- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-07-12
- Bylos Nr.
- 2A-757-527/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Ramūnas Mitkus
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- L. Č., J. J.
- Advokatai
- Deividas Gagys
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Egidijaus Tamašausko ir Ramūno Mitkaus, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 2d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-0394-485/2007 pagal ieškovų V. P. ir V. P. ieškinį atsakovams L. Č. ir J. J. dėl arešto turtui panaikinimo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai ieškiniu (b.l.1-3) prašė pašalinti ieškovų nuosavybės teisės pažeidimus ir panaikinti areštą nekilnojamajam turtui - žemės sklypui (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini) ), esančiam Giraitės k. Kauno r., areštuotam 2006-12-14 Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2-2271-485/2006, ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad ieškovė pagal 2006-10-26 pirkimo-pardavimo sutartį ir perdavimo-priėmimo aktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nusipirko iš A. ir A. Š. už 750.000,00 Lt 1,66 ha žemės sklypą, esantį Giraitės k., Kauno r. (b.l.7-10). 2006-12-14 Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi (b.l.14-17) šis žemės sklypas buvo areštuotas. Kai ginčo sklypą ieškovai pirko ir registravo Nekilnojamojo turto registre (b.l.12-13), jokių apribojimų bei areštų sklypui nebuvo, pardavėjas apie tai neužsiminė. Į bylą Kauno rajono apylinkės teisme trečiaisiais asmenimis ieškovai įtraukti nebuvo, todėl apskųsti 2006-12-14 nutarties negalėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2007 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino: pašalino ieškovų nuosavybės teisės pažeidimus ir panaikino areštą nekilnojamajam turtui – 1,66 ha žemės sklypui (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini) ), esančiam Giraitės k. Kauno r, areštuotam 2006-12-14 Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2-2271-485/2006, bei priteisė iš atsakovų ieškovui V. P. po 50,00 Lt žyminio mokesčio ir po 1.000,00 Lt už advokato pagalbą bei po 7,90 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas konstatavo, kad nei žemės sklypo pirkimo metu (2006-10-26), nei jo registracijos metu (2006-10-27) šiam turtui jokių apribojimų ir areštų įregistruota nebuvo, kadangi sklypas areštuotas tik 2006-12-14 nutartimi. Po sandorio sudarymo ir žemės sklypo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo (b.l.11) nuosavybės teisės į nupirktą žemės sklypą perėjo ieškovei. Civilinėje byloje Nr.2-2271-485/2006 ieškovai bylos šalimi įtraukti nebuvo, atsakovai jiems jokių pretenzijų nereiškė. Perkant žemės sklypą, apie jokius teisminius ginčus, taikytas laikinąsias apsaugos priemones ieškovai nežinojo, todėl teismas laikė, kad jie yra sąžiningi šio nekilnojamojo turto įgijėjai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas L. Č. prašo šį teismo sprendimą panaikinti ir, priėmus naują sprendimą, ieškinį kaip nepagrįstą atmesti dėl šių motyvų:
1) teismas neteisingai taikė ir aiškino materialines teisės normas (CK 4.98 str.) ir pažeidė procesines teisės normas, kas sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Teismo sprendimas iš esmės grindžiamas vieninteliu argumentu, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovai yra sąžiningi ieškinyje nurodomo turto įgijėjai, perkant nekilnojamąjį turtą jiems nebuvo žinoma apie teisminius ginčus dėl šio turto ir jam taikomus apribojimus, šiuo metu jie negali gauti prašomos paskolos ir atsiskaityti su pardavėjais, darytina išvada, kad 2006-12-14 nutartimi pritaikytas areštas pažeidžia jų, kaip savininkų, teises. Teismas nepagrįstai laikė, kad šiuo atveju taikytinas CK 4.98 str., numatantis, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu;
2) ieškovai, nenurodydami konkrečios datos, teigia, kad jiems tapo žinoma apie 2006-12-14 nutartimi jų turtui pritaikytus apribojimus. Ieškovai teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia jų, kaip žemės savininkų, teises. CPK 148 str. 5 d. numatoma, kad nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones įsigalioja nuo priėmimo dienos. CPK 18 str. įstatymų leidėjas, pabrėždamas teismo priimamų procesinių sprendimų svarbą, nurodė, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Į CPK 18 str. įstatymų leidėjo nurodomų valstybės institucijų sąvoką taip pat patenka ir LR Teismai, kuriems įsiteisėję teismo procesiniai sprendimai turi tokią pačią privalomą teisinę galią, kaip ir kitoms valstybės institucijoms ir pareigūnams. Privalomumo savybę teismo priimtas procesinis sprendimas (šiuo atveju teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) įgyja įsiteisėjęs. Vadovaujantis CPK 148 str. 5 d., nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių įsigalioja nuo jos priėmimo momento. Šiuo atveju įstatymų leidėjas numato vienintelę procesinę galimybę ginčyti tokios nutarties teisėtumą, ją per 7 dienas ją apskundžiant atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui. Teismo nutarties privalomumas reiškia, kad šiame procesiniame dokumente esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys - tiek dalyvavę, tiek nedalyvavę bylos nagrinėjime. Teismas yra teisminės valdžios institucija, todėl jo priimami procesiniai sprendimai yra visuotinai privalomi valstybinės valdžios aktai. Tačiau teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovaudamasis ieškovų teisiškai nepagrįstais argumentais, padarė civilinio proceso principams ir sistemai prieštaraujančią išvadą, kad įsiteisėjusia ir galiojančia 2006-12-14 nutartimi pritaikytas turto areštas pažeidžia ieškovų interesus, todėl naikintinas. Tokiu būdu teismas 2006-12-14 nutarties, kuri priimta kitoje civilinėje byloje, dalį panaikina CPK nenumatytu ir jam prieštaraujančiu būdu, taip neabejotinai iškreipiant civilinio proceso paskirtį, bendruosius procesinius principus, taip pat ir minėtąjį teismo nutarties privalomumą, teismo nešališkumą. Kadangi 2006-12-14 nutartis tiek ieškovų ieškinio pateikimo momentu, tiek šiuo metu yra galiojanti, teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo tenkinti ieškinio;
3) ieškovai, pareikšdami ieškinį dėl teismo nutartimi pritaikyto arešto panaikinimo, nepagrįstai atsakovais patraukė fizinius asmenis. Ieškovų nurodomą turto areštą pritaikė teismas, todėl byloje nurodytiems atsakovams tokio pobūdžio reikalavimai yra teisiškai nepagrįsti. Ieškovai pasirinko netinkamą teisių įgyvendinimo būdą, kadangi suinteresuoti asmenys, kurie nedalyvavo bylos nagrinėjime, tačiau kurių teises ar interesus veikia teismo priimtas procesinis sprendimas, turi teisę kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu dėl įsitraukimo į procesą, bet ne reikšti ieškinį kitoje civilinėje byloje ir ginčyti priimtus procesinius sprendimus;
4) teismas iš atsakovų ieškovui V. P. priteisė 2.000,00 Lt už suteiktą advokato pagalbą, tuo pažeisdamas LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymą Nr.1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo", kadangi, atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą, ieškinio apimtį bei posėdžių skaičių, teismo priteista suma nėra suderinama su šiuo įsakymu patvirtintu maksimalaus dydžio užmokesčiu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimo nekeisti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas dėl šių argumentų:
1) teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo civilinę bylą, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai taikė CK 4.98 str., nes nagrinėjamu atveju klausimas dėl arešto turtui panaikinimo turėjo būti sprendžiamas vadovaujantis ne materialinės, bet procesinės teisės normomis. Su tokiu argumentu ieškovai nesutinka. CK 4.98 str. nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Savininko reikalavimas trečiajam asmeniui pašalinti kliūtis, trukdančias savininkui naudotis ir disponuoti jam priklausančiu daiktu, yra reiškiamas negatoriniu ieškiniu. Toks ieškinys reiškiamas tuomet, kai savininko ir trečiojo asmens, pažeidusio savininko teisę, dėl ginčo daikto nesieja jokie prievoliniai ar kitokie teisiniai santykiai, ir toks pažeidimas nėra susijęs su valdymo netekimu. Kadangi ieškovai ir atsakovai dėl ginčo žemės sklypo nėra susiję nei sutartiniais, nei jokiais kitokiais teisiniais santykiais, tačiau ieškovai dėl atsakovų neteisėtų veiksmų nebegali netrukdomi realizuoti visų savo daiktinių teisių į žemės sklypą, atsakovams ir buvo pareikštas negatorinis ieškinys. Sąlygas atsakovų (šioje byloje – ieškovų) teisių pažeidimams atsirasti sudarė būtent patys ieškovai (šioje byloje – atsakovai), pareiškę teismui nepagrįstą ir neteisėtą prašymą areštuoti ieškovams nuosavybės teise priklausantį daiktą, todėl jie ieškovams ir turi atsakyti. Prašydami teismo areštuoti žemės sklypą, atsakovai, atsižvelgiant į tai, kad ieškovų turtinės teisės į žemės sklypą buvo nurodytos viešame registre, turėjo žinoti, kad žemės sklypas nuosavybės teise priklauso kitiems, nei prašyme nurodytiems, ir jokiais teisiniais santykiais su atsakovais nesusijusiems asmenims;
2) trečiųjų asmenų suinteresuotumas byla yra siejamas ne su procesiniais teismo veiksmais, kuriais byla nėra išsprendžiama iš esmės, o su bylos išsprendimu (CPK 47 str.). Vien tai, kad apelianto nurodytoje civilinėje byloje Nr.2-2271-485/2206, nagrinėjamoje Kauno rajono apylinkės teisme, buvo areštuotas ieškovų turtas pagal neteisėtą ir nepagrįstą atsakovų prašymą, nesudaro prielaidų ieškovų suinteresuotumui minėtos bylos baigtimi atsirasti - trečiųjų asmenų suinteresuotumas bylos išsprendimu yra sietinas tik su ieškinio dalyku ir pagrindu. Apelianto nurodytoje civilinėje byloje Nr.2-2271-485/2206 ieškovams nėra pareikštas joks reikalavimas, jų, kaip žemės sklypo įgijėjų, sąžiningumas nėra kvestionuojamas, todėl būsimas teismo sprendimas minėtoje byloje neturės jokios įtakos ieškovų teisėms ir pareigoms. Pareikšdami negatorinį ieškinį dėl savininko teisių į daiktą pažeidimo, ieškovai realizavo savo įstatyme numatytą teisę (CK 4.98 str.), todėl atsakovo aiškinimas, jog ieškovai turėjo kreiptis su motyvuotu prašymu dėl įsitraukimo į procesą civilinėje byloje Nr.2-2271-485/2206, o ne reikšti ieškinį kitoje civilinėje byloje ir ginčyti priimtus procesinius sprendimus, yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
CPK 150 str. 1 d. numatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali būti panaikinamos teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi. Visiškai akivaizdu, kad ši teisės norma suteikia teisę su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo kreiptis ne tik byloje dalyvaujantiems, bet ir kitiems suinteresuotiems asmenims. O tai reiškia, kad šios bylos ieškovai, kuriems priklausantis turtas buvo areštuotas 2006-12-14 Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2-2271-485/2006, į kurią ieškovai dalyvaujančiais asmenimis įtraukti nebuvo, vadovaujantis CPK 150 str. 1 d., galėjo civilinėje byloje Nr.2-2271-485/2006 kreiptis su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų 2006-12-14 Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi, panaikinimo. Ieškovai šia teise nepasinaudojo, tačiau kreipėsi į teismą su ieškiniu CK 4.98 str. pagrindu pašalinti jų nuosavybės teisės pažeidimus ir panaikinti areštą jų nekilnojamajam turtui, areštuotam 2006-12-14 Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2-2271-485/2006. Kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas 2006-12-14 nutarties, priimtos kitoje civilinėje byloje, dalį panaikino CPK nenumatytu ir jam prieštaraujančiu būdu, tačiau, kolegijos nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad dėl šio pažeidimo visa byla yra išspręsta neteisingai (CPK 329 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovams civilinėje byloje Nr.2-2271-485/2006 nėra pareikšti jokie turtiniai reikalavimai, jų sudaryta 2006-10-26 pirkimo-pardavimo sutartis ir perdavimo-priėmimo aktas, kurių pagrindu jie įgijo nuosavybės teisę į teismo 2006-12-14 nutartimi areštuotą 1,66 ha žemės sklypą, esantį Giraitės k., Kauno rajone, teisme nėra užginčyta, pripažintina, kad nebuvo teisinio pagrindo Kauno rajono apylinkės teismui 2006-12-14 nutartimi civilinėje byloje Nr.2-2271-485/2006 areštuoti žemės sklypą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini) ), esančiam Giraitės k. Kauno r., kuris nuo 2006-10-26 pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimo nebepriklausė civilinės bylos Nr.2-2271-485/2006 atsakovui A. Š. . O tai reiškia, kad 2006-12-14 teismo nutartimi ieškovų turtui pritaikytas areštas negali būti paliktas galioti ir turėjo būti panaikintas, pareiškiant prašymą CPK 150 str. pagrindu, civilinės bylos Nr.2-2271-485/2006 teisėjo nutartimi. Kadangi abi civilinės bylos (Nr.2-2271-485/2006 ir Nr.2-0394-485/2007) yra to paties Kauno rajono apylinkės teismo žinioje, jas nagrinėja tas pats teisėjas A.Remeika, todėl pripažintina, kad CPK 150 str. 1 d. nuostata, suteikianti teisę laikinąją apsaugos priemonę panaikinti tam pačiam teismui, kurio žinioje yra byla, nebuvo pažeista.
Tačiau šiuo atveju netinkamo procesinio būdo ginti savo pažeistą teisę pasirinkimas, kolegijos nuomone, sąlygojo CPK 98 str. pažeidimą, kadangi dėl be pagrindo užvestos bylos atsakovui teismo sprendimu buvo priteista sumokėti nepagrįstai dideles išlaidas ieškovų turėtai advokato pagalbai apmokėti, kurių ieškovai būtų nepatyrę, jei būtų tinkamai gynę savo teises. LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.16 p. numatyta, kad už advokato parengimą 8.1-8.15 punktuose neišvardintų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,12 minimalios mėnesinės algos. Taigi šiuo atveju maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už pareiškimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo surašymą negalėjo viršyti 72 Lt. Kadangi prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo sprendžiamas rašytinio proceso tvarka (CPK 150 str. 3 d.), todėl pripažintina, kad išlaidos, ieškovų sumokėtos advokatui už atstovavimą pirmosios instancijos teisme, iš atsakovo taip pat priteistos nepagrįstai.
Kadangi apeliacinis skunda pagrįstas tik iš dalies, kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia (CPK 326 str. 1 d. 3 p.), sumažindama iš atsakovų ieškovui už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme priteistą sumą iki 72,00 Lt - po 36,00 Lt iš kiekvieno. Be to, kolegija, atsižvelgdama į patenkintų reikalavimų apimtį, nei ieškovams, nei atsakovui nepriteisia jų turėtų išlaidų advokatų pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno rajono apylinkės teismas 2007 m. balandžio 2 d. sprendimą pakeisti.
Priteistą iš atsakovų L. Č. ir J. J. ieškovui V. P. už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme sumą sumažinti iki 72,00 Lt - po 36,00 Lt iš kiekvieno.
Kitų sprendimo dalių nekeisti.