- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-21
- Bylos Nr.
- N-575-2267-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-00608-2010-0
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. nutarimo E. E. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. E. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytų pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad E. E. 2010 m. rugpjūčio 9 d., apie 02.30 val., Šilalės rajone, Vytogalos kaime, vairavo automobilį neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, automobiliui neatlikta privalomoji techninė apžiūra ir jis neapdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 238 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Šilalės rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 6 d. nutarimu administracinę bylą E. E. atžvilgiu nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Iš visumos surinktų ir ištirtų įrodymų teismas padarė išvadą, kad liudytojų A. B., L. Š., A. K. parodymai apie tai, kad E. E. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje vietoje ir laiku vairavo automobilį neturėdama teisės jo vairuoti, yra nepatikimi, dėl tarp liudytojų ir E. E. vykstančių asmeniškumų, todėl juos vertino kritiškai ir priimdamas nutarimą jais nesivadovavo. Teismas, nesurinkęs E. E. kaltę patvirtinančių įrodymų, nutarė administracinę bylą jos atžvilgiu nutraukti.
II.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) apeliaciniu skundu prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. nutarimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad faktą, jog E. E. vairavo automobilį neturėdama tam teisės, patvirtino liudytojai A. K. ir A. B.. Pažymi, kad abiejų liudytojų parodymai vienodi ir išsamūs, todėl jais netikėti nėra jokio pagrindo. Teigia, kad kiti E. E. iškviesti liudytojai vairavimo fakto nematė, todėl jo nei patvirtinti, nei paneigti negalėjo. Mano, kad liudytojų duoti parodymai dėl įsisenėjusių konfliktų su E. E. motina negali būti priimti kaip bylai reikšmingi parodymai. Nurodo, jog Institucijos atstovas teisminio nagrinėjimo metu pateikė prašymą, kad panaudojus technines priemones būtų nustatytas E. E. turimo mobiliojo ryšio abonento judėjimo maršrutas, kurį nustačius būtų įmanoma patvirtinti ar paneigti E. E. duodamų parodymų teisingumą, tačiau teismas šio svarbaus įrodymo atsisakė.
Atsiliepimas
E. E. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad duodami paaiškinimus policijos pareigūnams liudytojai A. B. ir L. Š. dėl nežinomų priežasčių nuslėpė nuo pareigūnų faktą, kad automobilyje kartu su ja buvo A. K.. Nurodo, kad teismas pagrįstai pripažino, jog minėti liudytojai turi asmeninių interesų nepagrįstai ją apkaltinti. Teigia, kad prašymo, panaudojus technines priemones, nustatyti E. E. turimo mobiliojo ryšio abonento judėjimo maršrutą Institucijos atstovas teismui nepateikė, o tik savo baigiamojoje kalboje samprotavo, kad tokia galimybe reikia pasinaudoti. Atkreipia dėmesį, kad po pranešimo policija nedelsiant atvyko į nurodytą vietą, tačiau jokio automobilio nerado ir nesustabdė, todėl joks administracinis teisės pažeidimas nebuvo padarytas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu E. E. atžvilgiu administracinė byla nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Tačiau Institucija nesutinka su teismo nutarimu ir mano, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog E. E. kaltė padarius jai inkriminuojamus pažeidimus, neįrodyta.
Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje nėra surinkta E. E. kaltę patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, kad bylos medžiaga neabejotinai nepatvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje vietoje ir laiku E. E., neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį, kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra ir kuris neapdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Iš policijos pareigūnų A. K. ir M. V. tarnybinių pranešimų (b. l. 5-6) ir jų parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 55-56), matyti, kad pareigūnai patys E. E. vairuojant automobilį nematė, o apie įvykį sužinojo iš liudytojų L. Š. ir A. B. paaiškinimų, kuriais remiantis E. E. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiama E. E. savo kaltės dėl jai inkriminuojamų pažeidimų nepripažino, nurodė, kad automobilio ji nevairavo, niekur su juo nevažiavo, o automobilį iš garažo, norint surasti atsuktuvą, išvarė jos pažįstamas A. K. (b. l. 53-54). Bylos medžiaga patvirtina, kad iš visų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodymus davusių liudytojų, įvykį tiesiogiai matė tik A. B. ir A. K., o L. Š. apie jį sužinojo iš A. B., todėl kiti liudytojai negalėjo nei paneigti, nei patvirtinti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje vietoje ir laiku E. E. vairavo automobilį. Savo rašytiniame paaiškinime A. B. nurodė, kad išgirdęs lojant šunį ir išėjęs į lauką pamatė teisės vairuoti transporto priemones neturinčią ir iš kiemo jai priklausančiu automobiliu išvažiuojančią E. E. (b. l. 7). Duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu A. B. iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, tačiau papildomai paaiškino, kad automobilyje šalia E. E. sėdėjo A. K. (b. l. 56-57). Tą patvirtino ir L. Š. (b. l. 57-58). Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog A. B. ir L. Š. duodami pirminius paaiškinimus A. K. nenurodė, o jį įvardijo tik pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, leidžia pagrįstai abejoti minėtų liudytojų parodymų teisingumu. A. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu A. B. parodymus patvirtino, nurodydamas, kad tą naktį jis automobilio nevairavo, o E. E. automobiliu jį parvežė namo. Liudytojas pažymėjo, kad E. E. jo prašė teisme duoti melagingus parodymus, kad ji automobilio nevairavo (b. l. 59). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad A. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo apklaustas E. E. prašymu, tačiau davė ją kaltinančius parodymus. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos medžiaga nustatyta, jog A. K. E. E. telefonu siuntė trumpąsias žinutes, kad dėl gerų jos santykių su jo buvusia žmona, teisme liudys prieš ją (b. l. 53). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pirmosios instancijos teismo posėdyje parodymus davusių liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad tarp E. E., jos motinos iš vienos pusės, bei liudytojų L. Š., A. B., A. ir R. S. iš kitos pusės, vyko konfliktai, dėl kurių santykiai tarp asmenų buvo įtempti. Tai kelia pagrįstų įtarimų, kad šie liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi ir siekia nepagrįstai apkaltinti E. E. padarius administracinius teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, minėtų liudytojų parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai ir jais nesivadovavo. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai dėl anksčiau minėtų aplinkybių nepatikimais laikė bei nevertino A. K. parodymų.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad neabejotinai teigti, jog E. E. administracinio tesiės pažeidimo protokole nurodytoje vietoje ir laiku vairavo transporto priemonę, nėra pagrindo, kadangi esant iš esmės prieštaringoms įvykio versijoms, byloje nėra kurią nors versiją patvirtinančių neginčijamų įrodymų, todėl remiantis in dubio pro reo principu, laikytina, kad E. E. kaltė padarius jai inkriminuojamus ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytus pažeidimus, nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta.
Apeliaciniame skunde Institucija, be kita ko, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti Institucijos atstovo prašymą, panaudojus technines priemones nustatyti E. E. turimo mobiliojo ryšio abonento judėjimo maršrutą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Institucijos atstovas galimybę panaudoti tokias technines priemones svarstė, nurodė, kad suformuos ir pateiks teismui prašymą (b. l. 55), tačiau byloje duomenų apie tai, kad toks prašymas teismui buvo pateiktas, nėra. Atsižvelgiant į tai, minėtas apeliacinio skundo argumentas laikytinas nepagrįstu.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.
Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindo tenkinti Institucijos apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.
Šilalės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.