Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Algimanto Smolsko, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, Dianai Zadrauskaitei, Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorėms Rimai Žaltauskaitei, Vidai Viduolienei, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams M. D. bei J. V. D., jų atstovei advokatei Angelei Fominienei, išteisintojo V. Č. gynėjams advokatams Vitalijai Smolenskienei, Algirdui Girdučiui Šalavkai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų M. D. bei J. V. D. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-02-25 nuosprendžio, kuriuo V. Č. išteisintas pagal LR BK 294 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.). M. D. ir J. V. D. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Č. pagal LR BK 294 str. 1 d. buvo kaltinamas tuo, kad 2008-10-29 apie 21 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), naudodamas pjūklą metalui pjauti ir lauždamas, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai nuvertė pil. M. D. ir J. V. D. priklausantį 1386 Lt vertės metalinį statramstį, laikantį lietaus stogelį, įrengtą gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), tuo padarydamas didelės žalos nukentėjusiųjų teisėtiems interesams.

Pirmosios instancijos teismas V. Č. pagal LR BK 294 str. 1 d. išteisino, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas V. Č. išteisinimą argumentavo tuo, kad nukentėjusiųjų reali patirta turtinė žala yra apie 464,67 Lt, paskaičiuota pagal nukentėjusiųjų pateiktame prašyme nurodytus kaštus, pagrįstus kasos čekiais, o ne pagal lokalinę sąmatą sudarytą stogelio atstatymui. V. Č. veiksmais nukentėjusiesiems padarytą žalą teismas nelaikė didele ir todėl pripažino, kad V. Č. nepadarė nusikaltimo, numatyto LR BK 294 str. 1 d.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų M. D. bei J. V. D. apeliaciniai skundai grindžiami tais pačiais argumentais, juose reiškiami identiški prašymai. Nukentėjusieji apeliaciniais skundais prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-02-25 nuosprendį ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo šališkai, nekreipdamas dėmesio į nukentėjusiųjų pateiktus dokumentus, sunaikintos atramos vertę, darbo sąnaudas, jos atstatymo kaštus. Jiems padaryta didelė žala – 1150 Lt, o ne 464,67, kaip nurodė teismas. Padarytos turtinės žalos dydį patvirtino UAB ,,Kauno Komprojektas“ sąmata, tačiau teismas ją nesivadovavo. Teismas turėjo įvertinti tą aplinkybę, kad jie yra pensininkai, gauna mažas pajamas, todėl 1150 Lt suma jiems yra didelė. Šią žalą, jų manymu, turi atlyginti V. Č., kadangi ji atsirado dėl jo kriminalinių veiksmų. Be to, teismas neįvertino jiems padarytos neturtinės žalos, kurią kiekvienas įvertino po 2500 Lt.

Nukentėjusieji nesutinka su tuo, kad žemė, kur pastatyta atrama, kurią nugriovė V. Č., yra ginčytina. Žemė (duomenys neskelbtini), 132 ir 134 yra valstybinė. (duomenys neskelbtini) savivaldybės specialistai leido vykdyti projektą. Rekonstrukcijos darbus jie vykdė savo sklype, vadovaudamiesi patvirtintu projektu, bendraturčių sutikimais, remdamiesi Statybos techniniu reglamentu. Rekonstrukcija buvo vykdoma tiksliai pagal projektą.

Nukentėjusioji M. D. nurodo, kad jiems nebuvo leista laiku susipažinti su baigiamojo posėdžio protokolu ir vėliau prie bylos prijungta medžiaga. Baigiamasis posėdis įvyko 2010-02-05, o susipažinti su šia medžiaga buvo leista 2010-03-02. Nukentėjusioji tvirtina, kad jos liudijimas baigiamajame posėdyje apie tai, kad jiems buvo leista valstybinėje žemėje pastatyti atramas, neužprotokoluotas. Jos liudijimai apie tai, kad nugriovus atramą liko gelžbetoninis luitas, kurį reikės pašalinti, iškraipyti, netiksliai užrašyti. Nukentėjusiesiems teismo posėdžiuose nebuvo leidžiama kalbėti.

Nukentėjusiesiems M. D. ir J. V. D. apeliacinės instancijos teismo nutartį apskundus kasacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-12-14 nutartimi Kauno apygardos teismo 2010-06-17 nutartį panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiuosius ir jų atstovę, prašiusius apeliacinius skundus patenkinti, išteisintojo gynėją, prašiusį nukentėjusiųjų apeliacinius skundus atmesti, prokurorę, prašiusią baudžiamąją bylą nutraukti, sprendžia, kad nukentėjusiųjų apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai M. D. bei J.V. D. nesutinka su išteisinamuoju nuosprendžiu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog V. Č. savo neteisėtais veiksmais jiems padarė tik 464,67 Lt dydžio turtinę žalą, nes jų pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jiems buvo padaryta 1150 Lt dydžio žala. Apeliantai nesutinka ir su teismo išvada, kad žemė, kur buvo pastatyta nugriautoji atrama, yra ginčytina, jų teigimu, žemė (duomenys neskelbtini), yra valstybinė ir rekonstrukcijos darbus jie vykdė savo sklype, vadovaudamiesi patvirtintu projektu, bendraturčių sutikimais, remdamiesi Statybos techniniu reglamentu. Nukentėjusioji M. D. nurodė, kad teismo posėdžiuose jiems nebuvo leidžiama kalbėti ir laiku susipažinti su baigiamojo posėdžio protokolu bei vėliau prie bylos prijungta medžiaga.

Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos medžiagą, nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės M. D. apeliaciniame skunde nurodytų pažeidimų dėl nukentėjusiųjų procesinių teisių pažeidimų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nenustatė. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžių 2009-10-22, 2009-12-02, 2010-01-12, 2010-01-27, 2010-02-03 protokolų, nukentėjusiesiems M. D. bei V.J. D. buvo išaiškintos jų teisės, numatytos LR BPK 28 str. 2 d., 261 str. 6 d., 109 str., nukentėjusieji patvirtino savo teises supratę. Teisiamųjų posėdžių metu nukentėjusieji teismui pateikė įvairius dokumentus, kurie buvo prijungti prie baudžiamosios bylos, uždavinėjo klausimus kaltinamajam ir liudytojams, 2010-02-03 teisiamojo posėdžio metu nukentėjusieji buvo apklausti. Nepagrįstas ir kitas apeliantės skundo argumentas, kad nebuvo leista susipažinti su baigiamuoju teismo posėdžio protokolu ir prie bylos prijungta medžiaga, kadangi bylos duomenys patvirtina, kad 2010-03-02 nukentėjusioji M. D. pateikė teismui prašymą leisti daryti kai kurių bylos dokumentų kopijas ir savo parašu patvirtino jas gavusi (2 t., b.l. 172).

Atsakyti į kitus nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovų M. D. bei J.V. D. skundų teiginius, įvertinant padarytos turtinės žalos dydį, išteisintojo V. Č. veiksmus ir kilusius padarinius, apeliacinės instancijos teismas gali tik atlikęs įrodymų tyrimą, tačiau šiuo metu jį atlikti nėra galimybės, kadangi išteisintasis V. Č. yra miręs (3 t., b.l. 152).

Net ir neatliekant įrodymų tyrimo, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, kadangi skundžiamas nuosprendis naikintinas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas dėl dviejų prieštaringų išteisinimo pagrindų. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad nebuvo padaryta didelės žalos nukentėjusiųjų teisėms ir teisėtiems interesams, nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje padarė ir kitą išvadą – kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių įrodymų, jog V. Č. padarė LR BK 294 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, t.y. nurodė atskirą išteisinimo pagrindą, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad V. Č. pagal LR BK 294 str. 1 d. išteisintas nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimų požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Pašalinti šiuos prieštaravimus ir kitus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-14 nutartyje nurodytus trūkumus dėl savavaldžiavimo veikos atribojimo pagal baudžiamąjį ir administracinį kodeksus V. Č. mirus, nėra galimybės, todėl detaliau neanalizuojant nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovų apeliacinių skundų teiginių pagrįstumo, baudžiamasis procesas nutraukiamas.

Baudžiamojo proceso įstatymas imperatyviai nurodo, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas mirusiajam, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (LR BPK 3 str. 1 d. 7 p.). Kadangi V. Č. atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis, o ne apkaltinamasis nuosprendis, suinteresuoti asmenys mirusiojo V. Č. reabilitacijos klausimo nekėlė, todėl netaikytina baudžiamojo proceso įstatymo išimtis tęsti baudžiamąjį procesą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 7 p., 326 str. 1 d. 2 p., 327 str. 1 p.,

nutaria:

nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų M. D. bei J. V. D. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010-02-25 nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti.