimo metu, 2006 07 24 Z. G. turėjo įgaliojimą veikti M. G. ir C. G. vardu, tiek Z. G., tiek G. B. žinojo, jog labdaros siunta buvo gauta, kad ji buvo priimta ir dėl jos jokių teisminių ginčų nekilo, nei viena iš priėmimo perdavimo akte nurodytų šalių pretenzijų dėl siuntos nereiškė, darytina išvada, kad priėmimo perdavimo akte nebuvo įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, kas yra būtina sąlyga baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. kilti. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog ir tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad aktas surašytas 2009 metais nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“, nurodyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Tačiau nagrinėjamu atveju, teiginys, jog aktas pasirašytas ne jo pasirašymo dieną, o 2009 m. sausio 26 d. grindžiamas prielaidomis, kurios teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino, o visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, teismas daro išvadą, jog priėmimo perdavimo aktas buvo pasirašytas būtent 2006 07 24 ir jame nebuvo įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, todėl Z. G. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 str. 1 d. Nenustačius, jog priėmimo perdavimo aktas suklastotas, nėra pagrindo teigti, jog G. B. organizavo šią nusikalstamą veiką. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog Z. G. ir G. B. neapdarė veikos, turinčios nusikalstamo, numatyto LR BK 300 str. 1 d., požymių, todėl jie, vadovaujantis LR BPK 303 str. 5 d. 1 p. išteisintini.

Dėl vengimo išlaikyti vaikus

G. B. buvo kaltinamas tuo, jog laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio mėnesio iki 2007 m. kovo 31 d., Kauno mieste, vengė pareigos pagal Kauno miesto apylinkės teismo 1998 07 08 teismo sprendimą – vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) išlaikyti vaikus M., gim. (duomenys neskelbtini) ir Z., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolindamas 5015 litų.

G. B. kaltės nepripažino ir nurodė, jog 2005 m. jo sūnus D. susirgo epilepsija, jį reikėjo saugoti ir globoti, todėl su žmona susitarė, kad vaiką prižiūrės G. B.. Todėl tuo laikotarpiu, kaip prižiūrėjo D., jis vėlavo mokėti alimentus Z. ir M. B.. Tačiau tuo metu jiems teikė paramą maistu, drabužiais, dienpinigiais. 2005 08 – 2007 03 31 laikotarpiu dirbo LJB ,,(duomenys neskelbtini)“ leidykloje ir pasiėmė nemokamas atostogas, kurios tęsėsi apie metus laiko, gal dar ir daugiau. Alimentų įsiskolinimą padengė 2007 m., ar tuo metu jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas – neatsimena.

Liudytojas Z. B. nurodė, jog yra G. B. sūnus, gim. (duomenys neskelbtini). Žino, jog tėvas turėjo mokėti alimentus jo išlaikymui, kokio dydžio alimentai buvo priteisti – nežino. 2005-2007 m. tėtis nemokėjo alimentų, nes, kiek žino, jo sūnus iš antrosios santuokos sirgo ir jis vaiką prižiūrėjo. Tuo metu su tėvu bendravo, tėvas pasikviesdavo jį ir sesę pietų, eidavo pasivaikščioti, atvažiuodavo, atveždavo maisto kiek leisdavo išgalės. Ar tėtis duodavo pinigų mamai – nežino, bet jam ir seseriai duodavo. Nei jis, nei jo sesuo nepajuto, kad tėtis jais nesirūpina.

E. M. nurodė, jog jos sutuoktinis G. B. nedirbo ir neteikė vaikams išlaikymo, kadangi susirgo jų sūnus Domantas ir G. B. prižiūrėjo sergantį vaiką. Jis prisidėjo prie vaikų išlaikymo, jie buvo susitarę, kad vėliau sumokės, G. B. atsiskaitė už tą praleistą laikotarpį ir sumokėjo alimentus.

Kauno apylinkės teismo vykdomuoju raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad iš G. B. išieškoma alimentai Ž. L. naudai dukros M.s, gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnaus Z., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui 1/3 dydžio uždarbio (3 t., 3 b.l.);

Kauno apylinkės teismo vykdomuoju raštu Nr. 177 1990 nustatyta, kad priteista iš G. B. alimentai po 1/3 visų gaunamų rūšių atlyginimo, bet ne mažiau kaip 20 rublių kiekvienam iš vaikų išlaikymui (3 t., 4 b.l.);

Antstolio Mareko Petrovskio pateiktais dokumentais, kuriais nustatyta, kad 2007 10 15 dienai alimentų skola iki vaikų pilnametystės buvo 3785 Lt. (3 t., 8-38 b.l.);

2007 11 12 antstolio Mareko Petrovskio patvarkymu Kauno apylinkės teismui grąžintas vykdomasis raštas, kuriame nurodyta, jog 2007 10 15 alimentų skola iki vaikų pilnametystės yra 3785 Lt, 2007 11 08 išieškotojai įmokėta 3785 Lt (3 t., 2 b.l.).

Kaip matyti iš vykdomajame rašte esančių teismo vykdytojo įrašų, alimentų įsiskolinimas 2001 05 01 buvo 9800 Lt., du kartus įmokėta po 300 litų, 2002 09 01 įsiskolinimas sudarė 13200 litų, 2002 11 25 pervesta 1400 litų ir 9548 litų, 2002 12 02 pervesta 3256,71 Lt, 2002 12 16 – 9544 Lt (3 t., 6 b.l.); 2004 05 30 vienas vaikas tapo pilnamečiu.

Iš vykdomojo rašto įrašų matyti, jog 2004 06 01 skola 750 litų, 2007 03 31 skola 34 mėn. x125 Lt+750+15(MGL), t.y. 5015 Lt; 2007 10 15 skola 3785 Lt (3 t., 9 b.l.).

Iš 2009 03 05 rašto Kauno apygardos prokuratūrai matyti, jog 2007 11 12 vykdomoji byla Nr. 0123/02/03516 buvo užbaigta, kadangi vaikams suėjo pilnametystė ir padengtas vaiko išlaikymo įsiskolinimas (3 t., 11 b.l.).

Vykdomojoje byloje yra Ž. L. prašymai dėl pažymų išdavimo apie tai, jog G. B. įsiskolinęs, vaikų išlaikymui 2003-2004 metais (3 t., 18-20, 22-24 b.l.).

Teisiamojo posėdžio metu pateiktais dokumentais nustatyta, jog 2005 03 08 išduota VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos pažyma, kurioje nurodyta, jog G. B. slaugo savo sūnų D. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris gydomas Kauno universiteto klinikų Vaikų neurologijos skyriuje nuo 2005 03 07 (4 t., 20 b.l.);

VšĮ Kauno centro poliklinika pažymoje nurodo, jog D. B. nuo 2005 03 06 dėl generalizuotos idiopatinės epilepsijos gydomas medikamentais. Gydymas taikytas iki 2007 m. lapkričio mėnesio, toliau taikyta apsauginis rėžimas (4 t., 21 b.l.);

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymoje nurodyta, jog 2005 03 06 –– 2006 12 31 G. B. neturėjo draudžiamųjų pajamų ir nemokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų (4 t., 133 b.l.).

BK 164 straipsnyje numatyta atsakomybė už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką vengimą, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti būtiną materialią paramą vaikui. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką. Pripažįstant asmenį kaltu dėl šiame straipsnyje numatytos veikos, būtina nustatyti, jog asmuo žinojo apie pareigą mokėti nustatyto dydžio alimentus, turėjo realią galimybę, tai daryti, tačiau to nearė.

Tai, jog G. B. žinojo apie pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus byloje nustatyta ir G. B. to neginčija. Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, jog G. B. inkriminuotos veikos laikotarpiu vienas iš jo vaikų, o būtent M. B. jau prieš vienerius metus buvo tapusi pilnamete. Nors tuo metu buvo likęs įsiskolinimas dėl M. B. išlaikymo ir įsiskolinimas dėl sūnaus Z. B. išlaikymo, tačiau jau ikiteisminio tyrimo pradėjimo metu šie įsiskolinimai buvo visiškai padengti, vykdymas byloje pabaigtas. Be to, teismui pateiktais duomenimis nustatyta, jog G. B. inkriminuojamu laikotarpiu, jis slaugė kitą savo nepilnametį vaiką, darbinių pajamų neturėjo. Duomenų, jog tokią situaciją (tyčinį nemokamų atostogų paėmimą) G. B. sukūrė tyčia – teismui nepateikta. Taip pat teismui nepateikta, jog G. B. jam inkriminuotu laikotarpiu būtų dirbęs nelegaliai, gavęs kokias nors pajamas, šias pajamas naudojęs įsigyjant brangų turtą, o vaikams išlaikymo neskyręs – teismui taip pat nepateikta (nors dėl veikos, numatytos LR BK 223 str. 1 d. tyrimo metu, buvo gauti G. B. sąskaitų išrašai laikotarpiu nuo 2006 01 01 iki 2009 02 16 (kas dalinai apima G. B. inkriminuotą laikotarpį dėl vengimo išlaikyti vaikus) (2 t., 86, 87, 91, 97-100 b.l.). Šių duomenų visuma patvirtina, jog G. B. jam inkriminuojamu laikotarpiu neturėjo pajamų ir neturėjo objektyvios galimybės mokėti vaikams išlaikymą. Nuo 2007 m. kovo mėnesio pradėjus G. B. gauti draudžiamąsias pajamas (4 t., 133 b.l.), įsiskolinimas dengiamas ir 2007 11 08 visas buvęs įsiskolinimas sumokamas (3 t. 11 b.l.). Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, jog G. B. turėdamas pareigą teikti teismo sprendimu nustatytos formos išlaikymą, jo neteikė dėl objektyvių priežasčių, o šioms priežastims išnykus iš karto teismo sprendimą įvykdė dar iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir nesant nukentėjusiosios prašymų pradėti G. B. baudžiamąjį persekiojimą dėl teismo sprendimo nevykdymo. Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, jog G. B. nepadarė nusikaltimo, numatyto LR BK 164 str., todėl jis išteisintinas, vadovaujantis LR BK 303 str. 5 d. 1 p. sudėties.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirtinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 str. 4 d., 5 d., 1 p., 304-307 str. 4., 5 d., 308 str.,

nusprendžia:

G. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 str. dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 223 str. 1 d. padarymo nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti dėl mažareikšmiškumo.

G. B. pagal LR BK 300 str. 1 d. ir 146 str. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių.

Z. G. pagal LR BK 300 str. 1 d. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių;

Kardomųjų priemonių iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Jankauskienė