Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2010-04-22 · Civilinė byla Nr. 2A-353-464/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-04-22
Bylos Nr.
2A-353-464/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Volskienė, Algirdas Auruškevičius, Dalia Kačinskienė (pran.)
Atsakovas
A. K.
Ieškovas
V. S.
Kategorijos
  • 25.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-353-464/2010Procesinio sprendimo kategorija: 25.1.; 35.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,kolegijos teisėjų Virginijos Volskienės ir Algirdo Auruškevičiaus,sekretoriaujant M. Armalienei,dalyvaujant atsakovui A. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1994 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui A. K. dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

ieškovas V. S. 1992-11-09 kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu (b.l. 2), prašydamas atlyginti nuostolius – 82 410 talonų, kuriuos patyrė 1991 m. vasario – balandžio mėnesiais garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyve Nr. 186 įrengdamas boksą Nr.2.

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 1994-10-26 sprendimu ieškovo V. S. ieškinį patenkino: priteisė iš atsakovo A. K. ieškovo V. S. naudai 2567 Lt nuostolių atlyginimo ir 128,50 Lt valstybinio (žyminio) mokesčio (b.l. 44).

Šalies argumentai

Atsakovas A. K. apeliaciniu skundu (b.l. 58-59,80) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 1994-10-26 sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti; priteisti jam iš ieškovo 2400 Lt už naudojimąsi garažu ir pakrovimo-iškrovimo darbus jį atlaisvinant bei 200 Lt už sugadintą garažo spyną, nubausti ieškovą už įsiveržimą į jo nuosavybę. Nurodo, kad ieškovo V. S. prašoma priteisti pinigų suma nuostoliams atlyginti yra nepagrįsta jokiais įrodymais. Paaiškina, kad V. S., panaudodamas jėgą, buvo neteisėtai užėmęs jo garažą ir daugiau nei po metų trukusio bylinėjimosi buvo iš jo iškraustytas. Dėl V. S. savivalės jis buvo priverstas daugiau nei metus nuomoti savo automobiliui garažą, dėl to patyrė nuostolių, kurių V. S. jam neatlygino. Nurodo, kad V. S. savavališkai nupjovus garažo spyną ir pradėjus statybos (remonto) darbus, jis buvo perspėtas, kad jokių pinigų už remonto darbus, kurių jis (atsakovas) atlikti neprašė, negaus.

Atsiliepimas

Ieškovas V. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 105-106) prašo Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismo 1994-10-26 sprendimą palikti nepakeistą, išieškoti iš atsakovo A. K. 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 2567 Lt sumos už dešimties metų laikotarpį – 1284 Lt. Tvirtina, kad jo ieškinio pagrindas – Vilniau m. 1-ojo apylinkės teismo 1991-10-08 sprendimas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1991-11-25 nutartis, kurioje nurodyta, kad ieškovas sutinka atlyginti atsakovams bokse Nr. 2 atliktų darbų vertę, todėl jam paliekama teisė su ieškiniu kreiptis į teismą dėl išlaidų, susijusių su bokso Nr. 2 įrengimu ieškovui atskiroje byloje. Kadangi bokso Nr. 2 statyboje panaudotų medžiagų ir darbų, kuriuos atliko kartu su garažo kooperatyvo nariu V. M., kaina paskaičiuota pagal tuo metu statybų rinkoje galiojančias kainas, o darbų kiekiai – pagal garažo bokso matmenis, atsakovo teiginiai, jog nuostolių suma yra niekuo nepagrįsta, atmestini. Pažymi, kad atsakovo patirtų nuostolių klausimą minėta 1991-11-25 nutartimi išsprendė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, todėl atsakovo reikalavimai priteisti nuostolius, patirtus dėl garažo eksploatavimo ir spynos sugadinimo, yra nepagrįsti, o atsakovo apeliaciniame skunde pateikti melagingi, jį įžeidžiantys teiginiai dėl chuliganizmo, sugadinimo bei įsiveržimo teismo turėtų būti įstatymų nustatyta tvarka atitinkamai įvertinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacijos tikslas ir paskirtis – pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, įtvirtintų CPK 332 str. (iki 2003-01-01 galiojusi įstatymo redakcija, CPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2002-02-28 įstatymo Nr.IX-743 7 str. 1 d.), taip pat absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas išnagrinėja faktinę bei teisinę bylos puses ir įvertina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė teisiškai reikšmingus bylos faktus, ar nepažeidė materialines bei procesines teisės normų reikalavimų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje netinkamai aiškino bei taikė teisę, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą. Visa tai lėmė neteisingos teismo išvados apie atsakovo pareigą kompensuoti ieškovui šio atliktų garaže darbų išlaidas susiformavimą.

Galiojusio 1964 m. CPK 58 str. ir 61 str. numatė, kad nors kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, tačiau faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje civilinėje byloje, nagrinėjant kitas civilines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, iš naujo neįrodinėjami. Analogiškas teisinis reglamentavimas yra nustatytas ir dabar galiojančiose proceso normose (CPK 182 str. 2 p.). Vilniaus m. pirmojo apylinkės teismo 1991-10-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2⁵-1926/1991 ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 1991-11-25 nutartimi Nr. 3K-2714/1991 (sprendimo bei nutarties originalai yra voke prie šios civilinės bylos) buvo nustatytas prejudicinis faktas, kad ieškovas V. S. savavališkai užėmė apeliantui (atsakovui) A. K. priskirtą valdyti garažo boksą Nr. 2, esantį Vilniaus m. garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyve Nr. 186, dėl ko jis ir jo sutuoktinė D.R. S. buvo iš jo iškeldinti, priteisiant A. K. turėtas kito garažo nuomos išlaidas. Tai reiškia, kad ieškovas V. S. buvo neteisėtas ir nesąžiningas daikto valdytojas, o jo veiksmų neteisėtumas (prieštaravimas teisei), dar daugiau, net teisėtam šio daikto valdytojui A. K. reikalaujant nesutikimas atlaisvinti garažą, ką V. S. ir pats pripažino nagrinėjant civilinę bylą dėl jo iškeldinimo iš garažo, yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir negali būti kvestionuojamas.

Ši aplinkybė yra svarbi tuo požiūriu, kad kilusio ginčo metu galiojusio 1964 m. CK 146 str. buvo reglamentuoti atvejai, kokiomis sąlygomis ir kokie atsiskaitymai yra galimi, grąžinant turtą iš neteisėto valdymo. Minėta teisė norma apibrėžia ir nesąžiningo valdytojo sąvoką – tai yra asmuo, kuris žinojo (sužinojo) arba turėjo žinoti, kad jo valdymas neteisėtas, o dėl šios aplinkybės, kaip minėta, ginčo nėra ir objektyviai negali kilti ( 1964 m. CPK 61 str.). Pagal 1964 m. CK 146 str. 2 d. ir 3 d. nuostatas, neteisėtas nesąžiningas valdytojas turėtų galimybę reikalauti iš savininko atlyginti jo padarytas turtui būtinas išlaidas nuo to laiko, nuo kurio savininkui priklauso gautos iš to turto pajamos, įvardintos minėtos teisės normos 1 dalyje. Nei pajamų iš neteisėtai valdomo turto (turtinės naudos) gavimo, nei jų išreikalavimo iš neteisėto daikto valdytojo V. S. klausimai nei vienoje civilinėje byloje, tame tarpe ir šioje, nekilo, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad sąlyga būtinųjų išlaidų atlyginimui nėra įvykusi.

Kita vertus, kolegija taip pat akcentuoja, kad ieškovas V. S. nagrinėjamojoje byloje neįrodinėjo jo atliktų garaže darbų būtinumo, t.y. aplinkybių, jog šie darbai nagrinėjamu atveju buvo neišvengiami, siekiant išlaikyti daikto būklę nepakitusią ar gauti iš jo pajamas. Tokias aplinkybes pareiga įrodyti teko ieškovui (1964 m. CPK 58 str.). Į bylą pateiktos darbų vertės kalkuliacijos (b.l. 3-5, 71) darbų būtinojo pobūdžio (jų neišvengiamumo) pačios savaime nepatvirtina, o liudija tik apie galimai atliktus garažo pagerinimus. Be to, įstatymų leidėjo valia kompensuoti savo padarytus pagerinimus arba juos pasilikti, kai jie gali būti atskirti, nesužalojant paties daikto, gali tik sąžiningas neteisėtas valdytojas. Nesąžiningas neteisėtas valdytojas, kaip šiuo atveju ieškovas V. S., reikalavimo teisės į atliktų pagerinimų kompensavimą iš viso neturi (1964 m,. CK 146 str. 3 d.). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendime (b.l. 39) padaryta priešinga išvada, priteisiant iš apelianto A. K. ieškovo V. S. naudai 2567 Lt., yra visiškai nepagrįsta, o skundžiamas teismo sprendimas neparemtas jokių bylos įrodymų analize, nemotyvuotas ir neargumentuotas.

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo sprendimas panaikintinas (1964 m. CPK 338 str. 1 d., 339 str.) ir priimtinas naujas sprendimas, ieškovo reikalavimus atmetant. Kadangi apeliaciniame skunde nėra jokios nuorodos apie apelianto sumokėtą žyminį mokestį (pateikiamą kvitą, žyminio mokesčio dydį), taip pat ir byloje nesama jokių duomenų apie tokio pobūdžio apelianto išlaidas, 1964 m. CPK 112 str. 1 d. ir 4 d. šioje situacijoje negali būti pritaikytos.

Apelianto reikalavimai priteisti jam iš ieškovo 2400 Lt už naudojimąsi garažu ir pakrovimo-iškrovimo darbus jį atlaisvinant bei 200 Lt už sugadintą garažo spyną, nubausti ieškovą už įsiveržimą į jo nuosavybę nenagrinėtini dėl 1964 m. CPK 323 str. įtvirtinto draudimo apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Vadovaudamasi CPK 336 str.2 p.(iki 2003-01-01 gal. įst. red.), 325 str., 326 str.1 d. 2

p. , teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1994 m. spalio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - V. S. ieškinį atmesti.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Virginija VolskienėAlgirdas Auruškevičius