Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė, sekretoriaujant Erikai Andrulienei, dalyvaujant ieškovo atstovui A. K., atsakovo atstovui D. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vikalda“ ieškinį atsakovui UAB „Auresco“ dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš šalių atstovų paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015-02-19 UAB „Auresco“ su UAB „Vikalda“ sudarė sutartį krovinio pervežimui, užsakymo Nr.001491, kurioje susitarė dėl krovinio pervežimo į Švediją, sutarta kaina- 550 eurų + keltas Klaipėda- Karlshamn (3 b.l.). 2015-02-23 UAB „Auresco“ su UAB „Vikalda“ sudarė sutartį krovinio pervežimui, užsakymo Nr. 001503, kurioje susitarė dėl krovinio pervežimo, kurio kaina 200 eurų (4 b.l.). 2015-02-26 UAB „Auresco“ su UAB „Vikalda“ sudarė sutartį krovinio pervežimui, užsakymo Nr. 001513, kurioje susitarė dėl krovinio pervežimo, sandorio kaina- 270 eurų + tiltas (5 b.l.). 2015-02-27 UAB „Auresco“ su UAB „Vikalda“ sudarė sutartį krovinio pervežimui, užsakymo Nr. 001518, kurioje susitarė dėl krovinio pervežimo, sandorio kaina- 420 eurų + tiltas, maršrutas- Švedija-Danija (6 b.l.). 2015-03-06 pardavėjas UAB „Vikalda“ išrašė UAB „Auresco“ keturias PVM sąskaitas- faktūras, t.y už kiekvieną pervežimą po sąskaitą, bendra visų sąskaitų suma su PVM- 1742,40 eurų (7-10 b.l.). UAB „Auresco“ 2015-03-04 išrašė UAB „Vikalda“ PVM sąskaitą faktūrą 726,00 eurų sumai, mokėjimo pavadinimas nurodytas už keltą Ventspils- Nynashamn (22,42,88-91 b.l.). Prašymą užsakyti keltą 22.00 val. UAB „Auresco“ atstovui D. J. 2015-03-04 15.28 pateikė elektroniniu paštu, sąskaita el. paštu 2015-03-04 buvo išsiųsta UAB „Vikalda“ atstovui, sąskaita 2015-03-04 įtraukta į UAB „Auresco“ išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų registrą (45-51 b.l.).

Kaip nustatyta žodinio bylos nagrinėjimo metu, šalys nebuvo sudarę ilgalaikės bendradarbiavimo sutarties, dėl daugumos sutarčių punktų tarėsi telefonu, žodžiu, taip aptardavo ir užsakymo įvykdymo kainą, kuri buvo įrašoma į sutartį. Visus 4 užsakovo UAB „Auresco“ užsakymus vežėjas UAB „Vikalda“ įvykdė, viso atlikta paslaugų už sumą 1742,40 euro. Kadangi dėl tolesnio bendradarbiavimo šalys nesusitarė, ieškovas nesutiko ilgiau laukti krovinio Švedijoje ir pageidavo, kad automobilis būtų sugrąžintas į Lietuvą, ieškovui paprašius, atsakovas užsakė kelto bilietą bei pateikė ieškovui sąskaitą už šį kelto bilietą. Kadangi ieškovas šios sąskaitos neapmokėjo, tai atsakovas iš bendros 1742,40 sumos, mokėtinos ieškovui, šią sumą išlaikė, ieškovui už pervežimo paslaugas sumokėjo tik 1016,40 euro. Kaip matyti iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, pirmą 2015-02-19 sudarytą pervežimo sutartį ieškovas UAB „Vikalda“ gavo tą pačią sutarties sudarymo dieną 2015-02-19, tokia žyma yra padaryta ant ieškovo pateikto sutarties egzemplioriaus kartu su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Ši aplinkybė paneigia ieškovo argumentus, kad sutarčių sąlygos ieškovui nebuvo žinomos, kad ieškovas negalėjo siūlyti savų sąlygų, prašyti sumokėti už transporto stovėjimą be krovinio ir panašiai. Į bylą nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kad buvo tariamasi, kokį maksimalų laiką turi laukti krovinio, kada, kokiomis sąlygomis automobilis grįžta, jei krovinio nėra, kas ir kokias kompensacijas moka. Jau gavęs pirmosios sutarties tekstą, ieškovas galėjo siūlyti šią sutartį papildyti jam aktualiais punktais, tačiau to nepadarė. Ieškovo teiginiai, kad jis prašė mokėti už prastovas, tačiau atsakovas nesutiko, neparemti jokiais rašytiniais įrodymais, nors šalys nuolat palaikė ryšį internetu, kaip matosi iš byloje esančių dokumentų.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.808 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį.

Įstatymas – CK 6.38, 6.200 straipsniai – įpareigoja kiekvieną sutarties šalį ne tik sąžiningai, tinkamai vykdyti savo prievoles, bet ir atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau, bendradarbiauti su kita šalimi. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pareigą bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai turi abi sutarties šalys, todėl jos abi turi veikti aktyviai ir atlikti protingumo kriterijų atitinkančius veiksmus, esančius tinkamo šalių bendradarbiavimo prielaida. Ieškovas, kaip nustatyta byloje, nusprendė vienašališkai nutraukti šalių santykį ir susigrąžinti automobilį, tačiau neišsiaiškino, kas tokiu atveju turi atlyginti automobilio grįžimo keltu išlaidas, nors būdamas rūpestingas ir atidus verslininkas, besiverčiantis tarptautiniais pervežimais, palaikantis ryšį su atsakovu, galėjo tai išsiaiškinti bei aptarti, įtraukti į sutartį, tačiau to nepadarė.

Vadovaujantis CK 6.46 straipsnio 2 dalimi, skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susiję taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą, todėl akivaizdu, kad esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, susiklostė tokia situacija, kad atsakovas, negaudamas iš ieškovo apmokėjimo už kelto bilietą, pasinaudojo įstatymo suteikta teise sulaikyti mokėjimą, nes esant priešpriešinei pareigai šalims sumokėti viena kitai pinigus, spręstina, kad išsprendžiant tarp šalių ginčą iš esmės, galimas įskaitymas - priteistina iš atsakovo ieškovui suma mažintina ieškovo atsakovui už pervežimus įsiskolinimo suma, ir laikytina, kad atsakovas ieškovui neskolingas (CK 6.123 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285- 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.